Baudžiamoji byla Nr. 1-216-659/2016

Proceso Nr. 1-01-1-64244-2015-1

        Procesinio sprendimo kategorija:

   1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.1; 2.10.1.4.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S   Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės  pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

              R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybėje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2012-01-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d., 187 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas ir laikyta, kad neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 1 mėnuo laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2013-03-07 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

              kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė:

              R. V. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

              jis, 2015 m. lapkričio 21  d. apie 14 val. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. konflikto metu tyčia vieną kartą tuščiu plastikiniu kibiru sudavė savo motinai G. V. per galvą, po to, paėmęs G. V. priklausančią vaikščiojimui skirtą lazdą, sudavė ja tris kartus pastarajai per galvą bei sugriebęs už plaukų ją patampė, tuo padarydamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

              Kaltinamasis R. V. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo motina G. V.. 2015-11-21 jis buvo blaivus namuose kartu su savo mama. Apie 15 val. pas motiną į svečius atvažiavo jos sesuo A. K.. Jos kalbėjosi mamos kambaryje. Jis išgirdo, kad mama guodėsi seseriai, jog jis jai nepadeda, blogai ją prižiūri. Jam nepatiko, kad mama blogai apie jį kalbėjo savo seseriai, nes taip nėra - jis mamai visada padeda. Todėl jis nuėjo į virtuvę, paėmė plastmasinį tuščią kibirą ir atėjęs į mamos kambarį sudavė tuo kibiru mamai vieną kartą per galvą. Tuo metu A. K. išbėgo iš buto, kur ji išėjo - nežino. Kadangi mama pradėjo ant jo šaukti, jis paėmė jos vaikščiojimo lazdą ir du ar tris kartus lazda sudavė jai per galvą. Kiek kartų tiksliai sudavė per galvą – nepamena. Po to patempė jai už plaukų. Netrukus į butą atėjo mamos sesuo ir pasakė, kad iškvietė policiją. Po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Motina jiems pasakė, kad jis prieš ją smurtauja. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Labai gailisi, kad taip pasielgė su motina, pasižada daugiau taip niekada nedaryti.

              Nukentėjusioji G. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi R. V.. 2015-10-12 apie 13 val. pas ją į svečius atvažiavo jos sesuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jos sėdėjo ir kalbėjosi jos kambaryje, į kambarį atėjo Rolandas. Jis pradėjo reikalauti, kad ji (G. V.) jam duotų pinigų. Ji atsakė, kad pinigų neduos, nes jų neturi. Jis supyko, išėjo iš kambario, tačiau iš karto grįžo rankoje laikydamas tuščią plastikinį kibirą. Jis priėjo prie jos ir tuo kibiru sudavė jai vieną kartą į galvą. Ar sesuo buvo kambaryje tuo metu, kai Rolandas sudavė jai kibiru per galvą, neprisimena. Ji pradėjo sakyti, ką jis daro. Prisimena, kad sesuo išsigando Rolando ir išbėgo iš buto, tačiau kokiu tiksliai momentu  - nepamena. Rolandas toliau reikalavo pinigų. Ji jam pasakė, kad pinigų neduos, nes neturi. Tada jis paėmė jos vaikščiojimo lazdą, kuri buvo padėta šalia jos, ir tris kartus lazda sudavė jai per galvą. Po to paėmė už plaukų ir juos patempė, po to paleido. Tada jis išėjo į savo kambarį. Netrukus į butą grįžo sesuo, ji pasakė, kad iškvietė policiją. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir ji jiems papasakojo, kad Rolandas prieš ją smurtauja. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes rimti kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Šiuo metu jos santykiai su sūnumi geri, jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie su juo susitaikė.

              Liudytoja A. K. parodė, kad G. V. yra jos sesuo, gyvena (duomenys neskelbtini). kartu su savo sūnumi R. V.. Jos sūnus niekur nedirba, vartoja daug alkoholinių gėrimų, kai išgeria alkoholio, darosi agresyvus. Ne kartą tai matė. 2015-11-21 ji atėjo pas Genovaitę į svečius, namuose buvo ir Rolandas. Joms kalbantis Genovaitės kambaryje, į kambarį atėjo Rolandas. Jis buvo piktas, nieko nesakęs pradėjo šaukti ant Genovaitės, sakė, kad ji eitų lauk iš buto, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Kodėl jis pyko, nežino. Ji išsigando, nes bijojo, kad Rolandas gali jai ir Genovaitei ką nors padaryti, todėl išbėgo iš buto ir iš karto iškvietė policiją. Policijos pareigūnų laukė namo laiptinėje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, nuėjo į Genovaitės butą. Rolandas buvo savo kambaryje. Genovaitė jai ir policijos pareigūnams papasakojo, kad, kai ji (A. K.) išėjo iš buto, Rolandas jai vieną kartą tuščiu plastmasiniu kibiru sudavė per galvą, kelis kartus sudavė su jos vaikščiojimo lazda bei patempė jai už plaukų. Kaip Rolandas smurtavo prieš Genovaitę, ji nematė. Mano, kad Genovaitė jai ir policijos pareigūnams apie Rolando smurtavimą nebūtų melavusi. Ant Genovaitės kūno sužalojimų nematė. Genovaitė sakė, kad nuo suduotų smūgių jai skauda galvą. Pareigūnai siūlė iškviesti med. pagalbą, tačiau Genovaitė atsisakė, nes rimti kūno sužalojimai jai nebuvo padaryti, buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareigūnai Rolandą sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Kodėl jis taip pasielgė su Genovaite, nežino.

              Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad policijos pareigūnus iškvietė A. K.. G. V. paaiškino, kad R. V. jos atžvilgiu keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino panaudoti fizinį smurtą bei kelis kartus sudavė lazda ir vieną kartą kibiru į galvą (b. l. 1-4).

              Iš alkoholio matuoklio „Lion alcometer 500“ kvito matyti, kad 2015-11-21 14.43 val. G. V. buvo blaivi (b.l. 13).

              Iš alkoholio matuoklio „Drager“ kvito matyti, kad 2015-11-21 14.58 val. R. V. buvo blaivus (b.l. 48).

              Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. V., smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė fizinį skausmą mamai G. V., todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka šioje straipsnio dalyje įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius.

              Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

              Skiriant bausmę, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, taip pat į tai, kad byloje nustatyta viena R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – teistas, šią veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat daugybę kartų baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę - laivės apribojimo bausmę 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Taip pat įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 641 str. ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2015-11-21, 14.17 val. iki 2015-11-23, 11.05 val. (2 paros), kas sudaro 4 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b pp.), išbūtas laikas.             

              Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

              Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas,  paliktinas saugoti byloje.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 3 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.             

              Vadovaujantis BK 641 str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

              Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2015-11-21, 14.17 val. iki 2015-11-23, 11.05 val. (2 paros), kas sudaro 4 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b pp.), išbūtas laikas.

              Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

              Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską, palikti saugoti byloje.

              Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

              Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                              Violeta Balčiūnienė