Pirmosios instancijos teismo teisėja                                                Civilinė byla Nr. 2S-24-212/2016

Ingrida Kirsnytė                                             Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00356-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

122.4;

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5563-902/2015 pagal R. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad į 2015-08-07 teismo parengiamąjį teismo posėdį atvykti negalėjo dėl svarbių priežasčių, nes prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) gimusią vaikaitę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Nurodė, kad ieškovė, paduodama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Teismas, priimdamas 2015-08-07 sprendimą už akių, įvertino visus byloje esančius įrodymus, tuo tarpu ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, prašomai priteisti turtinei ir neturtinei žalai nepateikė nei rašytinių įrodymų, neprašė apklausti liudytojų, t. y. neįrodė, kad ieškinys pareikštas pagrįstai, kad būtų nors iš dalies patenkintas. Visa tai nesudarė pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas.

Ieškovė apie civilinę bylą buvo informuota tinkamai, jai teismo šaukimas apie parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2015-08-07, 09.30 val., buvo įteiktas asmeniškai. Ieškovė pateikė pažymą, iš kurios matyti tik tai, jog R. V. slaugė ir (ar) prižiūrėjo dukras A. P. ir I. P., tačiau kitų įrodymų apie anūkės I. gydymąsi ligoninėje 2015-08-07 ieškovė teismui nepateikė bei neįrodė, jog anūkės A. nebuvo galimybės palikti pasaugoti kitiems asmenims – giminaičiams, kaimynams, draugei ir panašiai. Anūkės susirgo ne 2015-08-07, o kur kas anksčiau – A. sirgo ir 2015-08-01, tokiu būdu, ieškovė turėjo realią galimybę susiderinti su kitais asmenimis dėl anūkės A., kurią kaip nurodė ieškovė, slaugė – priežiūros 2015-08-07. Be to, teismui pateikta medicininė pažyma adresuota ne teismui, o kitoms institucijoms ir tokiu būdu pateisina tik R. V. nedalyvavimą darbe, kitose įstaigose pažymoje nurodytą laikotarpį. Todėl teismas laikė, jog ieškovė į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamų priežasčių. Todėl teismas manė, jog 2015-08-07 sprendimą už akių priėmė nenukrypdamas nuo įstatymo reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nutartį. Nurodo, kad teismo pasisakymas, jog anūkę apeliantė galėjo palikti kitiems asmenims yra neadekvatūs, deklaratyvus, nes teismas neišsiaiškino ar toks pasisakymas turi realų pagrindą. Teismo pasisakymas, jog pateikta medicininė pažyma pateisina apeliantės nedalyvavimą darbe yra visiškai neadekvatus, nes dėl sveikatos būklės ji yra nedarbinga ir tik iš teismo sužinojo, kad kažkur dirba, tačiau teismas nepasisakė kur apeliantė dirba ir kur ji galėtų pareikalauti atlygio už darbą. Mano, jog teismas tyčia vengia iš esmės nagrinėti bylą ir imasi visokiausių pramanytų aplinkybių, jog byla nebūtų išnagrinėta iš esmės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog vaikaitės priežiūra nėra išskirtinė ieškovės teisė ar pareiga, todėl negali būti pripažįstama kaip išskirtinė aplinkybė vertinant ar ieškovės neatvykimo į teismo posėdį priežastys buvo svarbios. Todėl ieškovės kitoks užimtumas teismo pagrįstai nebuvo pripažintas išskirtinėmis aplinkybėmis dėl kurių ieškovė negali atvykti į teismo posėdį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis palikta nepakeista (337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 3‘900 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės (b. l. 1-3). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-07-09 nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. rugpjūčio 7 d., 9.30 val. (b. l. 44-45). Ieškovė 2015-08-06 pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nes susirgo jos anūkė I., kurią ligoninėje slaugo dukra R., o ji turi pasirūpinti kita anūke, A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Panevėžio miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio pirmąja dalimi, parengiamajame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė (b. l. 52-54).

CPK 287 straipsnyje nurodyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 287 str. 2 d.). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012).

Apeliantė nurodo, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes privalėjo prižiūrėti anūkę, kurios palikti kietiems asmenims nebuvo galimybės. CPK 246 str. 1 d. numato, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Apeliantė prie prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. Vėliau pateikta medicininė pažyma įrodo, jog ieškovės dukra R. V., o ne apeliantė, kaip ji teigia atskirajame skunde, negalėjo prižiūrėti savo vaiko A. (b. l. 59). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį svarbias priežastis, todėl aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Įstatymas reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d.). taigi, akivaizdu, kad vaikaitės prižiūra negali būti laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gali panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d.). Kaip matyti, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliantė reikalavo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą tik tuo pagrindu, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Kaip jau minėta, apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbia priežastimi, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Zina Mickevičiūtė