Civilinė byla Nr. e2A-494-370/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02276-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.10; 2.6.8.11.1; 2.6.6.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1890-794/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palink“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Power Management“ dėl sutartinės prievolės įvykdymo natūra ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordic Power Management“ priešieškinį ieškovei (atsakovei pagal priešieškinį) uždarajai akcinei bendrovei „Palink“ dėl vienašališko ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ‚Palink“ 2018 m. rugsėjo 18 d. atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palink“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) įpareigoti UAB „Nordic Power Management“ įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti ieškovei UAB „Palink“ 495 330,89 Eur dydžio kompensaciją dėl elektros tiekimo kainų skirtumo; 2) priteisti UAB „Palink“ iš UAB „Nordic Power Management“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas už atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimą byloje iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodė, kad 2017 m. pabaigoje UAB „Palink“ paskelbė atvirą konkursą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui 2018 m. laikotarpiui įsigyti. 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovė UAB „Nordic Power Management“ kaip tiekėjas pateikė galutinį komercinį pasiūlymą (toliau – ir komercinis pasiūlymas) elektros energijai tiekti, jį ieškovė priėmė ir su atsakove 2018 m. gruodžio 18 d. sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. PT-TCH-17-0080 (toliau – ir Sutartis) dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2018 m. birželio 20 d. atsakovė informavo UAB „Palink“, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, nurodydama, kad Sutarties vykdymas jai yra nepelningas.
3. Ieškovė pažymėjo, jog viena iš komercinio pasiūlymo sąlygų numatė, kad vienai iš šalių prieš terminą vienašališkai nutraukus Sutartį ir UAB „Palink“ įsigijus elektros energijos tiekimo paslaugas iš naujojo tiekėjo bus mokama piniginė kompensacija: (i) jeigu naujoji kaina bus didesnė nei numatyta Sutartyje, tuomet Tiekėjas privalės sumokėti UAB „Palink“ šių kainų skirtumą; (ii) jeigu naujoji kaina bus mažesnė nei kaina, numatyta Sutartyje, tada UAB „Palink“ privalės sumokėti kainų skirtumą Tiekėjui. Ieškovė, siekdama užtikrinti elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atviro konkursu būdu, pasirinkdama mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją, 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ (naujasis tiekėjas). Naujasis tiekėjas ieškovei išrašė avansinę sąskaitą už elektros energiją 2018 m. rugsėjo mėn. (toliau – ir avansinė sąskaita), kurią UAB „Palink“ apmokėjo. Sutartyje su naujuoju tiekėju nurodyta kaina buvo didesnė nei Sutartyje numatyta elektros energijos tiekimo kaina. Todėl susidarė 495 330,89 Eur dydžio kainų skirtumas tarp UAB „Palink“ suvartotinos elektros energijos kainos pagal sutartį su naujuoju tiekėju ir elektros energijos kainos pagal Sutartį su atsakove, jį prašoma priteisti iš atsakovės.
4. Atsakovė UAB „Nordic Power Management“ atsiliepime į ieškinį ir triplike prašė ieškinį atmesti.
5. Atsakovė nurodė, jog ieškovė grindžia savo ieškinį atsakovės komercinio pasiūlymo bei tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos 2017 m. gruodžio 18 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PT-TCH-17-0080 10.2. punkto nuostatų klaidingu interpretavimu. Atsakovės teigimu, ieškovė atmetė atsakovės komercinio pasiūlymo sąlygas dėl kompensacijos mokėjimo bei kitas atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytas sąlygas. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasiektas ir sudarytas susitarimas dėl atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytos kompensacijos.
6. Atsakovė nurodė, jog 2017 m. gruodžio 18 d. 14.03 val. el. laišku ieškovei išsiuntė Sutarties projektą, jame Sutarties 10.2. punkto (ii) dalyje buvo numatytas 60 d. pranešimo terminas vienašališkam Sutarties nutraukimui bei nenumatyta jokios kompensacijos mokėjimo, atpirkimo. Vienintelis atsakovės siūlymas, kurį ieškovė priėmė (akceptavo), yra tai, kad teisę vienašališkai nutraukti Sutartį turi ne tik ieškovė (Vartotojas), tačiau ir atsakovė (Tiekėjas). Taigi, Sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo jokių ketinimų susitarti dėl kompensacijos mokėjimo, o priešingai – ieškovė antrą kartą atmetė atsakovės siūlymą susitarti dėl kompensacijos. Todėl, atsakovės vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodomi teiginiai dėl atsakovės pareigos mokėti kompensaciją yra nepagrįsti ir atmestini.
7. Atsakovė pažymėjo, jog sprendžiant dėl Sutarties 10.2. punkto turinio, svarbu tai, kad: 1) komerciniu pasiūlymu atsakovė ieškovei siūlė susitarti dėl kompensacijos mokėjimo ne bet kokiais atvejais, o būtent tuo atveju, kai sutartis būtų nutraukiama šalių susitarimu bei prieš mėnesį iki nutraukimo; 2) Sutarties 10.2. punkto (i) dalyje, reglamentuojančioje Sutarties nutraukimą šalių susitarimu, numatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukta rašytiniu abiejų Šalių susitarimu dėl Sutarties nutraukimo ne vėliau kaip prieš 60 d. iki numatomo Sutarties nutraukimo“. Taigi, iš ieškovės pateikto Sutarties projekto bei vėliau pasirašytos Sutarties 10.2. punkto (i) dalies nuostatų turinio matyti, kad ieškovė atmetė atsakovės siūlymą bei Sutartimi nebuvo susitarta dėl jokios kompensacijos mokėjimo, kai Sutartis nutraukiama šalių rašytiniu susitarimu. Be to, ieškovė atmetė ir kitas atsakovės komercinio pasiūlymo dalis, neįtraukiant jų į Sutartį.
8. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Sutarties 13.1. punkte numatyta, kad Sutartis sudaro vientisą Šalių susitarimą jos dalyko atžvilgiu ir yra viršesnė už visus ankstesnius ir (ar) dabartinius žodinius susitarimus, ankstesnius rašytinius susitarimus bei ankstesnę praktiką tarp Šalių. Sutarties 13.1. punkto nuostata buvo įtraukta ieškovės atsiųstame Sutarties projekte ir liko nepakitusi tiek derybų dėl Sutarties turinio metu, tiek pasirašytoje Sutartyje. Atsakovės teiktas komercinis pasiūlymas nėra Sutarties priedas. Atsižvelgiant į tai, komercinis pasiūlymas ir jo nuostatos dėl kompensacijos mokėjimo nėra ir negali būti laikomos Sutarties dalimi. Atitinkamai atsakovė pažymėjo, kad Sutarties 10.2. punkto (ii) dalimi nebuvo susitarta dėl jokios kompensacijos mokėjimo Sutarties nutraukimo atveju.
9. 2019 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas atsakovės UAB „Nordic Power Management“ priešieškinis ieškovei UAB „Palink“ dėl vienašališko ieškovės UAB „Palink“ 2018 m. rugsėjo 18 d. atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių priteisimo.
10. Atsakovė priešieškinyje prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Palink“ 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu atliktą įskaitymą; 2) priteisti iš UAB „Palink“ atsakovei UAB „Nordic Power Management“ 156 109,71 Eur skolą bei 5 619,95 Eur delspinigius; 3) priteisti iš UAB „Palink“ atsakovei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovė neturėjo ir neturi atsakovės atžvilgiu pagrįstos teisės reikalauti kompensacijos sumokėjimo, kadangi: (i) ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl ieškovės nurodomos kompensacijos mokėjimo; (ii) ieškovės teiginiai dėl kompensacijos, kaip netesybų, mokėjimo yra nepagrįsti, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galinčių lemti atsakovės civilinę atsakomybę (netesybų forma); (iii) ieškovės nurodomos kompensacijos dydis yra aiškiai per didelis, nepagrįstai skaičiuojamas su pridėtinės vertės mokesčiu. Kadangi ieškovė neturėjo ir neturi atsakovės atžvilgiu pagrįstos reikalavimo teisės į kompensacijos sumokėjimą, nėra tenkinamos įstatymo įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotos įskaitymo sąlygos, todėl ieškovės atliktas įskaitymas (156 109,71 Eur) yra niekinis ir negalioja kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris.
12. Atsakovės teigimu, ieškovė liko skolinga atsakovei už ieškovei 2018 m. rugpjūtį pagal Sutartį patiektą elektros energiją. Ieškovė tik iš dalies sumokėjo už 2018 m. rugpjūčio mėnesį tiektą elektros energiją, todėl liko atsakovei skolinga 156 109,71 Eur. Atsižvelgiant į Sutarties 6.3 punktą, ieškovė taip pat turi atsakovei sumokėti 5 619,95 Eur dydžio delspinigius.
13. Ieškovė UAB „Palink“ atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti.
14. Nurodė, jog ieškovė byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai pagrindė, kad šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo pasekmių – kompensacijos mokėjimo, dėl to atsakovė turi pareigą atlyginti dėl jos vienašališkai nutrauktos sutarties ir ieškovės sudarytos naujos elektros energijos tiekimo sutarties susidariusį kainų skirtumą. Ieškovė pažymėjo, kad ji procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose detaliai atskleidė faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu, atsakovei nesutikus mokėti kainų skirtumo už elektros energiją 2018 m. rugsėjo mėn., ieškovė atliko įskaitymą. Ieškovė, atlikdama Įskaitymą, laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.130 – 6.131 straipsniuose nustatytų ir teismų praktikoje išaiškintų įskaitymo sąlygų ir tvarkos, todėl priešieškinį ieškovė vertino kaip nepagrįstą ir atmestiną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei pareigojo atsakovę UAB „Nordic Power Management“ įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti ieškovei UAB „Palink“ 495 330,89 Eur dydžio kompensaciją dėl elektros tiekimo kainų skirtumo. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (495 330,89 Eur) nuo atitinkamo dydžio reikalavimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: už priteistą 169 342,95 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 11 d.), už 161 625,75 Eur sumą nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo dienos (2018 m. gruodžio 27 d.), už 164 369,19 Eur sumą nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo dienos (2019 m. sausio 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 757,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“ 3,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Nordic Power Management“ bei keistas 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 22 d. nutartimis, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
16. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. šalių sudarytoje elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties Nr. PT-TCH-17-0080 dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 10.2 punkte nurodyta, jog UAB „Palink“ (vartotojas) arba UAB „Nordic Power Management“ (tiekėjas) turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, raštu įspėjus ne vėliau kaip 60 dienų iki numatomo sutarties nutraukimo, kaip numatyta komerciniame pasiūlyme. Atsakovės pateiktame 2017 m. gruodžio 14 d. komercinio pasiūlymo skiltyje „Nutraukimas“ nurodyta, kad „Neatidėliotina“ (angl. Spot) sutartis gali būti nutraukta prieš 21 dieną be jokių įsipareigojimų. „Fix“ sutartis gali būti nutraukta prieš vieną mėnesį, šalių susitarimu ir atlikus priešpriešinę kompensaciją.
17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant tikruosius šalių ketinimus, esminę reikšmę turi šalių ikisutartiniai santykiai. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:
17.1. 2017 m. pabaigoje ieškovė UAB „Palink“ paskelbė konkursą elektros energijai pirkti iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo 2018 metams. Konkurso sąlygos numatė, kad sutartis bus sudaroma vienerių metų laikotarpiui – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Konkurso sąlygose aiškiai nurodyta, kad nebus perkamas fiksuotas elektros energijos kiekis (kitos konkurso sąlygos 7 punktas), sutarties projekte (standartinė UAB „Palink“ elektros pirkimo pardavimo sutartis) taip pat nurodyta, kad pagal sutartį parduotos ir nupirktos elektros energijos kiekiu laikomas faktiškai vartotojo suvartotas iš elektros tinklų elektros energijos kiekis per atitinkamą laikotarpį.
17.2. Sutarties nuostatos (10 straipsnis) nustatė galimybę nutraukti sutartį prieš terminą tik pirkėjui. Liudytojas S. G. apklaustas 2019 m. liepos 4 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad būtent tokios sutarčių nutraukimo sąlygos paprastai būdavo taikomos UAB „Palink“ skelbiamuose konkursuose.
17.3. 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovės pateiktame komerciniame pasiūlyme elektros energijai tiekti be kainos pasiūlymo, buvo pateiktas pasiūlymas sutartyje įtvirtinti sankcijas už sutarties nutraukimą, tokia sąlyga numatyta ir vėlesniame 2017 m. lapkričio 3 d. pasiūlyme.
18. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog būtent atsakovė inicijavo sutarties nuostatas, įtvirtinančias tam tikras pasekmes sutarties nutraukimo atveju, nes ieškovė, sudarydama sutartis tokių nuostatų nenumatydavo (sutartyse būdavo įtvirtinta teisė sutartį nutraukti tik pirkėjo iniciatyva). Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju visi sutarties neaiškumai turi būti vertinami šias sąlygas pasiūliusios šalies t. y. atsakovės nenaudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, jog ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad ieškovė, atsisakydama įprastinių sąlygų (teisės nutraukti sutartį tik pirkėjo iniciatyva) ir įtraukdama papildomas atsakovės pasiūlytas sutarties nuostatas, suteikiančias teisę prieš terminą sutartį nutraukti ir tiekėjui, reikalavo papildomų garantijų, šiuo atveju kompensacijos sutarties nutraukimo atveju. Priešingas ieškovės elgesys neatitiktų bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus) elgesio etalono, nes nėra jokios prasmės UAB „Palink“ nukrypti nuo savo įprastinių (standartinių) sutartinių sąlygų, jeigu tai ieškovei nesukuria papildomos naudos. Todėl teismas atsakovės argumentus, jog sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo jokių ketinimų susitarti dėl kompensacijos mokėjimo arba tai, kad ieškovė atmetė atsakovės siūlymą susitarti dėl kompensacijos, vertino kaip nepagrįstus.
19. Teismas, vertindamas šalių elgesį po sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu, pažymėjo, jog labai svarbi aplinkybė yra ta, kad pati atsakovė, prieš nutraukdama sutartį, siūlė ieškovei sumokėti kompensaciją, siūlydama kompensuoti Sutartyje numatytos ir tuo metu AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros energijos garantinio tiekimo sutarties kainų skirtumą. Minėtame atsakovės rašte apskaičiuota, kad kompensacijos suma už 2018 m. birželio 22 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį būtų 356 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai teismas sutiko su ieškove, kad vien šis atsakovės raštas patvirtina buvus šalių susitarimą sumokėti kompensaciją esant kainų skirtumui tarp UAB „Palink“ naujai taikomos elektros energijos kainos ir tiekėjo kainos nustatytos Sutartyje. Teismas pažymėjo, kad tokias aplinkybes patvirtino ir tarp šalių vykęs susirašinėjimas. 2018 m. birželio 1 d. atsakovė UAB „Nordic Power Management“ elektroniniame laiške ieškovei pati pateikė siūlomus kompensacijos skaičiavimo principus, kurie iš esmės atitinka komerciniame pasiūlyme išdėstytas sąlygas – tiekėjas įsipareigoja nurodytu laikotarpiu kompensuoti vartotojui visą susidariusį kainų skirtumą už atitinkamą laikotarpį vartotojo suvartotam elektros kiekiui.
20. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, jog Sutartyje buvo susitarta tik dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, tačiau susitarimo dėl kompensacijos mokėjimo nebuvo, o sutartyje numatytą nuorodą į komercinį pasiūlymą reikia vertinti tik kaip susitarimą dėl termino t. y. susitarimą sutartį nutraukti prieš vieną mėnesį. Teismo vertinimu, toks aiškinimas neatitinka elementarios logikos ir neturėtų jokios prasmės, nes jau pačioje sutartyje (sutarties 10.2 punktas) įtvirtintas terminas (60 dienų) iki numatomo sutarties nutraukimo, dėl to papildoma nuoroda į komercinį pasiūlymą, kiek tai susiję su įspėjimo apie sutarties nutraukimo terminais, yra nereikalinga.
21. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog atsakovės komerciniu pasiūlymu siūlyta kompensacija būtų galima tik tuo atveju, jei būtų sudaryta elektros energijos pirkimo sutartis dėl fiksuoto elektros energijos kiekio įsigijimo, dėl to negalimas ir komerciniame pasiūlyme nurodytas kainų kompensavimo apskaičiavimo mechanizmas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, jau paskelbdama konkursą elektros pirkimui, neketino elektrą įsigyti fiksuotam elektros energijos kiekiui (konkurso sąlygose aiškiai buvo nurodyta, kad nebus perkamas fiksuotas elektros energijos kiekis), be to, šalių sudarytos sutarties 1.1., 3.1. punktų nuostatos, kuriose nurodyta, kad vartotojas įsipareigoja sumokėti tiekėjui už suvartotą elektrą ir elektros energijos kiekiu laikomas faktiškai vartotojo suvartotas kiekis, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, jog šalys susitarė dėl faktiškai suvartoto elektros kiekio pirkimo, o ne dėl fiksuoto elektros energijos kiekio. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad šalys apskritai derėjosi dėl tokio pobūdžio pirkimų, todėl, teismo vertinimu, nuoroda į komercinį pasiūlymą, kuriame nurodytas kompensavimo mechanizmas, nebetektų prasmės. Atsakovės pateikiamas aiškinimas, kad sutarties 10.2 punktas, numatantis, jog sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, kaip tai nustatyta komerciniame pasiūlyme, tačiau tai nereiškia, kad reikia remtis tuo, kas parašyta komerciniame pasiūlyme, reikštų, jog nuoroda į komercinį pasiūlymą neturi visiškai jokios prasmės. Teismo vertinimu, toks sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms, kurios įtvirtina, kad sutarčių aiškinimas turi būti aiškinamas taip, kad būtų suteikta prasmė visoms sutarčių sąlygoms.
22. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai pagrindė tai, jog šalių tikrasis ketinimas buvo sudaryti elektros energijos tiekimo Sutartį terminuotam laikotarpiui su fiksuota elektros energijos kaina dėl faktiškai suvartojamo elektros kiekio ir sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad, nepriklausomai nuo to, kuri iš šalių sutartį nutrauks prieš terminą, būtų mokama kompensacija, apskaičiuojama pagal komercinio pasiūlymo pateikiamą kompensacijos skaičiavimo pavyzdį. Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog ieškovė sumokėjo naujajam tiekėjui UAB „Elektrum Lietuva“ už suvartotą elektros energiją 421 009,26 Eur už 2018 m. spalio mėnesį, 416 122,53 Eur už 2018 m. lapkričio mėnesį, 423 688,80 Eur už 2018 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė paskaičiavo kainų skirtumą su naujuoju tiekėju ir atsakove, iš viso 495 330,89 Eur sumą. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 495 330,89 Eur.
23. Teismas nepritarė atsakovės argumentams, jog šiuo atveju šalys susitarė dėl netesybų, todėl ieškovės reikalaujama kompensacija negali būti skaičiuojama su pridėtinės vertės mokesčiu. Teismas pažymėjo, kad tokio susitarimo sutartyje nėra (CK 6.72 straipsnis), komerciniame pasiūlyme numatyta kompensacijos apskaičiavimo tvarka neatitinka CK numatytų įprastų netesybų formų, nes netesybos turi būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis), be to, tai neatitinka netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmės, kadangi netesybos mokamos tik kai šalys atlieka neteisėtus veiksmus (neteisėtai nutraukia sutartį, nevykdo įsipareigojimų ir pan.), o šiuo atveju sutartis įtvirtino šalims teisę nutraukti sutartį dėl bet kokios priežasties, sumokant atitinkamą kompensaciją, nurodytą komerciniame pasiūlyme. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė pati nepriskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), o tik prašė sumokėti naujojo tiekėjo sąskaitų, kuriose jis yra numatytas (PVM), sumų skirtumus. Dėl nurodytų priežasčių, teismas pasisakė, kad nėra pagrindo spręsti dėl kompensacijos sumažinimo, neįskaičiuojant PVM.
24. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktą priešieškinį, pažymėjo, jog, siekiant įvertinti atsakovės ginčijamą ieškovės UAB „Palink“ vienašališkai atliktą įskaitymą, pirmiausia būtina nustatyti, ar šalys įskaitymo atlikimo metu turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad įskaitymo atlikimo metu egzistavo ieškovės UAB „Palink“ prievolė atsakovei sutarties pagrindu. UAB „Palink“ atsakovei UAB „Nordic Power Management“ turėjo sumokėti 294 140,88 Eur už suvartotą elektros energiją. Taigi ginčui aktualiu metu abi šalys turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų viena kitai, šie reikalavimai buvo vienarūšiai, apibrėžti aiškiomis piniginėmis sumomis, galiojantys. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtino ginčijamo įskaitymo teisėtumą ir paneigė atsakovės piniginių reikalavimų pagrįstumą. Kadangi ieškovė atliko įskaitymą laikantis visų įstatymo keliamų reikalavimų, atliktą įskaitymą teismas vertino kaip teisėtą, atitinkamai atsakovės priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
25. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės, todėl teismas iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (495 330,89 Eur) nuo atitinkamo dydžio reikalavimo priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: už priteistą 169 342,95 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 11 d.), už 161 625,75 Eur sumą nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo dienos (2018 m. gruodžio 27 d.), už 164 369,19 Eur sumą nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo dienos (2019 m. sausio 22 d.) iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
26. Tenkinęs ieškovės ieškinį ir atmetęs atsakovės priešieškinį, teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 12 757,48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“ 3,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
27. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi (2018 m. gruodžio 11 d. turto arešto aktas Nr.TA2-18-160736) taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Nordic Power Management“, keistas 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. sausio 22 d. nutartimis (2019 m. sausio 23 d. turto arešto aktas Nr.TA2-19-010463, 2019 m. sausio 23 d. turto arešto aktas Nr.TA2-19-010627), teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
28. Teismas išaiškino šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį, per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 proc. žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Nordic Power Management“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, ieškovės UAB „Palink“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Nordic Power Management“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus bei palaikydama savo poziciją nurodo šiuos argumentais:
29.1. Priešingai nei sprendime nusprendė teismas, ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl kompensacijos mokėjimo vienašališko Sutarties nutraukimo atveju. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad Komerciniame pasiūlyme nurodyta kompensacija yra galima tokiai sutarčiai, kuria susitariama ne dėl fiksuoto elektros energijos kiekio, o dėl fiksuotos elektros energijos kainos. Šalims sudarius Sutartį dėl faktiškai suvartojamo elektros energijos kiekio pirkimo, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo ir negalėjo būti sudarytas susitarimas dėl Komerciniame pasiūlyme nurodytos kompensacijos mokėjimo, ji galima tik fiksuoto elektros energijos kiekio pirkimo atveju.
29.2. Atsakovė neišreiškė valios susitarti dėl kompensacijos mokėjimo, jei sutartimi nėra susitariama dėl ieškovės įsigyjamo fiksuoto elektros energijos kiekio. Sutartimi nebuvo susitarta dėl jokios kompensacijos mokėjimo, kai Sutartis nutraukiama šalių rašytiniu susitarimu. Be to, toks susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo, būtų pačiai ieškovei nenaudingas, jeigu Sutartis būtų nutraukta jos iniciatyva.
29.3. Sudarant ir vykdant Sutartį ieškovė veikė ne kaip vartotoja, o kaip verslininkė, valdanti parduotuvių tinklą, kaip profesionalė, turinti ilgametę patirtį elektros energijos pirkimo srityje. Ieškovė, pasitelkdama savo darbuotojus ir teisininkus, rengė Sutarties projektą, taigi turėjo galimybę ir pareigą formuluoti Sutarties sąlygas taip, kad būtų aiškiai išreikšta jos valia bei ketinimai dėl susitarimo mokėti kompensaciją, tačiau tokios aiškios nuostatos Sutartyje nėra, todėl ieškovė turi prisiimti riziką, susijusią su jos valios neišreiškimu ar suklydimu.
29.4. Dėl Sutarties 10.2. punkte esančio teksto „kaip numatyta komerciniame pasiūlyme“ reikšmės, atsakovė nurodė, kad tais atvejais, kai sutarties sudarymo metu šalių ketinimai buvo skirtingi ir sutartyje konkretus klausimas / įsipareigojimas nėra aptartas, laikoma, kad šalys dėl šio klausimo / įsipareigojimo nesusitarė. Be to, ieškovei neįrodžius ir atsakovei neatlikus jokių neteisėtų veiksmų / Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo, atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma civilinė atsakomybė ir atsakovė negali būti įpareigota mokėti netesybas (kompensaciją).
29.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensacijos dydį skaičiavo su pridėtinės vertės mokesčiu, tokiu būdu įteisindamas ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita. Atsakovė pažymi, kad ieškovė pati priskaičiavo PVM, reikalaudama iš atsakovės sumokėti kompensaciją, taip dirbtinai ir neteisėtai padidindama kompensacijos dydį. Be to, komerciniame pasiūlyme siūlyta kompensacija pagal savo pobūdį ir apskaičiavimo tvarką laikytina netesybomis, o netesybos negali būti apskaičiuojamos pridedant papildomą PVM dydį, nes PVM objektas yra prekių ir paslaugų tiekimas už atlygį, o netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, bet ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Vien tai, kad ieškovė apmokėjo naujojo tiekėjo sąskaitas su PVM, jokiu būdu nereiškia, kad kompensacijos dydis (ieškovės nurodomas kainos skirtumas) galėtų būti skaičiuojamas su PVM. Be to, tokio dydžio netesybos yra per didelės, pažeidžiančios protingumo ir teisingumo principus.
29.6. Tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo, ieškovė nepagrįstai atliko 156 109,71 Eur skolos įskaitymą. Ieškovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ieškovė liko skolinga atsakovei už ieškovei 2018 m. rugpjūtį, pagal Sutartį patiektą, suvartotą elektros energiją, todėl ji privalo šį įsiskolinimą (156 109,71 Eur) sumokėti atsakovei.
29.7. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė ieškovės 2016 m. organizuoto elektros energijos pirkimo konkurso metu, šio konkurso dalyviams pateiktos sutarties projekto ir šio sutarties projekto dokumentą, kuris patvirtina, kad sutarties projektą rengė ieškovės darbuotojas. Poreikis į civilinės bylos medžiagą pateikti šį dokumentą kilo po to, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė klaidingą ir nepagrįstą motyvą, jog ieškovė ginčo Sutarties sudarymo metu iš atsakovės reikalavo papildomų garantijų, susitarti dėl kompensacijos mokėjimo.
30. Ieškovė UAB „Palink“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti. Atsiliepime iš esmės pakartojo savo poziciją, teiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsiliepime pažymi, jog:
30.1. Teismas detaliai išnagrinėjo bylą ir sprendime padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Ieškovė sutinka su teismo išvada, jog jos skelbtas konkursas nebuvo fiksuotam elektros energijos kiekiui įsigyti. Tai buvo pažymėta konkurso sąlygose, be to, ieškovė niekada nesudarydavo fiksuoto elektros kiekio įsigijimo sutarčių, todėl ir šiuo atveju nebuvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos fiksuoto kiekio įsigijimo. Tiekėjas konkurso metu ieškovei siūlė įvarius kainų pasiūlymus – tiek fiksuotą, tiek kintančią kainas, tiek ir hibridinius kainų modelių variantus, bet nebuvo siūlyta ir nevyko derybos įsigyti tam tikrą elektros energijos kiekį. Sutarties sudarymo aplinkybė bei Sutarties 10.2. punkte esančios nuorodos į komercinį pasiūlymą ir jo teksto aiškinimas neturi bei negali turėti jokio ryšio su kokiu nors UAB „Palink“ įsipareigojimu suvartoti tam tikrus elektros energijos kiekius. Todėl apeliantės teiginys, kad dėl komerciniame pasiūlyme nurodytos kompensacijos būtų galima susitarti tik, jei būtų sudaryta sutartis dėl fiksuoto elektros energijos kiekio įsigijimo, yra nepagrįstas.
30.2. Valia dėl kompensacijos mokėjimo vienašališko Sutarties nutraukimo atveju buvo suderinta Sutarties šalių. Sutarties 10.2. punkto (ii) dalyje yra aiški nuoroda į komercinį pasiūlymą, kur yra aptartos kompensacijos sąlygos.
30.3. Atsakovė, prieš nutraukdama Sutartį, pati siūlė UAB „Palink“ sumokėti kompensaciją tiek už laikiną Sutarties vykdymo sustabdymą, tiek ir vykdymo sustabdymą iki jos pabaigos. Tokiu būdu atsakovė patvirtino, kad turi pareigą mokėti kompensaciją ir kokiais principais vadovaujantis ją skaičiuoti. Teismas teisingai įvertino, kad kainų skirtumo kompensavimo mechanizmas nėra konkreti pinigų suma (bauda), nes priklauso nuo kainų kitimo, taip pat nėra ir atitinkamas užtikrinamos prievolės procentas.
30.4. Ieškovė prašė priteisti PVM, kurį ji jau sumokėjo naujajam tiekėjui, o tiksliau – tik skirtumą tarp PVM, kurį ieškovė sumokėjo naujajam tiekėjui ir PVM, kurį UAB „Palink“ būtų sumokėjusi, jeigu elektros energija būtų įsigyta iš atsakovės. Apeliantės nurodyta teismų praktika, kurioje teismas išaiškino, kad už netesybas neprivalo būti išrašomos PVM sąskaitos faktūros, netaikoma šiuo atveju, nes tarp šalių nėra susitarimo dėl netesybų mokėjimo.
30.5. Teismas pagrįstai nenustatė pagrindų sumažinti kompensaciją, kurią Tiekėjas privalo sumokėti ieškovei. Taip pat byloje įrodyta, kad, Tiekėjui nutraukus Sutartį, ieškovė veikė aktyviai ir stengėsi sumažinti kompensacijos sumą, kurią Tiekėjas privalo jai sumokėti.
30.6. Dėl apeliantės su apeliaciniu skundu prašomo pridėti prie bylos jo pateikto įrodymo, ieškovė pažymi, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šio dokumento nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas yra nepagrįstas. Be to, atsakovės teigimu, teikiamas įrodymas yra susijęs su UAB „Palink“ 2016 metams organizuoto elektros energijos pirkimo konkursu, tačiau byloje ginčas kilęs dėl Sutarties, sudarytos įvykus UAB „Palink“ 2018 metams organizuotam pirkimo konkursui. Tai reiškia, kad teikiamas įrodymas nėra susijęs su ginčo dalyku ir nesusijęs su aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės bylai teisingai išspręsti.
30.7. Teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės susijęs su faktinių aplinkybių vertinimu, byloje pateikta daug įrodymų, kurių efektyvesnis ištyrimas gali sukelti poreikį teismui užduoti klausimus šalims, todėl būtų tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo ginčo Sutarties 10.2 punkto vertinimu ir aiškinimu. Teigia, kad šalys nesusitarė dėl kompensacijos, kai yra perkamas faktinis elektros suvartojimo kiekis, tokia sąlyga galėtų būti įgyvendinta, jeigu šalys būtų susitarusios dėl fiksuoto elektros energijos kiekio pirkimo.
33. Taigi, iš esmės byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių buvusios valios sudarant sutartį ir dėl Sutarties 10.2 punkto aiškinimo, taikant sutarties vienašališko nutraukimo teisines pasekmes.
Dėl atsakovės į bylą pateikto naujo įrodymo
34. Atsakovė teikia į bylą ieškovės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties šabloną, kuriame yra detaliai aptarta bauda už vienašalį sutarties nutraukimą. Teigia, kad tokią sutartį ieškovė siekė sudaryti su tiekėjais 2016 m. Šiuo dokumentu atsakovė įrodinėja, kad ieškovė anksčiau aiškiai apsibrėždavo sutarties nutraukimo sąlygas, todėl ta aplinkybė, kad šalių sudarytoje Sutartyje yra tik nuoroda į Komercinį pasiūlymą, patvirtina tai, kad dėl kompensacijos šalys nesitarė.
35. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės teikiamu nauju įrodymu bei įvertinęs jo vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas konkrečios Sutarties nuostatomis, todėl atsakovės teiktas 2016 m. galimas sutarties šablonas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšmingas sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl atsisakytina jį priimti.
Dėl ieškovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
36. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog būtų tikslinga apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje pateikta daug įrodymų, kurių efektyvesnis ištyrimas gali sukelti poreikį teismui užduoti klausimus šalims.
37. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), žodinis jo nagrinėjimas galimas tuomet, kai pats bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 str.).
38. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, taip pat yra pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Todėl byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
39. Tokio teisinio reglamentavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija ieškovės prašymo motyvų, t. y. jog byloje yra daug faktinių duomenų, todėl teismui gali kilti poreikis apklausti bylos šalis, nevertina kaip išimtinės situacijos, lemiančios būtinumą skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos esmė buvo atskleista bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka, šalys savo pozicijas išsamiai išdėstė tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį, todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius būtinybės skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, toks ieškovės prašymas netenkintinas.
Bylos faktinės aplinkybės
40. 2017 m. pabaigoje UAB „Palink“ paskelbė atvirą konkursą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui 2018 m. laikotarpiui įsigyti.
41. Konkurso sąlygos numatė, kad sutartis bus sudaroma vienerių metų laikotarpiui – nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Konkurso sąlygose nurodyta, kad nebus perkamas fiksuotas elektros energijos kiekis.
42. 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovė pateikė ieškovei galutinį komercinį pasiūlymą, kurį ieškovė priėmė dar tą pačią dieną, apie tai informuodama atsakovę el. paštu.
43. UAB „Palink“ ir UAB „Nordic power management“ 2017 m. gruodžio 18 d. sudarė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį Nr. PT-TCH-17-0080 dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 19-25).
44. 2018 m. birželio 1 d. atsakovė el. laišku informavo ieškovę, kad ji nori dviejų mėnesių laikotarpiui sustabdyti Sutarties vykdymą bei pasiūlė ieškovei kompensuoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB „ESO“) garantinio elektros energijos tiekimo kainos ir Sutartyje numatytos kainos skirtumą laikotarpiui nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Ieškovė 2018 m. birželio 7 d. raštu atmetė atsakovės pasiūlymą dėl Sutarties vykdymo sustabdymo.
45. Atsakovė 2018 m. birželio 20 d. raštu pateikė ieškovei pasiūlymą, jog laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vietoj atsakovės elektros energiją jai bei kitoms IKI įmonių grupės bendrovėms tiektų AB „ESO“, susitariant, kad atsakovė sumokės ieškovei AB „ESO“ garantinio elektros energijos tiekimo kainos ir Sutartyje numatytos kainos skirtumą. Pažymėjo, kad atsakovei nesutikus su pasiūlymu ji bus priversta nutraukti Sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d.
46. Ieškovė 2018 m. birželio 25 d. raštu atmetė ir šį atsakovės pasiūlymą. Nurodė, kad sudaryta galiojantis Sutartis turi būti vykdoma. Dėl atsakovės pareiškimo, kad neradus sutarimo, ji bus priversta nutraukti sutartį, ieškovė pažymėjo, kad tokiu atveju tiekėjas privalės padengti ieškovės patirtus nuostolius bei sumokėti kompensaciją, kaip numatyta Sutartyje ir tiekėjo Komerciniame pasiūlyme.
47. 2018 m. birželio 28 d. pranešimu ieškovei atsakovė pažymėjo, kad ji nesutinka su jos pozicija dėl kompensacijos nutraukus Sutartį.
48. Ieškovė atviro konkurso būdu 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su nauju tiekėju UAB „Elektrum Lietuva“ dėl elektros energijos tiekimo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kadangi naujojo tiekėjo kaina buvo aukštesnė, ieškovė 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu iš atsakovei mokėtinos sumos už rugpjūčio mėn. tiektą elektros energiją įskaitė 156 109,71 Eur kaip kompensaciją.
49. Atsakovei nesutikus su ieškovės pozicija, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės jai priteisti iš viso 495 330,89 Eur kompensaciją.
50. 2019 m. kovo 18 d. atsakovė pateikė priešieškinį, ginčydama ieškovės atliktą 156 109,71 Eur įskaitymą bei prašydama šią sumą kartu su delspinigiais priteisti iš ieškovės.
51. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovės priešieškinį atmetė.
Dėl sutarties 10.2 punkto aiškinimo
52. Iš chronologinės įvykių sekos matyti, kad atsakovei neliko ekonominio intereso pasikeitus aplinkybėms (pakitus elektros energijos kainoms rinkoje) išsaugoti sutartinius santykius su ieškove, todėl ji, ieškovei nesutikus stabdyti sutarties vykdymo, nusprendė ją vienašališkai nutraukti, nes sutarties vykdymas jai tapo nuostolingas.
53. Šiuo atveju byloje iš esmės keliamas ginčas dėl Sutarties 10.2 punkto nuostatų aiškinimo. O konkrečiai, Sutarties 10.2 punkto (ii) papunktyje esančios nuorodos į Komercinį pasiūlymą.
54. Iš byloje esančio 2018 m. birželio 28 d. atsakovės rašto UAB „Palink“ matyti, kad ji Sutarties 10.2 punkte esančią nuorodą į Komercinį pasiūlymą suvokė kaip išimtinai susijusį su įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminu. Rašte atsakovė atkreipė dėmesį, jog Sutarties 10.2 sąlygose nurodytas 60 d. įspėjimo terminas yra palankesnis ieškovei, todėl ji sutinka su juo ir mano, kad sutartis šį punktą modifikavo. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja, kad Komerciniame pasiūlyme nurodytas skaičiavimas gali būti taikomas išimtinai tik perkant fiksuotą elektros energijos kiekį, tačiau sutartimi šalys susitarė dėl faktinio elektros energijos kiekio pirkimo, todėl tokia kompensacija, kokia yra numatyta Komerciniame pasiūlyme, tokiu atveju netaikoma.
55. Ieškovė 2018 m. liepos 25 d. atsakovei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Komerciniame pasiūlyme buvo nurodytos trys Sutarties nutraukimo sąlygos: (i) Sutartis gali būti nutraukta prieš vieną mėnesį; (ii) bendru šalių sutarimu; (iii) pagal Komerciniame pasiūlymą pateiktą pavyzdį apskaičiuotai abipusei kompensacijai. Todėl vienašališkai nutraukus sutartį, kaip tai numatyta Sutarties 10.2 punkto (ii) papunktyje, turi būti taikoma kompensacija, kurios apskaičiavimo formuluotė yra nurodyta Komerciniame pasiūlyme. Todėl atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį, ji turi ieškovei kompensuoti ieškovės didesnes išlaidas, susidariusias dėl naujo tiekėjo elektros energijos kainos skirtumo.
56. Sutarties 10.2 p. nurodyta, jog: Sutartis gali būti nutraukta šiais atvejais: (i) rašytiniu abiejų šalių sutarimu dėl Sutarties nutraukimo ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomo Sutarties nutraukimo; (ii) vienašaliu vartotojo / tiekėjo rašytiniu pranešimu, pateiktu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki numatomo Sutarties nutraukimo, kaip numatyta komerciniame pasiūlyme; (iv) dėl esminio kitos šalies padaryto Sutarties pažeidimo vienos iš šalių pranešimu, jeigu toks pranešimas pateikiamas kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo Sutarties nutraukimo; (v) kitais teisės aktuose ir (ar) Sutartyje nustatytais pagrindais (el. b. 1 t., b. l. 29-25).
57. 2017 m. gruodžio 14 d. komerciniame pasiūlyme skiltyje „Nutraukimas“ nurodyta, kad „Neatidėliotina“ (angl. Spot) sutartis gali būti nutraukta prieš 21 dieną be jokių įsipareigojimų. „Fix“ sutartis gali būti nutraukta prieš 1 mėnesį, šalių susitarimu ir atlikus priešpriešinę kompensaciją. Pavyzdžiui IKI (UAB „Palink“) įsigijo iš NPM (UAB „Nordic Power Management“) fiksuotus 12 MWh 2018 metams, kurių kaina (duomenys neskelbtini). IKI nori pakeisti tiekėją nuo 2018 m. gruodžio 1 d., 1 mėnuo dar yra nepanaudotas, taigi 12 MWh x 24 val. x 31 diena = 8 928 MWh. NPM pasiūlys nupirkti šį kiekį rinkoje, ir geriausia pasiūlyta kaina yra (duomenys neskelbtini) eurai. Kainų skirtumas yra (duomenys neskelbtini) Eur/MWh x 8 928MWh = (duomenys neskelbtini) Eur. Ši kompensacija (kainų skirtumas x kiekis) bus sumokėta IKI. Ir atvirkščiai, jeigu rinkos kaina yra žemesnė, tokiu atveju neigiamas rezultatas turi būti kompensuotas atsakovės naudai“ (el. b. 1 t., b. l. 15-16).
58. 2017 m. gruodžio 14 d. komerciniame pasiūlyme numatytas Sutarties periodas ir terminas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., planuojamas metinis suvartojimas (duomenys neskelbtini), nurodytos kainos ir jų skačiavimas ((duomenys neskelbtini)), sąskaitos faktūros pateikimo terminas (iki 10 poataskaitinio mėnesio dienos), apmokėjimo terminas (iki 15 poataskaitinio mėnesio dienos), delspinigiai (0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną).
59. Taigi iš Komercinio pasiūlymo matyti, kad jame yra nurodytos siūlomos kainos ir skaičiavimai, laikotarpis, tačiau nėra numatytas perkamas fiksuotas elektros energijos kiekis. Originalia anglų kalba ruoštame Komercinio pasiūlymo skiltyje „termination“ (liet. nutraukimas) nurodyta „fix 12MW for 2018 at price (duomenys neskelbtini)“, vertime nurodyta „Fiksuotus 12 MW 2018 metams, kurių kaina (duomenys neskelbtini)“, iš esmės šiame pasiūlyme nėra aiškiai, nedviprasmiškai nurodyta, kad kalbama apie būtinybę įsigyti konkretų elektros energijos kiekį („quantity“), be to, pačiame komerciniame pasiūlyme yra nurodytas tik planuojamas kiekis ((duomenys neskelbtini)), o ne fiksuotas. Sutartyje aiškiai apibrėžta, kad ji sudaroma dėl faktinio energijos kiekio suvartojimo, o ne fiksuoto. Be to, apeliantė neteigia, kad nutraukus sutartį, ieškovė pradėjo vartoti didesnį elektros energijos kiekį nei vartojo pagal Sutartį su atsakove, dėl to galėtų susidaryti didesnė kompensacija, nei ji galėjo tikėtis ar numatyti.
60. CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia. Šiame straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Nurodytas reglamentavimas patvirtina bendrąjį principą, kad CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau. Jeigu sutarties išsaugojimas nebegalimas, teismas turi teisę nuspręsti, kokia tvarka ir sąlygomis sutartis bus nutraukta. Tokiu atveju teismas nesaistomas šalių sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012). Tačiau atsakovė, siekdama stabdyti Sutarties vykdymą ar ją nutraukti, jos stabdymo ar nutraukimo būtinumo neįrodinėjo CK 6.204 straipsnyje nurodytais pagrindais (tik nurodė, jog dėl jos įmonių grupėje vykstančių restruktūrizavimo procesų bei rinkos kainų pokyčių, jai sutarties vykdymas yra nuostolingas). Atsakovė, gavusi neigiamą atsakymą iš ieškovės, nesikreipė į teismą su prašymu spręsti dėl tolesnio Sutarties likimo (pvz.: jos pakeitimo ar nutraukimo pasikeitus aplinkybėms), nors šalis, negalinti tinkamai vykdyti sutarties dėl vykdymo suvaržymo esant pasikeitusiomis aplinkybėmis, turi nedelsti ir spręsti sutarties pakeitimo klausimą kuo greičiau, kad būtų atkurta sutartinių prievolių pusiausvyra. Taip pat, kad išvengtų Sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo pasekmių, susijusių su jos vienašališku jos nutraukimu.
61. Atsakovė 2018 m. birželio 20 d. informavo ieškovę, kad dėl AS „Nelja Energija“ akcijų pardavimo proceso, „Nordic Power Management“ grupės restruktūrizavimo proceso, o taip pat dėl netikėtų ir itin didelių kainų Lietuvos elektros energijos rinkoje, jos elektros energijos tiekimo galimybės yra ribotos. Pažymėjo, kad ji vykdydama Sutartį jau patyrė didelius nuostolius. Iš rašto matyti, kad 2018 m. gegužės 31 d. atsakovė informavo ieškovę apie norą nutraukti Sutartį. Taip pat, kad siekdama kompromiso atsakovė su ieškove diskutavo apie laikiną Sutarties vykdymo sustabdymą iki rugpjūčio 1 d. ir per šį laikotarpį siūlė kompensuoti skirtumą, susidarantį tarp ESO garantuotos kainos ir sutartyje numatytos kainos. Pažymėjo, kad dėl susiklosčiusios padėties, jei atsakovė būtų priversta nutraukti bendrovės veiklą, tokia situacija taptų nepalanki ieškovei, nes tokiu atveju atsakovė nebegalėtų kompensuoti jai jokio kainos skirtumo. Apie sprendimą dėl Sutarties stabdymo prašė informuoti iki 2018 m. birželio 29 d. Pažymėjo, jog nepavykus rasti kompromiso, šis atsakovės pranešimas laikytinas pranešimu apie vienašališką Sutarties dėl elektros energijos tiekimo nutraukimą.
62. Atsakovė 2018 m. birželio 20 d. pranešime nurodė, jog jos teisininkai ją patikino, kad nutraukus sutartį jai nepriklausytų mokėti kompensacijos, tačiau, tame pačiame pranešime nurodo, jog ieškovei nesutikus su Sutarties stabdymo aplinkybe, tai galėtų priversti atsakovę nutraukti jos veiklą, ji nebegalėtų kompensuoti jai kainos skirtumo. Taigi, nors atsakovė teigia, kad kompensacijos mokėjimas jai nepriklauso, tačiau ieškovei dar neišreiškus pozicijos dėl jos naujai teiktų pasiūlymų, ji savo pranešime aptarė Sutarties stabdymo ir kompensacijos mokėjimo aplinkybes, kurios sutampa su Komerciniame pasiūlyme išdėstytomis. Tai patvirtina aplinkybę, kad Kompensavimo sąlyga, atsakovei nutraukus Sutarties vykdymą, jai buvo aiški, t. y. atsakovė sudarydama Sutartį suvokė, kokiomis aplinkybėmis ji turės prievolę mokėti kompensaciją (tuo metu, kai pati netieks elektros energijos ieškovei Sutartyje aptartu laikotarpiu) ir kokia yra kompensacijos apskaičiavimo tvarka.
63. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
64. CK 6.193 straipsnio 1 dalies nuostatose ir Kasacinio teismo vieningoje praktikoje yra nurodoma, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019).
65. Iš šalių ikisutartinių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė siekė, kad būtų Sutartis sudaryta dėl konkretaus elektros energijos kiekio pirkimo ir kai sutartis kiekvienos iš šalių gali būti nutraukta ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatomo Sutarties nutraukimo. Taip pat siūlė variantą, jog Sutartį šalis gali nutraukti sumokėdama už konkretų energijos kiekį, t. y. Sutarties nutraukimo iniciatoriui atperkant 7 MW elektros energijos lygiu grafiku iki numatytojo Sutarties pabaigos termino po (duomenys neskelbtini) Eur/Mwh (el. b. 2 t., b. l. 82-88). Tačiau nepriklausomai nuo vykusių derybų iki Sutarties pasirašymo, Sutartis buvo sudaryta atitinkamomis sąlygomis, kurios jos pasirašymo metu tenkino abi Sutarties šalis. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė ieškovei siūlė kompensacijos sąlygą – Sutarties nutraukimo iniciatoriui atperkant 7 MW elektros energijos lygiu grafiku iki numatytojo Sutarties pabaigos termino po (duomenys neskelbtini) Eur/Mwh, tačiau ieškovės toks pasiūlymas netenkino, todėl ji į Sutartį įtraukė nuorodą į atsakovės 2017 m. gruodžio 18 d. pateiktą Komercinį pasiūlymą, kuriame yra aptartas kompensacijos skaičiavimas nutraukus Sutartį (el. b. 2 t., b. l. 97-114). Taigi, vertinant atsakovės teiginius ir ikisutartines derybas, susidarytų tokia situacija, kad ieškovė atmetė atsakovės pasiūlymą dėl jai naudingos kompensacijos ir Sutartyje jos iš viso atsisakė, t. y. modifikavo sutartį sau nepalankiu sprendimu.
66. Toks Sutarties nuostatos aiškinimas neatitiktų kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad – jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019). Atsižvelgiant į tokį išaiškinimą ir į šios Nutarties 65 punkte aptartas faktines aplinkybes, spręstina, kad protingas asmuo nebūtų modifikavęs sutarties sau nepalankiu būdu. Be to, iš atsakovės 2018 m. birželio 20 d. rašto matyti, kad ji puikiai suvokė savo atsakomybes ribas sustabdžius ar nutraukus sutartį. Todėl vertinant byloje esančių faktinių duomenų ir nustatytų aplinkybių visetą, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovės argumentai, jog susitarimo dėl kompensacijos mokėjimo Sutartyje nebuvo, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys, šalių ikisutartinės derybos, susirašinėjimas dėl Sutarties stabdymo / nutraukimo galimybės, patvirtina, kad kompensacijos nuostata Sutartyje buvo įtvirtinta ir jos apskaičiavimas numatytas Komerciniame pasiūlyme ir tai, sudarant Sutartį, atitiko šalių interesus ir valią. Atitinkamai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei 495 330,89 Eur (skirtumą, susidariusį dėl skirtingų tiekėjų kainų pokyčio), o atsakovės priešieškinį, kuriuo ji reikalavo iš ieškovės priteisti 156 109,71 Eur (už 2018 m. rugpjūčio mėn. tiektą elektros energiją), atmetė.
Dėl kompensacijos skaičiavimo su pridėtinės vertės mokesčiu
67. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensacijos dydį skaičiavo su pridėtinės vertės mokesčiu. Vien tai, kad ieškovė apmokėjo naujojo tiekėjo sąskaitas su PVM, nereiškia, kad kompensacijos dydis galėtų būti skaičiuojamas su PVM. Be to, tokio dydžio netesybos yra per didelės, pažeidžiančios protingumo ir teisingumo principus.
68. 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė sudariusi sutartį su UAB „Elektrum Lietuva“ (el. b. 1 t., 42-49), už elektros energijos tiekimą ieškovės objektuose (el. b. 1 t., 54-57) sutarė atitinkamas kainas (el. b. 1 t., 51-52). Ieškovė pateikė sąskaitas ir ataskaitas, iš kurių matyti, kad ji naujajam tiekėjui atlikdavo mokėjimus su pridėtinės vertės mokesčiu (el. b. 1 t., b. l. 59-60; 70, 80, 135-136, 2 t., b. l. 25-26), taip pat duomenis, kurie patvirtina, kad ieškovė jai pateiktas sąskaitas apmokėjo (el. b. 1 t., b. l. 61, 77; 81, 185, 2 t., b. l. 27).
69. Iš elektros energijos kainų skirtumo apskaičiavimo matyti, kad rugsėjo mėn. skirtumas buvo 129 016,29 Eur, be PVM (el. b. 1 t., b. l. 67), su PVM – 156 109,71 Eur (el. b. 1 t., b. l. 68), spalio mėn. – 135 401,99 Eur be PVM (el. b. 1 t., b. l. 82), lapkričio mėn. 133 575 Eur be PVM (el. b. 1 t., b. l. 186), gruodžio – 135 836,52 Eur be PVM (el. b. 2 t., b. l. 28). Ieškovė 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu atliko įskaitymą iš atsakovės 156 109,71 Eur sumai.
70. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje ginčo nėra dėl netinkamo kompensacijos apskaičiavimo, t. y. dėl sumų nesutapimo ir pan. Atsakovė iš esmės teigia, kad priteisiant kompensaciją neturėjo būti priskaičiuojamas PVM, nes netesybų skaičiavime tai nenumatyta.
71. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys Sutartyje nesusitarė dėl netesybų priteisimo ir jų dydžio, tačiau susitarė dėl kompensacijos mokėjimo vienai iš šalių vienašališkai nutraukus sutartį, tai nelaikytina sutarties pažeidimu. Todėl teismas pasisakė, kad jis neturi pagrindo spręsti dėl kompensacijos sumažinimo, neįskaičiuojant PVM.
72. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šalių Sutartyje aptarta kompensacija nėra netesybos. Tai, kad netesybų prigimtis yra kompensacinė, nesudaro pagrindo Sutartyje aptartą Kompensaciją prilyginti netesyboms. Šiuo konkrečiu atveju kompensacija atsakovei yra vienašališko sutarties nutraukimo kaina, tai negali būti tapatinama su Sutarties pažeidimu. Todėl pritartina, kad šalių laisva valia, vadovaujantis sutarčių laisvės principu, aptartos sutarties nutraukimo kainos – šiuo atveju kompensacijos dalį pripažinti nepagrįsta, dėl priskaičiuoto PVM, nėra pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju, Kompensacijos tikslas iš esmės padengti ieškovės patiriamas papildomas išlaidas dėl pasikeitusio Tiekėjo. Kadangi ieškovės patiriamos papildomos išlaidos susidaro iš mokesčio už elektros suvartotą energiją bei pridėtinės vertės mokesčio, ieškovė įgijo teisę į visų savo faktiškai patirtų papildomų išlaidų kompensavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė kompensaciją įskaičiavus ir pridėtinės vertės mokestį.
73. Dėl aukščiau aptartų argumentų, atsakovės teiginiai, kad tokio dydžio netesybos yra per didelės, taip pat atmestini. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad ieškovė faktiškai patyrė mažesnius nuostolius, nei juos prašė priteisti iš atsakovės (pvz.: faktiškai nemokėjo PVM).
Dėl bylos baigties
74. Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, bei tai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Priešingai, teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, priimdamas sprendimą vadovavosi ginčui aktualiomis teisės normomis ir jas taikė tinkamai, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, su juo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
75. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
76. Apeliacinio skundo netenkinus, UAB „Nordic Power Management“ patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 str.). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovė UAB „Palink“.
77. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
78. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2019 m. lapkričio 6 d. (2019 m. ketvirtąjį ketvirtį)) sudarė 1 289 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 675,70 Eur (1 289 Eur x 1,3).
79. Ieškovė 2020 m. birželio 22 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu pateikė duomenis, kad ji faktiškai patyrė 3 531,48 Eur atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsiliepimą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. (2019 m. IV ketvirtį). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos (3 531,48 Eur) viršija Rekomendacijose maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, tai, kad šioje stadijoje, kai byla jau yra išnagrinėta iš esmės ir ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko savo ieškinio poziciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų priteistinų sumų už advokato pagalbą, todėl ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos, jai priteisiant 1 675,70 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nordic Power Management“ (juridinio asmens kodas 302548646) ieškovės UAB „Palink“ (juridinio asmens kodas 110193723) naudai 1 675,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Jūratė Varanauskaitė