Administracinė byla Nr. eA-426-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03217-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – ir atsakovas, Ekspertizės centras) 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-577 „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ (toliau – ir Raštas, ginčijamas sprendimas) išdėstytą sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo.
2. Komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 21R3-127 (AG3-101/27-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė.
3. Pareiškėjas skunde teismui prašė: 1) panaikinti Komisijos sprendimą; 2) panaikinti Ekspertizės centro Raštą; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (toliau – ir Teismo ekspertų sąrašas) audito ekspertizės srityje įrašytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-14 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ (toliau – ir 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1R-14). Nuo įrašymo į Teismo ekspertų sąrašą iki 2018 m. rugsėjo 3 d. jis atliko įvarius ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus (ekspertizes), kurie pagal Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. KT-9 „Dėl teismo ekspertizių rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimas Nr. KT-9) priskirtini bankininkystės, darbo ekonominės, ekonominės (buhalterijos, finansų), audito ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizėms civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Minėtame sąraše yra dvi skirtingos ekspertizių rūšys: audito ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės. Į įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės rūšį auditoriai buvo įrašomi nuo 2003 m., o nuo 2013 m. auditoriai (kaip ir pareiškėjas) buvo įrašomi į audito ekspertizės rūšį, kuriems teismo eksperto kvalifikaciją taip pat suteikė Lietuvos auditorių rūmai, kaip ir auditoriams, įrašytiems apskaitos ir atskaitomybės srityje.
4.2. Nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki šiol pareiškėjas atlieka įvarius ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus (ekspertizes), kurie pagal Tarybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. KT-40 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. KT-40) priskirtini apskaitos ir finansų, audito (įmonės apskaitos ir atskaitomybės), bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizėms ir šių ekspertizių (ekspertinių tyrimų) sprendžiamiems uždaviniams. Šiame sprendime jau nėra įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės rūšies, tačiau Teismo ekspertų sąraše iki šiol yra auditorių teismo ekspertų, įrašytų įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės rūšyje. Šiuo sprendimu nebuvo patvirtinti audito ir kitų rūšių ekspertizių, kurias atlieka tik privatūs teismo ekspertai, sprendžiami uždaviniai. Minėtame sprendime nurodyta, kad audito ekspertizę atlieka privatūs teismo ekspertai, tačiau nenurodyta, kad apskaitos ir finansų, audito, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizes atlieka ne tik Ekspertizės centras, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, bet ir privatūs teismo ekspertai.
4.3. Taryba 2019 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. KT-75 „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. KT-75). Šiuo sprendimu nebuvo patvirtinti tik audito ekspertizės, kurias atlieka tik privatūs teismo ekspertai, sprendžiami uždaviniai. Jame taip pat nenurodyta, kokios valstybinės teismo ekspertizės įstaigos ar privatūs teismo ekspertai atlieka konkrečias ekspertizes. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas yra logiškas, kadangi tris (apskaitos ir finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos) ekonominio pobūdžio ekspertizes atlieka ne tik Ekspertizės centras, audito ekspertizės srityje į teismo ekspertų sąrašą įrašyti auditoriai, o dalį jų – ir kiti privatūs teismo ekspertai. Taigi, susidarė situacija, kad auditoriai, įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą audito ekspertizės srityje (kai kuriais atvejais ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės srityje), atlieka ne vien audito, bet ir kitus ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus (ekspertizes), kurias Ekspertizės centras yra aprobavęs (atlieka), t. y. apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos.
4.4. Tai, jog auditorių teismo ekspertų atliekami ekspertiniai tyrimai (ekspertizės) sudaro (dubliuojasi) ir Ekspertizės centro aprobuotus ekspertinius tyrimus (ekspertizes), patvirtina ir šios aplinkybės: 2016 m. rugpjūčio 2 d. Ekspertizės centras kreipėsi raštu į Lietuvos auditorių rūmus dėl buhalterinės ir finansų eksperto kvalifikacijos pasirengimo programos, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir TM) ir Taryba 2014 m. gruodžio mėn. pasitarime su Ekspertizės centro, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro bei Lietuvos auditorių rūmų atstovais aptarė klausimus, susijusius buhalterijos, finansų, ekonominių tyrimų, įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizių pavadinimų suvienodinimo bei teismo eksperto, atliekančio šias ekspertizes, kvalifikacijos suteikimo klausimus. Prie rašto pridėta supaprastinta specialioji buhalterijos ir finansų teismo eksperto kvalifikacijos parengimo programa. Lietuvos auditorių rūmai atsiliepė į Ekspertizės centro pasiūlymą ir jo patalpose buvo suorganizuotas susitikimas su Ekspertizės centro vadovybe bei Ekspertizės centro ekonominių teismo ekspertizių skyriaus teismo ekspertais. Ekspertizės centro direktorius 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. B-43 patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialią apskaitos ir finansų teismo eksperto kvalifikacijos programą asmenims, turintiems auditoriaus pažymėjimą. Tačiau Taryba 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą darbo ekonomikos, audito, apskaitos ir finansų ekspertizės rūšių neapjungti. Šį sprendimą pareiškėjas prašo išreikalauti iš Tarybos. Šiame dokumente turėtų būti atskleista daugiau informacijos, dėl kokių priežasčių viena kitą dubliuojančios ekspertizių rūšys neapjungiamos (nesuvienodinamos) ir kaip bus sprendžiamas teismo ekspertų, įrašytų skirtingose ekspertizėse, bet atliekančių turinio prasme tas pačias ekspertizes klausimas.
4.5. 2019 m. Taryba į audito ekspertizės sprendžiamų uždavinių rengimą įtraukė ir teismo ekspertus auditorius. Teismo ekspertai auditoriai vieningai sutarė, kad audito ekspertizei sprendžiamiems priskirtini visi apskaitos ir finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos ekspertizių sprendžiami klausimai bei kiti išimtai tik auditoriaus kompetencijai spręstini klausimai. Šiems pasiūlymams nebuvo pritarta, tačiau įteisinta teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūra.
4.6. 2018 m. TM, reaguodama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto veiklos audito „Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas“ ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir dėl kitų priežasčių ėmėsi rengti naują Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakciją, kurioje, be kitų pakeitimų, buvo siekiama sureguliuoti minėtą situaciją. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, TM parengė Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projekto – 2 aiškinamąjį raštą (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Remiantis Aiškinamajame rašte pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad siūloma įvesti ne tik eksperto kvalifikacijos patvirtinimo (ne eksperto kvalifikacijos suteikimo) procedūrą, bet ir naujojo reguliavimo pereinamąsias nuostatas privatiems teismo ekspertams. 2020 m. birželio 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3028 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kurio 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 3 dalyje numatyta, kad jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaiga aprobavo teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, šie privatūs teismo ekspertai per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Ši nuostata, pareiškėjo vertinimu, labai aiškiai atskleidžia, kaip turi būti vykdomos Įstatymo naujos redakcijos nuostatos.
4.7. Atsižvelgdamas į pateiktas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. prašymu „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į atsakovą, prašydamas patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas, nes iki aptariamo įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaiga aprobavo teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, tačiau atsakovas Raštu atsisakė tenkinti šį Prašymą, o Komisija sprendimu netenkino pareiškėjo skundo.
4.8. Iš Rašto turinio matyti, kad jis yra priimtas, remiantis iš esmės dviem argumentais, t. y. kad: 1) teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūra dėl kvalifikacijos patvirtinimo yra taikoma išimtinai tik tais atvejais, kai teismo ekspertizės įstaiga aprobuoja ekspertizės rūšį, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai; 2) vadovaujantis Teismo ekspertų sąrašo duomenimis, pareiškėjui yra suteikta audito ekspertizės teismo eksperto kvalifikacija, tačiau nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizių atlikimo teismo eksperto kvalifikacijos. Apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme.
4.9. Nuo 1999 m., kuomet buvo priimtas Lietuvos Respublikos audito įstatymas Nr. VIII-1227, auditoriai pagal savo kompetenciją atlikdavo ekspertizes, įskaitant ir apskaitos, finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos ir kitas. Įteisinus privačius teismo ekspertus 2003 m. Įstatymu, susidarė situacija, kad auditoriai ir kartu privatūs teismo ekspertai, įrašyti tiek audito, tiek ir įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizės srityse, atlikdavo atsakovo aprobuotus ekspertinius tyrimus (ekspertizes). Atsakovas neįvertino pareinamųjų Įstatymo nuostatų, t. y. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies. Priėmus Pakeitimo įstatymą, buvo priimti ir jį įgyvendinantys teisės aktai, kurie numato teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūrą, kurios iki jo įsigaliojimo nebuvo: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-302 „Dėl Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo, pripažinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo, pripažinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas (2020 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 1R-216 redakcija) (toliau – ir Aprašas); 2) Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. Nr. B-98 įsakymu „Dėl Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai (2020 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. B-58 redakcija) (toliau – ir Nuostatai).
4.10. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo, gyvenimo aprašymo dalyse „veikla ir funkcijos“ nurodė, kad jis atlieka apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos, bankininkystės ir audito ekspertinius tyrimus (ekspertizes) nuo jo įrašymo į Teismo ekspertų sąrašą iki šiol, taigi atsakovui buvo atskleista ir pateikta visa reikalinga Nuostatuose nurodyta informacija, susijusi su nauju teisiniu reguliavimu ir faktinėmis aplinkybėmis.
4.11. Ekspertizės centro Raštu įformintas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas netenkintas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus, t. y. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, neįsigilinus į faktinę situaciją, yra neaiškus, nes neatskleisti nei aktualūs teisės aktai, nei faktinės aplinkybės, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatoms.
4.12. Komisija Sprendime neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir tai, jog pagal auditoriams priskirtą kompetenciją 1999 m. birželio 15 d. priimto Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 nuostatomis jie (auditoriai teismo ekspertai) pagal savo kompetenciją atlikdavo ekspertizes, įskaitant ir apskaitos, finansų, bankininkystės, darbo ekonomikos ir kitas. Komisija, suabsoliutindama Tarybos sprendimais Nr. KT-9 ir Nr. KT-75 nustatytas teismo ekspertizių rūšis, neatsižvelgė į faktinę situaciją, susiklosčiusią iki šio teisės akto įsigaliojimo. Komisija rėmėsi vėlesniu reglamentavimu nei pareiškėjas nurodė, tai yra šiam ginčui svarbu, jog faktinė teisinė situacija yra susiklosčiusi daug vėliau nei remiasi Komisija sprendime. Komisija nieko nepasisakė nei apie Aiškinamąjį raštą ir jo turinį, nei apie Pakeitimo įstatymo nuostatas, kurios yra aiškios ir buvo skirtos būtent aptartai situacijai spręsti.
5. Pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nuo 2013 m. iki šiol atlieka įvairius ekspertinius tyrimus, įskaitant ir ginčijamas ekspertizes, ką patvirtina byloje pateiktos teismų nutartys ir kiti dokumentai, kadangi Taryba iki šiol nėra patvirtinusi audito ekspertizės sprendžiamų uždavinių. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ne dėl naujos ekspertizės, kuri minima Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, o dėl Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, t. y. pereinamųjų nuostatų pagrindu, apie kurias atsakovas ginčijamame Rašte net neužsimena. Jei nauja Įstatymo redakcija reguliuotų tik naujai aprobuojamas ekspertizių rūšis, kurios galbūt bus aprobuojamos po Įstatymo įsigaliojimo, nebūtų reikalingos ir pereinamosios Įstatymo nuostatos. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime klaidingai interpretuoja Įstatymo nuostatas, nurodo ginčo atveju neaktualų reglamentavimą, nepripažįsta, kad jo aprobuotas ekspertizes pareiškėjas atliko, remdamasis išimtinai tik formaliuoju aspektu – nes pareiškėjas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą audito ekspertizės srityje, tačiau, faktinės aplinkybės yra visai kitos, jas pareiškėjas ir įrodinėja, pasitelkdamas teismų nutartis ir kitą informaciją. Įstatymų leidėjas aiškiai ir vienareikšmiškai apibūdino faktines aplinkybes, kad yra nesureguliuota situacija, kai ekspertizės rūšį atlieka ekspertai pagal kitų valstybės institucijų suteiktą kvalifikaciją (bet neįrašyti į Teismo ekspertų sąrašą, kaip interpretuoja atsakovas). Pareiškėjo situacija atitinka faktines aplinkybes, nurodytas Aiškinamojo rašto 4 dalies 5 punkte ir 7 dalyje. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo ir TM išvadomis, kad pareiškėjas atlieka tik audito ekspertizes ir apskritai neturėjo ir neturi teisės atlikti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizių. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei Taryba neišsakė nuomonės dėl pareiškėjo pateiktų teismų nutarčių, nors, pareiškėjo nuomone, jos pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjas atlieka apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizes. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į Valstybinio audito 2016 m. lapkričio 17 d. ataskaitoje Nr. VA-P-40-3-23 „Teismo ekspertizių atlikimo organizavimas“, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarime (jau po naujo Įstatymo įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2590-520/2016 padarytas išvadas, susijusias su atsakovo vykdoma, konkurencijos ribojimu grindžiama ir neskaidria veikla tiek, kiek tai yra susiję su privačiais teismo ekspertais. Pareiškėjas laikėsi nuomonės, kad, neapklausus N. K. ir neišreikalavus dokumentų iš Tarybos, bylos nagrinėjimas iš esmės yra negalimas.
6. Atsakovas Ekspertizės centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
7.1. Priimant skundžiamą Raštą teismo ekspertų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste buvo vertinamas tik konkretus pareiškėjo Prašymas bei kartu su juo pateikta medžiaga, o ne audito ekspertizes atliekančių asmenų veikla, taip pat nebuvo kvestionuojamas galiojančio teisinio reguliavimo teisingumas ir prielaidos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde keliami klausimai dėl teisinio reguliavimo tinkamumo ir aiškumo nėra susiję su šioje administracinėje byloje sprendžiamu ginču.
7.2. Teismo ekspertų veiklą reglamentuoja Įstatymas, pagal kurį į Teismo ekspertų sąrašą yra įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys Įstatymo 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkantys ir šio Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka prisiekę asmenys. Teismo eksperto kvalifikaciją suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Į Teismo ekspertų sąrašą taip pat įrašomi asmenys, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose. Teismo ekspertų sąraše be kitų teismo eksperto duomenų yra nurodoma jo atliekama teismo ekspertizės rūšis pagal Tarybos tvirtinamą teismo ekspertizės rūšių sąrašą. Tarybos 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše audito, bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizės rūšys yra išskirtos kaip atskiros teismo ekspertizių rūšys. Teismo ekspertizės rūšį, kurią atlieka konkretus teismo ekspertas, apibrėžia Teismo ekspertų sąraše pateikti duomenys pagal teismo ekspertui suteiktas kvalifikacijas, kurių pagrindu teismo ekspertas ir yra įtraukiamas į minėtą sąrašą.
7.3. Remiantis Teismo ekspertų sąraše nurodyta informacija, pareiškėjo atliekama teismo ekspertizės rūšis – audito ekspertizė. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1R-14, kuriuo teismo ekspertas įtrauktas į Teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertų sąraše nėra nurodyta kitų pareiškėjo, kaip privataus teismo eksperto, atliekamų ekspertizės rūšių, be kita ko, nėra nurodyta, jog pareiškėjas atlieka apskaitos ir finansų, bankininkystės ar darbo ekonomikos ekspertizes. Jei pareiškėjas pageidautų įgyti kvalifikaciją atlikti kitos rūšies teismo ekspertizes, jam būtų taikomi Aprašo ir kvalifikacijos suteikimo nuostatų reikalavimai, pagal kuriuos teismo eksperto kvalifikacija suteikiama teismo ekspertizės įstaigoje išlaikius teismo eksperto kvalifikacijos ir teismo ekspertizės metodologijos egzaminą. Pareiškėjas skunde interpretuoja šių teisės aktų nuostatas, galbūt tokiu būdu siekdamas apeiti Įstatyme bei Apraše įtvirtintus reikalavimus, nustatančius teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo ir egzaminavimo tvarką, tačiau tai nedaro skundžiamo Rašto neteisėtu. Pareiškėjo skunde pateikiami argumentai dėl Aiškinamojo rašto iš esmės prieštarauja TM aiškinimui, kuris pateiktas atsiliepime į pareiškėjo 2021 m. liepos 27 d. skundą.
7.4. Vien tai, jog pareiškėjas nuo 2018 m. atlieka įvairius ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos, tuo pagrindu teismo ekspertas automatiškai nepatenka į Teismo ekspertų sąrašą, nes kvalifikacijos suteikimo procedūra yra kita – reglamentuota Įstatyme bei Aprašo nuostatose. Kaip ir akcentuojama skundžiamame Rašte, Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, o taip pat ir Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios kvalifikacijos patvirtinimo procedūrą, numato, jog privatus teismo ekspertas su prašymu dėl kvalifikacijos patvirtinimo į teismo ekspertizės įstaigą gali kreiptis išimtinai tik tais atvejais, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama jo atliekama teismo ekspertizės rūšis. Šio reikalavimo turinys atskleistas ir Aiškinamajame rašte, kuriame nurodoma, jog Pakeitimo įstatyme taip pat įtvirtinamos pereinamosios nuostatos, numatančios pareigą privatiems teismo ekspertams per metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą, jeigu teismo ekspertizės įstaigoje iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo aprobuota teismo ekspertizė, kurią jie atlieka. Aiškinamame rašte taip pat nurodomas poreikis sureglamentuoti teisinius santykius, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama ekspertizės rūšis, kurią jau atlieka privatūs teismo ekspertai, į sąrašą įrašyti ne teismo ekspertizės įstaigų, bet kitų valstybės institucijų suteiktos kvalifikacijos pagrindu. Nuoroda teikiama į tai, jog naujos redakcijos Įstatyme įtvirtinta kvalifikacijos patvirtinimo procedūra taikytina tik tais atvejais, kai asmuo jau turi kvalifikaciją suteikiančių institucijų suteiktą atitinkamą kvalifikaciją, kurios pagrindu yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą.
7.5. Tai, jog 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, buvo numatyta nauja kvalifikacijos patvirtinimo procedūra, savaime nelemia, jog ji yra taikytina pareiškėjo atveju, priešingai, šiuo konkrečiu atveju nėra sąlygų taikyti šią procedūrą, o kartu ir atitinkamas Aprašo nuostatas. Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, kaip privatus teismo ekspertas, atlieka audito teismo ekspertizes, kvalifikacijos patvirtinimo procedūra jo atžvilgiu galėtų būti taikytina tuo atveju, jei Ekspertizės centras aprobuotų audito ekspertizių atlikimą, kadangi vadovaujantis Nuostatais, šiuo metu minėta teismo ekspertizės rūšis Ekspertizės centre nėra atliekama (aprobuota).
7.6. Ekspertizės centras nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog skundžiami Raštas ir Komisijos sprendimas buvo priimti netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktus, neįsigilinus į faktinę situaciją. Rašte yra išdėstytos Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatos, kuriomis jis grindžiamas, bei išsamiai įvertintos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atliekamų ekspertinių tyrimų ir turimos kvalifikacijos. Komisija, išsamiai įvertinusi ginčo situaciją, taip pat konstatavo, kad Ekspertizės centras tinkamai įvertino šio ginčo faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas, taigi jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į skundą nurodė, jog ji yra kolegiali visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurios pagrindinis uždavinys – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką teismo ekspertizės srityje. Taryba, įgyvendindama minėtą uždavinį, atlieka funkcijas, numatytas Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų 5.1–5.11 papunkčiuose. Tarybai nėra suteikti įgaliojimai spręsti dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ar suteikimo, pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį kompetencija šiais klausimais priskirta teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudarytai kvalifikacinei komisijai. Atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teismo ekspertizės įstaigos vadovo priimto sprendimo, susijusio su kvalifikacijos patvirtinimo procedūra, Taryba šiuo klausimu neturi kompetencijos pasisakyti, todėl ji nelaikytina trečiuoju suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalies prasme.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į skundą nurodė, kad:
10.1. Į Teismo ekspertų sąrašą gali būti įrašomi tik kvalifikaciją teismo ekspertizės įstaigose ar kitose kvalifikaciją suteikusiose institucijose įgiję asmenys. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą Teismo ekspertizės rūšių sąrašą tvirtina Taryba, kurios 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše audito, bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizės rūšys nurodomos kaip atskiros ekspertizių rūšys, kurios sprendžia skirtingus uždavinius. Be to, kvalifikaciją, kurios pagrindu asmuo įrašomas į teismo ekspertų sąrašą ir įgyja teisę atlikti minėtas teismo ekspertizes, suteikia skirtingos įstaigos: bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizes atlieka teismo ekspertai, kuriems kvalifikaciją suteikė teismo ekspertizės įstaiga − Ekspertizės centras, o audito ekspertizę atliekantys teismo ekspertai į teismo ekspertų sąrašą įrašomi Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Lietuvos auditorių rūmų suteiktos kvalifikacijos pagrindu.
10.2. Teismo ekspertas privalo atlikti teismo ekspertizes tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialių žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Teismo ekspertas privalo teismo ekspertizę atlikti kvalifikacijos, kurią jam suteikė teismo ekspertizės įstaiga ar atitinkama kvalifikaciją suteikianti institucija ir kurios pagrindu buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, ribose. Taigi, bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizes gali atlikti tik tie teismo ekspertai, kurie įgijo kvalifikaciją atlikti šias ekspertizes Ekspertizės centre. Lietuvos auditorių rūmų suteikta auditoriaus kvalifikacija į teismo ekspertų sąrašą įrašytiems teismo ekspertams suteikia teisę atlikti tik audito teismo ekspertizę.
10.3. Nei iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, nei po jo įsigaliojimo į teismo ekspertų sąrašą Lietuvos auditorių rūmų suteiktos auditoriaus kvalifikacijos pagrindu įrašytas audito teismo ekspertizę atliekantis teismo ekspertas neturėjo ir neturi teisės atlikti bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizių, kurias suteikia teisę atlikti tik Ekspertizės centro suteikta kvalifikacija. Atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies formuluotę, kurioje nurodoma apie teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, aprobavimą teismo ekspertizės įstaigoje, bei į šio įstatymo projekto Aiškinamąjį raštą, kuriame akcentuojamas poreikis sureglamentuoti teisinius santykius, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama ekspertizės rūšis, kurią jau atlieka privatūs teismo ekspertai, į sąrašą įrašyti ne teismo ekspertizės įstaigų, bet kitų valstybės institucijų suteiktos kvalifikacijos pagrindu, vertinant Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas lingvistiškai ir sistemiškai kartu su kitomis Įstatymo nuostatomis, akivaizdu, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos ir teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo procedūra taikoma tik tuo atveju, kai teismo ekspertizės įstaigoje aprobuojama teismo ekspertizės rūšis, kurią pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų suteiktą kvalifikaciją atlieka privatus teismo ekspertas. Kvalifikaciją atlikti bankininkystės, darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų ekspertizes suteikia tik teismo ekspertizės įstaiga. Privačių teismo ekspertų, kuriems auditoriaus kvalifikaciją suteikė Lietuvos auditorių rūmai, atliekama audito ekspertizės rūšis teismo ekspertizės įstaigoje nebuvo aprobuota.
10.4. Skundžiamuose Komisijos sprendime ir Rašte teisingai įvertinta visa pareiškėjo Prašyme nurodyta informacija ir kiti aktualūs faktiniai duomenys, jų turinys ir forma atitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus, Komisija ir Ekspertizės centras juos priėmė savo kompetencijos ribose, nepažeisdami įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, todėl jie yra teisėti ir pagrįsti.
10.5. TM nesutinka su pareiškėjo prašymu teisme apklausti TM Teisinių paslaugų politikos grupės vyresniąją patarėją N. K.. Galiojantys teisės aktai nesuteikia TM, o juo labiau atskiram jos darbuotojui, teisės oficialiai aiškinti įstatymus. TM nuomonė dėl Pakeitimo įstatymo nuostatų taikymo, taip pat šio įstatymo projekto Aiškinamojo rašto, kuri negali būti vertinama kaip oficialus teisės aiškinimas ir kuri nėra privaloma teismams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms, asociacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims, buvo išdėstyta TM 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepime Komisijai. TM pozicija minėtais klausimais nesikeičia.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo K. A. skundą.
12. Teismas nustatė, kad:
12.1. Pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. atsakovui pateikė prašymą ,,Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“, kuriuo prašė patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas, kartu su prašymu pateikė gyvenimo aprašymą.
12.2. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. S-577 ,,Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ informavo pareiškėją, jog, remiantis Aprašo 12.3 papunkčiu ir Nuostatų 12.2 papunkčiu, nuspręsta Prašymo neperduoti svarstyti kvalifikacinei komisijai. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Teismo ekspertų sąrašo duomenimis, pareiškėjui yra suteikta audito ekspertizės teismo eksperto kvalifikacija, tačiau nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizių atlikimo teismo eksperto kvalifikacijos, taip pat, kad apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme.
12.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Rašte išdėstytais argumentais, 2021 m. liepos 27 d. Komisijai pateikė skundą ,,Dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. S-577 panaikinimo“, kuriame prašė panaikinti Raštu įformintą sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad Prašyme pateikė visą informaciją, susijusią su nauju teisiniu reguliavimu ir faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, Raštas yra nepagrįstas nei faktais, nei teisės normomis, todėl neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrįstumo reikalavimų.
12.4. Komisija 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-127 (AG3-101/27-2021), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė. Komisija sprendime konstatavo, kad atsakovas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė išvadą, jog Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas, taigi jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
13. Teismas aptarė Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalių, 8 straipsnio 2, 3 dalių, 10 straipsnio 2, 3 dalių, 11 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Teismas pažymėjo kad, remiantis į bylą pateiktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-14 ,,Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“, pareiškėjas nuo 2013 m. buvo įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą kaip audito ekspertizę atliekantis teismo ekspertas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju aktualiomis laikytinos ir iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusios Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos.
14. Teismas nurodė, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 29 d.) buvo nustatyta, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. To paties straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, leidžiančią daryti tik tos rūšies ekspertizes, kurios yra atliekamos toje įstaigoje. Analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėse Įstatymo redakcijose. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 1 d.) buvo nustatyta, kad Taryba tvirtina teismo ekspertizės rūšių sąrašą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. KT-9, 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. KT-40 bei 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintuose teismo ekspertizių rūšių sąrašuose apskaitos ir finansų, audito, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizės yra išskirtos kaip atskiros ekspertizių rūšys. Remiantis tiek anksčiau galiojusiu, tiek ir šiuo metu galiojančiu ginčui aktualiu reglamentavimu, apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertinius tyrimus atlieka Ekspertizės centras.
16. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vien tai, jog pareiškėjas nuo 2018 m. atlieka įvairaus ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos. Remdamasis aptartu reglamentavimu, teismas darė išvadą, jog kvalifikacijos suteikimo procedūra yra reglamentuota, o teisės nuostatos nenumato išimčių ar sąlygų, kurioms esant asmuo būtų laikomas Įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti atitinkamą teismo ekspertizės rūšį. Pareiškėjas, teikdamas atsakovui Prašymą dėl kvalifikacijos patvirtinimo, pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 1R-14, kuriuo remiantis nuo 2013 m. yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą kaip audito ekspertizę atliekantis teismo ekspertas, tačiau duomenų, jog jam buvo suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ar darbo ekonomikos teismo kvalifikacijos, nepateikė. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą taip pat pateikė savo gyvenimo aprašymą, iš kurio, pasak pareiškėjo, matyti, jog jis atlieka apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos, bankininkystės ir audito ekspertinius tyrimus (ekspertizes) nuo jo įrašymo į Teismo ekspertų sąrašą iki šiol, tačiau vien tai, kad pareiškėjas užsiima tam tikra veikla, nereiškia, jog jis gali būti laikomas Įstatymo nustatyta tvarka įgijusiu atitinkamos srities teismo eksperto kvalifikaciją. Kartu su skundu Komisijai pareiškėjas pateikė savo atliktų ekspertinių tyrimų sąrašą, teismų nutartis bei ekspertinių tyrimų paslaugų užsakymų sutartį, t. y. dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, įrodo, jog jis atlieka ekspertinius tyrimus, kurie pagal šiuo metu viešai paskelbtus teismo ekspertizių sprendžiamus klausimus priskiriami ir kitoms ekspertizių rūšims, o ne vien tik audito ekspertizei. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, teismas byloje ekspertu gali paskirti ir asmenį, kuris nėra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, todėl ši aplinkybė taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra įgijęs tam tikros srities kvalifikaciją.
17. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo Prašyme nurodytas apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos kvalifikacijas. Nors pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog jis yra įgijęs reikiamą išsilavinimą, turi nemažai darbo auditoriumi patirties, geba savo turimas specialiąsias žinias pritaikyti, vykdydamas teismo pavedimus atlikti ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, tačiau, remiantis tiek anksčiau galiojusiu, tiek ir šiuo metu galiojančiu reglamentavimu, Įstatyme, kuris nustato teismo ekspertų kvalifikacijos suteikimo sąlygas ir tvarką, nėra nustatyta, jog asmens praktika gali būti vertinama kaip atitinkamos teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo teisinis pagrindas.
18. Teismas pritarė atsakovo atsiliepime nurodytai pozicijai, kad Įstatyme įtvirtinta kvalifikacijos patvirtinimo procedūra taikytina tik tais atvejais, kai asmuo jau turi kvalifikaciją suteikiančių institucijų suteiktą atitinkamą kvalifikaciją, kurios pagrindu yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą. Teismas atkreipė dėmesį, kad kvalifikaciją atlikti bankininkystės, apskaitos ir finansų bei darbo ekonomikos ekspertizes suteikia tik teismo ekspertizės įstaiga. Remiantis Teismo ekspertų sąrašo duomenims, pareiškėjo atliekama teismo ekspertizės rūšis – audito ekspertizė, teismo ekspertizės įstaigoje nebuvo aprobuota. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui Lietuvos auditorių rūmai suteikė auditoriaus kvalifikaciją ir jis, kaip privatus teismo ekspertas, atlieka audito teismo ekspertizes, kvalifikacijos patvirtinimo procedūra jo atžvilgiu galėtų būti taikoma tuo atveju, jei Ekspertizės centras aprobuotų audito ekspertizių atlikimą.
19. Teismas vertino, kad ginčijamu atsakovo Raštu priimtas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu teisiniu reguliavimu. Komisijos sprendime taip pat išsamiai išanalizuotos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, atsakyta į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, atskleista ginčo esmė. Teismas darė išvadą, kad ginčijami Ekspertizės centro Raštas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjo reikalavimų dėl minėtų sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Ekspertizės centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
20. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
III.
21. Pareiškėjas K. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas neišreikalavo visų įrodymų. Pareiškėjas, 2021 m. rugsėjo 28 d. teikdamas skundą teismui, prašė iš Tarybos išreikalauti šiuos rašytinius įrodymus: 2018 m. rugsėjo 6 d. vykusio Tarybos posėdžio protokolą su visais priedais; Lietuvos auditorių rūmų 2019 m. pateiktus audito ekspertizės sprendžiamų klausimų pasiūlymus, kurie yra tiesiogiai susiję su byla. Pareiškėjas 2021 m. spalio 15 d. teikė prašymą teismui išreikalauti šiuos rašytinius įrodymus, Taryba nesutiko jų pateikti ir teismas jų neišreikalavo. Pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir dar kartą išreiškė nuomonę, kad bylos nagrinėjimas iš esmės negalimas nesurinkus visos reikalingos medžiagos. Pareiškėjo pakartotinis prašymas išreikalauti įrodymus teismo posėdžio metu taip pat buvo atmestas, nurodant, kad nagrinėjamos bylos ribos yra siauros. Tarybos 2020 m. lapkričio 19 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl ekonominių ekspertizių rūšių sujungimo. Būtent šio posėdžio medžiagą pareiškėjas prašė išreikalauti, kur, labai tikėtina, yra iš esmės atskleista informacija apie auditorių, įrašytų į Teismo ekspertų sąrašą, atliekamus ekspertinius tyrimus ir kokiose ekspertizių rūšyse jiems teismo kvalifikacija turinio prasme suteikta. Šios informacijos nepateikus į bylą, teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos.
22.2. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo apklausti kaip liudytoją N. K.. Pareiškėjas šioje byloje kelia sudėtingą teisės aiškinimo ir taikymo klausimą, todėl teismas turėtų ne tik formaliai išaiškinti teisę, bet atlikti ir jos analizę, o tam gali būti pasitelktas liudytojas – specialistas, kuris besąlygiškai prisidėjo prie teisės kūrimo ir galėtų paaiškinti tikrąją įstatymo kūrėjo (leidėjo) valią bei tokio reglamentavimo atsiradimo priežastis ir tikslus.
22.3. Teismas, priimdamas sprendimą, sutapatino sąvokas „įrašytas audito ekspertizės srityje“ ir „atlieka ekspertizes“. Nuo 2013 m. iki 2020 m. birželio 30 d. susidarė faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas, nors ir įrašytas audito ekspertizės srityje, tačiau faktiškai atlikdavo atsakovo aprobuotus ekspertinius tyrimus (teismas klaidingai nurodė, kad nuo 2018 m.), kurie pagal sprendžiamus klausimus priskirtini apskaitos ir finansų (apie 85 proc. visų klausimų) sričiai ir apie 15 proc. – darbo ekonomikos, bankininkystės ir išimtinai audito (siaurąja prasme) ekspertizės sričiai.
22.4. Teismas buvo neaktyvus, nesiaiškino istorinio situacijos vystymosi ir susidariusios problemos esmės. Šiuo atveju buvo būtina sistemiškai įvertinti tiek teismo, tiek privačių teismo ekspertų, aktualiu klausimu šioje byloje, teismo ekspertų auditorių teisinio statuso suteikimo įstatyminę genezę nuo pat pradžių, ką pareiškėjas ir siekė atskleisti tiek skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau teismas pateikiamus faktus ir istorinius aspektus vertino pasirinktinai (iš esmės analizavo situaciją nuo 2013 metų, pamiršdamas laikotarpį iki tol, nuo 2002 metų).
22.5. Teismas visiškai netaikė įstatymų leidėjo ketinimų (teleologinio) aiškinimo būdo. Aiškinamajame rašte nurodyta, dėl kokių priežasčių reikalingas teisinio reguliavimo pakeitimas (t. y. privačių ekspertų veiklos kontrolė) (Aiškinamojo rašto 3 d. 5 p., 4 d. 5 p., 7 d.). Pakeitimo įstatyme nenumatyta susiaurinti privačių teismo ekspertų auditorių, įrašytų į Teismų ekspertų sąrašą audito ekspertizės srityje, veiklos. Kitaip, manytina, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes jie tuos pačius ekspertinius tyrimus atlieka jau nuo 2003 metų. Tačiau sugriežtinama ekspertų veikla, nes jiems reikės kas 5 metus atsakovui pateikti ekspertinius tyrimus ir tada bus sprendžiama, ar eksperto atestacija pratęsiama ar nepratęsiama. Teismas sutiko su TM pozicija, kurioje tik deklaruojama, kad buvo pasitelktas sisteminis ir lingvistinis teisės aiškinimo būdai. Teismas šiuos motyvus perrašė, tačiau pats Įstatymo ir Pakeitimo įstatymo aiškinimo neatliko, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
22.6. Teismas sprendime analizavo teisinį reguliavimą dėl teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, o ne dėl jos patvirtinimo. Šioje byloje ginčas kilo dėl ankstesnės teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo, nes jis jau atlieka ekspertizes (taip numatyta Pakeitimo įstatymo nuostatose), kurias aprobavo atsakovas iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, o ne dėl naujų ekspertizių rūšių, kurios galbūt būtų aprobuotos po 2020 m. liepos 1 d. Teismas, sutikdamas su atsakovo ir TM pozicija, priėjo išvados, kad patvirtinimo procedūra galėtų būti taikoma tik audito ekspertizės atveju. Tačiau pareiškėjas yra įrašytas audito ekspertizės srityje neribotam laikui ir Pakeitimo įstatyme ar įstatymą įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad jam reiktų imtis kokių nors veiksmų dėl to. Priešingai, pareiškėjui yra prievolė kreiptis dėl jo atliekamų apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos ir bankininkystės sričių ekspertizių, nes Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nuo 2020 m. liepos 1 d. yra ribojimas kvalifikaciją suteikiančiai institucijai (Lietuvos auditorių rūmams) suteikti teismo eksperto kvalifikaciją srityse, kuriose suteikia teismo ekspertizės įstaiga (šiuo atveju atsakovas).
22.7. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam yra suteikta audito ekspertizės (plačiąja prasme) teismo eksperto kvalifikacija, į kurią patenka ir atsakovo aprobuoti ekspertiniai tyrimai. Pareiškėjui teismo eksperto kvalifikaciją suteikė Lietuvos auditorių rūmai, o jį į Teismo ekspertų sąrašą įrašė TM, nurodžiusi audito ekspertizės sritį. Tai, kad atsakovas siūlė supaprastinta tvarka auditorius priskirti atsakovo kontroliuojamai sričiai (jo aprobuotų ekspertizių rūšių srityse) ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos auditorių rūmams apribojamas teismo eksperto kvalifikacijos suteikimas (Pakeitimo įstatymo 6 str. 2 d.), reiškia, kad pareiškėjui turinio prasme buvo suteikta teismo eksperto kvalifikacija audito ekspertizės srityje, kuri apima ir atsakovo atliekamus ekspertinius tyrimus, nes Lietuvos auditorių rūmai nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. turėjo teisę suteikti teismo eksperto kvalifikaciją ir atsakovo atliekamų ekspertizių srityse, nepaisant kad pareiškėjas buvo įrašytas audito ekspertizės srityje. Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta: „Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos, ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose (toliau – kvalifikaciją suteikianti institucija), ir tokios teismo eksperto kvalifikacijos nesuteikia teismo ekspertizės įstaigos.“ Ši nuostata reiškia, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos auditorių rūmai gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją tik audito srityje (siaurąja prasme), o apskaitos ir finansų, darbo ekonomikos ir bankininkystės eksperto kvalifikaciją suteikia tik atsakovas. Šios aplinkybės bei informacija, nurodyta Aiškinamojo rašto 4 dalies 5 punkte, reiškia, kad pareiškėjui, nors ir įrašytam audito ekspertizės srityje, bet atliekančiam ir atsakovo aprobuotas ekspertizes, yra suteikta ir atsakovo aprobuotų ekspertizių rūšių teismo eksperto kvalifikacija.
23. Atsakovas Ekspertizės centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
24.1. Šios administracinės bylos ginčo dalykas yra ne teisinio reguliavimo Lietuvos Respublikoje ydingumas ar neaiškumas, o atsakovo Raštas ir jo teisėtumo klausimas. Atsakovas, vykdydamas savo, kaip viešojo administravimo subjekto funkcijas, priimdamas Raštą, vadovavosi tuo metu galiojusiais įstatymais ir išimtinai įstatymų jam suteiktais įgaliojimais. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl teisinio reglamentavimo neaiškumo, neteisingumo Lietuvos Respublikoje atmestini, kaip nesusiję su šio ginčo dalyku. Be to, nors, pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, susijęs su teismo ekspertų skyrimo procedūromis, Lietuvos Respublikoje yra ydingas, tačiau pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį, tai negali būti sprendžiama šioje administracinėje byloje.
24.2. Pareiškėjui suteikta audito ekspertizės kvalifikacija, tačiau jam niekada nebuvo suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijos. Tam, kad pareiškėjas įgytų kvalifikaciją atlikti kitos rūšies teismo ekspertizes, jam būtų taikomi įstatymais įtvirtinti Aprašo ir kvalifikacijos suteikimo nuostatų reikalavimai (Aprašo 39 p.), t. y. pareiškėjas privalėtų laikyti kvalifikacinį egzaminą kiekvienai iš minėtų teismo ekspertizių rūšių teismo eksperto kvalifikacijai įgyti (Aprašo 25 p.).
24.3. Aplinkybė, kad pareiškėjas vienoje ar kitoje civilinėje byloje pateikė savo išvadą, visiškai neįrodo ne tik, kad jis turi būti automatiškai įrašomas į ekspertų sąrašą apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos ekspertizėms atlikti, tačiau nepatvirtina ir jo išvadų kokybinių reikalavimų ir jo kaip eksperto kvalifikacijos, nes pareiškėjo žinios ir kvalifikacija nebuvo patikrinta teisės aktų nustatyta tvarka suformuotoje kvalifikacinėje komisijoje. Vien tai, jog pareiškėjas nuo 2018 m. atlieka įvairaus ekonominio pobūdžio tyrimus, kuriuos vadina ekspertiniais tyrimais, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos. Teismo ekspertų kvalifikacijos suteikimo procedūra yra aiškiai reglamentuota, o teisės nuostatos nenumato išimčių ar sąlygų, kurioms esant asmuo būtų laikomas Įstatyme nustatyta tvarka įgijusiu teisę atlikti atitinkamą teismo ekspertizės rūšį.
24.4. Tokių asmenų kaip pareiškėjas įrašymas į teismo ekspertų sąrašą be jų žinių patikrinimo diskredituotų visą teismo ekspertų sistemą, nes pareiškėją su nežinoma kvalifikacija (nepatikrinta teisės aktų nustatyta tvarka) įrašius į teismo ekspertų sąrašą, jo teikiama išvada įgautų papildomą įrodomąją galią procese, tai yra teismo ekspertizės galią. Be to, pareiškėjas įgytų galimybę dalyvauti teikiant ekspertizes baudžiamajame procese, o tai yra visiškai nepriimtina, nes ekspertizės baudžiamajame procese lemia ne šiaip bylos baigtį, tačiau nuo bylos baigties priklauso žmonių likimai ir visos teisinės sistemos ir teisinės valstybės autoritetas ir stabilumas. Pagal esamą teisinį reguliavimą atsakovui nebuvo ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo TM atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos eismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl N. K. šaukimo liudyti administracinėje byloje. Galiojantys teisės aktai nesuteikia TM, o juo labiau atskiram jos darbuotojui, teisės oficialiai aiškinti įstatymus. TM nuomonė dėl Pakeitimo įstatymo nuostatų taikymo, taip pat šio įstatymo projekto Aiškinamojo rašto buvo išdėstyta TM 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsiliepime Komisijai, TM pozicija minėtais klausimais nesikeičia. TM sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atlieka ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, turi nemažai darbo patirties, geba savo turimas specialiąsias žinias pritaikyti atliekant įvairaus pobūdžio ekspertinius tyrimus, nesuteikia jam atitinkamų sričių teismo eksperto kvalifikacijos. Kvalifikacijos suteikimo procedūra yra reglamentuota, o teisės aktų nuostatos nenumato išimčių ar sąlygų, kurioms esant asmuo būtų laikomas Įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti atitinkamą teismo ekspertizės rūšį. Pareiškėjui yra suteikta audito ekspertizės teismo eksperto kvalifikacija, tačiau nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys. Teismas teisingai pažymėjo, kad apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai atsakė į esminius ginčo aspektus.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-577 išdėstyto sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjo prašymo dėl apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo neperduoti svarstyti kvalifikacinei komisijai, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
29. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad ginčijami Ekspertizės centro Raštas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, taigi jų panaikinti, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, o, netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl minėtų sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas, t. y. įpareigoti Ekspertizės centrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
30. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai ir selektyviai vertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir neįsigilino į bylos esmę, neatskleidė įstatymo leidėjo valios, dėl ko byla išnagrinėta neatskleidus jos esmės.
31. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327 patvirtintų Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų (2021 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 1R-72 redakcija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-302 patvirtinto Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo, pripažinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2019 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. B-98 patvirtintų Teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų normos ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtinti Teismo ekspertizės rūšių sąrašas ir Teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiami uždaviniai.
33. Reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, teismo ekspertizės įstaigų ir teismo ekspertų statusą, teismo ekspertų veiklos principus, atsakomybę už Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo tvarką, specialių žinių panaudojimo sąlygas bei tvarką ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas.
34. Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, asmuo, siekiantis tapti teismo ekspertu, privalo: 1) turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai teismo ekspertizės rūšiai, kurių sąrašą tvirtina Taryba; 2) išlaikyti teismo eksperto kvalifikacijos ir teismo ekspertizės metodologijos egzaminą, kurio programą tvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovas; 3) išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal teisingumo ministro tvirtinamą teisinių žinių programą asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais; 4) pasirengti įgyti teismo eksperto kvalifikaciją, jeigu teismo ekspertizės įstaigoje yra nustatytas toks reikalavimas; 5) būti nepriekaištingos reputacijos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kuriems specialių žinių turinčio asmens kvalifikaciją suteikė kitos valstybės institucijos ar prie jų tam tikslui sudarytos komisijos, ar įstaigos ar organizacijos, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose, ir tokios teismo eksperto kvalifikacijos nesuteikia teismo ekspertizės įstaigos. Tokie asmenys į teismo ekspertų sąrašą įrašomi laikantis Įstatymo 11 ir 13 straipsnių nuostatų.
35. Minėto Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismo ekspertizės įstaigoje sudaryta kvalifikacinė komisija gali suteikti teismo eksperto kvalifikaciją, leidžiančią daryti tik tos rūšies teismo ekspertizes, kurios yra atliekamos toje įstaigoje. Teismo ekspertizės įstaiga turi teisę aprobuoti naujų rūšių teismo ekspertizių darymą ir suteikti teismo eksperto kvalifikaciją jų pradininkams, sudarydama kvalifikacinę komisiją iš reikiamos mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinovų ir giminingos srities ekspertų. Apie aprobuotą naują teismo ekspertizės rūšį skelbiama teismo ekspertizės įstaigos interneto svetainėje ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio paskelbimo dienos pranešama privatiems teismo ekspertams, kurie atlieka teismo ekspertizę, kurią aprobavo teismo ekspertizės įstaiga. Jeigu teismo ekspertizės įstaiga aprobuoja naują teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, šie teismo ekspertai per vienerius metus nuo teismo ekspertizės rūšies aprobavimo paskelbimo turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl tos teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. Teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas, jo galiojimo terminas pratęsiamas, sustabdomas jo galiojimas ar panaikinamas galiojimo sustabdymas, pripažįstamas negaliojančiu šio straipsnio 7, 8 dalyse ir 9 straipsnyje nustatyta tvarka.
36. Taigi iš aptartų Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatų matyti, jog tapti teismo ekspertu asmuo gali dviem būdais: teismo eksperto kvalifikaciją įgyti Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka (1) arba patvirtinus atitinkamos teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikaciją Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka (2).
37. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 23 d. atsakovui pateikė prašymą patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas. Atsakovas, išnagrinėjęs prašymą, ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjui nėra suteiktos apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijos, be to, minėtos teismo ekspertizių rūšys, kurias atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centras, nėra laikytinos naujai aprobuotomis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies prasme. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali įgyti tam tikros teismo ekspertizės rūšies teismo eksperto kvalifikacijos antruoju būdu, t. y. ją patvirtinant.
38. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. XIII-3028 Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymą išdėstė nauja redakcija. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3028 redakcija) 2 straipsnyje nustatytos šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo sąlygos. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaiga aprobavo teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį, šie privatūs teismo ekspertai per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi kreiptis į teismo ekspertizės įstaigą su prašymu dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo ir teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo. To paties straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.
39. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas siekia įgyti ne pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Būtent šią nuostatą atsakovas turėjo taikyti ir ja vadovautis nagrinėdamas pareiškėjo prašymą patvirtinti apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas. Analizuojama nuostata nereikalauja, kad ekspertizės įstaiga būtų aprobavusi naują teismo ekspertizės, kurią atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšį ar kad asmuo turėtų kitų tokią kvalifikaciją suteikiančių institucijų suteiktas apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijas. Priešingai, šios nuostatos taikymas susijęs su iki Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo įsigaliojimo teismo ekspertizės įstaigos aprobuotomis teismo ekspertizių, kurias atlieka privatūs teismo ekspertai, rūšimis. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo, nes jis jau atlieka šias ekspertizes, kurias aprobavo atsakovas dar iki minėto įstatymo įsigaliojimo, t. y. prašo patvirtinti teismo eksperto kvalifikacijas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi. Be kita ko, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 8 straipnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato skirtingas teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo sąlygas, todėl jos negali būti tapatinamos.
40. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo ekspertizės rūšių sąrašą tvirtina Taryba. Teismo ekspertizių rūšys yra išvardytos Tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintame Teismo ekspertizės rūšių sąraše, kuriame atskirai išskirtos apskaitos ir finansų ekspertizė, audito ekspertizė, bankininkystės ekspertizė ir darbo ekonomikos ekspertizė. Be to, analogiškos teismo ekspertizės rūšys buvo nurodytos ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. KT-9, Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. KT-40 patvirtintuose teismo ekspertizių rūšių sąrašuose. Be to, pareiškėjas teigia, jog tokio pobūdžio ekspertizes (apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos) jis atlieka nuo 2013 m., t. y. nuo įrašymo į teismo ekspertų sąrašą.
41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad skirtingų teismo ekspertizių rūšių sąrašuose įrašyti ekspertai atlikdavo iš esmės tuos pačius ekspertinius tyrimus bei pateikia konkrečius pavyzdžius, t. y. kad atlieka apskaitos ir finansų bankininkystės bei darbo ekonomikos ekspertinius tyrimus, turi nemažai darbo patirties (jau 10 metų atlieka atsakovo aprobuotus ekspertinius tyrimus su plačiais ekonominio pobūdžio uždaviniais, tokių pareiškėjo ekspertinių tyrimų apimtis pagal sprendžiamus klausimus sudaro apie 95 procentus (iš jų apie 85 proc. apskaitos ir finansų, apie 5 proc. bankininkystės ir apie 5 proc. darbo ekonomikos) jo ekspertinių tyrimų, o apie 5 procentus sudaro audito (siaurąja prasme) klausimai). Taip pat pareiškėjas pažymi, kad, nors teismai, nutartyse skirdami ekspertizes, jų pavadinimą nurodo įvairiai, pavyzdžiui, buhalterinė ekspertizė, apskaitos, audito, apskaitos ir finansų arba tiesiog ekonominė ekspertizė, tačiau pagal sprendžiamus klausimus jos priskiriamos atsakovo aprobuotoms teismo ekspertizių rūšims. Taigi nagrinėdamas pareiškėjo prašymą iš naujo atsakovas turėtų įvertinti, ar pareiškėjo atlikti ekspertiniai tyrimai gali būti laikomi atliktais apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos srityse bei atitinkamai spręsti dėl prašomų teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo.
42. Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009 ir kt.).
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti skundžiamo Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. S-577 „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ teisėtu ir pagrįstu. Tai lemia, kad sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas atitinkamai įpareigotinas iš naujo vertinti pareiškėjo prašymą dėl apskaitos ir finansų, bankininkystės ir darbo ekonomikos teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo.
44. Konstatavus, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė anksčiau nurodytas teisės normas, kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl įrodymų neišreikalavimo, dėl liudytojos apklausos) neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
45. K. A. skunde ir apeliaciniame skunde prašo atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė 1 329,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 688,85 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Teismui yra pateiktos sąskaitos faktūros už teisines paslaugas ir banko mokėjimų pavedimai.
46. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
47. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų suma priteistina pareiškėjui.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. A. priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 2 018,65 Eur (1 329,80 + 688,85) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
49. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. sprendimas priimtas jo naudai, tai nėra jokio pagrindo atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Komisijos sprendimo išvadomis ir atmesdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, pripažindamas Komisijos sprendimą pagrįstu ir teisėtu. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, Komisijos sprendimas panaikinamas ir K. A. prašymas dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo perduodamas atsakovui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo K. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. S-577 „Dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo“ ir įpareigoti Lietuvos teismo ekspertizės centrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl teismo eksperto kvalifikacijos patvirtinimo.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 21R3-127 (AG3-101/27-2021).
Priteisti pareiškėjui K. A. iš atsakovo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2 018,65 Eur (du tūkstančius aštuoniolika eurų ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis