Administracinė byla Nr. I-875-402/2014

Teisminio proceso Nr.3-62-3-03262-2013-3

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. R. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Ramūnui Valentinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr. VPK), 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b. l. 6-9) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26 jis buvo laikomas Alytaus apskr. VPK areštinėje, kameroje Nr. 6. Šioje areštinėje jo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Areštinėje buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, buvo apribotos jo teisės į normalų gyvenimą, nesudarant sąlygų pasivaikščiojimui, kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, trūko oro. Paaiškino, kad jis serga ŽIV, jo imuninė sistema labai silpna ir jį būtina laikyti vėdinamoje kameroje, bei suteikti galimybę pasivaikščioti gryname ore. Taip pat paaiškino, kad kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, tuo pažeidžiant jo teises. Dėl to patyrė neturtinę žalą, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 22-26) ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o taip pat paaiškino, jog Alytaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. spalio mėnesį atliko netikėtą patikrinimą Tikrinta buvo būtent kamera Nr. 6, kurioje ir buvo laikomas pareiškėjas. Minėtame akte nustatyta, kad ant langų iš lauko pusės yra metalinės grotos, langų rėmai - mediniai su matinio stiklo paketais, nesivarsto, atsidaro orlaidės. Kameroje visą parą veikia paduodamoji - ištraukiamoji ventiliacija. Nakties metu, esant vėsesniam orui, paduodamoji - ištraukiamoji ventiliacija veikia naktiniu režimu (susilpninta). Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad oro temperatūra kameroje 18,6° - 18,7° C, santykinė oro drėgmė 50 proc., oro judrumas 0,17-0,18 m/s. Šie parametrai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 24 punkto reikalavimus. Tai reiškia, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis areštinėje buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas neinformavo pareigūnų, kad yra nerūkantis, nereiškė pageidavimo būti patalpintas į kamerą, kurioje nerūkoma. 2013-11-21 apie 00 val. 20 min. A. R. buvo perkeltas į kamerą Nr. 4, kuri tuo metu buvo tuščia. Tačiau pabuvęs šioje kameroje maždaug 30 minučių pasiprašė, kad jį perkeltų atgal į kamerą Nr.6. Kameroje Nr. 4 buvo sudarytos visos sąlygos būti vienam, atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo" patvirtintose Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse (toliau - Taisyklės) reglamentuota policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimas. Taisyklių 54 punkte nustatyta, kad policijos areštinės viršininkas (jo nesant - budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze - 2 kartus per dieną po 1 valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinta tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui arba prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu. A. R. buvimo Alytaus apskr. VPK areštinėje metu, vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, todėl areštinėje laikomi asmenys dėl techninių priežasčių, taip pat saugumo tikslais, nebuvo vedami pasivaikščioti. Apie tai visi sulaikytieji asmenys buvo informuoti. A. R. 2013-11-26 buvo informuotas atskiru raštu Nr. 52-S-17446. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti patenkinamas, kadangi nėra viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos – Alytaus apskr. VPK neteisėtų veiksmų, žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog dėl minėtų areštinės sąlygų pablogėjo jo sveikata, yra nepagrįsta ir atmestina.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Alytaus apskr. VPK areštinės administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų sąlygų būnant areštinės kameros Nr. 6 patalpose laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus apskr.. VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. R. laikotarpiu nuo 2013-11-19 iki 2013-11-26 buvo laikomas Alytaus apskr. VPK areštinėje, kameroje Nr. 6 (b.l. 36-42). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas teigia, kad būnant minėtoje kameroje, jo teisės buvo pažeistos dėl nepakankamos ventiliacijos (neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės), nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore, laikymo kartu su rūkančiais. Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą vertina 3500 Lt ir šią neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis skelbia, jog niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas. Prie šios konvencijos prisijungusios ir įsipareigojusios ją taikyti valstybės pareiga užtikrinti tokias kalinimo sąlygos, kurioms esant nebūtų pažeistos konvencijos ginamos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio pažeidimų nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Taigi vien abstraktūs pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl jam sukeltų nepatogumų neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau tekste - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte.

Higienos normos 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad buvo kalinamas nesilaikant higienos reikalavimų -  kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, trūko oro.

Higienos normos 23 p. nurodyta, kad Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje esantis Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-03 patikrinimo aktas Nr. PA-248 (b.l. 27-29), patvirtina, kad 2013-09-30 Alytaus apskr. VPK areštinėje buvo atliktas patikrinimas. Tikrinta buvo būtent kamera Nr. 6, kurioje ir buvo laikomas pareiškėjas. Minėtame akte nustatyta, kad ant langų iš lauko pusės yra metalinės grotos, apsaugant nuo išdaužymo stiklo paketus, iš vidinės pusės yra apsauginis vielos tinklas. Langų rėmai - mediniai su matinio stiklo paketais, nesivarsto, atsidaro orlaidės. Kameroje visą parą veikia paduodamoji - ištraukiamoji ventiliacija. Nakties metu, esant vėsesniam orui, paduodamoji - ištraukiamoji ventiliacija veikia naktiniu režimu (susilpninta).

Šalių paaiškinimai prieštaringi. Pareiškėjas nurodo, jog kameroje neatsidarė orlaidės, todėl trūkdavo oro. Tuo tarpu atsakovo atstovas tvirtina, jog kameros lango viršutinėje dalyje yra įrengta orlaidė, kurią pagal pageidavimą kameroje esantys asmenys atsidaro ir užsidaro patys.

Iš Alytaus visuomenės sveikatos centro 2013-10-03 patikrinimo akto Nr. PA-248 matyti, kad orlaidės kameroje atsidaro (b.l. 27-29). Pastebėtina, jog apžiūros metu nebuvo nustatyta pareiškėjo nurodytų aplinkybių, byloje esanti medžiaga taip pat neleidžia manyti, kad atsakovas nepagrįstai neužtikrino tinkamų sąlygų pareiškėjo nurodomoje kameroje ir kad šiais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis areštinėje buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kameroje neveikė ventiliacija, neatsidarė orlaidės, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas vienu iš skundo argumentų nurodė tai, kad jo teisės buvo pažeistos dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore.

Policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės akto nustatyta tvarka (Higienos normos 11 p.). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos „Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės“. Taisyklų 54 p. numatyta, jog Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dieną po 1 valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų, esant policijos areštinėje laikomo asmens sutikimui ar prašymui, taip pat ekstremalių ar ypatingų situacijų metu.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. R. buvimo Alytaus apskr. VPK areštinėje metu, vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, todėl areštinėje laikomi asmenys dėl techninių priežasčių, taip pat saugumo tikslais, nebuvo vedami pasivaikščioti. Kadangi, pagal byloje esančius duomenis (b.l. 47-51) matyti, kad Alytaus apskr. VPK areštinėje vyko pasivaikščiojimo kiemelio dangos keitimo darbai, apie tai sulaikytieji asmenys buvo informuoti (b.l. 33), tai pripažįsta ir pareiškėjas, todėl atsakovo atstovas, objektyviai negalėdamas suteikti pareiškėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, Taisyklių nuostatų nepažeidė.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas nesilaikant higienos reikalavimų, nes buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. 13 p. įtvirtintas draudimas policijos areštinėse laikomiems asmenims rūkyti areštinės kameroje, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, turi būti užtikrinta, kad asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog pareiškėjas nėra kreipęsis į areštinės administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitą kamerą, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis taip pat rūko. Todėl pareiškėjo argumentai, kad buvo kalinamas nesilaikant higienos reikalavimų, nes buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog būdamas ŽIV infekuotas yra labiau pažeidžiamas, todėl laikant jį tokiomis sąlygomis - nesilaikant higienos reikalavimų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata, tapo dirglus, jaučia baimę aplinkai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. yra ŽIV infekuotas. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjas lyg ir nurodo tam tikrus padarinius, kurie atsirado jo manymu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau jie nėra mediciniškai pagrįsti.

Neturtinė žala nėra bet koks net ir menkiausias asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-337/2006). Taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra konstatavęs, kad, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad Alytaus apskr. VPK pareigūnai atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtą veiksmą arba neveikė taip, kaip įpareigojo įstatymai, nėra. Visi pareiškėjo teiginiai, kad jis patyrė neturtinę žalą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad atsakovo veiksmuose nenustačius priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), nėra ir pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei ir teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam  neturtinę žalą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos  administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                     Natalja Zelionkienė