Baudžiamoji byla Nr. 2K-88-942/2016

                                                                                                    Teisminio proceso Nr. : 1-65-1-00724-2014-3

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 

                                                                                                    2.4.6.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Linai Beinarytei,

gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį (2014 m. gegužės 25 d. epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams, 145 straipsnio 2 dalį (2014 m. gegužės 26 d. epizodas) laisvės atėmimu vieneriems metams, 145 straipsnio 1 dalį (2014 m. gegužės 26 d. epizodas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

V. B. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendis ir byla perduota Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, įtariamojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. B. nuteistas:

1.1. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. gegužės 25 d., būdamas Kauno r. ir Kaune, terorizavo K. B.:

2014 m. gegužės 25 d., rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimus 23:54:34 val. – „As pasiryzes viskam tau irodziau šiandien gryziu tave nuzudyti.nusausiu tuiu lt daug ginkla gausiu.ruoskis“, 23:56:03 val. – „Ka mane apgaudinėji su kytu. manes ndzeminsi.geriau sesiu bet tu mirsi prisiekiu tau.pasiziuriek esi stora bet tave myliu“, 23:57:51 val. – „Grysiu ma„ina sudauzyti“, baugino nukentėjusiąją;

2014 m. gegužės 26 d. 09:23:27 val. rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą: „Geriau sesiu i lageri bet paule nuskriausiu kentesi taip kaip db as kenčiu“ ir 09.42 val. SMS pranešimą: „Nenorejei graziai duot laiko.tai kentesi“ baugino nukentėjusiąją;

2014 m. gegužės 30 d. 11:54:32 val. rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą: „Tu mirsi bet su kitu nebusi.as gudresnis nei mentai“ ir 12:03:52 val. rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą: „As šiandien grysiu masina sudauzyti.“, baugino nukentėjusiąją;

2014 m. gegužės 31 d. 01:08:27 val. rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą: „Tau ziuriu mano prasymas px.dings sviesa.lysk laukt.ar man su durim ineit“ ir 01:21:53 val. SMS pranešimą: „Kalbesi paskutine diena prisiekiu tau meile.as taves sulauksiu.ateik prie lango“, baugino nukentėjusiąją;

2014 m. birželio 06 d. 22:26:29 val. rašydamas nukentėjusiajai K. B. SMS pranešimą: „Nuzudysiu tave sia nakty man uzejo“ baugino nukentėjusiąją.

Be to, V. B. 2014 m. birželio 6 d. 21.23 val. skambino nukentėjusiajai K. B. ir grasino nužudyti: „užmušiu tave žertva šiandien, aš tau duodu žodį, pakasiu blet aš tave. Ką tu tyli žertva jobana, stora kiaule tu, paršas tu, užmušiu tave šiandien, duodu žodį aš tau blet. Nuvažiuosiu į (duomenys neskelbtini), ištaškysiu visą kaimą, tu mane žinai ką aš galiu blet, teisingai. Tu žinau ką aš galiu padaryti. Ką aš turiu tu pati žinai blet. Mirsi kurva, aš tau duodu žodį kad tu mirsi padla ar tave šiandien pakasiu blet“, baugino nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

1.2. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį V. B. nuteistas už tai, kad, būdamas Kaune ir Kauno r., nuo 2014 m. gegužės 26 d. 09:00:56 val. iki 2014 m. birželio 16 d. 23:07:20 val. sistemingai, iš viso 100 kartų, skambino bei rašė SMS pranešimus iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., R. J., grasindamas išžudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti R. J., taip baugino nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

1.3. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 26 d., apie 11.00 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, K. B. sėdint automobilyje „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), grasino nužudyti, sakydamas, kad jai išlipus iš automobilio ją papjaus, tyčia įkišo medinį nenustatytą daiktą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, dėl to K. B. negalėjo patekti į buto vidų, nuolat siuntė SMS pranešimus, kuriuose grasino su ja susidoroti, jai kerštauti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendį ir bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui, nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. B. pateiktame kaltinime neteisingai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nes pagal BK 145 straipsnio 2 dalį inkriminuotas kaltinimas – bauginimas, neatitinka šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių (terorizavimo ar sistemingo bauginimo), tai trukdo teismui nagrinėti bylą, o kaltinamajam gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Kaltinamajame akte kaltinimas V. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl R. J. bauginimo suformuluotas nenurodant tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos, kaip konkrečiai (kokiu tekstu) jis ją baugino, koks buvo bauginimo mechanizmas (kaip ir dėl ko baugino), kodėl aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, t. y. nesukonkretintos sistemingų bauginimų, panaudojant psichinę prievartą, aplinkybės. Be to, bylos medžiagoje ir kaltinamajame akte nepateikti duomenys, grindžiantys šį kaltinimą. Esant šiems kaltinamojo akto trūkumams pažeista kaltinamojo (įtariamojo) teisė žinoti, kuo jis įtariamas, ir duoti parodymus (BPK 21 straipsnio 4 dalis), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), teisė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, negali būti ištaisyti teismo posėdyje, todėl trukdo nagrinėti bylą.

3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Laima Šatkienė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatorė, remdamasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-581/2011, 2K-480/2012, 2K-254/2013, 2K-268/2013 pateiktais išaiškinimais dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje numatyto sprendimo priėmimo sąlygų, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas abstrakčiai ir lakoniškai aptarė BPK 219 straipsnio pažeidimus, padarytus surašant kaltinamąjį aktą, ir nenurodė, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą.

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. B. pareikštuose kaltinimuose nenurodytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas ir vieta, kad tik deklaratyviai nurodyta, jog jis R. J. grasino nužudyti visą jos šeimą, kad neįmanoma suprasti bauginimo mechanizmo (kaip ir dėl ko baugino), kodėl aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Pasak kasatorės, iš kaltinamojo akto matyti, kad jame nurodyta V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. išdėstytos visos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą atitinkamai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis. V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BPK 187 straipsnio tvarka surašyto pranešimo apie įtarimą turinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinimai V. B. (epizodas dėl grasinimo R. J.) buvo pareikšti dėl to, kad jis, būdamas Kaune ir Kauno r. (nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta), nuo 2014 m. gegužės 26 d. 09:00:56 val. iki 2014 m. birželio 16 d. 23:07:20 val. (nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas) sistemingai skambino bei rašė SMS pranešimus iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., R. J. iš viso 100 kartų (nurodytas sistemingumas), kuriomis grasino išžudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti R. J. (nurodytas nusikalstamos veikos būdas). Be to, kasatorė pažymi, kad iš nukentėjusiosios R. J. parodymų matyti, jog šiuo metu ji neturi išlikusių V. B. rašytų SMS pranešimų, nes telefono ekranas pakeistas ir jie visi išsitrynė. Esant šioms aplinkybėms, nėra galimybės sukonkretinti kaltinimo, jis detalizuotas ir sukonkretintas tiek, kiek tai leido padaryti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pirmosios instancijos teismas V. B. veiksmus sukonkretino tiek, kiek tai leido padaryti bylos duomenys. V. B. ir jo gynėjai viso proceso teisme metu nepareiškė abejonių dėl pateiktų kaltinimų neaiškumo ar nekonkretumo. Taigi, kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąją aktą ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, o iš esmės neišnagrinėjęs V. B. apeliacinio skundo pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Laimos Šatkienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl bylos perdavimo prokurorui pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą pagrįstumo

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą perduoti bylą prokurorui dėl to, jog buvo surašytas BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, taip iš esmės pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Kartu kasatorė teigia ir tai, kad šis teismas, nepagrįstai perduodamas bylą prokurorui, neišnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo, taip iš esmės pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui.

Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytą sprendimą gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-435/2013).

Pagal BK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta ir padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-581/2011, 2K-254/2013). Pagal teismų praktiką iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nurodė tokias aplinkybes, kuriomis grindė savo sprendimą taikyti BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą: pagal BK 145 straipsnio 2 dalį inkriminuotas kaltinimas – bauginimas neatitinka šiame straipsnyje nurodytų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių (terorizavimo ar sistemingo bauginimo) ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą, o kaltinamajam gintis nuo jam pareikštų kaltinimų; kaltinimas V. B. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl R. J. bauginimo suformuluotas nenurodant tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko ir vietos, kaip konkrečiai ir dėl ko ją baugino, kodėl aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį; bylos medžiagoje ir kaltinamajame akte nepateikti duomenys, grindžiantys šį kaltinimą; dėl šių kaltinamojo akto trūkumų pažeista įtariamojo teisė žinoti, kuo yra įtariamas, ir duoti parodymus (BPK 21 straipsnio 4 dalis), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), teisė pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis); kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, negali būti ištaisyti teismo posėdyje, todėl trukdo nagrinėti bylą.

Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad kaltinamajame akte netinkamai suformuluotas kaltinimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiosios R. J. sistemingo bauginimo.

Kaltinamajame akte nurodyta: V. B., būdamas Kauno mieste ir Kauno r., sistemingai skambino ir rašė SMS pranešimus iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., R. J. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. 09:00:56 val. iki 2014 m. birželio 16 d. 23:07:20 val., iš viso 100 kartų, kuriomis grasino išžudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti R. J., taip baugino nukentėjusiąją. Šioje V. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Iš tikrųjų, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, kaltinime konkrečiai nenurodytas nė vienas atvejis, kaip konkrečiai (kokiu tekstu) reiškėsi grasinimas R. J. padaryti pavojingą gyvybei veiką, vien tik nurodant, kad iš viso 100 kartų skambinant ar rašant SMS pranešimus buvo išreikšti tokie grasinimai. Tačiau, kaip matyti iš kaltinamojo akto, toks kaltinimas grindžiamas: R. J. parodymais (t. 1, b. l. 53–54); 2014 m. spalio 28 d. nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija), kuria pavesta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnams susipažinti su mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusioji R. J., įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis, SMS žinučių turiniu nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki birželio 25 d. (t. 1, b. l. 65–66); 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl telefono numerio išklotinių analizės, kuriame nurodyta, kad gauta informacija kompaktiniame diske pagal 2014 m. spalio 28 d. nutarimą, ir nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 23 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino ir rašė SMS pranešimus R. J. 100 kartų (t. 1, b. l. 70).

Pažymėtina, kad, pabaigus ikiteisminį tyrimą, susipažindamas su bylos medžiaga, V. B. ir jo gynėjas jokių prašymų neturėjo. Kauno apylinkės teismo teisėja, susipažinusi su gauta byla, nutartimi, vadovaudamasi BPK 232, 233 straipsniais, nutarė perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje, prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, V. B. nurodė suprantąs, kuo kaltinamas, kaltu neprisipažino, o vėlesnių teismo posėdžių metu nei teisiamasis, nei jo gynėja nenurodė jokių šio procesinio dokumento trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs minėtus įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl R. J. sistemingo bauginimo, pripažino V. B. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutartyje grąžinti bylą prokurorui nurodyti tariamieji kaltinamojo akto trūkumai nesutrukdė apylinkės teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Nuteistasis apeliacine tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašydamas jį nuteisti teisingai už tai, ką padarė, ir sušvelninti bausmę; neprisipažino rašęs SMS pranešimus R. J. ir prašė dėl šios veikos jį išteisinti, tačiau netvirtino nesupratęs kaltinimo.

Kasatorė pagrįstai nurodo, kad kaltinimas V. B. dėl sistemingo grasinimo R. J. buvo pareikštas nurodant nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, sistemingumą, t. y, kad jis, būdamas Kaune ir Kauno r. (nusikalstamos veikos padarymo vieta), nuo 2014 m. gegužės 26 d. 09:00:56 val. iki 2014 m. birželio 16 d. 23:07:20 val. (nusikalstamos veikos padarymo laikas) sistemingai skambino bei rašė SMS pranešimus iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. B., R. J., iš viso 100 kartų (sistemingumas), kuriomis grasino išžudyti visą jos šeimą, o paskutinę nužudyti R. J. (nusikalstamos veikos būdas). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš esmės pasitvirtino faktinės minėtos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Darytina išvada, kad kaltinamajame akte išdėstytos inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės kaltinimo aplinkybes, kaip parodė bylos procesas pirmosios instancijos teisme, netrukdė bylą nagrinėti teisme ir nebuvo iš esmės suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo kaltinimo.

Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta viena iš alternatyvių nusikaltimo sudėtis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą – gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014).

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, V. B. nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. birželio 16 d., t. y. trumpiau nei per mėnesį (per 22 d.), 100 kartų skambino ir rašė SMS pranešimus savo sutuoktinės motinai R. J.; nustatytas ir tikslus nusikalstamos veikos pradžios ir pabaigos laikas. Nukentėjusioji R. J. patvirtino, kad gavo iš V. B. grasinančio pobūdžio žinučių, kuriose jis rašė, kad išžudys visą jos šeimą ir pačią paskutinę nužudys ją, kad neturi išlikusių tokių pranešimų, nes, pakeitus telefono ekraną, jos visos išsitrynė.

Pažymėtina, kad BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016).

Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, nesant teisinių kliūčių, iš esmės neišnagrinėjo byloje paduoto apeliacinio skundo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie suvaržė V. B. teises į jo apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                     Vytautas Masiokas

                                                                                                                 Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                 Aurelijus Gutauskas