Civilinė byla Nr. 2-710-524/2011

Proceso Nr. (2-57-3-00753-2010-5)

Procesinio sprendimo kategorija 116.1, 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo A. J. atstovui advokatui R. K., atsakovės UAB „Elvaradas“ atstovui advokatui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams UAB „Elvaradas“ ir Šilalės rajono notarų biuro notarei V. S., tretiesiems asmenims antstolei A. P., BUAB „Medvėgalis“, Beazley Furlonge Limited, UAB „BTA draudimas“ dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir vykdomojo rašto panaikinimo ir

n u s t a t ė :

ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo išdavimo dienos 2009-06-15 184000 Lt sumos paprastąjį vekselį ir 2009-06-15 183215 Lt sumos paprastąjį vekselį,   panaikinti 2010-01-08 Šilalės rajono notarų biuro notarės V. S. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-49, atliktą 2009-06-15 paprastojo vekselio, išduoto 184000 Lt, pagrindu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Nurodė, kad ieškovas, esant UAB „Medvėgalis“ įsiskolinimui, siekė išvengti papildomų išlaidų, susijusių su antstolio veiksmais, nes UAB „Medvėgalis“ tuo metu skolos grąžinti buvo nepajėgi. Ieškovas kaip UAB „Medvėgalis“ akcininkas ir direktorius tarėsi su UAB „Elvaradas“ direktoriumi dėl galimybės atidėti skolos išieškojimą, dėl galimybės skolą išmokėti dalimis. Atsakovė su tokiais pasiūlymais nesutiko, pagrasino inicijuoti, kad vykdomojoje byloje nedelsiant būtų areštuotos visos UAB „Medvėgalis“ banko sąskaitos, nekilnojamasis turtas ir pan., taip pat pagrasino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas manė, kad tokie veiksmai visiškai sutrikdys UAB „Medvėgalis“ veiklą, neleis įgyvendinti pradėtų projektų, prives ją prie bankroto. Esant tokiai situacijai, ieškovas kaip UAB „Medvėgalis“ akcininkas ir direktorius, 2009-06-15 pasirašė du paprastuosius vekselius: paprastąjį vekselį 183215 Lt, įsipareigodamas skolą grąžinti iki 2010-07-0l, paprastąjį vekselį  184000 Lt, įsipareigodamas skolą grąžinti iki 2009-12-31. Paaiškina, kad dviejų paprastųjų vekselių bendra 367215,53 Lt suma atitiko UAB „Medvėgalis“ įsiskolinimą UAB „Elvaradas“. Ieškovas ginčijamus vekselius pasirašė tik norėdamas patvirtinti UAB „Medvėgalis“ skolą. Be to, vekselius pasirašė ne kaip besąlyginį įsipareigojimą grąžinti skolą, bet kaip garantiją, jog UAB „Medvėgalis“ padengs savo įsiskolinimą UAB „Elvaradas“. UAB „Elvaradas“ direktorius, pasinaudodamas savo ekonominiu, finansiniu pranašumu ir beviltiška UAB „Medvėgalis“ padėtimi, vertė ieškovą pasirašyti vekselius kaip garantiją, jog UAB „Medvėgalis“ sugrąžins skolas, priešingu atveju grasindamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Medvėgalis“, kuri tuo metu vykdė projektą. Kadangi vekseliai sudaryti dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo, UAB „Elvaradas“ siekiant kuo greičiau iš UAB „Medvėgalis“ atgauti skolą, vekselyje nurodyta pinigų suma ieškovui asmeniškai niekada nebuvo paskolinta, šalys nesiekė sukurti šiems sandoriams būdingų pasekmių, ieškovas nebuvo skolingas atsakovui, vekselį pasirašė kaip garantiją, todėl 2009-06-15 pasirašyti vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais. Be to, atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes UAB „Medvėgalis“ bankroto byloje yra patvirtintas jos finansinis reikalavimas.

Atsakovė Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vykdomąjį įrašą 2010-01-08 išdavė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėtai vekselio sumai – 184000 Lt. UAB „Elvaradas“ kartu su 2010-01-08 prašymu išduoti vykdomąjį įrašą notarei pateikė 2009-12-31 pakartotinį pranešimą ieškovui sumokėti vekselio sumą. Paaiškina, kad notaras neturėjo galimybės atsisakyti UAB „Elvaradas“ išduoti vykdomąjį įrašą, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Ieškovas savo ieškinyje nenurodo atsakovės kaltės, išduodant vykdomąjį įrašą, todėl nepagrįstai yra patraukta atsakove. Notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, tik vykdė savo pareigas, kurias numato LR notariato įstatymas.

Atsakovė UAB „Elvaradas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Medvėgalis“ įsiskolinimas UAB „Elvaradas“ 2009-06-15 buvo 327210,66 Lt, o šios skolos sumos UAB „Medvėgalis“ grąžinti buvo nepajėgi, todėl ieškovas kaip vienintelis šios įmonės akcininkas ir direktorius tarėsi su UAB „Elvaradas“ dėl galimybės skolą mokėti dalimis. Pažymi, kad ieškovas A. J. būdamas vieninteliu UAB „Medvėgalis“ akcininku ir šios įmonės direktoriumi, žinojo savo vadovaujamos įmonės finansinę būklę bei ketindamas tęsti jos veiklą, sutiko asmeniškai laiduoti už UAB „Medvėgalis“ prievolę, pasirašydamas du paprastuosius vekselius faktinei UAB „Medvėgalis“ skolos sumai, taip suprasdamas kaip vienintelį realų bendrovės problemų sprendimo būdą, kartu prisiimdamas verslo riziką sau. Atsakovė būdama pelno siekiančia bendrove neturėjo pareigos atleisti UAB „Medvėgalis“ nuo prisiimtų prievolių vykdymo ir matydama, kad prievolės nevykdomos, gindama savo interesus teisėtai reikalavo greitesnio prievolių įvykdymo ir užtikrinimo priemonių tokių kaip ieškovo pasirašytas laidavimas, todėl turi teisę reikalauti grąžinti skolą ne tik UAB „Medvėgalis“ bankroto byloje, bet ir asmeniškai iš ieškovo. Atsakovė negrasino inicijuoti vykdomojoje byloje ir areštuoti UAB „Medvėgalis“ banko sąskaitas, turtą bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Medvėgalis“ iškėlimo, nes teisė atlikti nurodytus procesinius veiksmus yra įstatymuose suteiktų teisių realizavimas.

Ieškovė dubliku nesutinka su atsakovų atsiliepimuose išdėstytais motyvais. Nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas paprastuosius vekselius 183215 Lt ir 184000 Lt sumai, neturėjo ketinimų be išlygų ir bet kokiomis aplinkybėmis sumokėti atsakovei UAB „Elvaradas“ 367215,53 Lt, t. y. paprastuosius vekselius ieškovas pasirašė tik dėl atsakovės ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo kaip garantiją, kad UAB „Medvėgalis“ padengs savo įsiskolinimą atsakovei UAB „Elvaradas“. Ieškovas asmeniškai pagal išduotus vekselius jokių pinigų negavo, todėl atsakovės UAB „Elvaradas“ teiginys, kad ieškovas sąmoningai prisiėmė sau riziką už juridinį asmenį, yra nepagrįstas. Atsakovas, įgydamas vertybinius popierius – vekselius, buvo nesąžiningas įgijėjas, nes žinojo, kad ieškovas įsipareigojo sumokėti 367215,53 Lt be pagrindo. Vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Esant šioms aplinkybėms abu 2009-06-15 ieškovo pasirašyti vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais. Atsakovė UAB „Elvaradas“, būdama UAB „Medvėgalis“ kreditore su teismo patvirtintu 369333,53 Lt finansiniu reikalavimu, į kurį įtraukta ir 184000 Lt suma pagal 2009-06-15 paprastąjį vekselį, ir kartu kreipdamasis į notarą bei antstolius dėl 184000 Lt sumos pagal vekselį išieškojimo, elgėsi nesąžiningai ir siekė nepagrįstai praturtėti, t. y. tą pačią pinigų sumą gauti ir iš UAB „Medvėgalis“, ir iš ieškovo kaip fizinio asmens.

Atsakovė UAB „Elvaradas“ tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog šie vekseliai būtų pasirašyti kaip UAB „Medvėgalis“ direktoriaus, todėl vekselius ieškovas pasirašė kaip fizinis asmuo, bet ne kaip įmonės vadovas. Po vekselių išrašymo iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas niekada neginčijo šių vekselių, netgi buvo vedamos derybos dėl prievolės pagal vekselius įvykdymo terminų ir tvarkos, kurį laiką buvo vykdomas išieškojimas iš ieškovo turto. Toks ieškovo elgesys tik patvirtina aiškią ir tikrąją ieškovo valią asmeniškai laiduoti už savo vadovaujamos įmonės prievoles. Ieškovas, kaip įmonės akcininkas ir vadovas, gerai žinojo jo vadovaujamos įmonės finansinę padėti, turėjo verslo darymo patirtį, galėjo objektyviai įvertinti riziką, kylančią jam asmeniškai iš laidavimo sandorio, ir laisvai rinktis. Paaiškina, kad aplinkybė, jog atsakovė UAB „Elvaradas“ yra pareiškusi pasirašytai vekselių sumai lygų finansinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Medvėgalis“ bei tuo pat metu reikalauja tą pačią prievolę įvykdyti iš įmonės laiduotojo ieškovo, nereiškia ir visiškai neįrodo atsakovės siekio nei nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita, nei tyčia veikti ieškovo nenaudai. Kadangi UAB „Medvėgalis“  prievolė atsakovei nebuvo įvykdyta, todėl įmonė ir laiduotojas (ieškovas) atsako kreditorei (atsakovei UAB „Elvaradas“) kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.

Daugiau šalių procesinių dokumentų per teismo nustatytą terminą negauta.

Ieškinys atmestinas.

Teismas nurodo, kad vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatyme vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė galioja tik sąžiningiems vekselio turėtojams. Vekselio viešo patikimumo savybė suponuoja tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p., LR CK 1.105 str. 1 d.), reiškia tai, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis taip pat gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą) sandorį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Darytina išvada, kad plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, t. y. ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad jį kaip fizinį asmenį ir atsakovę nesiejo teisiniai santykiai, t. y. nebuvo jokių tarpusavio sutarčių. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamų vekselių išrašymo metu ieškovas buvo UAB „Medvėgalis“ direktorius bei vienintelis akcininkas, t. y. jis buvo suinteresuotas, kad jis kaip juridinis asmuo sėkmingai gyvuotų, užbaigtų pradėtus projektus, nebūtų sužlugdyta juridinio asmens veikla, tokiu būdu gautų pelno. Be to, vekselių išrašymo metu UAB „Medvėgalis“ buvo skolinga atsakovei didelę sumą – iš viso 367215,53 Lt. Pačios skolos buvimo faktą, jos dydį pripažįsta bei neginčija ieškovas. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad UAB „Medvėgalis“ skolos dydis atsakovei yra toks pat, kaip bendra ginčijamų vekselių suma, tik patvirtina, kad egzistavo teisinis pagrindas vekselių išrašymo metu, t. y. papildomai užtikrinti atsakovei garantuoti, kad skola bus grąžinta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skolos atsakovei faktas buvo vekselių išrašymo pagrindas, t. y. tokiu būdu išrašyti ginčijami vekseliai atliko tam tikrą skolos grąžinimo užtikrinimo funkciją ir garantiją atsakovei, kad skola bus grąžinta. Teismo nuomone, ieškovė leistinais įrodymais nepatvirtino, kad vekseliai išrašyti nesant teisinio pagrindo (LR CPK 178 str.).

Pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal šio straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Tačiau LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Ieškiniu teigiama, kad sudaryti vekseliai negalioja dėl valios trūkumo, t. y. juos išrašant ieškovui buvo daromas ekonominis, finansinis spaudimas, grasinama, kad bus kreipiamasi dėl bankroto bylos UAB „Medvėgalis“ iškėlimo, įmonei bus pradėtas išieškojimo procesas pagal vykdomąjį raštą, be to, ieškovas  klydo, nes manė, kad pasirašo kaip juridinio asmens valdymo organas – direktorius. Šie motyvai laikyti nepagrįstais. Šioje byloje ieškovas ir atsakovas yra tiesioginiai vekselių teisinio santykio dalyviai. Ieškovas yra vekselio davėjas, o atsakovas – ginčo vekselių pirmasis įgijėjas ir turėtojas. Nors pareikštu ieškiniu konkrečiai nenurodoma, kokiu pagrindu ginčijami sudaryti sandoriai, tačiau iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad iš esmės vekselius siekiama pripažinti negaliojančiais LR CK 1.90 str., ir 1.91 str. nustatytais pagrindais.

Teismo nuomone, ieškovas ginčydamas vekselį LR CK 1. 90 str. pagrindu turėjo pareigą įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t. y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (LR CK 1.90 str.4 d.). Šiuo atveju reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad ieškovas buvo įmonės direktorius, vienintelis akcininkas, asmuo, kuriam žinomas verslo pasaulis, verslo rizika, todėl jis žinojo ir privalėjo žinoti realią įmonės padėtį bei galimybes tęsti veiklą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovo valia buvo formuojama ydingai, t. y. dėl atsakovės kryptingų veiksmų būtų buvusi iškreipiama ieškovo valia dėl vekselių išdavimo, kad atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Konstatuotina, kad aplinkybė, kad vekselį išdavęs asmuo, jo aiškinimu, klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikomas LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007). Esant šioms aplinkybėms atmestini ieškovo motyvai,  kad vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes juos pasirašydamas ieškovas nesuvokė tokio dokumento teisinės reikšmės bei padarinių, t. y. kad išrašo vekselius kaip fizinis asmuo, kad jam reikės sumokėti vekseliuose nurodytas sumas iš asmeninių lėšų ir pan.

Ieškovas teigė, kad vekselius išrašė, nes atsakovė grasino, kad bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bus pradėti vykdymo veiksmai pagal išduotą vykdomąjį raštą. Teismas nurodo, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu LR CK 1.91 str. nustatytu pagrindu, ieškovas turėjo įrodyti, kad sandoris sudarytas dėl realaus grasinimo. Išaiškintina, kad „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį (LR CK 1.91 str. 4 p.). Byloje nėra pateikta, kad buvo grasinama ieškovui kaip fiziniam asmeniui ar jo šeimos nariams. Pažymėtina, kad atsakovės veiksmai dėl bankroto bylos iniciavimo, skolos išieškojimo yra teisėti ir pagrįsti savo teisių gynimo būdai (LR CK 1.138 str.), todėl negali būti pagrindas pripažinti buvus ekonominį spaudimą ar realų grasinimą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl atsakovės finansinio spaudimo neatitinka LR CK 1.91 str. keliamų reikalavimų, todėl atmestinos kaip neįrodytos (LR CPK 178 str.).

Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčo vekselius ginčijo ne iš karto, o tik pradėjus išieškojimo pagal vieną iš vekselių procedūras. Be to, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Šiuo atveju nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovo sprendimas išduoti vekselius buvo skubotas, jis neturėjo galimybės šio sprendimo apsvarstyti su kompetentingais asmenimis ir pan.

Atmetus ieškinio motyvus dėl ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, dėl suklydimo,  paliktini sandoriai (vekseliai) galioti, tokiu būdu neleistina ieškovui piktnaudžiauti suklydimo motyvais, nes suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu  gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                    Erika Misiūnienė