Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-923-265/2009
Teisėja Kristina Domarkienė Procesinio sprendimo kategorija

129.15. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. birželio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininkės) UAB „Neapolis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo (skolininkė) UAB „Neapolis“.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės UAB „Neapolis“ 4 889,84 Lt vykdymo išlaidų. Nurodo, kad vykdė Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2009-02-18 sprendimą Nr. 12.-19-2295, pagal kurį skolininkė yra UAB „Neapolis“, o išieškotoja Klaipėdos apskrities VMI, dėl 50 280,36 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo. Skolininkė 2009-02-24 sumokėjo skolą. 2009-02-27 UAB „Neapolis“ įteiktas siūlymas sumokėti susidariusias 4 889,84 Lt vykdymo išlaidas, tačiau skolininkė vykdymo išlaidų antstoliui nesumokėjo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo antstolio pareiškimą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui antstoliui Aleksandrui Selezniovui 4 851,84 Lt vykdymo išlaidas iš skolininkės UAB „Neapolis“, kitos pareiškimo dalies netenkino. Teismas nustatė, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 10-1333/09, pradėtą pagal Klaipėdos apskrities VMI 2009-02-18 sprendimą dėl 50 280,36 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš UAB „Neapolis“. Antstolis nesiuntė skolininkei raginimo ir atliko priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Skolininkė 2009-02-25 pranešimu Nr. 05-1517 informavo antstolį, kad 2009-02-24 sumokėjo visą skolą pagal Klaipėdos apskrities VMI 2009-02-18 sprendimą ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Antstolis patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą ir registruotu laišku išsiuntė skolininkei siūlymą sumokėti susidariusias 4 889,84 Lt vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo siūlymo gavimo dienos. Siūlymas dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo skolininkei įteiktas 2009-02-27. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė atlygino antstoliui susidariusias vykdymo išlaidas. Vykdomosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie nuorašų ir kopijų darymą, antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, todėl teismas priteistinas vykdymo išlaidas sumažino 38 Lt.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (skolininkė) UAB „Neapolis“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą priteisti vykdymo išlaidas atmesti. Skolininkė UAB „Neapolis“ antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą gavo 2009-02-23 ir 2009-02-24 padengė įsiskolinimą išieškotojui bei informavo apie tai antstolį. Nurodo, kad tik 2009-03-03, t. y. po mokestinės prievolės sumokėjimo, UAB „Neapolis“ gavo 2009-02-18 Klaipėdos apskrities VMI sprendimą Nr. 12.-19-2295 dėl 50 280,36 Lt išieškojimo, kuriame nurodyta, kad sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis negalėjo priimti vykdyti 2009-02-18 Klaipėdos apskrities VMI sprendimo, nes jis buvo neįsigaliojęs. Be teisėto pagrindo atlikęs vykdymo veiksmus antstolis neturi teisės prašyti turėtų vykdymo išlaidų atlyginimo priteisimo iš skolininko.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad vienas iš mokestinės nepriemokos išieškojimo būdų yra priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto, kurį vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teigia, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto yra vėlesnis ir priimamas po to, kai įsiteisėja sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš civilinės bei vykdomosios bylų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2009-02-19 gavo išieškotojos Klaipėdos apskrities VMI pateiktą vykdyti Klaipėdos apskrities VMI viršininko 2009-02-18 sprendimą Nr. 12.-19-2295 išieškoti 50 280,36 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „Neapolis“ turto į valstybės biudžetą. Gavęs vykdomąjį raštą, antstolis 2009-02-20 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą ir apie tai informavo skolininkę UAB „Neapolis“. 2009-02-21 patvarkymais antstolis areštavo skolininkės lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. 2009-02-25 antstolis buvo informuotas, kad skolininkė UAB „Neapolis“ 2009-02-24 sumokėjo išieškotojui visą skolą pagal vykdomąjį dokumentą. 2009-02-27 skolininkei įteiktas 2009-02-26 antstolio pasiūlymas susimokėti 4 889,84 Lt vykdymo išlaidas. Skolininkei nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino antstolės prašymą ir priteisė 4 851,84 Lt vykdymo išlaidas. Atskirajame skunde skolininkė UAB „Neapolis“ teigia, kad antstolis neturėjo teisės pradėti priverstinį vykdymą pagal neįsiteisėjusį 2009-02-18 Klaipėdos apskrities VMI sprendimą, todėl jam turėtų vykdymo išlaidų atlyginimas nepriklauso. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.
Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. CPK 586 straipsnis numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamu atveju antstolis priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą bei užvedė vykdomąją bylą nesant tam akivaizdžių kliūčių (CPK 651 str. 1 d.). CPK 661 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti vykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnis reglamentuoja mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą – ši teisė įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, tais atvejais, kai raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatytu terminu arba Mokesčių įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka iki mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos. Bylos duomenimis, skolininkė UAB „Neapolis“ tikslino pateiktas deklaracijas ir nebuvo laiku sumokėjusi pridėtinės vertės bei žemės mokesčių, todėl susidarė 50 280,36 Lt skola su delspinigiais valstybei. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio, reglamentuojančio mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdus, 1 dalies 4 punktas nustato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto ir šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Klaipėdos apskrities VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2009-02-18 priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininkės UAB „Neapolis“ turto ir kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo pagal Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles, todėl darytina išvada, kad prievolės sumokėti mokestinę nepriemoką įvykdymo terminas buvo pasibaigęs.
Nagrinėjamu atveju skolininkė UAB „Neapolis“ skolą 2009-02-24 sumokėjo tiesiogiai išieškotojui po to, kai jos išieškojimas 2009-02-19 buvo perduotas vykdyti antstoliui. Mokesčio mokėtojas, neįvykdęs įstatymo nustatytos pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką per nustatytą terminą, turi patirti neigiamus tokio elgesio padarinius – atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios yra reglamentuotos 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimo vykdymo instrukcijoje su vėlesniais pakeitimais. Šioje instrukcijoje vykdymo išlaidos suskirstytos į tris rūšis: bendrąsias vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Priteistinų vykdymo išlaidų dydis konkrečiu atveju priklauso nuo to, kokiu būdu ir kuriuo momentu buvo išieškota skola, nuo skolos dydžio, nuo atskirų atliktų vykdomųjų veiksmų ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiškose bylose, yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Antstolis 2009-02-26 apskaičiavo 4 889,84 Lt vykdymo išlaidas ir tą pačią dieną išsiuntė skolininkei UAB „Neapolis“ siūlymą jas per 10 dienų sumokėti. Siūlymas skolininkei įteiktas 2009-02-27, per jame nurodytą 10 dienų terminą vykdymo išlaidos gera valia nesumokėtos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš skolininkės UAB „Neapolis“ antstoliui jo pagrįstas 4 851,84 Lt vykdymo išlaidas ir atmesdamas įrodymais nepagrįstą antstolio prašymą priteisti 38 Lt išlaidas, susijusias su dokumentų kopijų ir nuorašų darymu, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį keisti ar naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas
Kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas
Erika Misiūnienė