Civilinė byla Nr. e2-7610-909/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02754-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.1.14.6; 3.2.8.4.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovui K. L. K. ir jo atstovei advokatei Akvilei Grikienytei - Murašovai, 

atsakovo Z. J. R. atstovui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. K. patikslintą ieškinį atsakovui Z. J. R. dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) bendrija.

Teismas

n u s t a t ė :

            Ieškovas K. L. K. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartis, pasirašytas ieškovo ir (duomenys neskelbtini) pirmininko Z. J. R..; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 3765,06 Eur ieškovo naudai; 3) priteisti iš atsakovo 1129,50 Eur palūkanų ieškovo naudai; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. 

        Proceso eigoje ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3765 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 941,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) nuomojo iš Lietuvos Respublikos 1900 kv. m. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir šiame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai, kurie nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams, o ieškovas išreiškė trečiajam asmeniui pageidavimą žemės sklype ir ant garažo statyti statinius. Ieškovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas atsakovo, kaip Bendrijos pirmininko, pradėjo derybas dėl galimų Jungtinės veiklos sutarties ir su ja susijusių sutarčių sąlygų. Todėl, ieškovas ir atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, atstovaujantis trečiąjį asmenį, pasirašė sutartį, kurioje buvo įtvirtintas susitarimas, kad ryšium su tuo, jog pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis ir padidėjo Bendrijos pirmininko darbo apimtis, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 15 000 litų išdėstant juos taip: 1) 1000 litų sumokant 2013 m. balandžio 17 d. dieną; 2) 4000 litų po Jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo notariškai; 3) 5000 litų po leidimo statybai išdavimo dienos; 4) 5000 litų po pastato pridavimo naudojimui dienos. Atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, 2013 m. balandžio 17 d. buvo sumokėta 1000 litų (289,62 Eur), šį faktą patvirtino rašytinis atsakovo 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, jog atsakovas gavo šią sumą ir sutikdamas pasirašė. Minėta suma turėjo būti įnešta į trečiojo asmens kasą, tačiau kasos pajamų orderio, išrašyto trečiojo asmens vardu, atsakovas ieškovui nepateikė. 2013 m. birželio 20 d. tarp ieškovo, kaip statytojo, ir trečiojo asmens, kaip bendrijos, atstovaujamos atsakovo, kaip bendrijos pirmininko, buvo pasirašyta Sutartis dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo (toliau - Sutartis dėl teisių suteikimo/įgijimo). Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad trečiasis asmuo nuomojo iš Lietuvos Respublikos žemės sklypą ir šiame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai ir nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams, o ieškovas pageidavo žemės sklype ir ant garažo statyti statinius, todėl šalys susitarė, kad trečiasis asmuo perduoda ieškovui teisę neterminuotai valdyti ir naudotis garažo, kaip pastato, konstrukcijomis, tame tarpe naujiems pastatams, patalpoms, įrenginiams ir/ar inžineriniams tinklams, tame tarpe automobilių parkavimo aikštelei statyti ir vykdyti statiniuose ūkinę – komercinę bei paslaugų paskirties veiklą (Sutarties dėl teisių suteikimo/įgijimo 1.1 punktas). 2013 m. birželio 20 d. prieš pasirašant Sutartį dėl teisių suteikimo/įgijimo atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, buvo sumokėta 10 000 litų (2896,20 Eur), kadangi atsakovas šios pinigų sumos pareikalavo iš ieškovo kaip Sutarties dėl teisių suteikimo/įgijimo įvykdymo užtikrinimo. Atsakovas nepateikė ieškovui trečiojo asmens atsiskaitomosios sąskaitos numerio, motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo keičia banką. Pinigų sumokėjimą atsakovui patvirtina rašytinis atsakovo patvirtinimas Sutartyje dėl teisių suteikimo/įgijimo, jog atsakovas pinigus gavo ir tuo patvirtino parašu. Pinigų suma turėjo būti įnešta į trečiojo asmens kasą, tačiau kasos pajamų orderio, išrašyto trečiojo asmens vardu, atsakovas ieškovui nepateikė. 

Ieškovas nurodo, kad 2013 m. liepos 3 d. sutartimi

Ieškovas, motyvuodamas patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo, teigia, jog atsakovas ginčo pinigų sumą 13 000 litų (3765,06 Eur) yra gavęs iš ieškovo ne kaip privatus fizinis asmuo, bet kaip trečiojo asmens atstovas, todėl gautus pinigus privalėjo apskaityti trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje. Tačiau, ieškovo žiniomis, pinigai į trečiojo asmens kasą nebuvo įnešti. Ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, jie buvo susiklostę tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kadangi tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudarytos sutartys, kurias sudarydamas atsakovas veikė kaip bendrijos pirmininkas. 

Atsakovas atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas pradiniu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiomis 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. tarp šalių sudarytas paslaugų teikimo sutartis, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 3 765,06 Eur ieškovo naudai. Tačiau ieškovas patikslintu ieškiniu, pakeitęs ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą, atsisakė ginčyti tarp šalių sudarytas 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutartis, nors ieškovas nurodo, kad 13 000 litų (3765,06 Eur) atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, sumokėjo šią sumą šių sutarčių pagrindu. Todėl atsakovas, atsisakęs ginčyti sutartis, tuo pačiu pripažįsta, kad jos sudarytos teisėtai ir sutarčių pagrindu už ieškovo interesais jam suteiktas paslaugas sumokėjo atsakovui 13 000 litų atlygį. Atsakovas neigia ir ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų pasisavinimo ir pinigų įnešimo į Bendrijos kasą. Nurodo, kad ieškovas parengė ne tik 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartis, bet ir 2013 m. birželio 12 d. susitarimą prie 2013 m. balandžio 17 d. sutarties, kuriuose įvardino atsakovą ne kaip bendrijos pirmininką, o kaip fizinį asmenį, kuriam sumokama už papildomą organizacinį darbą ir dokumentų paruošimą sutarčiai sudaryti, padidėjus jo darbo krūviui. Dėl to reikėjo gauti bendrijos narių pritarimus sutarčiai sudaryti, derinti sąlygas, aiškinti sutarties įgyvendinimo naudą, atlikti organizacinį darbą, bendrauti su valstybinėmis įmonėmis ir kt. Todėl atsakovas nurodo, kad būtent už šį darbą atsakovui buvo sumokėti 13 000 litų, nors iš viso buvo sutarta dėl 20 000 litų. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas yra verslininkas, todėl jam turi būti taikyti didesnio atidumo rūpestingumo bei teisinio – buhalterinio išprusimo kriterijai. Ieškovas, teigdamas, kad 13 000 litų perdavęs atsakovui atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu dar iki jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, šios sumos neįtraukė į Jungtinės veiklos sutartį, mažindamas savo mokestinę naštą trečiajam asmeniui nuo 10 000 litų iki 87 000 litų, nepasisakė dėl šių sumų užskaitymo būsimų mokėjimų sąskaita, todėl tai patvirtina, kad 13 000 litų buvo sumokėti už atsakovo darbą. Taipogi priduria, kad gautų pinigų įnešti į Bendrijos kasą ir juos apskaityti atsakovas, būdamas Bendrijos pirmininku, niekaip negalėjo, nes tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi pinigų gavimo ir sutarčių pasirašymo momentu ieškovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ieškovas yra pats nurodęs, jog Bendrija įsipareigojo sumokėti 100 000 litų (28 962 Eur) tik pasirašius 2013 m. gruodžio 18 d. Jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovas ieškinyje nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turėjo gautus iš ieškovo pinigus įnešti į trečiojo asmens kasą ir už ką. Atsakovas argumentuoja, jog ieškovas prieštarauja teigdamas, jog šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Pasisakydamas priešingai, atsakovas tai įrodinėja 2013 m. birželio 12 d. sutartimi, iš kurios matyti, kad ieškovas siekė įgyvendinti savo turtinį interesą, bendrijos nuomojamame žemės sklype, pastatyti autoservisą ir iš jo eksploatacijos gauti pelną. Atsakovas nurodo, kad ieškovas, teikdamas savo paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-108-925/2019, kad atsakovas pasisavino iš trečiojo asmens pinigus, pripažįsta, kad tai Bendrijos pinigai, o ne ieškovo, todėl ieškinyje nurodytas pagrindas, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita prieštarauja minčių nuoseklumui bei logikai. Ieškovas yra nurodęs, kad 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovą pareiškimu dėl piktnaudžiavimo ir nepagrįsto pinigų reikalavimo, su ieškiniu į teismą dėl 13 000 litų išieškojimo iš atsakovo kreipėsi 2020 m. sausio 27 d., t. y. po šešerių metų ir tik po anksčiau minėtos išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje jam nepavyko įrodyti, kad 13 000 litų pirmininkui perdavė atsiskaitymams pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovas teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškinys yra nepagrįstas ir juo ieškovas siekia sumažinti savo pinigines prievoles Bendrijai dydį.

Ieškovas dublike atsikerta į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus ir nurodo, kad patikslintame ieškinyje ir ieškovo reikalavimas pirminiame ieškinyje yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tik jas detalizuoja, išplečia, todėl atsakovo pozicija, kad buvo pakeistas tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas, yra nepagrįsti. Ieškovė teigia, kad ginčo sutartys 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d., buvo sudarytos ne tarp ieškovo ir atsakovo, o tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo, kaip Bendrijos pirmininko ir atlikti mokėjimai yra avansinės įmokos, atliekančios mokėjimo ir įrodomąją funkcijas ir nurodo šias patvirtinančias aplinkybes: 1) sutarties preambulėje nurodytos sutarties šalys yra trečiasis asmuo ir atsakovas, kaip fizinis asmuo, bei ieškovas. Tad jeigu sutartis būtų buvusi sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, sutartyje kaip sutarties šalis būtų nurodytas atsakovas be jo pareigybės. Tuo tarpu, 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, papildoma 2013 m. liepos 3 d. sutartis yra išeinantys iš sutarties, ir turi būti vertinami kaip sutarties priedai, todėl nepriklausomai nuo to, kad jose pasirašantis asmuo yra atsakovas, jis veikė kaip trečiojo asmens atstovas, kas buvo nurodyta ir sutarties preambulėje; 2) sutartyje nurodytos būsimos Jungtinės veiklos sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės, jog ją pažeidus atsakovas privalo grąžinti ieškovui pinigus. Taigi šalys susitarė, kad neįvykdžius jungtinės veiklos sutarties avansinės įmokos turės būti grąžintos ieškovui; 3) ginčo sutartys buvo pasiūlytos ir užpildytos iš atsakovo pusės 2013 m. balandžio 17 d. sutartis buvo parengta ir surašyta paties atsakovo. Ieškovui nesutikus dėl tam tikrų sąlygų, ji buvo anuliuota (perbraukta) ir ieškovo ranka surašyta iš naujo, 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, 2013 m. liepos 3 d. sutartis buvo pasiūlyti ir surašyti paties atsakovo. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudarytos sutartys ir pagal jas atlikti avansiniai mokėjimai trečiojo asmens naudai, todėl pinigai turėjo būti įnešti į Bendrijos kasą. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog nurodytos aplinkybės dėl susitarimų su atsakovu dėl jo asmeninių darbų atlikimo neatitinka tikrovės ir nepagrįstos jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas teigia, jog senaties termino pateikti ieškinį nepraleido, kadangi ieškovo teisių pažeidimas paaiškėjo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-108-925/2019, nes kaip matyti iš 2019 m. spalio 3 d. sprendimo aprašomosios dalies trečiasis asmuo, pareiškęs priešieškinį ieškovo atžvilgiu, reikalavo iš ieškovo priteisti sumą, kuri buvo sutarta kaip ieškovo įnašas, t. y. 10 0000 litų (28962,00 Eur), atėmus ieškovo jau sumokėtą dalį (4237,00 Eur), bet neįtraukė ieškovo jau sumokėtos 3765,06 Eur sumos.

Atsakovas triplike palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai nurodydamas, kad byloje pateiktų sutarčių turinys paneigia dubliko išdėstytus argumentus, jog sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Šį argumentą paneigia faktas, kad ieškovas 2013 m. gruodžio 12 d., po pusės metų nuo sutarčių su atsakovu sudarymo, su Bendrija sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurią patvirtino notaras ir tai sąlygoja, kad ieškovas žinojo ir suprato, kad 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. balandžio 17 d, sutartis pasirašo atsakovu, kaip su fiziniu asmeniu, o ne su Bendrija. Atsakovas priduria, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas yra negalimas, kadangi yra praleistas 5 metų senaties terminas, kadangi ieškinį pateikė 2020 m. sausio 27 d., o apie galimą pažeidimą sužinojo iki 2013 m. lapkričio 17 d., kai surašė ir pateikė atsakovui pareiškimą dėl 13 000 litų grąžinimo. Pasirašius Jungtinės veiklos sutartį, ieškovas 7 metus šios sumos iš atsakovo nereikalavo, todėl toks ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestinas.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 17 d. gavęs atsakymą į jo pareiškimą sužinojo, kad gautus pinigus atsakovas pasiėmė sau bei jų neįnešė į Bendrijos kasą. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-108-925/2019, atsakovas posėdžio metu pareiškė, kad pinigus jis gavo asmeniškai, tačiau paklausus atsakovo – kokius darbus asmeniškai ieškovui atliko, atsakovas neatsakė. Ieškovas teigia, kad asmeniškai jis su atsakovu jokių reikalų neturėjo, nebuvo jokių asmeninių sutartinių santykių. Taigi, atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, kadangi rašte nurodyta, kad atstovauja Bendriją, o teisme pareiškė, kad tai asmeniniai pinigai. Ieškovas pridūrė, kad Bendrija reikalauja pinigų iš ieškovo, nes jis turi prievolę Bendrijai.   

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad tikslindamas ieškinį, ieškovas atsisakė pradiniame ieškinyje išdėstyto reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis), nurodė, kad ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Ieškovo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pirmoji sutartis buvo pasirašyta su Bendrijos pirmininku, visos kitos sutartys yra kaip pagrindinės sutarties priedai. Taigi, ieškovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl avanso trečiojo asmens naudai. 2013 m. lapkričio 17 d. raštišku atsakymu atsakovas pripažino, kad veikė trečiojo asmens vardu, t. y. pripažino, kad sutartis pasirašė ne asmeniškai, o Bendrijos vardu. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas dėl palūkanų priteisimo nėra praleistas, nes pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, be to, palūkanos yra paskaičiuotos už penkerių metų laikotarpį. 

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvus, prašė patikslintą ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pinigai buvo sumokėti. Sudarytos trys sutartys nėra ginčijamos. Šalis siejo asmeniniai santykiai, o darbai, už kuriuos buvo sumokėta, buvo atlikti asmeniškai ieškovui, todėl ir pinigai buvo sumokėti atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. 

Į teismo posėdį trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Byloje yra pateiktas trečiojo asmens pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad trečiasis asmuo neturi materialinio ir procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo Bendrija nuomojo iš Lietuvos Respublikos 1900 kv. m. žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir šiame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai, kurie nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams, o ieškovas išreiškė trečiajam asmeniui pageidavimą žemės sklype ir ant garažo statyti statinius.

Byloje pateikta Jungtinės veiklos sutartis, kuri buvo pasirašyta 2013 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovo ir Bendrijos, pagal kurią šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias siekiant šių bendrų tikslų – žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, rekonstruoti esamą garažų pastatą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai (išskyrus pramogų, laidojimo, ritualines, degalinių), automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus. Ši Jungtinės veiklos sutartis 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažinta negaliojančia ab initio.

2013 m. balandžio 17 d. buvo pasirašyta sutartis, kurioje buvo įtvirtintas susitarimas dėl ieškovo įsipareigojimo sumokėti atsakovui 15 000 litų išdėstant juos taip: 1) 1000 litų sumokant 2013 m. balandžio 17 d.; 2) 4000 litų po jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo notariškai; 3) penkis tūkstančius litų po leidimo statybai išdavimo dienos; 4) penkis tūkstančius litų po pastato pridavimo naudojimui dienos. 2013 m. liepos 3 d. papildoma sutartimi patvirtinta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 2000 litų (579,24 Eur). Tai patvirtina abiejų šalių parašai ant papildomos 2013 m. liepos 3 d. sutarties.

2013 m. birželio 20 d. tarp ieškovo, kaip statytojo, ir trečiojo asmens, kaip Bendrijos, atstovaujamos atsakovo kaip Bendrijos pirmininko, buvo pasirašyta Sutartis dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo. Šalys susitarė, kad trečiasis asmuo perduoda ieškovui teisę neterminuotai valdyti ir naudotis garažo, kaip pastato, konstrukcijomis, patalpoms, įrenginiams ir/ar inžineriniams tinklams, tame tarpe automobilių parkavimo aikštelei statyti ir vykdyti statiniuose ūkinę – komercinę bei paslaugų paskirties veiklą.

Dėl reikalavimo priteisti be pagrindo įgytas lėšas

Byloje nekilo ginčas dėl fakto, kad ieškovas dalimis sumokėjo atsakovui iš viso 13 000 litų (3765,06 Eur), šalys šias aplinkybes patvirtino. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita be teisėto pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Pažymėtina, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

Bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi, aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). 

Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo ieškovo sąskaita. Šio reikalavimo pagrįstumui būtina nustatyti visas nepagrįsto praturtėjimo prielaidas. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Penkta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Šešta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Septinta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Teismo vertinimu, aplinkybė, kuomet ieškovas perdavė 13 000 litų (3765,06 Eur) atsakovui vertintina kaip atitinkanti aukščiau nurodytas 1-5 prielaidas, kadangi dėl atliktų ieškovo mokėjimų, ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo, o atsakovo padidėjo, ši situacija buvo aktuali ieškinio pateikimo teismui dieną ir ieškovas nebuvo prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikos. Visgi, teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena pagrindinių prielaidų - atsakovo praturtėjimas turi būti be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).

Ieškovas byloje įrodinėjo, kad susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo dalimis iš viso sumokėti 15 000 litų buvo sudarytas su atsakovu, kaip su Bendrijos pirmininku, o ne su atsakovu, kaip su fiziniu asmeniu. Ieškovas teigė, kad atsakovas privalėjo įnešti ieškovo sumokėtus pinigus į Bendrijos kasą. Tačiau su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, ieškovo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio pagrindinio susitarimo, kuriame aptariamos pinigų mokėjimo sąlygos ir terminai, matyti, kad „<...> šalys susitarė, kad K. L. K. įsipareigoja sumokėti Z. J. R.  penkiolika tūkstančių litų <...>“. Šiame susitarime nenurodyta, kad ieškovas pinigus įsipareigojo sumokėti būtent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Iš susitarimo turinio nustatyta, kad pinigų sumokėjimo tikslas – kompensacija už padidėjusį darbo krūvį, t. y. papildomą atsakovo organizacinį darbą, dokumentų parengimą Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti. Laikytina, kad tarp šalių susiklostė faktiniai ikisutartiniai santykiai dėl pagalbos įgyvendinant siekį pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį. Tai, kad susitarimo rekvizituose nurodant šalis įvardintas ieškovas ir atsakovas, kaip Bendrijos pirmininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pinigai turėjo būti sumokėti pačiai Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 3 d. papildomoje sutartyje šalys sutarė, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad už papildomus darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 litų. Šiame susitarime Bendrija, kaip susitarimo šalis, nėra įvardijama. Taigi ši sutartis dar kartą patvirtina, kad sutartiniai santykiai siejo, būtent ieškovą ir atsakovą, o ne ieškovą ir Bendriją. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad gautų pinigų atsakovas negalėjo įnešti į Bendrijos kasą, kadangi tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pats ieškovas nurodo, kad Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, įsipareigojo sumokėti 100 000 litų (28 962 Eur) tik pasirašius Jungtinės veiklos sutartį. Iš esmės atsakovas ir ieškovas procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad 13 000 litų suma buvo sumokėta siekiant vykdyti planą pagal Bendrijos interesus, t. y. žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, rekonstruoti esamą garažų pastatą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai, automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus. Teismo vertinimu, svarbus yra vien faktas, jog ieškovas su atsakovu tarėsi dėl atitinkamos sumos sumokėjimo, derino mokėjimų atlikimo planą bei laikotarpį ir su tuo susijusių aplinkybių. Šios bylos kontekste, laikytina, kad ieškovas byloje nepaneigė aplinkybių, patvirtinančių, kad pinigai buvo sumokėti esant susitarimui, t. y. teisiniam pagrindui. 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartys yra teisėtos, nenuginčytos. Pats ieškovas yra pripažinęs, kad pinigus mokėjo sutarčių pagrindu. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas praturtėjo nesąžiningai ir nesant teisinio pagrindo. Ieškovui neįrodžius nepagrįsto praturtėjimo vienos iš sąlygų, t. y. aplinkybės, kad turtas įgytas be teisinio pagrindo, konstatuojama, kad nenustačius visų CK 6.237 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 3765,06 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Atmetus pagrindinį patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 3765,06 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl 941,27 Eur palūkanų ir bei dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Ieškovui atsisakius pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių, pasirašytų tarp ieškovo ir Bendrijos pirmininko, pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis), yra pagrindas priimti atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje ieškovas yra pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškinys yra atmestas, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateiktas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovas byloje patyrė iš viso 1550 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (750 Eur už atsiliepimo į pradinį ieškinį pateikimą + 550 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimą + 250 Eur už tripliko parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (1550 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovui Z. J. R. iš ieškovo K. L. K. priteistina 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl pašto išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (7,37 Eur) priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Pašto išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,  

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį atmesti.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis).

Priteisti iš ieškovo K. L. K. atsakovo Z. J. R. naudai 1550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo K. L. K. 7,37 Eur (septynis eurus 37 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Justa Raciūtė