Civilinė byla Nr. eB2-711-826/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00058-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos:   

 3.2.7.1; 3.4.3.7.1.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje, spręsdamas ginčijamos V. V. firmos „Fortūna“ finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo klausimą,

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB (toliau ir UAB) „Eurobankrotas“. Nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d.

2.       2023 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas V. V. firma „Fortūna“ 184 930,59 Eur finansinis reikalavimas (iš jų 6 529,44 Eur delspinigiai), o likusios dalies finansinio reikalavimo, tai yra, dėl 22 070,00 Eur skolos ir 60 971,96 Eur netesybų tvirtinimas buvo atskirtas į atskirą bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Prašymas dėl įmonės kreditorių sąrašo tvirtinimo tenkintinas iš dalies

3.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnis numato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Vadovaujantis JANĮ 42 straipsniu, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

4.       Nemokumo administratorius nesutinka su likusia dalimi V. V. firmos „Fortūna“ finansinio reikalavimo dalimi, tai yra, 22 070,00 skola ir 60 971,96 Eur delspinigių, nes 0,2 proc. delspinigių dydis, sudarantis 73 proc. per metus laikytinas nepagrįstai dideliu, yra mažintinas iki 0,02 proc., o dalis dokumentų, kuriais įrodinėjamas finansinis reikalavimas, perimtas iš Ukrainos agrofirmos „Kosovščinska“ yra pateikti nevalstybine kalba, todėl likusi dalis finansinio reikalavimo yra nepagrįsta.

5.       Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. birželio 6 d. finansiniu reikalavimu V. V. firma „Fortūna“ pateikė prašymą dėl 267 972,55 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje, kurį sudaro 200 471,15 Eur skola ir 67 501,40 Eur delspinigių. Savo prašymą įrodinėjo 2021 m. lapkričio 3 d. su AB „Kretingos grūdai“ pasirašyta sutartimi Nr.2021-07, 2021 m. gruodžio 15 d. sutartimi Nr.2021-08/211251-1, 2022 m. sausio 10 d. sutartimi Nr.2022-1/220110-3, 2022 m. vasario 8 d. sutartimi Nr.2022-02, 2022 m. kovo 1 d. sutartimi Nr.2022-03, taip pat 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr.85, sudaryta su Ukrainos agrofirma „Kosivščinska“, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės pagal 2022 m. gegužės 22 d. Ukrainos agrofirmos „Kosivščinska“ ir AB „Kretingos grūdai“ pasirašytą sutartį, taip pat šių sutarčių pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis, pagal kuriuos AB „Kretingos grūdai“ pilnai neatsiskaitė.

Dėl finansinio reikalavimo, kuris atsiranda iš 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties

6.       2022 m. birželio 20 d. tarp AB „Kretingos grūdai“ ir ribotos atsakomybės bendrove „Kasivščinska“ buvo sudaryta sutartis dėl kukurūzų pirkimo, sutarties 7.3 p. yra numatyti 0,3 proc. delspinigiai pardavėjai už pavėluotą prekių išsiuntimą, o pirkėjui – 10 proc. dydžio neapmokėtos prekės vertės bauda už pavėluotą apmokėjimą. 2022 m. spalio 27 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr.23 AB „Kretingos grūdai“ 22 070,00 Eur sumai už 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr.85 ribotos atsakomybės bendrovė „Kosivščinska“ perleido reikalavimo teisę į akcinę bendrovę „Kretingos grūdai“ pagal 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. birželio 20 d. sudarytas sutartis. 2022 m. spalio 24 d. ribotos atsakomybės bendrovė „Kosivščinska“ informavo AB „Kretingos grūdai“ apie planuojamą reikalavimo perleidimą.

7.       Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patirtina, kad ribotos atsakomybės bendrovė „Kosivščinska“ perleido savo reikalavimo teisę V. V. firmai „Fortūna“ pagal 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. birželio 20 d. sudarytas sutartis į 22 070,00 Eur skolą.

8.       AB „Kretingos grūdai“ nepateikė įrodymų apie tai, kad sumokėjo ribotos atsakomybės bendrovei „Kosivščinska“ arba V. V. firma „Fortūna“ 22 070,00 Eur skolą, aplinkybių, susijusių su galimai netinkamu ribotos atsakomybės bendrovės „Kosivščinska“ įsipareigojimų pagal pasirašytas sutartis vykdymu neįrodinėja, todėl V. V. firmos „Fortūna“ finansinis reikalavimas, kuris kyla iš 2022 m. spalio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dėl 22 070,00 Eur skolos ir 2 207,00 Eur baudos yra pagrįstas, todėl tvirtintinas. Priešingas pateiktų įrodymų vertinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams ir leistų AB „Kretingos grūdai“ nesilaikyti sutarties, sudarytos su ribotos atsakomybės bendrove „Kosivščinska“.

Dėl papildomo finansinio reikalavimo, susijusio su delspinigiais, pagrįstumo

9.       Byloje yra kilęs ginčas dėl to ar V. V. firmas „Fortūna“ pagrįstai AB „Kretingos grūdai‘ restruktūrizavimo byloje prašo patvirtinti bendrą 67 501,40 Eur netesybų sumą kaip jos finansinį reikalavimą. Ginčo byloje dėl skolos, atsiradusios iš tiesiogiai tarp V. V. firmos „Fortūna“ ir AB „Kretingos grūdai“ pasirašytų sutarčių, dydžio nėra, todėl teismas dėl skolos dydžio ir jos pagrįstumo nepasisako, nes finansinis reikalavimas yra jau patvirtintas. 

10.       Byloje yra kilęs ginčas ar 0,2 proc. dydžio delspinigiai dėl kurių šalys susitarė, pasirašydamos sutartis (nutarties 5 punktas), laikytinos nepagrįstai didelėmis.

11.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

12.       Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 47 punktas).

13.       Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, taip pat negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

14.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

15.       Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Tai reiškia, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023, 27 punktas).

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, šalims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašias aplinkybes. Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

17.       Minėta, sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis. Netesybų instituto paskirtis nekinta priklausomai nuo sutarties sudarymo būdo, objekto, termino ir kitų aplinkybių, t. y. visais atvejais netesybos turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022, 66–67 punktai).

18.       Kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41–42 straipsniuose. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Tačiau šiame įstatyme nenustatyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) pagrindai, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosčiusius prievolinius teisinius santykius.

19.       Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas restruktūrizavimo bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas.

20.       Netesybų mažinimas priklauso nuo specifinių kiekvieno ginčo faktinių aplinkybių, šalių elgesio ir kt. bei nuo to, kaip teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, šias aplinkybes įvertina. Taigi, sprendžiant, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

21.       Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, 46 punktas). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas užtikrina šalių susitarimo dėl iš anksto nustatytų būsimų nuostolių neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius prievolę veiksmingumą ir paskirtį. Priešingu atveju susitarimas dėl būsimų nuostolių netesybų forma siekiant palengvinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą prarastų bet kokią prasmę ir neatitiktų šio instituto paskirties.

22.       Šioje byloje V. V. firma „Fortūna“ savo patirtų nuostolių dydį įrodinėjo delspinigių dydžiu, kurį apskaičiavo pagal tai, koks yra kiekvienos sąskaitos praleistas apmokėjimo terminas, tačiau įrodymų apie realiai patirtus nuostolius nepateikė. RAB „Kretingos grūdai“ byloje teigia, kad sutartas delspinigių dydis (0,2 proc.) yra per didelis, prašo jį sumažinti iki 0,02 proc..

23.        Spręsdamas ar 0,2 proc. delspinigių dydis yra per didelis ir jis turi būti sumažintas iki 0,02 proc., teismas atsižvelgia į tai, kad AB „Kretingos grūdai“ yra skolinga V. V. firma „Fortūna“ nuo 2021 m. lapkričio 17 d., į tai, kad tai nebuvo vienkartinės šalių pasirašytos sutartys, įvertinęs į bendrą skolos dydį, sprendžia, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai (73 proc. per metus) yra laikytini per dideliais ir jie mažintini iki 0,1 proc. Didesnis delspinigių dydžio mažinimas, įvertinus tai, kad tai nebuvo vienkartinė šalių pasirašyta sutartis, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, skatintų nesilaikyti sutarties.

24.       Atsižvelgęs į virš išdėstytus argumentus teismas tvirtina papildomą V. V. firmos „Fortūna“ finansinį reikalavimą – delspinigius atsirandančius iš tiesiogiai su AB „Kretingos grūdai“ pasirašytų sutarčių 26 117,56 Eur (65 294/2=32 647,00 – 6 529,44 = 26 117,56)  delspinigiai.

25.       Bendras papildomai patvirtintas V. V. firmos „Fortūna“ finansinis reikalavimas 22 070,000 Eur skola ir 28 324,56 Eur netesybos (bauda, delspinigiai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Patvirtinti papildomą antros eilės V. V. firmos „Fortūna“ finansinį reikalavimą akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje 22 070,000 Eur skola ir 28 324,56 Eur netesybos (bauda, delspinigiai).

Bendras antros eilės V. V. firmos „Fortūna“ finansinis reikalavimas akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo byloje yra 200 471,15 Eur skola ir 34 854,00 Eur netesybos (bauda, delspinigiai), iš viso 235 325,15 Eur.

Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Garantinio fondo administratoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis).

Įpareigoti AB „Kretingos grūdai“ nemokumo administratorę UAB „Eurobankrotas“ per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos supažindinti su šia nutartimi kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Įsiteisėjus nutarčiai, išnagrinėtą bylą pridėti prie AB „Kretingos grūdai“ restruktūrizavimo bylos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                          Marius Dobrovolskis