Civilinė byla Nr. e2A-1168-614/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23840-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 750 Eur negrąžinto kredito, 152,96 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 749,8 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. sausio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9787452001, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 750 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui. 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB ,,4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu terminu ieškovei negrąžino skolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. S. 750 Eur negrąžintos paskolos, 152,96 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 158,25 Eur mokėjimo palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,68 bylinėjimo išlaidų UAB „Legal Balance“ naudai.

3.       Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. sausio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9787452001, kuria atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 266,2 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. 2015 m. sausio 7 d. atsakovas pasiskolino iš pradinio kreditoriaus papildomą 250 Eur kredito sumą. Iš viso atsakovas turėjo grąžinti pradiniam kreditoriui 750 Eur kredito sumą ir sumokėti 395,52 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Ieškovė 2017 m. liepos 20 d. pranešė apie šį faktą atsakovui. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove. Kadangi atsakovas sutarties tinkamai neįvykdė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 str. 1 d., 6.870 str. 2 d., priteisė ieškovei iš atsakovo 750 Eur negrąžintos paskolos sumą ir 152,96 Eur bendros vartojimo kredito kainos.

4.       Teismas pažymėjo, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatytas kredito metinės palūkanų normos dydis (86,47 proc.) bei ieškovės paskaičiuotos sutartinių palūkanų sumos yra nepagrįstai didelės, todėl negali būti vertinamos kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Teismas sprendė, kad Sutarties 7.1. punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant Sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinės netesybos.

5.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 86,47 proc. metines palūkanas, sudarančias 0,24 proc. kredito sumos dienos normą. Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai kreditorius privalėjo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytą 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, už pradelstą laiką (422 dienos) ieškovei priteistina iš viso 158,25 Eur palūkanų (750 x 0,05/100 proc. x 422 dienų = 158,25 Eur), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas.

III.                      Apeliacinio skundo argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 749,8 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 37 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas tinkamai neidentifikavo ieškovės prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Ieškovė neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki Sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į egzistuojančią Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva ieškovės prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, jas sumažino bei priteisė tik dalį.

6.2.       Teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.

6.3.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 422 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015 m. sausio 6 d. sudarytą Sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 2 metus.

6.4.       Sutartyje įtvirtinta 130,4 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka sutarties sudarymo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 86,47 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama. 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies (nepriteisiant visų ieškovės prašomų priteisti palūkanų ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

9.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015-01-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9787452001 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 12 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 266,2 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. 2015-01-07 atsakovas pasiskolino iš pradinio kreditoriaus papildomą 250 Eur kredito sumą. Iš viso atsakovas turėjo grąžinti pradiniam kreditoriui 750 Eur kredito sumą ir sumokėti 395,52 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su UAB „4finance“ (CPK 178, 185 straipsniai). 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Ieškovė 2017 m. liepos 20 d. pranešė apie šį faktą atsakovui. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

10.       Pirmosios instancijos teismas priteisė apeliantės naudai iš atsakovo 750 Eur negrąžintą kreditą, 152,96 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 158,25 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 061,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė.

11.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nepatenkintoje ieškinio dalyje.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinio teismo praktikoje mokėjimo (pelno) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt. straipsniai), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).

13.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

14.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas ir vietoje prašomų priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisė kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėtina, jog pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas vartojimo sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma (86,47 proc.). Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte šalys sulygo, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Įvertinęs nurodytas sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jos traktuotinos kaip sutartyje nustatytas mokestis už naudojimąsi paskolos suma, todėl atitinka mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sąvoką. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė (apeliantė), kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, tiek ieškinio reikalavimuose nurodė, kad prašo priteisti 749,8 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo sutarties pažeidimo, tiek procesinio dokumento motyvuose nurodė, kad, remdamasis sutarties sąlygomis, prašo teismo priteisti būtent mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas 86,47 proc. metine palūkanų norma nuo sutarties pažeidimo laikotarpio už 422 dienas. Kadangi šiuo atveju kreditorės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditorės pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ir šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo palūkanas, sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo palūkanas ir nepagrįstai sprendimu už akių priteisė kompensacines palūkanas, kurias paskaičiavo netesybų forma.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palūkanas kompensuojamąją funkciją turinčioms palūkanoms taikytinu teisiniu reguliavimu. Kaip aukščiau nurodyta, šalys, sudarydamos sutartį, sulygo dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kuri išreikšta bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra 86,47 proc. Pirmosios instancijos teismas priteisė 152,96 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal sutarties grafiką iki sutarties nutraukimo ir šio dydžio nemažino. Sutartyje numatyta, jog po sutarties nutraukimo lieka kredito gavėjo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal sutartį mokėtinas sumas. Nors teismui nėra suteikta teisė kontroliuoti mokėjimo palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui, tačiau teismas ex officio turi patikrinti vartojimo tikslu sudarytos sutarties nuostatas ir įvertinti, ar prašomos priteisti mokėjimo palūkanos atitiko sutarties sudarymo metu galiojusį reglamentavimą ir ar yra teisingai apskaičiuotos, t. y. sutarties sąlygos ir ieškinio reikalavimai yra sąžiningi.

16.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip kompensuojamąsias, o ne mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, ir taikė kompensuojamųjų palūkanų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl mokėjimo palūkanų, kaip sudėtinės bendros kredito kainos dalies, mažinimo nurodytais pagrindais, nenustatė šiam vertinimui atlikti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteistino dydžio nustatymą. Pažymėtina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka minėto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Taigi konkrečiu atveju šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (130,4 proc.) neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.

17.       Pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo paskaičiavo už 422 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei dvejus metus. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

18.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl palūkanų sumažinimo keistinas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 749,8 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po kredito sutarties nutraukimo.

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 652,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

20.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

21.       Patenkinant ieškovės apeliacinį skundą, pakeičiamas pirmosios instancijos sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, buvo patenkinta 100 proc. ieškovės reikalavimų, todėl yra pagrindas priteisti visas jos prašomas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 37 Eur sumą, kurią sudaro žyminis mokesti sumokėtas už ieškinį.

22.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir jos apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama nurodyta žyminio mokesčio suma (15 Eur).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a:

ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, (į. k. (duomenys neskelbtini)), iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) negrąžinto kredito, 152,96 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 96 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 749,8 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 80 ct) mokėjimo palūkanų, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 652,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Legal Balance“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                    Eglė Surgailienė