Baudžiamoji byla Nr. 1-19-753/2018

                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70386-2006-5

                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10;                                                                                                                                             

(S)

                                                                                                                         2.3.6.4.4; 2.3.6.7.                                                   

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

sekretoriaujant Editai Juršienei, Dalei Juškevičienei, Ingai Čiurlauskaitei, Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorėms Aldonai Vitkauskienei, Jurgitai Česienei, Alimai Petruškevičienei, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorui Mariui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų bei išvažiuojamajame posėdyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų patalpose, adresu Kęstučio g. 29, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ekonomikos ir vadybos fakultete studijuojantis magistrantūros studijas pagal žemės ūkio ekonomikos studijų programą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – BK) 222 str.1 d. padarymu,

Teismas,

N u s t a t ė:

              D. S. kaltinamas tuo, kad 2005-09-19 iki 2007-04-24 laikotarpiu būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

              - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ nuostatas, nes tyrimui nebuvo pateikta 2006-2007 metų visų sąskaitų, t. y. turto, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių registrų;

              - 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ nuostatas, nes tyrimui nebuvo pateikta 2006-2007 metų visų sąskaitų duomenų, t. y. turto, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų;

              - 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ nuostatas, nes atskaitingo asmens D. S. avanso apyskaitose įrašyta, kad iš banko sąskaitų, kurios nenurodomos, esančių AB “Sampo bankas“, 2006-02-14 gavo 6000 Lt, 2006-02-28 - 1000 Lt, 2006-04-09 - 2600 Lt, tačiau tyrimui nebuvo pateikta šių sumų gavimą pagrindžiantys dokumentai ir banko sąskaitų išrašai;

              taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo taisyklių ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punkto „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui...“ nuostatas, nes 2006-04-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 56 nenurodytas pinigų gavėjo vardas ir pavardė, dėl to tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kam buvo išmokėti pinigai; 9 punkto „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams- atskaitingiems asmenims... išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis....“ nuostatas, nes atskaitingo asmens D. S. avanso apyskaitose 2000 Lt ir 3100 Lt įrašai nepagrįsti jų gavimo dokumentais; pagal 2006-04-28 dokumentą, kurio numeris ir pavadinimas neįrašyti, atskaitingo asmens D. S. 2006-04-30 avanso apyskaitoje sumokėta 10 000 Lt; atskaitingas asmuo nepateikė 2006-05-31 avanso apyskaitoje įrašytos 2006-05-30 išlaidų kvitų suvestinės pagal, kurią 2650 Lt įnešti į banko sąskaitą; atskaitingo asmens 2006-05-31 avanso apyskaitoje įrašyti 389,40 Lt išlaidų nėra pagrįsti dokumentais; 2006-09-29 kasos pajamų orderis Nr. 46, pagal kurį 200 Lt grąžinti į kasą bei 2006-11-02 kasos išlaidų orderis Nr. 112 pagal kurį 100 Lt gauta iš kasos, nėra įtraukti į 2006-09-30 ir 2006-11-30 tyrimui pateiktas avanso apyskaitas; 2006-12-11 dokumento, pagal kurį sumokėti 283,00 Lt ir 2007-05-21 dokumento, pagal kurį sumokėti 245,76 Lt, pavadinimai ir numeriai nėra įrašyti atskaitingo asmens D. S. 2006-12-31 ir 2007-05-22 avanso apyskaitose; 11 punkto „Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną...“ nuostatas, nes bendrovės kasoje pinigai užpajamuoti anksčiau nei gauti iš banko sąskaitos, kadangi 3100 Lt iš banko sąskaitos gauti 2006-03-24, o kasoje užpajamuoti pagal 2006-03-23 kasos pajamų orderį NB Nr. 23a, toks numeris įrašytas ir kasos 2006-03-16- 2006-03-31 kasininko apyskaitoje; 16 punkto „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą...“ nuostatas, nes bendrovės kasos knygos 2006-03-16 – 2006-03-31 kasininko apyskaitoje neįrašyti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės K. K. priimti 10 000 Lt pagal 2006-03-31 kasos pajamų orderį NB Nr. 23; 17 punkto “Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį...“ nuostatas, nes bendrovės kasos knygos 2006-03-16 – 2006-03-31 kasininko apyskaitoje neįrašytas 2006-03-31 kasos pajamų orderis NB Nr. 23, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) direktorė K. K. įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, – taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006-2007 metų veiklos, ūkinės - komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimų, t.y. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d (t. 16, b.l. 160-167).

              Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kauno rajonas) prokuroras M. Kazlauskas, dalyvavęs baigiamojoje kalboje, kaltinamojo D. S. atžvilgiu prašė baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu).

Kaltinamasi D. S. neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, prašė priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad ikiteisminiame tyrime tyrėjas pateikė specialistei tik dalį įmonės dokumentų, todėl laikytina, kad specialistės išvada nėra tiksli, o byloje neatlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės – finansinės veiklos tyrimo ekspertizės, nesant byloje pagrindžiančių įrodymų dėl jo kaltumo, prašė priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

              2017-05-10 teisiamajame posėdyje D. S. paaiškino, kad 2005 m. su R. K. įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), o atradęs nišą biuro baldų gamybai Lietuvoje, nupirko patalpas (duomenys neskelbtini), tikslu vykdyti biuro baldų gamybą, tvarkėsi dokumentus, susijusius su paskolos gavimu iš banko. Tuomet įmonės bendrasavininkai buvo du asmenys – D. S. ir R. K.. Tikslu vystyti verslą, buvo duota UAB Invega garantija (draudiminė garantija), kreiptasi į Šiaulių banką dėl paskolos suteikimo. K. K. įmonė buvo įsteigta kaip dukterinė įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Iki priimant buhalterę L. K. į darbą UAB (duomenys neskelbtini), jis tvarkė įmonės buhalterinius dokumentus. Buhalterė dirbo namuose, nes ji turėjo kelias įmones, dokumentus jis veždavo pastarajai į namus. Kaltinamojo teigimu, liudytojų R.K. K. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime, teisme yra skirtingi, todėl remtis jais negalima, o minėtuose kasos orderiuose nebuvo jokio taisymo, datose galėjo susimaišyti buhalterė (čia jos kompetencija, nes pasirašinėjo dokumentus). Natūroje įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kasą vedė jis, t. y. D. S., dokumentai kasai surašyti pagal pateiktus dokumentus. Kaltinamasis nesutiko su byloje pateikta specialistės A. B. 2009-07-15 išvada, kuri atlikta neįsigilinus į aplinkybes, kaip pvz. nebuvo atsižvelgta į tai, jog buvo parduoti brokuoti baldai, paskaičiuota nuostolių kaina nuo maksimalios jų kainos sąskaitoje faktūroje, jau nepakalbant apie kitus specialistės išvadoje nurodytus nuostolių paskaičiavimus, susijusius su pastatų įgijimu (tai buvo draudiminė garantija, todėl nesupranta, kodėl specialistė įžvelgė pinigų išleidimą ir kt....). D. S. nesupranta suformuluoto pagal BK 222 str. 1 d. kaltinimo akte, t. y. kuo jis yra kaltinamas, tikėdamasis, kad kaltinimas prokurorės bus tikslinamas ir/ar jo atsisakyta. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo redakcija keitėsi tris kartus, todėl kaltinamajame akte turėjo būti nurodyta kokia įstatymo redakcija galiojo, kadangi nuo 2011 m. griežtėjo reikalavimai, o ypač jie griežtėjo nuo 2013 ar 2014 metų. Kaltinamojo paaiškinimu, 2006-03-31 jis buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl liudytojų R.K. K. teigimas dėl pinigų 10 000 Lt sumoje perdavimo jam automobilyje yra nepagrįstas, byloje nepateikta jokių pagrindžiančių kitų rašytinių įrodymų ir/ar telefono pokalbių išklotinių apie 2006-03-31 vykusį pokalbį su K., todėl negalima remtis nenuosekliais šių liudytojų duotais parodymais. BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentai perduoti 2007 gegužės 30 ar 31 dienomis bankroto administratorei UAB „Bankrovita“, kuri nepareiškė jokių pretenzijų dėl įmonės dokumentų trūkumų. Iki šiol byloje nėra pateikti minėti orderių originalai (t 41, b. l. 176-196).

              2017-06-13 teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. L. parodė, kad jis atstovavo R. K. interesus ikiteisminiame tyrime bei dviejose civilinėse bylose. Pagrindinė byla, kurioje jis atstovavo R. K. interesus, buvo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla. Bankroto proceso metu, atstovaujant kliento R. K. interesus, jam teko peržiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygas, tačiau domino tik dveji orderiai, t. y. į jį teisinės pagalbos kreipėsi K. Liudytojo E. L. parodymu, jis atkreipė dėmesį, kad buvo išduoti du orderiai numeriu 23, skirtingais pagrindais, bet vieno iš jų numeris buvo panašus į numerį Nr. 25. Viename orderyje buvo nurodyta, kad K. K. perka UAB (duomenys neskelbtini) akcijas iš UAB (duomenys neskelbtini) (10 000 Lt sumoje), o kitoje sutartyje Nr. 1 (10 000 Lt sumoje) nebuvo parašyta, kad tai už akcijas, tačiau vėliau aiškinantis aplinkybes, paaiškėjo, jog tai buvo apmokėjimas už baldus (abu orderiai buvo išrašyti tos pačios dienos data -2006-03-31). Liudytojo E. L. teigimu, minėti du orderiai (po 10 000 Lt sumai) buvo išrašyti ranka D. S., dokumentai buvo originalūs, tačiau negalintis pasakyti kur yra šių dokumentų originalai, t. y. galėjo būti ikiteisminio tyrimo institucijoje ir/ar civilinėje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vėliau, kaip žiūrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, pastebėjo, kad yra tik vienas orderis kur aiškiai parašytas Nr. 23, o tas kur neaiškus Nr., to orderio nėra. Liudytojo E. L. paaiškinimu, tai reiškia, kad buvo gauta 20 000 Lt, o įnešta į UAB (duomenys neskelbtini) kasą 10 000 Lt. Buhalterija UAB (duomenys neskelbtini) buvo iš principo tvarkinga, tik nebuvo kai kurių dalykų – nebuvo orderių, buvo sudarytos sutartys (ginčytini sandoriai dėl vandens bokšto pardavimas), baldų pardavimas motinos – D. P. T. įmonei. Liudytojo parodymu, kuomet buvo iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla, nuvykęs pas bankroto administratorę, jis susipažino ir žiūrėjo įmonės kasos dokumentus, tačiau jį domino tai, kas buvo susiję su finansiniais atsiskaitymais tarp R. K. ir UAB (duomenys neskelbtini), tarp K. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) bei šios bendrovės ir (duomenys neskelbtini) (t 42, b. l. 83-88).

              Apklaustas 2017-06-13 teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. parodė, kad 2009 m. dirbo teisininko pareigose UAB „Bankrovita“, o kadangi ši bendrovė buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratore ir vykdė bankroto procedūrą, jam teko atstovauti byloje bankroto administratorių. Kuomet jis pradėjo dirbti advokatų kontoroje, UAB „Bankrovita“ tapo jo klientu (iki 2011-10-30 jis turėjo teisę atstovauti UAB „Bankrovita“ interesus pirmosios, apeliacinės instancijos teismuose). Nuo 2007 m. vasario mėn. jis nedirba advokatų kontoroje, todėl sutartiniai atstovimo santykiai su UAB „Bankrovita“ yra pasibaigę (t 42, b. l. 89).

              2017-06-13 teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. A. (vyresnioji tyrėja) paaiškino, kad dokumentai (t 2 21, b. l. 128-129 yra dokumento priėmimo – perdavimo aktas) buvo atsiųsti iš Vilniaus PK, t. y. byla ir dokumentai atkeliavo lygiagrečiai. Ji atliko ikiteisminį tyrimą byloje, buvo 9 segtuvai. Dokumentai UAB (duomenys neskelbtini) buvo užvadinti, susegti segtuvuose, ant jų užrašyta – „kasa“. Liudytojos teigimu UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui (lape pasirašė moteris) dokumentai buvo perduoti VPK budinčioje dalyje. Dokumentai buvo sudėti į dėžę, suskaičiavus segtuvus, kurią nunešė į VPK budinčiąją dalį. Ji laukė sutartu laiku atvykstančio asmens (atvyko moteris), kuriai perdavė dokumentus ir pasirašė priėmimo – perdavimo akte. Ar atvykęs asmuo (moteris) turėjo įgaliojimą paimti dokumentus, liudytoja nepamena (t 42, b. l. 90-91). 2014-01-14 teisme apklausta liudytoja V. A. parodė, kad tyrimo metu, kurį atliko gal pusmetį, buvo UAB (duomenys neskelbtini) segtuvai, kuriuose buvo dokumentai ir išvardintas segtuvų sąrašas. Segtuvuose dokumentų ji nevartė, negalinti pasakyti ar jie buvo susiūti ar ne, ar buvo padaryti jų apyrašai. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo laikomi jos kabinete (į seifą telpa ribotas dokumentų skaičius), kuriame ji dirbo viena. Iš Vilniaus buvo gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir segtuvuose UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, tačiau nebuvo detalaus jų sąrašo. Kad UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo įmonės dokumentų ir registrų nustatyta, greičiausia buvo nustatyta remiantis specialisto išvada. Tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo grąžinti bankroto administratorei UAB „Bankrovita“, tai nėra bylos dalis. Bankroto administratorei perduodant VPK budinčioje dalyje UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, nebuvo sudarytas detalesnis įmonės perduodamų dokumentų apyrašas, buvo sutikrinti tik segtuvų sąrašai (kiekvieno lapo juose nežiūrėjo). Su bankroto administratore liudytoja bendravo tik tiek, kiek tai buvo susiję su dokumentų atidavimu. Liudytojos teigimu, prokuroras sprendžia kada grąžinti dokumentus ir/ar juos laikyti prie bylos medžiagos iki teisminio išnagrinėjimo. Taip pat galutinį procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos, kaltinamojo akto surašymo ar ne, sprendžia prokuroras (t 23, b.l. 91-94).

2013-07-31 teisiamajame posėdyje UAB „Bankrovita“ bankroto administratorė R. T. parodė, kad 2007 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, pagal perdavimo aktą per kelis kartus buvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kurie vėliau pagal Ekonominės policijos prašymus buvo perduoti institucijai. Visus bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus pagal apyrašus perdavė P. T., D. S. atvažiuodavo kartu su ja. Buvo reikalaujama, kad įmonės žurnalai ir segtuvai būtų sunumeruoti, jie ir buvo sunumeruoti. Kiek segtuve yra lapų, tiek turi būti parašyta. Apyrašo konkrečių dokumentų nebuvo, to nereikalavo. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūra baigta 2008 m. Bankroto administratorės „Bankrovita“ R. T. paaiškinimu, kokie dokumentai buvo pateikti (atiduoti) pagal institucijos prašymą, tokie dokumentai ir buvo gauti (grąžinti) (t 22, b. l. 6-10).

2017-06-13 teisiamajame posėdyje liudytojos R. T. parodymu, 2012 m. ji dirbo UAB „Bankrovita“ direktorės pareigose. Paaiškino, kad ji vyko į ikiteisminio tyrimo instituciją pasiimti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų. Dokumentai buvo sudėti į dėžę. Patikrinusi dokumentus pagal sąrašą (numeracijos nežiūrėjo), pasirašiusi lape, juos išsivežė į UAB „Bankrovita“ kontorą. Nėra buvę atvejų, kad trūktų dokumentų, nors D. S. aiškina, kad jų trūksta (t 42, b. l. 92-93).

2013-10-15 teisme apklausta L. K. parodė, kad ji dirbo 8 mėn. vyr. buhalterės pareigose UAB (duomenys neskelbtini). Darbas buvo namuose, direktorius atnešdavo įmonės dokumentus jai į namus. Grynieji pinigai buvo ne pas ją, už UAB (duomenys neskelbtini) kasą buvo atsakingas direktorius D. S., jis pasirašydavo dokumentus, kasa buvo pas jį, pastarasis atsakydavo už esamą pinigų kiekį. Liudytojos L. K. teigimu, ji tik įformindavo UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, įvesdavo į apskaitą. Orderius, blankus pildydavo ji, tai ką sakydavo direktorius. Piniginė išraiška buvo pas direktorių D. S.. D. K. parodymu dėl išrašyto kasos pajamų orderio Nr. 23 (K. K.), kad reikia perrašyti orderį, jai pasakė direktorius. Buhalteriškai orderį galima perrašyti, tačiau išrašytą pirmą orderį tuomet reikia sunaikinti. Ar minėtas orderis buvo sunaikintas, ji nežino, tačiau šis dokumentas nėra griežtos atskaitomybės blankas. Liudytojos parodymu, direktorius pasakė, kad jį sunaikino. Buvo išrašytas tuo pačiu numeriu antras orderis, tačiau kokiu tikslu, ji neatsiminė. Dėl išrašyto orderio Nr. 23 a liudytoja paaiškino, jog kuomet yra praleistas orderis, galima buvo pažymėti „a“ raide. Kuomet vyko (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų priėmimas - perdavimas, ji buvo nuvažiavusi į įmonės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur dalyvavo būsima buhalterė, direktorius, įmonės dokumentus perdavė pagal apyrašą, sudarytą jos pačios. Tuomet buvo įvardintas perduodamų dokumentų kiekis ir kokios bylos (jas įvardinus, kuriose lapai buvo įsegti pagal datas, sunumeruoti, nesusiūti) atiduodamos. Kuomet dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės pareigose, ji buhalterinei apskaitai naudojo Excel variantą, buhalterinės programos nenaudojo. Liudytojos L. K. parodymu 2013-10-15 posėdyje, kasos knygoje lapus taisyti draudžiama. Pagal savo pareigas ji turėjo daryti įmonės balansą, atskaitas, pagal banko išrašus, kuomet būdavo pinigų išėmimas, ji išrašydavo orderius, kuriuos pasirašydavo direktorius D. S. Ji vykdė dokumentalų UAB (duomenys neskelbtini) kasos judėjimą. Pinigų likutis sutapo, ji viską suvesdavo į knygą, o direktorius patvirtindavo, kad yra tiek pinigų (t 22, b. l. 124-126).

2017-06-13 teisiamajame posėdyje apklausta L. K. parodė, UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jai į namus pristatydavo įmonės direktorius D. S., kuriuos ji įvesdavo į įmonės apskaitą. Jos darbo vieta buvo namuose. Liudytojos L. K. parodymu, pamena aplinkybę, kad vienas išrašytas orderis buvo perrašytas, senas išimtas, dėl ko tai buvo padaryta, nepamena, tik atsimena, jog orderį perrašyti liepė direktorius D. S. Tai buvo orderio perrašymas, todėl jis turėjo būti perrašytas tuo pačiu numeriu, o senas orderis turėjo būti sunaikintas, t. y. jį perbraukiant kaip sugadintą, nes buhalteriškai leidžiama perrašyti, iškilus poreikiui (pvz. įrašius per klaidą didesnę sumą). Perrašomas orderis tos pačios data ir tuo pačiu numeriu, nes kasos knyga jau būna suformuota. Kas yra parašyta kasos pajamų orderyje, tas turi būti įrašyta kasos knygoje, kurioje įrašoma išrašyto orderio data, numeris ir suma. Kuomet yra perrašomas orderis, tai juridinis ar fizinis asmuo turi grąžinti išrašyto orderio šaknelę. Buhalteriniai dokumentai turi būti galutinai sutvarkyti iki sekančio mėnesio 8 arba 10 dienos. Kasos pajamų orderiai tuomet nebuvo griežtos atskaitomybės (t 42, b. l. 93-94).

2017-06-14 teisiamajame posėdyje liudytojo R. K. parodymu, jis turėjo 50 proc. akcijų UAB (duomenys neskelbtini) iki 2006 m. kovo mėn., o kitą 50 proc. akcijų turėjo D. S., t. y. įmonės kuri bandė organizuoti biuro baldų gamybą ir jų prekybą. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2005 m., kuri veikė beveik metus laiko. Jis pats buvo akcininkas (50 proc. akcijų) UAB (duomenys neskelbtini) ir akcininkas UAB (duomenys neskelbtini), kurioje būtų prekiaujama pagamintais UAB (duomenys neskelbtini) baldais. Stomatologijos įmonė, kuri dabar priklauso sutuoktinei K. K. (pavadinimas pakeistas (duomenys neskelbtini) buvo įkurta kaip dukterinė UAB (duomenys neskelbtini) įmonė, o vėliau parduota K. K. Liudytojo paaiškinimu, 2006 m. kovo mėn. buvo tartasi dėl baldų užsakymų stomatologiniam  kabinetui, įsikūrusiam (duomenys neskelbtini), už kuriuos buvo atliktas apmokėjimas dalimis, tačiau minėtas užsakymas nevyko taip kaip buvo sutarta. Už minėtus baldus buvo apmokėta 4 kartus – 7000 Lt, 10 000 Lt, 10 000 Lt, 2 600Lt. Į tą skaičių įeina akcijų pirkimo – pardavimo suma – 10 000 Lt ir 19 600 Lt už baldų gamybą. Per kelis kartus buvo sumokėta pavedimais ir grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus. Jis BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje buvo pareiškęs kreditorinius reikalavimus. Šio liudytojo parodymu, pinigai bendroje sumoje 20 000 Lt už baldų gamybą stomatologiniam kabinetui, D. S. buvo perduoti 2006-03-31 automobilyje „Opel“, prie D. S. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet buvo vakaras, tačiau dar nebuvo tamsu. Liudytojo R. K. teigimu, jis sėdėjo prie automobilio vairo, o sutuoktinė K. K. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusės sėdynėje. R. K. teigimu, viso už baldų pagaminimą dėl perduotų pinigų turėjo būti 4 dokumentai – 2 orderiai ir 2 buhalteriniai pavedimai. Iš perduotų 20 000 Lt sumos, 10 000 Lt buvo sumokėta už stomatologinio kabineto baldus (jų gamybą), o 10 000 Lt sumokėta už pirktas akcijas UAB (duomenys neskelbtini).

Apklausta 2014-04-01 teisiamajame posėdyje K. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta kaip dukterinė įmonė UAB (duomenys neskelbtini), kuri būtų užsiėmusi odontologijos veikla, o įmonei pradėjus veikti (tuo laikotarpiu buvo įrenginėjamas stomatologinis kabinetas), ji būtų paskirta šios įmonės direktore. UAB (duomenys neskelbtini) akcininke tapo 2006-03-31, kuomet sumokėjusi 10 000 Lt kaip fizinis asmuo, ji nupirko šios įmonės akcijas iš UAB (duomenys neskelbtini). Pinigus bendroje sumoje – 20 000 Lt (kupiūromis po 500 Lt, galimai ir po 200 Lt), iš jų 10 000 Lt už minėtos įmonės akcijas, ji sumokėjo D. S. automobilyje, kuriuo 2006-03-31 ji su sutuoktiniu atvažiavo prie D. S. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tądien 10 000 Lt buvo sumokėta už stomatologinio kabineto baldų pagaminimą. Sumokėjus pinigus, D. S. išdavė jai dvi pajamų orderių šaknelės, o kuomet kreipėsi į advokatą, galimai 2006 m. birželio mėn., buvo pastebėta, kad abu orderiai buvo išrašyti tuo pačiu numeriu. D. S. 2006-03-31 išduotus kasos pajamų orderius ji perdavė tyrėjai (t 24, b. l. 10-12).

2017-06-14 teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta K. K. parodė, kad jai priklauso odontologijos įmonė (duomenys neskelbtini), kuri buvo įkurta 2006 m. kaip dukterinė įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Ji norėjo įkurti įmonę savo vardu, tačiau paklausiusi D. S. patarimo, įkūrė kaip dukterinę įmonę UAB (duomenys neskelbtini), nes nelabai ką apie tai išmanė bei neturi teisinio išsilavinimo. Liudytojos parodymu, ji buvo sutarusi su (duomenys neskelbtini) šeimos centru dėl galimybės jame įrengti stomatologinį kabinetą, todėl 2006 m patalpose buvo atliekamas kapitalinis remontas, t. y. tvarkoma santechnika, vandentiekis, atliekami kiti darbai, susiję su stomatologinio kabineto įrengimu. Stomatologinis kabinetas nebuvo pilnai įrengtas, jame buvo būtini baldai, kuriuos galvojo, kad pagamins UAB (duomenys neskelbtini), t. y. įmonėje, kurioje dirbo sutuoktinis R. K. pavaduotojo pareigose, D. S. įmonėje dirbo direktoriaus pareigose. Rašytinės sutarties dėl baldų pagaminimo su UAB (duomenys neskelbtini) ji nebuvo sudariusi, sakė baldų planas (projektas) bus paruoštas vėliau, ateityje ketino sudaryti rašytinę sutartį, atsiųsti žmogų dėl baldų matmenų išmatavimo, tačiau konkretus baldų pagaminimo terminas nebuvo aptartas. Dėl baldų pagaminimo buvo tartasi žodžiu, t. y. trise, tai ji, sutuoktinis R. K. ir D. S. tarpusavyje aptarė aplinkybes. Bankiniais pavedimais už baldų pagaminimą bendrovei buvo sumokėtos (avansinės) įmokos – 7000 Lt (bendroje sumoje) ir 2600 Lt, po kurio laiko D. S. sakė, kad tai nėra galutinė suma, dar reikia sumokėti 10 000 Lt. Liudytojos K. K. teigimu, 10 000 Lt (grynais pinigais) už baldus D. S. ji sumokėjo automobilyje, prie pastarojo namų. Prieš tai buvo nuspręsta, kad ji perka dukterinę įmonę (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini). Todėl tą pačią dieną, t. y. 2006-03-31 apie 17.00 val. automobiliu (lyg „Mazda“, tačiau gerai automobilio markės nepamena) ji atvažiavo kartu su sutuoktiniu R. K. į (duomenys neskelbtini), kurį vairavo sutuoktinis, į kurį atėjo ir įsėdo D. S. Automobilyje ji sumokėjo D. S. bendroje sumoje 20 000 Lt, iš jų 10 000 Lt buvo skirti už baldų stomatologinio kabineto pagaminimą, o kita 10 000 Lt (jos asmeniniai pinigai, kurią laikydavo namuose, o ne banke) suma buvo sumokėta už pirkimą dukterinės įmonės (duomenys neskelbtini). Liudytojos K. K. teigimu, tądien, t. y. 2006-03-31 ji turėjo 20 000 Lt bendroje sumoje, kuriuos ji automobilyje padavė D. S. Kas telefonu skambino dėl susitikimo D. S., ji nepamena. Liudytoja nepamena aplinkybės, ar 2006-03-31 dieną buvo kalbama su D. S. dėl automobilio pardavimo. Tądien automobilyje buvo pasirašoma daug dokumentų, t. y. dokumentas, kad ji perka (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini), D. S. išrašė orderius, kuriuose buvo įrašytos sumos kiekviename iš jų po 10 000 Lt. D. S. jai davė kvitus. Paaiškino, kad už baldų pagaminimą stomatologiniam kabinetui, kaip juridinis asmuo, pavedimais UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi 9 600 Lt bendroje sumoje (tiksliai nepamena aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko), tokiai sumai buvo pareiškusi finansinį kreditorinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Liudytojos teigimu, jei kvitas išrašytas (duomenys neskelbtini) vardu už baldus, tai reiškia, kad įmonė juos pirko. Ji įnešė 10 000 Lt pinigus į savo įmonę, o išimdama juos iš įmonės kasos už baldus, išrašė išlaidų orderį 10 000 Lt sumai. R. K. teigimu, už baldus buvo sumokėta UAB (duomenys neskelbtini) bendroje sumoje 19 600 Lt, nes pasitikėjo žmogumi, bei minėtos įmonės akcininku buvo sutuoktinis R. K., kuris ten dirbo (t 42, b. l. 103-105).

              2014-04-01 teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. N. parodė, kad laikotarpiu nuo 2007-06-06 iki 2008-04-04 ji dirbo UAB „Bankrovita“ buhalterės pareigose. Bankroto administratorė yra atsakinga už perduotos bankrutuojančios įmonės pateiktų dokumentų saugojimą. Liudytojos parodymu, pas bankroto administratorę UAB „Bankrovita“ buvo daug įmonių, bankroto administratorei perimant įmonių dokumentus, jie būdavo atvežami dėžėmis. Tiek kiek dokumentų tilpdavo, jie būdavo išdėliodavo lentynose. Bankrutuojančių įmonių dokumentai buvo laikomi dėžėse ir lentynose, pas bankroto administratorę ant stalo ir po juo, patalpose jokios sargybos nebuvo. UAB „Bankrovita“ turėjo kelias nedideles patalpas, vienoje iš jų sėdėjo bankroto administratorė – R. T., o kitoje buvo ji ir dar viena darbuotoja. Liudytoja E. N. detaliai nepamena visų aplinkybių, susijusių su dokumentų pateikimu policijai, paaiškinusi, kad tikriausiai buvo surinkti UAB (duomenys neskelbtini) prašomi pateikti dokumentai, kuriuos ji nuvežė. Liudytoja neprisiminė aplinkybių, ar buvo daromas detalesnis vežamų dokumentų apyrašas, ir/ar buvo daromas koks dokumentų susegimas, net nepamena vežtų segtuvų turinio (t 24, b. l. 12-13).

2014-05-21 teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. parodė, kas jis atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo gauti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai iš bankroto administratorės UAB „Bankrovita“, kurios pateikė vyr. finansininkė N. (dokumentus gali pateikti bet kuris UAB „Bankrovita“ darbuotojas), kurie buvo laikomi ENTS skyriuje Vilniaus VPK. Dokumentus pateikė tas asmuo, kuris yra pasirašęs protokole. Nėra buvę atvejų, kad būtų jam dingę pateikti dokumentai ar bylos. Išėjus jam iš darbo, baudžiamoji byla buvo perduota kitai tyrėjai, kuriai nepamena. Liudytojas nepamena visų aplinkybių kas vyko 2007 m., susijusių su jo atliktomis pareigomis. Siunčiant bylose dokumentus, buvo registruojama (lydraščiai yra registruojami), todėl byloje turėjo atsispindėti jų siuntimas. Liudytojas A. R. neprisiminė aplinkybės ar buvo apyrašas pateiktų BUAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, gautų iš UAB „Bankrovita“. Jei ekspertai reikalaudavo, tai dokumentai būdavo susiūti, o turbūt KTC užtekdavo sunumeruoti dokumentų aplankus. Tie dokumentai, kurie buvo pateikti tyrimo metu, buvo išsiųsti tyrimui atlikti specialistei. Ikiteisminio tyrimo metu niekas iš pašalinių asmenų negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir BUAB (duomenys neskelbtini) finansiniais dokumentais, nes tam reikalingas prokuroro leidimas (t 24, b.l. 93-96).

2013-10-15 teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. B. parodė, kad laikotarpiu nuo 2005-09-19 iki 2007-04-24 už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą bei jos išsaugojimą atsakė vadovas (buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.). Kaip nurodyta išvadoje, buhalteris atsako už buhalterinio įrašo teisingumą, jo atsakomybę nustato Lietuvos teisės aktai. Specialistė palaikė tvirtindama byloje pateiktą išvadą (t 14). Tyrimas buvo atliktas KTC patalpose Vilniaus mieste. Dokumentų pateikimas tyrimui yra įformintas lydraščiu, tyrėjas pateikia dokumentus. Išvadoje, užfiksuota kaip ji gavo dokumentus, jie buvo sunumeruoti ir segtuvuose. Negalėjo pasakyti ar buvo kiekvieno dokumento aprašas, nes čia ūkio subjekto reikalas, kurio dokumentai perduoti bankroto administratoriui. Tai ne specialisto prerogatyva tai daryti, nors ir palaidus dokumentus atvežtų dėžėje. Specialistės paaiškinimu, ji tyrimo metu bendravo su tyrėju, kadangi jis perduoda dokumentus, o su ūkio subjekto vadovu nebendravo, be to negalinti tai daryti be tyrėjo žinios. Tyrimui pateikti klausimai suformuluoti 2008-06-25 užduotyje ir šie klausimai parašyti išvadoje, į jokius kitus klausimus, kurie nebuvo pateikti, neatsakinėjama. Tirti buvo pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2005 m. – 2006 m. finansinė atskaitomybė, kurią sudaro balansas, pelno, nuostolio ataskaita, aiškinamasis raštas, pinigų srautų ataskaita (t 22, b. l. 126-134).

Iš byloje pateiktos Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro identifikavimo valdybos Ekonominių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo matyti, kad šios valdybos Ekonominių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas yra karjeros valstybės tarnautojas, kuris einantis šias pareigas, turi atitikti specialius reikalavimus, iš jų – turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (pareigybės aprašymo 5.1 p.) (t 24, b. l. 124-125).

Byloje pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2009-07-15 išvada Nr. 140-(5048)-IS1-5579 atlikta A. B., turinčios aukštąjį išsilavinimą, ekonominių tyrimo specialisto kvalifikaciją ir 8 metų objektų tyrimų stažą. Išvadoje nurodyta, kad tirti 2009-03-13 buvo pateikta – UAB (duomenys neskelbtini) 2005-2007 m. tiekėjai ir 2006 m. finansinė atskaitomybė 4 segtuvai; sutartys ir aktai – 1 segtuvas; 2005-2007 bankai – 1 segtuvas; 2005-10-31 – 2007-02-28 avanso apyskaitos – 1 segtuvas; 2006-03-15 – 2007-05-02 realizacija – 1 segtuvas bei tirti pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga – 3 segtuvai; 2009-07-10 Kauno apygardos teismo sprendimas (t 14, b. l. 25-41).

2017-06-14 teisiamajame posėdyje apklausta specialistė A. B. paaiškino, kad yra įgijusi ekonominį išsilavinimą (aukštasis universitetinis išsilavinimas), 2009 m. ji atliko objekto tyrimą pagal pateiktus tris klausimus, parengė išvadą, kurią tvirtina. Užsakovo užduotis buvo atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į pateiktus klausimus. Specialistės teigimu, tyrimui iš tyrėjo buvo pateikti įmonės dokumentai, kurie nurodyti išvadoje, o baigusi objektų tyrimą, užsakovui juos grąžino. Išvadoje yra išvardinti dokumentai, kurie tyrimui buvo pateikti, t. y. segtuvai su sunumeruotais lapais, nurodyti lapų skaičiai), o atlikusi tyrimą tuos pačius dokumentus grąžino tyrėjui. Specialistės paaiškinimu, nėra daromas pateiktų dokumentų apyrašas, net nesa to mačiusi. Dėl atliktų UAB (duomenys neskelbtini) sandorių pamena aplinkybę, jog buvo skirtumas tarp pirkimo – pradavimo ir rinkos objektų kainos, todėl išvadoje apie tai pasisakė. Specialistės teigimu, į išvadą nedraudžiama įrašyti liudytojų duotų parodymų, ką ji ir padarė. Kasos pajamų orderį sudaro 2 dalys, viršutinė dalis lieka pas ūkio subjektą, o apatinė dalis atiduodama tam iš ko paimti pinigai. Pinigų apskaitos dokumentuose taisymai yra draudžiami, jei yra nustatyti taisymai, juos reikia anuliuoti, įrašant - „anuliuota“, datą, parašas, kasos knygoje įrašoma, kaip pvz. Nr. 1 anuliuota. Jei anuliuojamas pirminis orderis, tuomet reikia kviesti asmenį ir tvarkytis, t. y. turi būti sugrąžinta pirminio orderio šaknelė, nes abi orderio dalys turi būti vienoje vietoje, kadangi tai yra ūkio subjekto nuosavybė. Specialistės teigimu, tuomet kai negražinama antroji dokumento (šaknelės) pusė, reikėtų surašyti aktą, sudarytą iš komisijos narių. Pinigų apskaitos dokumentuose rašoma tik priėmimo ir išmokėjimo diena, tai daromą tą dieną, kai paimti ar išmokėti pinigai. Atlikusi objektų tyrimą iš pateiktų dokumentų, segtuvų, ikiteisminio tyrimo medžiagos, ji surašė išvadą. Kokius dokumentus pateikti specialistui, objektų tyrimo atlikimui, sprendžia tyrėjas. Specialistės teigimu, jei objektų tyrimui nebuvo pateikta dokumentų, tai reiškia, kad daugiau UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nebuvo pateikta bankroto administratoriui (t 42, b. l. 105-108).

2017-11-22 posėdyje pakartotinai apklausta specialistė A. B. paaiškino, kad kaltinamajam pateikus byloje dokumentus, su kuriais susipažino, jos ikiteisminio tyrimo metu teikta išvada nesikeičia, nes tie dokumentai buvo teikti UAB (duomenys neskelbtini) bankui, tikslu gauti paskolą, o išvadoje kalbama yra apie įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Finansinė atskaitomybė sudaryta 04.30 d., o finansinei metai laikomi nuo 01.01 iki 12.31, t. y. iki metų pabaigos visi duomenys turi būti apskaityti įmonės registruose. Objektų tyrimo metu nebuvo pateikta apskaitos registrų. Specialistes teigimu, visi dokumentai jai buvo pateikti, kurie yra aprašyti išvadoje, todėl argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pradanginti dokumentai, yra nepagrįsti. Apskaitos registruose suvedami įmonės visų ūkinių operacijų pagal apskaitos dokumentus duomenys. Visi pirminiai apskaitos dokumentai pagal datą, numerį ir kas parašyta sumine išraiška užregistruojami apskaitos registre. Suvestiniame registre matosi pradinis likutis 01.01 ir galutinis likutis 12.31 bendra sumine išraiška. Kuomet yra ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų ir kiti registrai, registruojamas kiekvienas dokumentas pagal segmentus, suregistruojant juos skirtame apskaitos registre. Specialistės teigimu, ji matė visus išvadoje minimų dokumentų originalus, t. y. dokumentus, kuriuos ji tyrė ir aprašė išvadoje. Dokumentus, kurie buvo gauti iš tyrėjo objektų tyrimui, jį atlikusi, grąžino tyrėjui .Tyrimo metu buvo prašoma pateikti įmonės apskaitos registrus, tačiau kiek gavo tyrėjas dokumentų iš UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės, tiek dokumentų tyrimui jai buvo pateikta. Specialistės A. B. paaiškinimu, įmonėje turi būti apskaityti visi apskaitos dokumentai, tai ūkio subjekto nuosavybė. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą atsakingas už buhalterinių duomenų saugojimą ūkio subjekto vadovas. Jai buvo pasakyta, kad daugiau dokumentų nėra, nes telefonu kontaktuodavo su tyrėju, kuris prašydavo iš bankroto administratorės pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Specialistės teigimu, ji gali tirti tai kas pateikta (dokumentus), neprivalomas kreipimasis dėl papildomų dokumentų pateikimo. Tyrimo metu ūkio subjekto vadovas galėjo pateikti papildomus dokumentus, o jei būtų pateikęs, tai būtų atliktas tyrimas. Išvada pateikiama tik užsakovui, tai gali būti tyrėjas, teismas ar privatus asmuo. Tuomet jei reikia papildomų dokumentų, kreipiamasi į užsakovą. 2009 m. atlikusi dokumentinį tyrimą kaip specialistė, dokumentus ji sudėjo (supakavo) į dėžę ir atidavė juos užsakovui (t 45, b. l. 37-39).

Apklaustas 2017-08-16 teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. parodė, kad nuo 2006 m. dirba advokato padėjėju, rengė ieškinį teismui dėl 20 000 Lt pasisavinimo pagal kliento pateiktus dokumentus (dokumentai išvardinti prie ieškinio), o taip pat pagal kliento duotą paaiškinimą, tuo įrodinėdami ieškinio pagrįstumą. R. K., K. K., advokatas E. L. nėra jo giminaičiai. Jei prie ieškinio buvo pateiktas dokumentas su jo atžyma „Tikra“, tuomet reiškia, kad jam buvo pateiktas šio dokumento originalas. Liudytojo teigimu, jis negalintis atsakyti ar teko matyti 2009-07-15 kriminalinių tyrimo centro specialistės išvadą, o jei ji buvo pridėta byloje prie ieškinio priedų, negalintis pasakyti prie kokių aplinkybių ji atsirado, tokios aplinkybės net nepamena, t. y. ar klientas davė, ar buvo kreiptasi į įstaigą (t 43, b. l. 42-43).

2013-12-11 apklaustas liudytojas H. M. (prokuroras) parodė, kad kontroliavo ikiteisminį tyrimą D. S. byloje, kurioje tyrimą atliko Kauno VPK FNTS tyrėja V. A. (byla buvo perduota iš Vilniaus). H. M. parodymu, remiantis byloje pateikta specialistės išvada, kuri nekėlė jokių abejonių, baudžiamoji byla D. S. padarius BK 222 str. (už apgaulingą buhalterinę apskaitą) nusikalstamą veiką, buvo perduota nagrinėti teismui.

Pagal ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą jam pakako duomenų surašyti kaltinamąjį aktą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinių registrų išsaugojimą, kaltinimas byloje paremtas specialistės pateikta išvada (t 23, b.l. 31-34).

Liudytoja G. S. (prokurorė) 2013-12-11 teisiamajame posėdyje parodė, kad ji kontroliavo ir vadovavo ikiteisminį tyrimą, susijusį su UAB (duomenys neskelbtini) iki tol, kol  tyrimui buvo perduota Kauno prokuratūrai (Generalinė prokuratūra priėmė tokį sprendimą, kadangi į apklausą D. S. neatvykdavo). Liudytoja nėra dalyvavusi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų poėmiuose, todėl negalinti pasakyti ar buvo sudarytas įmonės gautų dokumentų detalus apyrašas, viskas kas buvo daroma (atlikta) matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos. Liudytojos parodymu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje jos priimti nutarimai buvo apskųsti aukštesniajam prokurorui, visų pakopų teismas, priimti sprendimai visi buvo palikti galioti. G. S. parodymu, visi pateikti prašymai ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo išspręsti LR BPK nustatyta tvarka, nei vienas prašymas nebuvo paliktas neišnagrinėtas (t 23, b. l. 34-37).

              2013-12-11 teisiamajame posėdyje liudytojos M. M. P. (tyrėjos) parodymu, 2012 m. iš Vilniaus į Kauną perduoti dokumentai buvo sudėti į dėžės, užantspauduota, perdavinėjo kurjeris ar paštu, yra lydraštis, tačiau niekas neperdavinėjo dokumentų iš rankų į rankas. Iš tyrėjo A. R. ji 2009 m. rudenį (tikslaus laiko nepamena) perėmė ikiteisminio tyrimo medžiagą, nepamena ar buvo surašytas perdavimo aktas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji rėmėsi specialistės pateikta išvada, kurioje viskas pasisakyta dėl visų UAB (duomenys neskelbtini) registrų (t 23, b. l. 37-38).

              D. S. kaltinimas, padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 222 str. 1 d., yra paremtas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės A. B. 2009-07-15 Nr. 140-(5048-)-IS1-5579 išvada, šios specialistės apklausa, liudytojų L. K., R. T. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime, kurį pilna apimtimi palaikė valstybinis kaltintojas.

UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla buvo baldų gamyba, didmeninė ir komisinė prekyba, mažmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklų prekyba Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 3000 paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 100 Lt). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatus bendrovės vadovas – direktorius yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininko susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais (t 30, b. l. 175-181 (duomenys neskelbtini) įstatai). UAB (duomenys neskelbtini) grupė buvo įstiegta dviejų akcininkų – D. S. ir R. K. – lygiomis dalimis. Įmonė realiai pradėjo veiklą 2005 m. gegužės mėn. Įmonės veikla – nestandartinių baldų gamyba (t 11, b. l. 37-38). Iš byloje pateiktos kreditavimo sutarties kopijos matyti, kad 2005-12-14 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. IL-2005-025-03, pagal kurią AB „Šiaulių“ bankas suteikė UAB (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt dydžio kreditą terminui iki 2009-12-13– žemės sklypui, gamybinėms patalpoms (90 000 Lt) pirkti, joms rekonstruoti (121 000 Lt) ir apyvartinėms lėšoms papildyti (89 000 Lt) (t 8, b. l. 3-5,6). AB “Šiaulių“ banko rašte nurodyta, kad kreditas UAB (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt dydžio skirtas investicijoms ir apyvartinių lėšų papildymui (t 8, b. l. 7, t 11, b. l.59-64, 2006-10-13 pakeistos kreditavimo sąlygos (sutarties kopija) t 11, b. l.66,67-68).

2006-01-04 R. K. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose, kuriuo dirbo iki atleidimo, t. y. iki 2006-02-20. Nuo pat įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įkūrimo D. S. dirbo direktoriaus pareigose.

Vilniaus 16-ame notarų biure 2006-04-07 pasirašyta sutartis tarp R. K., K. K. ir D. S. dėl R. ir K. K. (pardavėjams) priklausančių 1500 paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), pardavimo D. S. nuosavybėn. Iš pardavimo sutarties matyti, kad parduodamos akcijos nominali vertė – 100 Lt, akcijos parduotos už bendrą – 140 010 Lt tokia tvarka: 125 010 Lt pirkėjas sumokėjo grynais prieš pasirašant sutartį; 15 000 Lt pirkėjas sumokės pavedimu į pardavėjo sąskaitą, sutartyje piniginė sąskaita yra nurodyta, esančią AB SAMPO banke per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo (t 1, b. l. 92-94, 172-174, t 11, b. l. 89-92).

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, jog tarp R. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) vyko teisminiai ginčai dėl jo atleidimo iš darbo.

2007-12-05 Kauno apygardos teismo nutartimi panaikintas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006-02-20 įsakymas Nr. 30/1, kuriuo R. K. iš darbo atleistas pagal DK 136 str. 3 d. pagrindu; nustatyta, kad darbo sutartis su R. K. 2007-06-08 nutraukta LR DK 137 str. pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju). Teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje patvirtinti R. K. 7034,29 Lt kreditoriniai reikalavimai, kurie susiję su darbo santykiais, 2000 Lt kreditoriniai reikalavimai nesusiję su darbo santykiais (t 1, b. l. 194-196, t 2, b. l. 129-131).

2017-12-28 pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tarnybą prie VRM dėl nusikalstamo bankroto UAB (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminiame tyrime R. K. interesus pagal 2007-12-28 atstovavimo sutartį Nr. 277 atstovavo advokato padėjėjas E. L. (t 1, 121), o pagal 2007-06-01 atstovavimo sutartį Nr. 245 atstovavo R. K., K. K. interesus ikiteisminiame tyrime Vilniaus VPK Komisariate (t 2, b. l. 133, 160 – advokato orderis 2009-12-24).

D. S. pranešimas apie įtarimą, įtariant padarius nusikalstamas veikas pagal 300 str.1 d., 183 str. 1 d., 222 str. 1 d., 184 str. 1 d., 184 str. 1 d., 184 str. 1d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. surašytas 2011-02-19 (t 15, b. l. 78-82).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro H. M. 2012-11-05 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-70386-06 D. P. T. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 183str. 1 d., 184 str. 1 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. S. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 184 str. 1 d. suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-70386-06 D. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. (t 17, b. l. 106-107, t 15, b.l. 85-86).

2012-11-09 D. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant jį padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 222 str. 1 d. (t 15, b. l. 99-100, t 17, b. l. 103-104).

Apklaustas įtariamuoju D. S. paaiškino, kad iškėlus įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, įmonės dokumentai pagal apyrašą buvo perduoti bankroto administratorei R. T. ir jos buhalterei. Daugiau papildyti neturintis kuo (t 15, b.l. 103).

2015-04-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla, kurioje D. S. kaltinamas pagal LR BK 222 str. 1 d. buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nutartyje konstatuota, kad vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu nebegalimas, todėl nutrauktinas, kaltumo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartis Nr.2 K-P-9-2012 (t 36, b.l. 11-12).

2016-10-28 Kauno apygardos teismo nutartimi panaikinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t 40, b.l. 5-10).

2017-06-02 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininko patvarkymu Nr. 1-70 baudžiamoji byla pripažinta greičiau nagrinėtina byla (t 42, b.l. 57-58).

              Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad 2007-05-10 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bankroto byla. Pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) direktorė D. P. T., nurodydama, kad bendrovės pagrindinė veikla buvo baldų gamyba ir prekyba, tačiau Šiaulių banko Vilniaus filialo sustabdymas mokėjimo operacijos iš kredito sąskaitos, nesuteikiant likusios kredito dalies, sutrikdė bendrovės veiklą, nes ji buvo priklausoma nuo banko suteikiamo kredito. Teismo nutartyje konstatuota, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad 2007-02-11 bendrovės balanso duomenimis apskaityto turto vertė 694 606 Lt, o tuo tarpu įmonės skolos sudaro 472 162 Lt, t. y. viršija pusę įmonės balanse apskaityto turto vertės. Taip pat praleistas trijų mėnesių terminas atsiskaityti su kreditoriais  (t 13, b. l. 19-20). Teismo nutartimi paskirtas šios bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius UAB „Bankrovita“, esanti Akacijų g. 7-2, Vilnius.

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorę „UAB Bakrovita“ dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pareiškusi kreditorinį reikalavimą dėl 9600 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuotinų iki bankroto bylos iškėlimo, priteistų teismine tvarka bendroje sumoje 438 Lt bylinėjimosi išlaidų (t 1, b.l. 188).

2007-10-29 Kauno apygardos teismas nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažino  bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, patvirtinti šios bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai (t 10, b. l. 16).

              BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūra užbaigta 2015-10-06 (t 43, b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriuje (Vilniaus AVPK NTV ENTS) 2006-08-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-1-70386-06 pagal požymius nusikalstamos veikos pagal LR BK 300 str. 1 d. (t 1, b. l. 5-6). Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros rašte nurodyta, kad 9 segtuvai su UAB (duomenys neskelbtini) finansinės paskaitos dokumentais saugomi Vilniaus AVPK NTV ENTS patalpose, adresu Kalvarijų g. 3, Vilniuje, todėl Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės G. S. pasiūlyta organizuoti šių dokumentų perdavimą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai (t 1, b. l. 5-6). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2012-02-07 pavedimu ikiteisminis tyrimas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 300 str. požymius Kauno Vyriausiojo prokuroro D. V. nutarimu pavestas atlikti Kauno AVPK NTV (t 1, b. l. 7).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal pareiškėjo – R. K. skundą, pateiktą 2006-08-03 Vilniaus AVPK KP NTT ENTS dėl dokumentų klastojimo, melagingo apskundimo ir sukčiavimo. Skunde pareiškėjas nurodė aplinkybę dėl neteisėto jo atleidimo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojų melagingų tarnybinių pranešimų dėl pastarojo pastebėjimo neblaivaus; dėl rašytiniame paaiškinime esančio melagingo įrašo ir kitų aplinkybių, susijusių su jo atleidimu iš darbo. Skunde nurodė, kad sutuoktinė K. K., kaip fizinis asmuo, 2006-03-31 sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt už perleistas akcijas, o taip pat kaip K. K. įmonės direktorė, tądien ji sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) grynais pinigais 10 000 Lt. Abiem atvejais buvo išduotos pajamų orderių šaknelės, tačiau ant orderio numeris yra tas pats (ant vieno iš orderių numeris bandytas taisyti). R. K. skunde nurodė aplinkybę, jog įtaria, kad įmonės finansiniuose dokumentuose gali atsispindėti tik viena iš sumų, o ne abi UAB (duomenys neskelbtini) gautos sumos, t. y. 20 000 Lt (t 1, b. l. 8-12). Prie skundo be dokumentų, susijusių su jo atleidimu iš darbo iš UAB (duomenys neskelbtini) (atleistas nuo 2006-02-28 direktoriaus D. S. Įsakymu pagal DK 136 str. 3 d. (235 str. 2 d. 8 p., kai darbuotojas darbo metu yra neblaivus), pridėtos UAB (duomenys neskelbtini) minėtų 2006-03-31 dviejų kasos pajamų orderių nepatvirtintos kopijos, išrašytų po 10 000 Lt (abiejų orderių Nr. 23). Iš minėtų dviejų kasos orderių (kopijų) matyti, kad 2006-03-31 iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) paėmė – 10 000 Lt, o 2006-03-31 pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1 iš fizinio asmens – K. K. paėmė 10 000 Lt. 2006-03-31 abu kasos pajamų orderių kvitai yra pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės L. K. ir direktoriaus D. S. (t 1, b. l. 27-28, byloje pateiktos kasos pajamų orderių kopijos).

Tyrėjas A. R. ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodė, jog būtina išreikalauti iš R. K. jo turimų kasos orderių Nr. 23 originalus, kuriuos būtina sulyginti su pateiktais bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentais (t 1, b. l. 31 pranešimas apie tyrimo eigą Vilniaus VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriui). Nors UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos K. K. 2006-10-27 pranešime nurodyta, kad 2006-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) išduoto UAB (duomenys neskelbtini) pajamų orderio Nr. 23 šaknelė pateikta Vilniaus I apylinkės teismui nagrinėjant skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir buvo prašoma pateikti šio 2006-03-31 kasos pajamų orderio Nr. 23 originalo, tačiau Vilniaus m. I apylinkės teismo rašte Nr. 2-9341-534/2006 nurodyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo, 2006-03-31 kasos pajamų orderio Nr 23 originalo teismas neturi, byloje pateiktas kasos pajamų orderio Nr. 23 nuorašas (t 1, b. l. 35).

2006-10-30 Vilniaus m. I-ojo apylinkės teismo teisėjo A. Ž. rašte Nr. 2-9341 nurodyta, kad prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos yra siunčiamas 2006-03-31 kasos pajamų orderio Nr. 23 originalas (t 1, b. l. 36), o byloje apklausta specialistė A. B. parodė, kad matė visus išvadoje minimų dokumentų originalus, kas yra tikėtina, tačiau byloje nėra minėto kasos pajamų orderio Nr. 23 originalo, išrašyto 2006-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt sumai UAB (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktos 2006-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito kopijos, kurios nepatvirtintos įstatymo nustatyta tvarka. Iš byloje pateikto rašto matyti, kad pas bankroto administratorę UAB „Bankrovita“ yra likę tik BUAB (duomenys neskelbtini) teisminių ginčų ir bankroto procedūrų dokumentai (t 43, b. l. 56), todėl esant tokioms aplinkybėms, kuomet BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūra baigta (2015-10-06), nesant prijungtų byloje šios įmonės buhalterinių duomenų, ar įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų jų kopijų (dokumentai po tyrimo grąžinti bankroto administratorei), kurie yra susiję su pareikštu kaltinimu D. S. pagal LR BK 222 str. 1 d. kaltinimo apimtyje, teismas negalėjo byloje skirti buhalterijos ekspertizės.

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad 2006-03-31 visuotinių UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 13, kuriame dalyvavo akcininkai D. S. ir R. K. (kiekvienas turintis po 1500 akcijų, 1500 balsų, viso susirinkime dalyvavo 3000 akcijų, kas sudaro 100 proc.), nutarė pritarti dukterinės įmonės – UAB (duomenys neskelbtini), kurios įstatinis kapitalas 10 000 Lt, pardavimui, ją parduodant už 10 000 Lt fiziniam asmeniui - K. K. (t 1.b. l. 98, 178). Pridėtas UAB (duomenys neskelbtini) 2006-03-31 kasos pajamų orderio kvito Nr. 23 (serija NB) nuorašas, pasirašytas buhalterės L. K. ir D. S. (grafoje kasininkas), iš kurio matyti, kad iš fizinio asmens – K. K. 2006-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) paėmė 10 000 Lt pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 pagrindu (t 1, b. l. 28). Iš pateiktos 2006-03-31 Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 (pateikta sutarties kopija, t 1, b. l. 95-96, 175-176) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus D. S. (pardavėjas) pardavė pirkėjai K. K. (fiziniam asmeniui) 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė 100 Lt) už bendrą 10 000 Lt sumą. Minėtos sutarties 2.2 punkte nurodyta, jog pirkėjas iš viso už perkamas akcijas pardavėjui sumokėjo 10 000 Lt, t. y. pirkėjas pilnai atsiskaitė su pardavėju iki sutarties pasirašymo (t 1, b. l. 95-96).

Valstybinės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registrų 2012-09-28 duomenimis – UAB „K. K. odiontologijos paslaugos“ laikotarpiu nuo 2006-02-02 iki 2010-01-28 akcijos priklausė UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2010-01-08 akcininkė yra K. K. (t 31, b. l. 32-34).

Byloje pateiktu 2006-03-31 kasos pajamų orderio kvito kopija (serija NB Nr. 23, kuri nepatvirtinta įstatymo nustatyta tvarka) K. K. įrodinėja, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt už baldus pagal pirkimo pardavimo – sutartį. Kasos pajamų orderio kvite (pateikta kopija) yra pasirašiusi buhalterė - L. K., grafoje (kasininkas) pasirašęs D. S.) (t 1, b. l. 101, 181, t 26, b. l. 98). Nors R. K., R. K. teigimu, 2006-03-31 10 000 Lt buvo sumokėta už baldų gamybą UAB (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių duomenų, ar sutarties, kuri nurodyta minėtame kasos pajamų orderio kvite (t 1, b.l. 27).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimų (kopijų) matyti, kad 2006-02-03 bankiniu pavedimu Nr. 664027 (AB SAMPO banko) bendrovė pervedė 7000 Lt (avansinį apmokėjimą už prekes) į UAB (duomenys neskelbtini) piniginę sąskaitą (t 1, b. l. 100); 2006-04-09 mokėjimo pavedimu bendrovė bankiniu pavedimu (AB SAMPO banko) pervedė 2600 Lt už prekes į UAB (duomenys neskelbtini) piniginę sąskaitą (t 1, b. l. 104, 184). UAB (duomenys neskelbtini) kilusį ginčą dėl avansinių įmokų grąžinimo už baldus, sumokėtų UAB (duomenys neskelbtini), yra išsprendusi civilinio proceso tvarka.

2006-11-13 Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9341-534/2006 ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys patenkintas dalinai (ieškiniu buvo prašoma priteisti 19600 Lt sumokėto avanso už baldus iš UAB (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu nuspręsta išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 9600 Lt skolą UAB (duomenys neskelbtini) naudai, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo ir ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos bendroje 438 Eur sumoje (t 1, b. l. 105-106, 185-186, t 2, b. l. 121-122, t 10, b. l. 183-184, t 11, b. l. 124-125, t 26, b. l. 99-100). Sprendimu teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 10 000 Lt grąžinimo. Procesiniame sprendime nurodyta, kad baudžiamojoje byloje įrodžius, jog orderis suklastotas, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą LR CPK 365 str. pagrindu dėl proceso atnaujinimo. Sprendime konstatuota, jog byloje surinkti įrodymai – orderis, atsakovo paaiškinimai, pateikta 2006-04-07 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis rodo, kad 2006-04-07 šalys buvo susitikusios, sudarinėjo sandorius, pasirašė dokumentus, todėl teigti, kad orderis suklastotas nėra pagrindo (t 1, b. l. 105-106, t 2, b. l. 126, t 11, b. l. 80). Byloje ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įrodinėjo, kad 2006-04-07 atsakovas perdavė orderių šakneles, tačiau pinigų nepervedė, orderis – suklastotas. Teisme D. S. aiškino, kad kovo 31 d. buvo išduotas vienas orderis, kuris yra 37 lape, nes 7 lape esantį orderį pasisavino ieškovas. 7 lape pateiktas ieškovo orderis yra klaidingas, nes akcijas pirko fizinis asmuo, o ne bendrovė. Buhalterė pastebėjusi klaidą, išrašė kitą orderį fiziniam asmeniui, kuris yra 37 lape. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas 2006-04-07 UAB (duomenys neskelbtini) išduotas kasos išlaidų orderis Nr. 51 (pateiktas orderio nuorašas), kuriuo 10 000 Lt avanso grąžino už prekes UAB (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 109, 189). Teismo sprendimas įsiteisėjo – 2007-03-13 (pateikta vykdomojo rašto kopija, t 1, b. l. 107, 187). Vilniaus apygardos teismo 2017-03-13 nutartimi Vilniaus m. I-ojo teismo 2006-11-13 sprendimas paliktas nepakeistas (t 2, b. l. 123-125, t 11, b. l. 137-139, t 26, b. l. 112-114). Vilniaus Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti šalių veiksmus kaip sutartinius (CK 6.193 str. pagrindu). Nutartyje nurodyta, kad pagal 2006-03-31 kasos pajamų kvitą Nr. 23 atsakovas 10 000 Lt sumą gavo ne iš K. K., kaip fizinio asmens, o kaip iš UAB (duomenys neskelbtini) vadovė. Įrodymų, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų savalaikiai anuliuoti klaidingai išrašytą kasos orderį Nr. 23, į bylą nepateikta, todėl teisėjų kolegija atsakovo nurodytą kasos pajamų orderio Nr. 23 išrašymo versiją vertino kritiškai (t 26, b. l;. 112-114).

LR civilinio proceso tvarka yra išspręstas žalos atlyginimo klausimas UAB (duomenys neskelbtini). 2009-06-16 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009 ieškinys patenkintas iš dalies (ieškinys BUAB (duomenys neskelbtini) atsakovams D. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl nuostolingo inžinerinių įrenginių – pastato, siurblinės su arteziniu gręžiniu ir pastato vandens bokšto pardavimo ir 2006-04-05 pripažinimo negaliojančiomis konsultavimo sutartis Nr. S-01 ir S-02 sudarytų 2006 m.; priteista ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 17 800 Lt žalai atlyginti iš atsakovo D. S.; pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti konsultavimo paslaugų sandoriai, sudaryti 2006-04-05 Nr. S-01 ir 2006-05-15 Nr. S-02; taikyta restitucija ir priteista ieškovui iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 37 000 Lt; likusieji ieškinio reikalavimai atmesti (t 2, b. l. 46-56, t 10, b. l. 140-150).

2010-11-02 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi pakeistas 2009-06-16 Kauno Apygardos teismo sprendimas; priteista iš D. S. ieškovei BAUB (duomenys neskelbtini) 11 197 Lt ; priteista solidariai iš UAB (duomenys neskelbtini) ir D. S. ieškovei BUAB (duomenys neskelbtini) 37 000 Lt (t 8, b. l. 166-172). 2009-06-16 Kauno apygardos teismo sprendime ir minėtoje Lietuvos Apeliacinio teismo nutartyje pasisakyta dėl 2006-12-29 baldų pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtumo, sudarytos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) su 75 procentų nuolaida nuo standartinio kainininko. Apeliacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nors iš ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) pateiktų Gamybos dokumentų (20016 m. balandžio mėn. – 2007 m. balandžio mėn.) matyti, kad 2006-12-29 (baldų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną) UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. S. patvirtino pagamintos produkcijos broko aktą Nr. 1/2006 B, pagal kurį brokuotų gaminių bendra kaina (savikaina) sudarė iš viso 21 538,65 Lt, o gamybinio broko buvimą 2006 m. pabaigoje iš dalies taip pat patvirtino pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas E. N., vadovavęs technologiniam baldų procesui, tačiau šių aplinkybių pagrindu negalima padaryti išvados, kad atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) parduoti baldai su 75 procentų nuolaida buvo padaryti už pagrįstą ir protingą kainą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2006-12-29 baldų pirkimo – pardavimo sutartį neteisėta, taikydamas Actio Pauliana institutą, o taip pat teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje buvo nustatytos visos aplinkybės dėl UAB (duomenys neskelbtini) vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos; neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės dėl sudarytų 2006-04-05 ir 2006-05-15 konsultavimo sutarčių, sudarytų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kurios pirmosios instancijos sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis ir padarytos žalos (pakeistas Kauno apygardos 2009-06-16 sprendimas) (t 27, b. l. 36-42, t 30, b. l. 140-146).

BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB „Bankrovita“ ikiteisminiame tyrime nereiškė civilinio ieškinio, kadangi žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2009-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009; Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010 (t 2, b. l. 49, t 8, b. l. 39-47 pateiktas ieškinio nuorašas, t 8, b. l. 52-54 ieškinio trūkumų pareiškimo kopija).

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. 2005-12-12 pradėjo dirbti (o nuo 2006-03-01 vyr. finansininkės pareigose) UAB (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis su nutraukta 2006-09-11 pagal DK 127 str. (pačiai prašant) (t 2, b. l. 3-4, įsakymo kopija, t. 2, b. l. 5).

Iš 2010-12-22 daiktinių, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. K. pateikė ikiteisminiame tyrime priėmimo – perdavimo akto kopiją (5 lapai), iš kurio matyti kokie UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai šiuo aktu 2006 m. rugsėjo mėn. buvo perduoti bankroto administratorei UAB „Bankrovita“. Iš dokumentų priėmimo – perdavimo akto matyti, kad be jame išvardintų dokumentų, buvo perduoti 2005 kasos knygoje išvardinti orderiai (nurodytas orderių kiekis, jų nedetalizuojant), kasos knyga už 2006 m. sausio iki rugsėjo mėn. 11 d.; 2006 m. kasos knygoje išvardinti pajamų ir išlaidų orderiai (1 vnt., detaliau akte dokumentai nedetalizuoti) (t 2, b. l. 165-169).

D. S. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo administracijos vadovo (direktoriaus) pareigose nuo 2005-10-17 (nuo 2007-01-02 pareigos pakeistos  į plėtros vadovo pareigas) (t 2, b. l. 11-13, 14-16). 2006-12-22 D. S. raštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) akcininkus dėl perkėlimo dirbti į mažiau atsakingas pareigas įmonėje, atsižvelgiant į pablogėjusią jo sveikatos būklę po patirtos traumos 2006-12-20 autoįvykio metu (t 2, b. l. 17).

2007-01-02 UAB (duomenys neskelbtini) visuotinių akcininkų susirinkimo metu, atsižvelgiant į įmonės vadovo D. S. pablogėjusią sveikatos būklę, buvo nutarta laikinai paskirti UAB (duomenys neskelbtini) vadove - D. P. T. (t 2, b. l; 18, 23, 2007-01-02 Visuotinio akcininkų UAB (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo Nr. 2 kopija). 2007-04-24 vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime UAB (duomenys neskelbtini) (2007-04-24 protokolo Nr. 28 kopija) buvo nuspręsta nuo 2007-04-27 paskirtą laikinai einančią bendrovės vadovės – direktorės pareigas D. P. T., paskirti bendrovės direktore (t 2, b. l 28).

2007-05-31 direktorė D. P. T. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus bankroto administratorei UAB „Bankrovita“ (perduodant dokumentai išvardinti, nurodant jų kiekį, lapų skaičių; t 4, b. l. 186-190, t 12, b. l. 50-51).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal šį baudžiamąjį straipsnį atsakovo asmuo už padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiomis veikomis yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinės apskaitos vedimo tvarką reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Minėto įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sąvokas, yra numatyta, kad: 1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas; 12. Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui; 21. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi, tiek BK 222 straipsnio dispozicijoje, nusikalstamos veikos dalyku, tiek ir Buhalterinės apskaitos įstatyme, buhalterinės apskaitos elementu yra pripažįstamas buhalterinės apskaitos dokumentas, pagal kurį galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o pinigų apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos.

Išties pati ūkinė operacija nėra buhalterinė apskaita, tačiau ūkinės operacijos įforminimas pinigų apskaitos dokumentu, kuriame nurodyta grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacija, yra finansinė operacija, kuri privalo būti fiksuojama apskaitoje. Reikalavimą įforminti ūkines operacijas ir įvykius įtvirtina Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, reglamentuojantis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimą ir registravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį (kai surašoma buhalterinė pažyma). Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Šį imperatyvą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-09-19 iki 2007-04-24, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi D. S. buvo atsakingas už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d.) Tuomet UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės pareigose dirbo L. K., kuri dirbo namuose, įmonės direktoriui D. S. pateikus jai įmonės buhalterinius dokumentus.

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Pagal  Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo paskirtas D. S. Eidamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, jis buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Iki 2006-09-11 UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės pareigose dirbo L. K. (darbo vieta namuose), kuri pagal direktoriaus pateiktus dokumentus, tvarkė įmonės buhalteriją. L. K. parodymu, D. S. paaiškinimu nustatyta, kad vyr. finansininkė pildydavo įmonės kasos pajamų ir išlaidų orderius, atlikdavo UAB (duomenys neskelbtini) finansinę ataskaitą, finansinę metinę atskaitomybę, kurią registrų centrui bei mokesčių inspekcijai pateikdavo įmonės direktorius. Kokius kasos pajamų orderius ir išlaidų orderius reikia išrašyti (kokiai sumai išrašyti), jei pasakydavo direktorius D. S..

Kaltinimas D. S. grindžiamas 2009-07-15 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistės A. B. išvada, kurią specialistė palaikė 2013-10-15,2017-06-17 teisiamuose posėdžiuose, bei apklausta pakartotinai 2017-11-22 posėdyje, nurodžiusi aplinkybes, jog pateikus kaltinamajam papildomus dokumentus, nesikeičia jos pateikta 2009-07-15 išvada, o taip pat kaltinimas grindžiamas liudytojų R. T., L. K., R. K., K. K. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme.

Kaltinime nurodyta, kad buvo pažeistos buhalterinės apskaitos 11 punkto nuostatos „Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, nes bendrovės pinigai užpajamuoti anksčiau nei gauti pinigai iš banko sąskaitos, kadangi 3100 Lt iš  banko sąskaitos gauti 2006-03-24, o kasoje užpajamuoti pagal 2006-03-23 kasos pajamų orderį Nr. 23 a (kasos pajamų orderio kvito originalas yra byloje, t 15, b. l. 43), tačiau šis padarytas buhalterinės apskaitos įstatymo 11 punkto reikalavimas, neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės, atsakingam už įmonės teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą. Byloje nustatyta, kad minėtu laikotarpiu įmonėje nuo 2005-12-12 iki 2006-09-11 dirbo (dirbo namuose) vyr. finansininkė L. K., kuri darydavo įmonės finansines ataskaitas, pildydavo kasos ir išlaidų orderius pagal direktoriaus D. S. nurodymą. Liudytojos L. K. parodymu nustatyta, jog įmonėje ji nedirbo su grynais pinigais ir bankiniais pavedimais, tai darė direktorius D. S.. Atsižvelgtina į tai, kad pagal pateiktus D. S. duomenis, kuriuos ji suvesdavo į įmonės buhalterinę apskaitą, esamą situaciją (klaidą) dėl užpajamuotų pinigų pagal 2006-03-23 kasos pajamų orderį Nr. 23 a,. finansininkė turėjo pastebėti ir ją taisyti, vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. 1 d. numatyta tvarka, kuri numato, kad klaidingai išrašytas kasos pajamų orderis turėtų būti anuliuotas ir išrašytas naujas.

Dėl D. S. kaltinime nurodytos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 punkto nuostatos pažeidimo – „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ nes bendrovės kasos knygos 2006-03-16-2006-03-31 kasininko apskaitoje neįrašyti iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės K. K. priimti 10 000 Lt pagal 2006-03-31 kasos pajamų orderį NB Nr. 23; bei pažeidus 17 punkto nuostatas „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį“, nes bendrovės kasos knygoje 2006-03-16 - 2006-31-31 kasininko apskaitoje neįrašytas 2006-03-31 kasos pajamų orderis NB Nr. 23, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) direktorė K. K. įnešė į (duomenys neskelbtini) kasą 10 000 Lt, tačiau iš byloje pateiktų kasos pajamų orderių kvitų (byloje pateiktos nepatvirtintos kasos pajamų orderių kvitų kopijos) matyti, kad tądien, t. y. 2006-03-31 d. buvo išrašyti du kasos pajamų išlaidų orderiai serija Nr. 23, iš kurių matyti, jog minėtą dieną buvo išrašytas kasos pajamų orderis fiziniam asmeniui K. K. dėl 10 000 Lt sumokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1 (kasos pajamų orderio kvitas serija NB Nr. 23 pasirašytas vyr. finansininkės L. K. ir kasininko D. S., byloje pateiktas originalas ir šaknelė (t 15, b. l. 41-42), o pagal 2006-03-31 kasos pajamų orderį serija NB Nr. 23 (kasos pajamų orderio kvito šaknelė, serija NB Nr. 23 pasirašytas vyr. finansininkės L. K. ir kasininko D. S., t 15, b. l. 45) matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta 10 000 Lt pagal pirkimo pardavimo sutartį. Byloje nepateikta, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškinta aplinkybė ar UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniuose dokumentuose buvo registruota pirkimo – pardavimo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), nes orderio kvito apmokėjimo šaknelėje nurodytas pinigų sumokėjimo pagrindas – „pagal pirkimo pardavimo sutartį“. Ikiteisminiame tyrime, teisme apklausti liudytojai R. K. ir R. K. tvirtinimo aplinkybę, jog 2006-03-31 juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt už baldų gamybą, tačiau kaltinamojo D. S. paaiškinimu bei liudytojų R. K., K. K. parodymais nustatyta, jog įmonėje nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl baldų pagaminimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybės, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos L. K. duotu parodymu, kad vienas 2006-03-31 išrašytas orderis buvo perrašytas, senas išimtas, tai buvo orderio perrašymas tuo pačiu numeriu (t 42, b. l. 93-94). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 18 str. 1 d. klaidingai išrašytas kasos pajamų orderis turėjo būti anuliuotas ir išrašytas naujas. Šiuo atveju, klaidingai išrašytas (duomenys neskelbtini) 2006-03-31 kasos pajamų orderis turėjo būti anuliuotas ir išrašytas naujas kasos pajamų orderis. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo 2006-08-28 matyti, kad ikiteisminiame tyrime D. S. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) tam tikrus dokumentus, išvardintus protokole, o iš jų – 2006-03-31 kasos pajamų orderį serija NB  Nr. 23, iš kurio matyti, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1 paimta iš K. K. 10 000 Lt (t 15, b. l. 41), kurio šaknelė yra byloje (orderyje ir šaknelėje yra parašai K. K., UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės – L. K. ir D. S. (kasininko)). Teismas, atsižvelgdamas į liudytojos D. K., kaltinamojo D. S. nurodytas aplinkybes dėl išrašyto 2006-03-31 kasos pajamų orderio K. K. perrašymo UAB (duomenys neskelbtini), perrašant tuo pačiu numeriu, daro išvadą, kad buvo padarytas buhalterinės apskaitos įstatymo 16 ir 17 punktų pažeidimas, tačiau ši aplinkybė neįrodo D. S. tyčinių veiksmų dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 222 str. 1 d. Už tokius padarytus buhalterinės apskaitos įstatymo 16 ir 17 punktų reikalavimus buvo numatyta administracinė atsakomybė. Be to, iš byloje pateiktos Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 (byloje pateikta sutarties kopija t 1, b. l. 95-96) matyti, jog iš tiesų 2006-03-31 tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. S. ir K. K. buvo sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o K. K. nupirko 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB (duomenys neskelbtini) (vienos akcijos kaina 100 Lt) už 10 000 Lt. Iš Juridinių asmenų registro pažymėjimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2006-02-02 įregistruotos nekilnojamojo turto registre (t 1, b. l. 97).

Dėl D. S. kaltinamajame akte nurodyto pažeidimo 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas“ 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ nuostatų, nes atskaitingo asmens D. S. avanso apyskaitoje įrašyta, kad iš banko sąskaitų, kurios nenurodytos, esančių AB „Sampo bankas“ 2006-02-14 gavo 6000 Lt, 2002-02-28 – 1000 Lt, 2006-04-09 – 2600 Lt., tačiau tyrimui nebuvo pateikta šių sumų gavimą pagrindžiantys dokumentai ir banko sąskaitų išrašai, teismas atsižvelgia į liudytojos K. K. duotą paaiškinimą, kad bankiniu pavedimu per kelis kartus ji buvo pervedusi į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą 9600 Lt bendroje sumoje. Liudytojos R. K. parodymu nustatyta, kad paskutinį kartą bankiniu pavedimu į UAB (duomenys neskelbtini) piniginę sąskaitą ji pervedė 2600 Lt, o prieš bankiniais pavedimais kelis kartus buvo pervedusi į šios įmonės piniginę sąskaitą  7000 Lt bendroje sumoje. Byloje nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir K. K. ir/ar UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl baldų pagaminimo stomatologiniam K. K. kabinetui. Tačiau iš byloje pateikto 2006-04-09 mokėjimo nurodymo (pateiktas nepatvirtintas nuorašas) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (AB SAMPO bankas) pervedė į (duomenys neskelbtini) piniginę sąskaitą, esančią tame pačiame SAMPO banke, 2600 Lt. (t 1, b. l. 104), dėl kurio, t. y. mokėjimo nurodymo nepasisakė išvadoje specialistė, t. y. tik nurodžiusi aplinkybę, kad tyrime nebuvo pateikta aukščiau minėtų pinigų sumų gavimą pagrindžiantys dokumentai ir banko sąskaitų išrašai. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus aplinkybėms, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos K. K., bankiniais pavedimais buvo pervedusi į UAB (duomenys neskelbtini) piniginę bankinę sąskaitą bendroje sumoje 9600 Lt, šios aplinkybės nebuvo tirtos bei nebuvo pareikalauta pateikti UAB (duomenys neskelbtini) minėtų bankinių pavedimų (mokėjimo nurodymų nuorašų). 2006-11-13 Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9341-534/2006 išspręstas ginčas kilęs dėl skolos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašė priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 19 600 Litų sumokėtą avansą už baldus. Byloje konstatuota, kad atsakovas UAB (duomenys neskelbtini) sugrąžino 10 000 Lt (2006-04-07 kasos išlaidų orderis) ieškovei UAB (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje įrodžius, kad orderis suklastotas, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą LR CPK 365 str. pagrindu dėl proceso atnaujinimo. 2006-11-13 Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo sprendimu nutarta išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 9600 Lt skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 105-106).

Kaltinime nurodyta, kad tyrimui nebuvo pateikta 2006-2007 metų visų sąskaitų duomenų, t. y. turto, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ar sąnaudų apskaitos registrų, įsipareigojimų, tačiau byloje kaltinimas ikiteisminiame tyrime paremtas 2008-02-01 Vilniaus m. VPK KP NTT ENTS ekonominių nusikaltimų revizijų specialistės atliktu ūkinės – finansinės veiklos tyrimu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2009-07-15 išvada Nr. 140-(5048)-ISI-5579, tačiau pagal esamus byloje duomenis nebuvo atlikta ekspertizė, kurios atlikimas ikiteisminiame tyrime būtų įnešęs aiškumo, atsižvelgiant į pareikštą kaltinimą (kaltinimo formuluotę) D. S., kuri pastarojo teigimu, jam nėra aiški ir nesuprantama.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-01-07 nutarimu Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo taisyklių ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6 punkto „ Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui...“ nuostatas, nes 2006-04-28 kasos išlaidų orderyje Nr. 56 nenurodytas pinigų gavėjo vardas ir pavardė, dėl to tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kam buvo išmokėti pinigai; 9 punkto „Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams- atskaitingiems asmenims... išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis....“ nuostatas, nes atskaitingo asmens D. S. avanso apyskaitose 2000,00 Lt ir 3100,00 Lt įrašai nepagrįsti jų gavimo dokumentais; pagal 2006-04-28 dokumentą, kurio numeris ir pavadinimas neįrašyti, atskaitingo asmens D. S. 2006-04-30 avanso apyskaitoje sumokėta 10000,00 Lt; atskaitingas asmuo nepateikė 2006-05-31 avanso apyskaitoje įrašytos 2006-05-30 išlaidų kvitų suvestinės pagal, kurią 2650,00 Lt įnešti į banko sąskaitą; atskaitingo asmens 2006-05-31 avanso apyskaitoje įrašyti 389,40 Lt išlaidų nėra pagrįsti dokumentais; 2006-09-29 kasos pajamų orderis Nr. 46, pagal kurį 200,00 Lt grąžinti į kasą bei 2006-11-02 kasos išlaidų orderis Nr. 112 pagal kurį 100,00 Lt gauta iš kasos, nėra įtraukti į 2006-09-30 ir 2006-11-30 tyrimui pateiktas avanso apyskaitas; 2006-12-11 dokumento, pagal kurį sumokėti 283,00 Lt ir 2007-05-21 dokumento, pagal kurį sumokėti 245,76 Lt, pavadinimai ir numeriai nėra įrašyti atskaitingo asmens D. S. 2006-12-31 ir 2007-05-22 avanso apyskaitose, ir dėl to tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, t. y. grynųjų pinigų, tačiau tik atlikus buhalterijos ekspertizę būtų galima pilnai ir objektyviai šias aplinkybes ištirti.

BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus buvo numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 1731straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

Byloje surinkti įrodymai vertinami pagal BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina. Specialisto išvadoje esantys duomenys yra įrodymai, vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu, teisme D. S. prašė skirti UAB (duomenys neskelbtini) išsamią kompleksinę ekonominės veiklos ekspertizę, tikslu, kad būtų pilnai ir objektyviai ištirtos aplinkybės (t 7, b. l. 168). Byloje įvertinus kaltinamojo D. S., liudytojų K. K., R. K., L. K. duotus parodymus, nesant byloje BAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių duomenų ar prie bylos prijungtų jų patvirtintų nuorašų (įstatymo nustatyta tvarka), o taip pat nesant 2006-03-31 Kasos pajamų orderio originalo (ar jo patvirtinto nuorašo), nors specialistės A. B. teigimu, atlikdama objekto tyrimą matė aprašytų dokumentų originalus, tačiau baudžiamojoje byloje neabejotinai yra daugybė prieštaravimų, kurie būtų pašalinti atlikus byloje buhalterinę ekspertizę. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai, kurie objektų tyrimo metu buvo pateikti specialistei, ikiteisminiame tyrime buvo grąžinti bankroto administratorei. BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūra yra užbaigta – 2015-10-06.

Iš 2017-08-30 BUAB (duomenys neskelbtini) administratorės UAB „Bankrovita“ rašto matyti, kad pas bankroto administratorę yra likę BUAB (duomenys neskelbtini) teisminių ginčų ir bankroto procedūrų dokumentai (t 43, b. l. 56). Esant tokioms aplinkybėms teismas neturėjo galimybės skirti byloje buhalterinės ekspertizės, kad pilnai ir objektyviai būtų ištirtos aplinkybės ir pašalinti esančius prieštaravimus.

Pastebėtina, kad baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ar abejotinus bylos duomenis. Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2 K-673/2007). Taip pat pažymėtina, jog nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje.

BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorė UAB „Bankrovita“ ikiteisminiame tyrime nereiškė civilinio ieškinio, kadangi žalos atlyginimo klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2009-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-386-324/2009; Lietuvos Apeliacinio teismo 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-278/2010 (t 2, b. l. 49, t 8, b. l. 39-47 pateiktas ieškinio nuorašas, t 8, b. l. 52-54 ieškinio trūkumų pareiškimo kopija).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimų. Už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, taip pat ir padarytus tyčia, yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1731 straipsnį. Baudžiamajai atsakomybei už buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimą būtini BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita, gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą apskaitos registras yra remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui (2 straipsnis). Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrašai apskaitos registre turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. Šio įstatymo 18 straipsnyje, kuriame reglamentuotas klaidų taisymas, nustatyta, kad pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jeigu padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir laikomas negaliojančiu, po to surašomas naujas pinigų apskaitos dokumentas.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti nepakanka nustatyti buhalterinių operacijų neįforminimo apskaitos dokumentais faktus (apsiribojant vien formaliu buhalteriniu vertinimu) , tam būtini padariniai – negalėjimas dėl to visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistė A. B. pateiktoje 2009-07-15 išvadoje Nr. 140-(5048)-IS1-5579 nurodė, kad atlikus tyrimą pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius duomenis, atsižvelgiant į išvadoje nurodytus LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., ir LR Vyriausybės 2000-01-07 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo taisyklių ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 6, 9, 11, 17 punktų pažeidimus, negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2006-2007 metų veiklos, ūkinės – komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų, turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimų.

Atsižvelgiant į tai, kad po kaltinamojo D. S., liudytojų R. K., K. K. apklausų, byloje liko nepašalinti prieštaravimai dėl aplinkybių, susijusių su 2006-03-31 išrašytu kasos pajamų orderiu, pinigų 10 000 Lt mokėjimo aplinkybėmis – UAB (duomenys neskelbtini), nesant byloje 2006-03-31 kasos mokėjimo orderio originalo ar šio dokumento patvirtintos kopijos, o taip pat BUAB buhalterinių duomenų, kad teismas galėtų skirti buhalterinę ekspertizę, visos abejonės byloje vertinamos kaltinamojo naudai.

Tuo atveju, kai suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarimas).

Nesant D. S. veikoje BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, jo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis ir byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje paskirtos D. S. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, yra naikintinos (t 15, b. l. 104-106, 107, t 22, b. l. 195-196).

Daiktinis įrodymas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje  D. S. pateiktas - USB, sunaikintinas įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297 - 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 4 dalimi,

N u s p r e n d ž i a:

D. S. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 222 straipsnio 1 dalį požymių, išteisinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą - USB, sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                                                                Rasa Balsevičienė