Civilinė byla Nr. 2A-709-267/2018
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00605-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.;3.3.1.21.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2409-215/2018 pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. R. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2012 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-940-785/2012 nustatyto išlaikymo S. R. dydį, padidinti jį, priteisiant dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skiriamas lėšas pavedant administruoti vaiko motinai Ž. R. bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka nutraukta bendru sutuoktinių pareiškimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje numatyta, kad atsakovas dukros išlaikymui mokės po 400 Lt (115,85 Eur). Nuo šio teismo sprendimo praėjo 6 metai, dukros socialiniai ir materialiniai poreikiai išaugo, priteistos sumos neužtenka, be to ženklai išaugo kainos. Dukra mokosi progimnazijos 1 klasėje, lanko papildomus užsiėmimus, atsirado sveikatos problemų, reikalinga speciali avalynė, 2016 metais atlikta ausų korekcijos operacija, dukrai diagnozuota stuburo skoliozė, dėl to reikalinga lankyti baseiną, Dukra lanko šokio ir kūno kalbos mokyklą, papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus. Jos pačios gaunamos yra apie 500 Eur per mėnesį, dukros išlaikymui kas mėnesį reikia 460 Eur, todėl prašo ieškinį tenkinti.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. ieškinį tenkino: pakeitė 2012 m. kovo 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl nustatyto nepilnametei S. R. išlaikymo dydžio ir priteisė iš A. R. dukros S. R. išlaikymui po 230,00 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 19 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ž. R. paskyrė nepilnametės dukros S. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš A. R. 83,00 Eur žyminio mokesčio valstybei, apie priimtą sprendimą atsakovui pranešė viešo paskelbimo būdu.
4. Iš ieškovės paaiškinimo teismas nustatė, kad atsakovas ne visiškai vykdo savo įsipareigojimą ir lėšas moka nereguliariai bei ne visą sumą. Teismas vertino, kad atsakovas A. R. yra darbingo amžiaus, dirbantis užsienyje, duomenų, jog jis turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių negalėtų dirbti ir kurios lemtų jo darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas ateityje, nėra. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, ieškovė šiuo metu yra dirbanti ir gauna apie 500 Eur pajamų per mėnesį, augina ir auklėja dukrą viena. Praėjus 6 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, teismas sprendė, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėjo, ir pripažino, kad todėl teismo sprendimu nustatytą nepilnametei dukrai S. R. išlaikymo dydį nuo 115,85 Eur padidino iki 230 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą išlaikymo dydį S. R. sumažinant iki 150 Eur bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apelianto teigimu, teismo sprendimas priimtas nevisapusiškai išsiaiškinus bylos aplinkybes bei netinkamai taikant teisės normas. Apelianto nuomone, teismas nesiaiškino ir netyrė iš kur atsakovui yra žinoma apie šios bylos nagrinėjimą, kaip ir nuo kada nereguliariai atsakovas moka išlaikymą, teismas privalėjo imtis visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau to nepadarė. Teismas išnagrinėjo bylą, tinkamai neinformavęs atsakovo apie teismo procesą, nors nustatė faktinę aplinkybę, kad atsakovas nuolat gyvena Anglijoje, taip teismas pažeidė atsakovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Atsakovas nuolat gyvena Anglijoje, todėl teismas turėjo taikyti tiesiogiai veikiantį ES teisės aktą – 2000 m. gegužės 29d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000. Apeliantas nurodo, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, jog tokios galimybės byloje nėra. Teismas šios bendrosios taisyklės nesilaikė ir nesvarstė galimybės skirti kuratorių, tuo pažeidė CPK 130 str. l d. reikalavimus, o bylos išnagrinėjimas, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
5.2. Apelianto teigimu, dukros išlaikymui mėnesiui reikalinga 460 Eur suma neobjektyviai padidinta, nepagrįsta bei neįrodyta. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kainos išaugo visiems, ne tik ieškovei, be to, išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl, apelianto nuomone, kainų padidėjimas negali turėti jokios įtakos sprendžiant vaiko poreikių padidėjimo klausimą. Teismas nustatydamas išlaikymo dydį, nenustatinėjo ir neanalizavo konkrečių vaiko poreikių turinio, o tik apsiribojo išaugusiais vaiko poreikiais. Teismas nesiaiškino A. R. turtinės padėties, jo pajamų, kaip jos pakito nuo išlaikymo priteisimo, todėl teismas negalėjo nustatyti vaiko išlaikymo dydžio, kuris yra didesnis už minimalų atlyginimą Lietuvoje. Teismas nesiaiškino atsakovo galimybių tenkinti padidinto dydžio vaiko poreikius, todėl nepagrįstai dvigubai padidino išlaikymo dydį, viršijantį minimalios mėnesio algos dydį.
5.3. Apeliantas šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje, jo atlyginimas yra 631 svaras, jokio nekilnojamojo turto neturi, nuomoja butą, 2018 m. birželio 6 d. atsakovui gimė dukra M. R., kurią jis taip pat privalo išlaikyti, materialinė A. R. padėtis dar pablogėjo, nes privalo išlaikyti dar vieną asmenį.
6. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį ieškovė Ž. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovas apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai, nes telefonu bandyta susitarti dėl išlaikymo vaikui padidinimo, nesutarus, perspėjo, kad ieškovė kreipsis į teismą. Visi procesiniai dokumentai buvo siųsti jo tėvų gyvenamosios vietos adresu, kurie privalėjo informuoti atsakovą apie siunčiamą korespondenciją, be to, atsakovas iš savo tėvų sužinojo apie priimtą teismo sprendimą. Esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms ir ieškovei neprašius paskirti kuratorių yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.
6.2. Teismui pateikta pakankamai įrodymų dėl išlaikymo dydžio padidinimo, todėl teismas tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu ir padidėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad Anglijoje mokama mažiausiai 7,50 svarų sterlingų už valandą darbo, t. y. 1200 svarų sterlingų per mėnesį, neaišku, kodėl atsakovas pateikia nepagrįstus duomenis, kad uždirba tik 631 svarą. Apeliantas nepateikė duomenų apie savo turimą turtą, transporto priemones, santaupas, o dukros gimimas neturi įtakos teismo sprendimu priteistam išlaikymo dydžiui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
8. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus apie gaunamas pajamas ir duomenis apie dukros M. R. gimimą. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais ir atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė savo nuomonę dėl jų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo
9. Apeliantas skunde nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie iškeltą civilinę bylą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, teismas nesiėmė priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, bylą išnagrinėjo apie teismo procesą atsakovo neinformavus, todėl pažeista atsakovo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Apelianto teigimu, teismas tiesiogiai privalėjo taikyti 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1348/2000, be to, nesvarstė galimybės skirti kuratorių, taip pažeidė CPK 130 straipsnio l dalies reikalavimus, todėl yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
10. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu, dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo adresas Anglijoje nežinomas. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2018 m. kovo 21 d. išsiųsti atsakovui ieškinyje nurodytu paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Tai yra atsakovo tėvų gyvenamosios vietos adresas, todėl akivaizdu, kad jo tėvai privalėjo informuoti atsakovą apie jam siunčiamą korespondenciją. Iš byloje esančių AB „Lietuvos paštas“ duomenų matyti, jog atsakovas jam adresuotos pašto korespondencijos per siuntos saugojimo terminą iš pašto įstaigos neatsiėmė (b. l. 57). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, gyvendamas atskirai nuo ieškovės ir nepilnametės dukters, privalėjo įgyvendinti tėvų valdžią ir vykdyti su ja tiesiogiai susijusias pareigas, taip pat pareigą pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad, nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų, juos prašo įteikti CPK 130 straipsnio tvarka. Esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms ir ieškovei neprašius paskirti kuratorių yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, todėl apie teismo posėdį atsakovas papildomai buvo informuotas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas įstatymo nustatytu terminu pateikė apeliacinį skundą. Papildomai teismas vertina ir tai, kad visus bylai reikšmingus atsikirtimus atsakovas turėjo galimybę nurodyti savo apeliaciniame skunde, kartu su juo pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas šia teise pasinaudojo. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas apie vykstantį teismo procesą buvo informuotas tinkamai, todėl atsakovo teisė būti išklausytam šioje byloje nepažeista.
Dėl išlaikymo dydžio
12. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad dukros išlaikymui mėnesiui reikalinga 460 Eur suma neobjektyviai padidinta, nepagrįsta ir neįrodyta. Nustatydamas išlaikymo dydį teismas nenustatinėjo ir neanalizavo konkrečių vaiko poreikių turinio ir nesiaiškino atsakovo turtinės padėties ir galimybių tenkinti padidinto dydžio vaiko poreikius. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu dvigubai padidintu išlaikymo dydžiu, todėl išlaikymo dydį prašo sumažinti nuo 230 Eur iki 150 Eur.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
14. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį dukrai grindė padidėjusiais vaiko poreikiais (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui) dėl vaiko amžiaus. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes iš esmės pripažino pagrįstomis ir įrodytomis, dėl to padidino iš atsakovo teikiamo (115,85 Eur) išlaikymo dydį kas mėnesį iki 230 Eur. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad aštuonmetės dukters poreikiai yra pasikeitę dėl jos amžiaus, sveikatos būklės, be to, kaip minėta sprendime, poreikiai išaugo ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų kainų, įvairių prekių ir paslaugų, vaistų kainų ir t. t., dėl to reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas išlaikymo padidinimo klausimas. Išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistas 2012 metais, kada dukrai tebuvo dveji metai, išlaikymo dydis nekito iki 2018 metų, nors minimali mėnesinė alga padidėjo iki 400 Eur.
15. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004). Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Dėl to, nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
16. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016).
17. Byloje ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad šalių dukra mokosi progimnazijos 1 klasėje, lanko papildomus užsiėmimus, mergaitė turi sveikatos problemų, jai reikalinga speciali avalynė, 2016 metais atlikta ausų korekcijos operacija, dukrai diagnozuota stuburo skoliozė, dėl to reikalinga lankyti baseiną, mergaitė lanko šokio ir kūno kalbos mokyklą, papildomai lanko anglų kalbos užsiėmimus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina būtinus kasmėnesinius dukros poreikius ir išlaidas, įrodyti ir specialūs poreikiai, susiję mergaitės su sveikata (CPK 178 straipsnis, b. l. 23–54). Įvertinus tai, teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti išlaikymo dydį, viršijantį minimalios mėnesio algos dydį. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad kai kurie išlaidų dydžiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, priešingų įrodymų neteikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo aptarti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardyti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodytas ir teismo priteistas išlaikymo dydis netgi neatsispindi kai kurių būtinų išlaidų, nes ieškovė, su kuria šalių nepilnametė dukra nuolat gyvena, patiria daugiau išlaidų, susijusių su vaiko išlaikymu, kadangi jai tenka pareiga aprūpinti dukrą gyvenamuoju plotu, kasdieniais higienos reikmenimis, maistu, drabužiais ir pan., t. y. ieškovei neišvengiamai tenka didesnis išlaikymo dukteriai teikimas, kuris susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, ir šių poreikių iš esmės neįmanoma numatyti iš anksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Teismas sprendžia, kad 150 Eur suma, kurią sutinka mokėti atsakovas, nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdžiai per maža ir neatitiktų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių nepilnametės dukters poreikius ir pagrįstai sprendė, kad jo išlaikymui reikia po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Dėl atsakovo galimybės teikti priteistą išlaikymą dukrai
18. Nesutikdamas su galimybe teikti padidintą išlaikymą dukrai, apeliantas teikia įrodymus apie Anglijoje gaunamą 631 svarų sterlingų kasmėnesinį atlyginimą. Teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad apeliantas nepateikė duomenų apie savo turimą turtą, transporto priemones, santaupas, o atsakovo gaunamas darbo užmokestis Anglijoje yra žymiai mažesnis už minimalų.
19. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos sutrikimų, todėl, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametę dukrą.
20. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju aplinkybės, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, kur pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos yra didesnės, bei vengdamas teismui pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, vertintinos vaiko interesų naudai, sprendžiant, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti teismo priteistą didesnį išlaikymą vaikui.
21. Atsakovo argumentai, kad, padidinus išlaikymą dukrai, nukentės šiais metais gimusios kitos nepilnametės atsakovo dukros interesai, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apsisprendimas sukurti šeimą ir turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi, apeliantas, priimdamas sprendimą susilaukti dar vieno vaiko, turėjo įvertinti socialinę riziką, savo galimybes jam gimus išlaikyti ne tik jį, bet ir dukrą S. R.. Atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 250 Eur advokato išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo jos naudai priteistina 250 Eur suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Teisėja Danutė Burbulienė