Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-29][nuasmenintas sprendimas byloje][I-10341-484-2015].docx
Bylos nr.: I-10341-484/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų 188721271 atsakovas
Vilniaus pataisos namai 188721271 atsakovas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 288697120 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bylos dėl ikiteisminio tyrimo, bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-10341-484/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03890-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.21; 1.15.2.3.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I MA S

Lietuvos Respublikos vardu

 

2015 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjui V. O. (V. O.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

 

   Pareiškėjas V. O. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-478(1) ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2S-3034; priteisti jam 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (1-4 b. l.). Skunde nurodė, kad remiantis ginčijamo Vilniaus PN nutarimo turiniu, drausminė nuobauda – papeikimas jam paskirta už tai, kad jis 2015-05-09 padarė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pažeidė Bausmės vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Nurodė, kad ši teisės norma draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems: pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems nuteistiesiems ar pataisos įstaigos administracijai; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Iš Vilniaus PN direktoriaus 2015-05-12 nutarime nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis kvalifikuotas pažeidimas, pareiškėjui nėra aišku, kokį pažeidimą jis padarė, kadangi BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas apima keletą draudimų. Tik Kalėjimų departamento 2015-07-10 sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad jo draudžiami veiksmai buvo tai, kad jis perleido savo turtą kitam nuteistajam, t. y. su jam priklausančia plaukų kirpimo mašinėle kitas nuteistasis kirpo jam plaukus. Pažymėjo, kad pažeidimas buvo konstatuotas atsižvelgiant tik į kito nuteistojo paaiškinimą, jog kirpimo mašinėlė priklausė jam, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra surinkta. Be to, pareiškėjas nesutinka su aptariamoje teisės normoje nurodytos sąvokos „perleisti“ interpretavimu. Teigia, kad aplinkybė, jog jam priklausančia kirpimo mašinėle kitas nuteistasis jam kirpo plaukus nepatvirtina daikto perleidimo fakto. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad ginčijamas Vilniaus PN 2015-05-12 nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto nubaudimo jis patyrė nepatogumų: informacija apie jam skirtą nuobaudą įrašyta asmeninėje kortelėje ir yra vertinama kaip neigiamai charakterizuojanti svarstant piniginių pašalpų-išmokų skyrimo, papildomo skambučio, pasimatymo skyrimo, lygtinio paleidimo klausimus. Pablogėjo jo reputacija. Atsižvelgdamas į tai mano, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jam privalo būti atlyginta neturtinė žala.

Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PNsu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kadginčijamas 2015-05-12 nutarimas priimtas remiantis Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. S. 2015-05-09 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-730(1), 2015-05-09 protokolu Nr. 51-1309(1) „Dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros)“ ir 7-ojo būrio nuteistojo V. O. 2015-05-09 pasiaiškinimu (reg. Nr. 50-924(1), kuriais remiantis nustatyta, kad 2015-05-09 10.50 val. I-ojo gyvenamojo korpuso, 4-o aukšto nuteistųjų daiktų sandėlyje7-ojo būrio nuteistasis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kirpo 7-ojo būrio nuteistąjį V. O., gim. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis A. S. paaiškino, kad laidinė kirpimosi mašinėlė „Philips“ (juodos spalvos) priklauso V. O. Pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 str. 2 d. 4 p. nustatytą draudimą nuteistiesiems bet kokiu būdu perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems nuteistiesiems.

Mano, kad pareiškėjo V. O. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas tinkamai, nurodant pažeidimo vietą, laiką, išdėstant esmines pažeidimo padarymo aplinkybes, fiksuojant nuteistojo A. S. pateiktą paaiškinimą dėl kirpimo mašinėlės priklausymo būtent V. O. Nuteistajam buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą dėl minėtų aplinkybių. Pažymėjo, kad 2015-05-09 pasiaiškinime pareiškėjas V. O. pripažino faktą, jog 2015-05-09 jį kirpimo mašinėle kirpo 7-ojo būrio nuteistasis A. S. Aplinkybės, jog plaukų kirpimo mašinėlė „Philips“ priklauso būtent V. O., pareiškėjas neneigė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda. Atsakovo vertinimu, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (paskirta švelniausia nuobauda). Nuobauda paskirta pagrįstai ir teisingai pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas V. O. Vilniaus PN direktoriaus 2015-05-12 nutarimą Nr. 28-478(1) apskundė Kalėjimų departamentui ir prašė panaikinti minėtą nutarimą. Kalėjimų departamente buvo atliktas tarnybinis tyrimas Nr. LV-2013, kurio metu įvertintos reikšmingos bylos aplinkybės, išnagrinėta surinkta dokumentinė medžiaga bei padaryta išvada, jog pareiškėjo veiksmai 2015-05-09 pažeidus LR BVK 110 str. 2 d. 4 p. nustatytą draudimą, buvo objektyviai ir neginčytinai įrodyti ir užfiksuoti dokumentinėje medžiagoje, pareiškėjo veiksmai buvo tinkamai teisiškai kvalifikuoti ir įforminti, todėl pareiškėjui skirtos nuobaudos - papeikimo - naikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus ir pateiktą dokumentinę medžiagą, atsakovas daro išvada, kad jisjokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė(20-23b. l.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus. Paaiškino, kad nuobaudos skyrimo pagrįstumas nutarime grindžiamas abstrakčiais teiginiais. Nėra surinkta įrodymų, kad jis perleido kirpimo mašinėlę kitam nuteistajam. Tvirtina, kad Vilniaus PN BVK 110 str. 2 d. 4 p. nuostatas interpretuoja savo nuožiūra. Pažymėjo, kad nebuvo atliktas joks tyrimas, pažeidimas grindžiamas A. S., jo paties paaiškinimais ir pataisos įstaigos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis. Paaiškino, kad jis paprašė A. S. nukirpti jį neatlygintinai. Kirpimo mašinėlė priklauso jam.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo pažeidimą skyrimo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumobei iš nuobaudos paskyrimo kylančios neturtinės žalos atlyginimo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2015-05-12 nutarimu Nr. 28-478(1) pareiškėjui V. O. už BVK 110 str. 2 d. 4 p.pažeidimą paskirta nuobauda – papeikimas (24 b. l.).

   Pareiškėjas nuobaudos paskyrimo pagrįstumą 2015-05-14 ginčijo Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2015-07-10 sprendime Nr. 2S-3034 nurodė, kad nuobauda Vilniaus PN direktoriaus 2015-05-12 nutarimu Nr. 28-478(1) pareiškėjui paskirta pagrįstai ir pareiškėjo skundo netenkino (6-7 b. l.).

   BVK 110 straipsnio, nustatančio specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 4 punktą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams.

Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo E. S.-05-09 tarnybiniame pranešime Nr. 43-730(1) nurodyta, kad 2015-05-09 10.50 val. apeinant I-ajį gyvenamąjį korpusą, užėjus į 4-o aukšto nuteistųjų daiktų sandėlį buvo pastebėta, kad 7-ojo būrio nuteistąjį V. O., gimusį (duomenys neskelbtini), kirpo 7-ojo būrio nuteistasis A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis A. S. pareiškė, kad laidinė kirpimosi mašinėlė „Philips“ (juodos spalvos) priklauso V. O. (25 b. l.). Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes liudytojas E. S. patvirtino teismo posėdyje. Analogiškai E. S. pažeidimo faktines aplinkybes teismo posėdyje parodė ir liudytojai K. T. (K. T.) ir V. P.

Remiantis 2015-05-09 protokolu Nr. 51-1309(1) „Dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros) V. O. priklausanti plaukų kirpimo mašinėlė buvo paimta ir perduota Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriui (27 b. l.).

Pareiškėjas 2015-05-09 pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2015-05-09 apie 10.50 val. Vilniaus PN 1-ame gyvenamajame korpuse 6-7 būrių patalpoje jį kirpo nuteistasis A. S. (26 b. l.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina 2015-05-12 nutarimeNr. 28-478(1) konstatuotas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas V. O. 2015-05-09 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. perleido laidinę kirpimo mašinėlę A. S. Tai, kad kirpimo mašinėlė priklausė pareiškėjui, jis pats pripažino teismo posėdyje.

Pareiškėjas nesutinka su BVK 110 str. 2 d. 4 p. vartojamos sąvokos „perleisti“ interpretavimu. Teigia, kad šiuo atveju jokio turto perleidimo nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad Lietuvių kalbos žodynas žodžio „perleisti“ pirmąją reikšmę nurodo kaip „atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti“, antroji taip pat galima reikšmė – „parduoti“. Vis tik analizuojant BVK 110 str. 2 d. 4 p. (redakcija, galiojusi iki 2015-08-31) nuostatą, kurioje nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojams; taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems kalinamiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijos darbuotojams, teismo vertinimu, turėtų būti aiškinamas kaip draudimas „atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti“, juolab, kad ir draudimas parduoti yra aptartas atskirai. Taigi, nutarime aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. O. 2015-05-09 perleido jam priklausantį turtą – laidinę kirpimo mašinėlę „Philips“kitam nuteistajam. Atitinkamai pareiškėjo argumentai, jog duodamas kirpimo mašinėlę A. S., kad jis jį nukirptų, nepaneigia kirpimo mašinėlės perleidimo fakto. Tikslas dėl kurio yra perleidžiamas daiktas nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Tai, kad kitas nuteistasis kirpo pareiškėją su pastarajam priklausančia kirpimo mašinėle, padaryto pažeidimo nepašalina.

Taigi, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmai pagrįstai ir teisėtai buvo pripažinti kaip BVK 110 str. 2 d. 4 p. įtvirtinto draudimonuteistiesiems kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės turtą kitiems kalinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijos darbuotojamspažeidimas bei už pastarųjų atlikimą buvo paskirta BVK 142 str. 1 d.1 p. įvirtinta nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjo skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus 2015-05-12 nutarimas Nr. 28-478(1) yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo faktą, nurodytas teisės aktas, kurį pažeidė pareiškėjas, išaiškinta jo apskundimo tvarka. Ginčijamas nutarimas priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Teismo vertimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas nėra per griežta ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir surinktą dokumentinę medžiagą, taip pat nustatė, jog šiuo atveju nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo ją naikinti. Kalėjimų departamento sprendimas yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, todėl jo naikinti taip pat nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam neturtinę žalą. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso(toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, nes Vilniaus PN pagrįstai paskyrė pareiškėjui nuobaudą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos priteisimo negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos  įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ė:

 

V. O. (V. O.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                      Ina Kirkutienė

 

                                                                      Marius Bajoras

                                                                     

                                                                      Violeta Petkevičienė


Paminėta tekste:
  • BVK
  • BVK 110 str. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos
  • BVK 142 str. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos
  • CK