Administracinė byla Nr. A-1182-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01269-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.J. B. individualios įmonės skundą atsakovams Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. J. B. individuali įmonė su skundu (I t., b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš dalies panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 17R-3049 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – kompensuoti pareiškėjui 92 660,80 Lt.

Taip pat prašė priteisti teismo išlaidas.

Nurodė, kad pareiškėjas ir įmonės savininko V.J. B. sutuoktinė E. B. 2011 m. sudarė bendradarbiavimo susitarimą dėl jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype stoginės (toliau – Stoginė) bei į ją integruotos iki 30 kW saulės elektrinės (toliau – Saulės elektrinė) pastatymo. Vykdydami susitarimą, pareiškėjas ir E. B. pastatė Stoginę, 2012 m. lapkričio 22 d. gavo leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė rangos sutartį dėl Saulės elektrinės prijungimo prie AB „Lesto“ skirstomųjų tinklų projekto parengimo bei atliko kitus su Saulės jėgainės statybomis susijusius parengiamuosius darbus. 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-169 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. XII-170 (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), iš esmės pakeitę atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimą bei leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumų galiojimą, todėl tolesnis Saulės jėgainės projekto statybų vykdymas buvo nuostolingas. Pareiškėjas ir E. B. nusprendė Saulės jėgainės projekto plėtrą sustabdyti ir kreiptis dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Komisija Sprendimu nusprendė išlaidas kompensuoti tik iš dalies, nurodydama, kad ne visos jos yra susijusios su Saulės elektrinės projekto plėtojimu. Pareiškėjas nesutiko su šiais argumentais, nurodė, kad pastatyta Stoginė nėra tinkama ir nenaudojama jokiems kitiems tikslams, jos neįmanoma išardyti bei konstrukcijų parduoti dalimis. Tiek pareiškėjas, tiek E. B. patyrė tiesiogiai su Saulės elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas. Pareiškėjas – 22 240,95 Lt išlaidų be PVM: 250 Lt už statybos leidimą Stoginės statyboms, 63 Lt – VĮ Registrų centro išlaidos, 22 968,55 Lt išlaidų, susijusių statybos medžiagomis, skirtomis Stoginės statyboms. E. B. patyrė 69 919,85 Lt (įskaitant PVM) išlaidas, susijusias su Stoginės statybos rangos darbais. Kadangi šias lėšas ji buvo pasiskolinusi, o paskolą grąžino pareiškėjas, visos su Saulės elektrinės projekto plėtojimu patirtos pareiškėjo išlaidos sudaro 92 160,80 Lt. Pareiškėjas nesutiko, kad jam nekompensuotinos elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos (500 Lt), kaip patirtos po 2013 m. vasario 1 d., kadangi rangos sutartis buvo sudaryta 2012 m. gruodžio 21 d., netrukus po to, kai buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą (2012 m. lapkričio 22 d.). Kadangi rangos sutartis, 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, buvo beveik įvykdyta (atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 12/02/06 buvo pasirašytas 2013 m. vasario 27 d.), pareiškėjas neturėjo galimybės jos nutraukti.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Ministerija) atstovaudama atsakovo Lietuvos valstybės atstovą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsiliepime (I t., b. l. 79-80) nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas. Komisijos narių sudėtis nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punkte, savo veikloje ji vadovaujasi Įgyvendinimo įstatymu, Aprašu, kitais teisės aktais. Komisijai suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu, kompensavimo, jos sprendimai yra skundžiami. Komisiją teisiniuose ginčuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1194 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-246 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), todėl Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, yra netinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje ir neturi teisės vertinti kito viešojo administravimo subjekto priimtų sprendimų teisėtumo ir faktinių aplinkybių.

Atsakovo Komisijos atstovas Inspekcija atsiliepime (I t., b. l. 84-86) skundą prašė atmesti.

Nurodė, kad Sprendimu nuspręsta pareiškėjo patirtas išlaidas kompensuoti iš dalies. Jam kompensuotos išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (250 Lt, 34 Lt, 18 Lt, 16 Lt, 13 Lt, 46 Lt), nekompensuotos 600 Lt statinio kontrolinės nuotraukos ir kadastro rodiklių patikslinimo išlaidos, nes jos nėra susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu. Taip pat nekompensuotos projekto parengimo išlaidos (3 000 Lt), kadangi Stoginė nėra statinys, techniškai susijęs su saulės elektrine ir šios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su elektrinės projekto plėtojimu. Nekompensuotos 605 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos, nes jos patirtos po 2013 m. vasario 1 d. ir neatitinka Aprašo 4 punkto reikalavimų. Pareiškėjas neįrodė, kad patyrė 69 919,85 Lt Stoginės montavimo darbų išlaidų, todėl jos taip pat nekompensuotos. Pagal 2012 m. rugpjūčio 7 d. kredito sutartį paskola buvo suteikta E. B.. Komisija nekompensavo kitų išlaidų (statybinių medžiagų, technikos nuomos), nes jos pagal Aprašo 4 ir 5.7 punktus tiesiogiai nesusijusios su elektrinės projekto plėtojimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu (I t., b. l. 183-189) pareiškėjo V. J. B. individualios įmonės skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsniu, Aprašo 4, 5 ir 20 punktais, ir iš aptarto teisinio reglamentavimo darė išvadą, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013 m. liepos 1 d. nesikreipė į Ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013 m. vasario 1 d. patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į Komisiją.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. spalio 17 d. padavė Ministerijai prašymą gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pareiškėjui buvo išduotas 2012 m. lapkričio 22 d. (b. l. 8, 13). Įsigaliojus Pakeitimo įstatymui ir Įgyvendinimo įstatymui pareiškėjas iki 2013 m. liepos 1 d. nesikreipė į Ministeriją dėl leidimo plėtoti galiojimo termino pratęsimo ir nusprendė elektrinės projekto plėtojimą sustabdyti. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 24 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydamas kompensuoti 118 470,40 Lt išlaidas. Komisijos Sprendimu pareiškėjo prašymas iš dalies patenkintas ir nuspręsta pareiškėjui kompensuoti 541,87 Lt išlaidų sumą, kitų išlaidų nuspręsta nekompensuoti. Pareiškėjas nesutinka su ta Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pareiškėjui nekompensuoti 92 660,80 Lt išlaidų. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jam nebuvo kompensuotos 250 Lt išlaidos už statybos leidimą, 63 Lt išlaidos, kuriomis apmokėtos VĮ Registrų centras paslaugos, 3 000 Lt išlaidos už statinio projekto parengimą, 22 968,55 Lt išlaidos statybos medžiagoms, kurios viso sudaro 22 240,95 Lt be PVM. Tai pat pareiškėjas nesutinka su sprendimu nekompensuoti 69 919,85 Lt išlaidų statybos rangos darbams ir 500 Lt išlaidų elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbams. Taigi byloje turi būti sprendžiama, ar pareiškėjo nurodytos išlaidos atitinka antrąją sąlygą, t. y. ar jos patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. ir yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu bei ar jos gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Teismas taip pat nustatė, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., Kriukų sen., Joniškio raj. (b. l. 19-24). Dalis šio žemės sklypo E. B. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 22). Šiame žemės sklype 1987 m. buvo pastatyti pastatai – gyvenamasis namas, garažas, tvartas, viralinė, nuosavybės teise priklausantys E. B. (b. l. 19-24). 2012 m. trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. užsakė parengti naujų statinių (sandėlio ir stoginės) statybos bei jau pastatytų pagalbinių pastatų (garažo, tvarto ir viralinės) rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Joniškio raj. projektą (b. l. 141). K. O. 2012 m. parengė Pagalbinio ūkio pastatų (sandėlio ir stoginės) statybos ir pagalbinio ūkio pastatų (garažo, tvarto, viralinės) rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Joniškio raj. projektą (b. l. 140-163), kuriame numatė vieno iš naujai statomo statinio, stoginės, stogo dangą – saulės modulio elementus (b. l. 151). Trečiajam suinteresuotam asmeniui 2012 m. rugsėjo 17 d. Joniškio raj. savivaldybės administracija išdavė leidimą statybai ir rekonstrukcijai pagal K. O. parengtą statinio projektą (b. l. 117-118). Pareiškėjas už E. B. 2012 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo 250 Lt statybos leidimo išdavimui apmokėti (b. l. 26) ir 2012 m. spalio 10 d. sumokėjo K. O. 3 000 Lt už projektavimo darbus (b. l. 27). Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu nekompensuoti šių išlaidų, nurodydamas, kad patirtos išlaidos susijusios išimtinai su saulės elektrinės projekto plėtojimu.

Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad išlaidos K. O. projektavimo darbams apmokėti (3 000 Lt) ir statybos leidimui gauti (250 Lt) nėra tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Aprašo 5.3 punktas numato, kad kompensuotinų išlaidų kategorija yra elektrinės projektavimo darbų išlaidos, kurias gali sudaryti elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimas bei elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos. Remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta sąvoka, elektrinė – energetikos objektas, skirtas elektros energijai gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių, prijungtų prie elektros tinklų. Iš K. O. parengto Pagalbinio ūkio pastatų (sandėlio ir stoginės) statybos ir pagalbinio ūkio pastatų (garažo, tvarto, viralinės) rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Joniškio raj. projekto matyti, kad jame suprojektuoti ne elektrinė ir su ja susiję elektros įrenginiai, bet visiškai kitos paskirties ir technologiškai su elektrine nesusiję pastatai ir statiniai. Tai, kad projekte numatyta vieno iš projektuojamų naujų statinių, stoginės, stogo danga – saulės modulio elementai, nereiškia, kad viso projekto parengimas laikytinas elektrinės projektavimo darbais. Teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad stoginė yra statinys, kuris negali būti naudojamas jokiems kitiems tikslams, išskyrus saulės elektrinės projekto plėtojimui. Pagal projekto sprendinius, elektrinei numatyta naudoti tik stoginės stogo dangą. Pati stoginė yra kitos paskirties inžinerinis statinys, tarnaujantis pagrindiniam daiktui (Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 5 priedo 4.2 punktas). Iš projekto sprendinių, kuriuose numatyta stoginės grindų konstrukcija – 12 cm betono sluoksnis (b. l. 151), aiškiai matyti, kad stoginė numatyta tarnauti ne tik elektrinės plėtojimui, bet ir kitiems poreikiams. Vertinant suprojektuotų statinių visumą matyti, kad pagrindinis projekte numatytų statybos ir rekonstravimo darbų tikslas – ne elektrinės plėtojimas, bet pagalbinio ūkio pastatų statyba ir rekonstravimas, siekiant pagerinti veiklos žemės sklype sąlygas. Todėl Komisijos išvada, kad išlaidos statinių projektavimo darbams apmokėti (3 000 Lt) ir statybos leidimui gauti (250 Lt) nėra tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, pagrįsta.

Teismas taip pat vertino, jog pareiškėjas už E. B. sumokėjo 2012 m. spalio 3 d. ir 2012 m. spalio 15 d., atitinkamai, 29 Lt ir 34 Lt už VĮ Registrų centras paslaugas pagal sąskaitas Nr. 4293248-1 (b. l. 31), 4293264-1 (b. l. 30) ir 4340119-1 (pastaroji į bylą nepateikta). Sąskaita Nr. 4293248-1 (b. l. 31) 13 Lt sumai išrašyta už žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, o sąskaita 4293264-1 (b. l. 30) 16 Lt sumai – už žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir nekilnojamojo turto registro išrašą. Duomenų, už kokias paslaugas buvo sumokėti 34 Lt pagal VĮ Registrų centras sąskaitą Nr. 4340119-1, nepateikta. Pažymėta, kad išlaidos už nekilnojamojo turto registro tvarkytojo paslaugas nepriskirtos prie Aprašo 5 punkte nurodytų kompensuotinų išlaidų kategorijų. Nors remiantis Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, išlaidų pagrįstumą, tačiau pareiškėjas nepagrindžia, kaip šios išlaidos tiesiogiai susijusios su elektrinės projekto plėtojimu. Iš VĮ Registrų centras išrašytų sąskaitų turinio ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 19-21) spręstina, kad šios išlaidos susijusios su naujai statomų ir rekonstruotų statinių įregistravimu, taigi šios paslaugos nėra tiesiogiai susijusios su elektrinės projekto plėtojimu. Todėl daryta išvada, kad Komisijos sprendimas nekompensuoti šių išlaidų pagrįstas.

Vertinta ir tai, jog pareiškėjas prašė kompensuoti statybinių medžiagų įsigijimo išlaidas, taip pat išlaidas technikos nuomai, kurios sudaro 22 968,55 Lt su PVM (prašymo dalis „Kitos išlaidos“) bei 69 919,85 Lt išlaidas statybos rangos darbams. Pareiškėjas nurodo, kad statybinės medžiagos buvo skirtos stoginės statybai. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad visos Aprašo 5 punkte išvardytos kompensuotinų išlaidų kategorijos pasižymi vienu požymiu – visos jos panaudotos paslaugoms, kurių paskirtis yra iš esmės vienintelė, išimtinai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Šiomis išlaidomis gautos paslaugos, įgyti objektai gali būti naudojami tik šiam tikslui, todėl toliau nebetęsiant saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimo ir elektros energijos gamybos, pareiškėjas nebegali jų panaudoti. Pareiškėjo nurodomos statybinės medžiagos skirtos ne elektrinės ir su ja technologiškai susijusių elektros įrenginių, bet statinio, į kurį numatyta integruoti elektrinę, stoginės, statybai. Kaip buvo minėta, statinys, į kurio dalį (stogą) numatyta integruoti elektrinę, t. y. stoginė, numatyta tarnauti ne tik elektrinės plėtojimui, bet ir kitiems poreikiams. Nors pareiškėjas teigia, kad stoginė nenaudojama kitiems tikslams, jos neįmanoma išardyti ir konstrukcijų parduoti dalimis, tačiau teismo posėdžio metu pateikta fotonuotrauka (b. l. 177) patvirtina, kad pareiškėjas, nusprendęs sustabdyti elektrinės plėtojimo projektą, pačios stoginės neatsisakė, jos nenugriovė. Pareiškėjas gali lengvai pakeisti projekte numatytą stogo dangą kita, stoginės statybos darbus užbaigti ir stoginę naudoti pagalbinio ūkio poreikiams.

Be to, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad stoginės montavimo darbai baigti 2012 m. rugpjūčio mėn., nes šį mėnesį sudarytas atliktų darbų aktas (b. l. 34) ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra už atliktus darbus (b. l. 35). Statybinės medžiagos buvo įsigyjamos nuo 2011 m. balandžio mėn. (b. l. 58 ir kt.). Vadinasi, statybinės medžiagos buvo įsigyjamos ir stoginė sumontuota neturint galiojančio statybos leidimo šiems darbams atlikti ir neturint leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą (dėl šio leidimo pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. spalio 17 d.). Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjas išlaidas stoginės statybinėms medžiagoms ir rangos darbams patyrė ne dėl elektrinės projekto plėtojimo, nes tuo metu elektrinės projektas apskritai nebuvo pradėtas ir reikiami leidimai šiai veiklai apskritai nebuvo gauti.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad remiantis Aprašo 4 punktu, kompensuotinos nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos dokumentais išlaidos. Pareiškėjas prašė jam kompensuoti išlaidas statybinėms medžiagoms, skirtoms stoginės statybai. Kaip minėta, pagal paties pareiškėjo pateiktus dokumentus, stoginės montavimo darbai baigti 2012 m. rugpjūčio 7 d., tačiau pareiškėjas prašo kompensuoti išlaidas statybinėms medžiagoms, kurios įsigytos ir po stoginės montavimo darbų atlikimo, todėl manytina, kad dalis pareiškėjo prašomų kompensuoti išlaidų apskritai nesusiję su stoginės statyba (pvz., b. l. 44, 48, 51, 52, 53, 59, 60, 63, 67, 69). 

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad Komisijos sprendimas nekompensuoti statybinių medžiagų įsigijimo išlaidų ir išlaidų statybos rangos darbams pagrįstas.

Pasisakydamas dėl to, jog pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu nekompensuoti 500 Lt (be PVM) išlaidų elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbams, teismas nurodė, jog nustatyta, kad pareiškėjas su AB „Empower“ 2012 m. gruodžio 21 d. sudarė rangos sutartį (b. l. 32-33), pagal kurią rangovas AB „Empower“ įsipareigojo atlikti objekto „V. J. B. IĮ saulės elektrinės prijungimas prie AB LESTO skirstomųjų elektros tinklų (duomenys neskelbtini), Kriukų sen., Joniškio r. sav.“ projektavimo darbus. AB „Empower“ atliko projektavimo darbus (b. l. 119-139) ir juos perdavė pareiškėjui 2013 m. vasario 27 d. (b. l. 38). Pareiškėjas už atliktus darbus sumokėjo 2013 m. kovo 19 d. (b. l. 40). Komisija nusprendė nekompensuoti šių išlaidų, nes jos patirtos po 2013 m. vasario 1 d. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu teigdamas, kad pareiškėjas neturėjo galimybės nutraukti sutarties, nes ji buvo praktiškai įvykdyta. Su šiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutiko. Nurodyta, jog Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis numato, kad išlaidos, susijusios su elektrinės projekto vystymu, kompensuojamos, kai jos patirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Aprašo 4 punktas taip pat numato, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. Pareiškėjas išlaidas elektrinės projektavimo darbams patyrė po šios datos, 2013 m. kovo 19 d. Pakeitimo įstatymu ir Įgyvendinimo įstatymu iš esmės pakeitus atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimą ir pareiškėjui apsisprendus stabdyti elektrinės projekto įgyvendinimą, jis turėjo galimybę nutraukti projektavimo darbų atlikimą. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jis neturėjo galimybės nutraukti projektavimo darbų rangos sutarties su AB „Empower“. Priešingai, iš rangos sutarties 6.3 punkto matyti, kad pareiškėjas turėjo teisę nutraukti sutartį ne dėl rangovo kaltės, atlygindamas rangovui jo turėtas pagrįstas išlaidas ir nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Niekuo nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad 2013 m. vasario 1 d. rangovas praktiškai buvo įvykdęs sutartį. Kaip minėta, projektavimo darbai buvo perduoti pareiškėjui tik 2013 m. vasario 27 d. Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Šių tikslų iš esmės neatitiktų išlaidų kompensavimas tokiais atvejais, kada apdairiai, rūpestingai veikiant jų galėjo būti išvengta arba patirtos išlaidos galėjo būti mažesnės. Nagrinėjamu atveju nėra matyti, kad pareiškėjas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, būtų siekęs nutraukti projektavimo darbų sutartį ar kitaip sureguliuoti susidariusią situaciją, siekęs išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su projektavimo darbų nutraukimu. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija pagrįstai, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjas išlaidas projektavimo darbams patyrė po 2013 m. vasario 1 d., atsisakė kompensuoti išlaidas projektavimo darbams.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad Komisijos Sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir išlaidų kompensavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Komisiją kompensuoti pareiškėjui 92 660,80 Lt išlaidas, nėra, tai neatitiktų ginčo teisinių santykių reguliavimo tikslų.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-5), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo apelianto V. J. B. individualios įmonės skundas būtų patenkintas, t. y. iš dalies panaikintas Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 17R-3049 ir priimtas naujas sprendimas – kompensuoti pareiškėjui papildomai 92 660,80 Lt.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismo išvada, kad išlaidos projektavimo darbam apmokėti (3 000 Lt) ir statybos leidimui gauti (250 Lt) nėra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, nepagrįsta. Stoginė statyta siekiant ant jos įrengti saulės elektrinę. Tai patvirtina pareiškėjo turimas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus. Pareiškėjas yra nurodęs, kad statyti integruotą saulės elektrinę nusprendė dėl to, kad neintegruotai nepakaktų vietos, dėl sklype esančių pastatų ir nuo jų krentančio šešėlio. Projektavimo užduotyje buvo nurodyta, kad stoginės danga – saulės moduliai. Stoginės projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad stoginė būtų orientuota į pietus, stoginės plotas pakankamas saulės elektrinės iki 30 kW modulių išdėstymui – 288 kv. m, be to, suprojektuotas atitinkamas pasvyrimo kampas – 26 laipsniai, kad saulės modulių efektyvumas būtų kuo didesnis. Stoginė nenaudojama jokiems kitiems tikslams, nes yra be dangos, t. y. saulės modulių. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad žemės sklype šalia gyvenamojo namo yra pagalbinio ūkio pastatai – garažas, kurio plotas 23 kv. m., sandėlis, kurio plotas – 160 kv. m., kurie naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Apeliantas žemės sklype nevykdo jokios kitos veiklos. Teismo argumentas, kad stoginė buvo statoma kitiems, ne su saulės elektrinės plėtojimu susijusiems tikslams, nepagrįstas įrodymais. Argumentas, kad apeliantas gali lengvai pakeisti projekte numatytą stogo dangą kita, stoginės statybos darbus užbaigti ir stoginę naudoti pagalbinio ūkio poreikiams reiškia, kad apeliantas turėtų keisti projektą, investuoti į stoginės dangą, kas sąlygotų papildomas apelianto išlaidas. Be to, neaišku, kokiems pagalbinio ūkio poreikiams apeliantas turėtų naudoti stoginę, kai ji buvo statoma išimtinai siekiant įrengti integruotą saulės elektrinę. Tai, kad elektrinės projektas buvo vystomas nuosekliai ir stoginė statoma siekiant ant jos įrengti integruotą saulės elektrinę, patvirtina ir tai, kad stoginės statybai buvo naudojamos projekte numatytos medžiagos. Deklaracijos apie statybos užbaigimą data – 2012 m. spalio 15 d. 2012 m. spalio 17 d. apeliantas kreipėsi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimo, t. y. iškart kai buvo užbaigti stoginės statybos darbai, nes prašyme išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus buvo būtina nurodyti, kur bus statoma saulės elektrinė. Apeliantas 2012 m. spalio 17 d. prašyme nurodė, kad bus statoma saulės elektrinė – integruota į stogą, užimamas stogo plotas – 288 kv. m pastato unikalus Nr. 4400-2460-2342. Atsisakyti projekto plėtojimo pareiškėjas nusprendė dėl 2013 m. vasario 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. 03-58 sumažintų tarifų. Darbai pagal rangos sutartį apeliantui buvo perduoti 2013 m. vasario 27 d. Rangos sutarties, sudarytos su AB „Empower“, kaina buvo tik 500 Lt, todėl teisinės sutarties nutraukimo išlaidos būtų viršijusios sutarties kainą;

2) išlaidos už nekilnojamojo turto registro tvarkytojo paslaugas susijusios su stoginės, kuri yra susijusi išimtinai su saulės elektrinės plėtojimu, įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, todėl ir šios išlaidos turėtų būti pripažintos kaip tiesiogiai susijusios su elektrinės plėtojimu remiantis Aprašo 5.7 punktu;

3) Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis numato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto lėšų nepaisydama konkretus tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.281 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostoliai privalo būti visiškai atlyginti. Jokie apribojimai dėl patirtų nuostolių kompensavimo atsižvelgiant į patirtų nuostolių datą, CK nėra numatyti.

Atsakovo atstovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 15-17) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 3 punkte, kitose Aprašo normose numatyta, kad Komisijai suteikiama teisė priimti sprendimus tik dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo, t. y. tik dėl tokių išlaidų, kurios yra būtinos ir neišvengiamos plėtojant elektrinės projektą. Komisija ir teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 250 Lt išlaidos, patirtos 2012 m. rugpjūčio 9 d. sumokant už 2012 m. rugsėjo 21 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos E. B. išduotą leidimą dėl sandėlio, stoginės statybos ir pagalbinių ūkio pastatų (garažo, tvarto, viralinės) rekonstrukcijos, 3 000 Lt išlaidos, patirtos 2012 m. spalio 10 d. atsiskaitant už K. O. E. B. parengtą inžinierinio statinio stoginės projektą, 34 Lt išlaidos, patirtos 2012 m. spalio 15 d. atsiskaitant už VĮ „Registrų centras“ paslaugas įregistruojant E. B. statinį, 29 Lt išlaidos, patirtos 2012 m. spalio 3 d. atsiskaitant už VĮ „Registrų centras“ paslaugas (kadastro duomenų pakeitimas, NTR išrašas, ž. skl. kad. duomenų bylos patikrinimas) E. B. naudai, 22 240,95 Lt (be PVM) išlaidos, patirtos atsiskaitant už stoginės statybai reikalingas statybines medžiagas ir techniką ir 69 919,85 Lt išlaidos, kurias patyrė E. B. už pareiškėjo atliktus stoginės montavimo darbus negali būti kompensuojamos, nes nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo elektrinės projekto plėtojimu. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų akivaizdu, kad šios pareiškėjo prašomos kompensuoti išlaidos yra susijusios su E. B. priklausančios stoginės pastatymu, įregistravimu ir kt.;

2) Įgyvendinimo įstatymas įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d., todėl ši data, vadovaujantis Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, ir yra riba iki kurios patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos. Aprašo 4 punkte, numatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Atitinkamai pareiškėjo 500 Lt (be PVM) dydžio išlaidos, kurios grindžiamos AB „Empower“ 2013 m. vasario 27 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija EMPSD Nr. 0000079, 2013 m. vasario 27 d. Atliktų projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 12/02/06 ir 2013 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1318, negali būti kompensuojamos, nes buvo patirtos po 2013 m. vasario 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 17R-3049, kuriuo atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjo prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra, teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija ginčijamu sprendimu atsisakė kompensuoti dalį pareiškėjo prašyme nurodytų išlaidų, nes jos tiesiogiai nesusijusios su elektrinės projekto plėtojimu, dalį – kadangi jos patirtos po 2013 m. vasario 1 d.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Komisijos 2014 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. 17R-3049 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820-14).

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą, negarantavo, jog asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-170 redakcija) Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad išlaidos už statybos leidimą, taip pat išlaidos, kuriomis apmokėtos VĮ Registrų centro paslaugos, išlaidos už statinio projekto parengimą, išlaidos elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbams bei kitos išlaidos statybos medžiagoms nepripažintinos tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusiomis išlaidomis. Pareiškėjas taip pat mano, kad Komisija nepagrįstai atsisakė kompensuoti išlaidas už elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbus, kaip patirtas po 2013 m. vasario 1 d.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas rangovui AB „Empower“ už saulės elektrinės prijungimo prie AB LESTO skirstomųjų elektros tinklų projektavimo darbus, atliktus 2012 m. gruodžio 21 d. rangos sutarties pagrindu, sumokėjo 2013 m. kovo 19 d. (b. l. 40). Taigi 500 Lt elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos pareiškėjo realiai buvo patirtos po 2013 m. vasario 1 d., todėl, vadovaujantis minėto Aprašo 4 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2015 kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-542-525/2015), šios išlaidos nekompensuotinos. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog rangos sutarties nutraukimo išlaidos būtų buvusios didesnės nei 500 Lt, iš esmės neneigia, kad minėtas išlaidas patyrė po 2013 m. vasario 1 d. Todėl Komisija, nuspręsdama nekompensuoti šių išlaidų, tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog išlaidų patyrimo momento siejimas būtent su konkrečių piniginių sumų mokėjimo momentu atitinka formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėse bylose dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu, kompensavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-389-822/2015; 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-525/2015; ir kt.).

Pareiškėjas taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu nekompensuoti išlaidų statybos leidimui, teisinei inžinierinio statinio registracijai, elektrinės-nesudėtingo inžinierinio statinio supaprastinto projekto parengimui bei kitų išlaidų technikos nuomai ir statybos medžiagų įsigijimui, kaip tiesiogiai nesusijusių su elektrinės projekto plėtojimu.

Aprašo 5.3 punkte numatyta, kad kompensuotinos išlaidos yra elektrinės projektavimo darbų išlaidos, t. y. elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimas (5.3.1. punktas) ir elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos (5.3.2. punktas).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. statybos leidimas išduotas trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. pagal projektuotojo K. O. parengtą pagalbinių ūkio pastatų (sandėlio, stoginės) statybos ir pagalbinių ūkio pastatų (garažo, tvarto, viralinės) rekonstrukcijos projektą (I t., b. l. 117-118, b. l. 140-163). Tik vieno minėtame projekte ir statybos leidime numatytų statinių, t. y. stoginės, stogo danga skirta saulės modulio elementams. Taigi minėtas statinių rekonstrukcijos ir statybos projektas bei statybos leidimas nėra tiesiogiai skirti elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projekto plėtojimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal projekto sprendinius, elektrinei numatyta naudoti tik stoginės stogo dangą. Todėl stoginė gali būti panaudota ir įvairiems kitiems tikslams, nesusijusiems su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, paties statinio paskirtis nėra išimtinai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu ir elektros energijos gamyba. Dėl to ne tik išlaidos už statybos leidimą ir statinio supaprastinto projekto parengimą, bet ir pareiškėjo siekiamos kompensuoti išlaidos už technikos nuomą bei statybos medžiagų stoginės statybai įsigijimą neatitinka Aprašo 5.7 punkte nustatyto pagrįstumo kriterijaus ir pagrįstai nepripažintos tiesiogiai susijusiomis su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Pareiškėjo teiginys, kad stoginė statyta tik integruotos saulės elektrinės įrengimui, nepaneigia anksčiau išdėstytų argumentų dėl pareiškėjo galimybės minėtą statinį naudoti vykdant kitą veiklą.

Pareiškėjo nurodytos išlaidos už nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo paslaugas nepatenka į Aprašo 5 punkte išvardintas kompensuotinų išlaidų kategorijas. Todėl Komisija, vadovaudamasi jai Aprašo 5.7 suteikta teise, vertino aptariamų išlaidų pagrįstumą ir nusprendė, jog šios išlaidos tiesiogiai nesusijusios su elektrinės plėtojimu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu Komisijos vertinimu ir pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė, jog minėtos išlaidos nėra susijusios su minėtų naujai pastatytų/statomų ar rekonstruotų statinių registravimu. Duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentą, jog visos pareiškėjo nurodytos dėl registracijos patirtos išlaidos (34 Lt, 18 Lt, 16 Lt, 13 Lt (I t., b. l. 8)) yra susijusios su saulės elektrinės plėtojimu ant stoginės, nėra pateikta. Todėl spręstina, kad atsisakydama kompensuoti šias išlaidas Komisija nurodė tinkamą teisinį pagrindą ir atsisakymą pagrįstai motyvavo išvada dėl išlaidų nepriskirtinumo kompensuotinoms.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijos sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė ginčijamame sprendime, tinkamai vertino pareiškėjo nurodytas išlaidas, taigi priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą dėl aptartų išlaidų nekompensavimo kaip tiesiogiai nesusijusių su elektrinės projekto plėtojimu arba patirtų po 2013 m. vasario 1 d.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pagrindo priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjo patirtas išlaidas, nėra.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė pagrįstą bei teisėta sprendimą, kurio naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. J. B. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                    Laimutis Alechnavičius

                                                                                                                                 Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                                                 Irmantas Jarukaitis