Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-141-380/2017

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00023-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 50.1.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. U. įgaliotosios atstovės advokatės Valės Televičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo R. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 18816 straipsnio 1 dalį 28 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimu R. U. nubausta pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį 28 Eur bauda už tai, kad, eidama UAB „P.“ direktorės pareigas, iki 2016-10-11 nevykdė 2016-09-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo, išdėstyto rašte „Dėl 2016 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. BE-18 esančių reikalavimų ir trūkumų pašalinimo įgyvendinimo“, nepateikė informacijos apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-08-03 patikrinimo akte Nr. BE-18 esančių reikalavimų ir trūkumų pašalinimo įgyvendinimą, tai yra nepateikė informacijos apie 4.5. punkte numatytą reikalavimą administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), neskaičiuoti papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą, nesant gyventojų sprendimo. R. U. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatų)“ 6 punktu, 6.1. punktu, 8 punktu, 8.7. punktu, gaisrinės saugos įrenginių priežiūra pagal gaisrinės saugos taisykles ir gaisrinės saugos reikalavimus yra priskirta daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams. Todėl tokių paslaugų išlaidos turėtų būti įskaitomos į namo techninės priežiūros tarifą, o namo gyventojai neturėtų mokėti du kartus už tą pačią paslaugą (nebent butų ir kitų patalpų savininkai patys priimtų sprendimą dėl papildomo mokesčio mokėjimo). UAB „P“ turėjo teisę nustatyti papildomus mokesčius administruojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje už „gaisrinės saugos inžinierinių sistemų priežiūrą“, tačiau tokius mokesčius buvo galima rinkti tik Administravimo nuostatų 6 punkte, 6.1. punkte nustatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka gavus namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimą. UAB „P“ direktorė R. U. neįvykdė savivaldybės vykdomosios institucijos teisėto reikalavimo – nesant gyventojų sprendimo, papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą neskaičiuoti.
2. Apeliaciniu skundu R. U. įgaliotoji atstovė advokatė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo, jog R. U., eidama UAB „P“ direktorės pareigas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ji tik vykdė UAB „P“ (toliau – Administratorius) funkcijas, numatytas administratorių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Administratorius organizavo (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu 5-iais darbotvarkės klausimais, tarp kurių buvo ir gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros klausimas, tačiau balsavimas raštu neįvyko. Pakartotinis balsavimas raštu taip pat neįvyko. (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus Administratorius organizavimo ir anksčiau, tačiau nė vienas iš jų, nesusirinkus kvorumui, neįvyko.
2. UAB „P.“ daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi paskirta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-14 įsakymu. UAB „Pl.“ turėjo pagal perdavimo–priėmimo aktą perduoti UAB „P“, be kita ko, namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo. Tačiau UAB „Pl.“ iki šiol nėra perdavusi UAB „P“ visų dokumentų, todėl, neturint visos techninės dokumentacijos, 2012-07-26 sudarytame (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų apraše nebuvo nurodyti gaisro aptikimo sistemos ir sprinklerinės gesinimo sistemos techniniai duomenys.
3. Pagal senąją 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Dėl daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (toliau – Nuostatos) redakciją, galiojusią iki 2015-08-12, Administratorius turėjo teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, sudaryti sutartis su namo techninės priežiūros paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Gaisrinės saugos sistemų priežiūrą Administratorius organizuoja ir vykdo nuo 2012-05-12, t. y. nuo tada, kai galiojo minėtos Nuostatos (redakcija galiojusi 2011-10-19–2015-08-12), kuriomis ir buvo vadovaujamasi, o Patikrinimo akte ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomi nuo 2015-08-13 galiojančių Nuostatų punktai. Pagal naują Nuostatų redakciją patalpų savininkų pritarimas reikalingas tik tada, jei paslaugą teikia pats Administratorius. Šiuo konkrečiu atveju UAB „P“ negali pati teikti (duomenys neskelbtini) name įrengtų sudėtingų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros, tokią priežiūrą turi vykdyti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, todėl Administratorius organizavo šios paslaugos pirkimą. Kadangi gyvenamojo namo atitiktis gaisrinės saugos reikalavimams yra vienas privalomųjų reikalavimų, 2014-12-08 UAB „P“ ir UAB „S“ sudarytai Techninės priežiūros sutarčiai Nr. 14-12-05 (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimas nebuvo privalomas. (duomenys neskelbtini) daugiabutyje yra net 345 patalpos ir įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Šiai aikštelei keliami padidinti gaisrinės saugos reikalavimai. Kadangi automatizuota gaisrinės saugos inžinerinė sistema turi veikti nepriekaištingai ir nenutrūkstamai, jos priežiūrai būtina nuolatinė kvalifikuota ir patikima priežiūra, kurią gali atlikti tik atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Tai pažymima ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros 2016-08-26 rašte Nr. 1-13-1098(8.3). Gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūra neįeina į nuolatinės techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą, bet yra privaloma pagal Statybos įstatymą bei Statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, todėl mokestis už šią priežiūrą skaičiuojamas pagal paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą. Tarifą už nuolatinę priežiūrą tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybė, o 2002 m. patvirtintas tarifas (0,0232 Eur be PVM) nesikeičia jau 14 metų, nors per tą laiką, kuris praėjo nuo tarifo patvirtinimo, atsirado nemažai naujos statybos namų, tokių kaip (duomenys neskelbtini) daugiabutis, todėl surenkamų nuolatinės priežiūros lėšų nepakanka net pagrindiniams priežiūros darbams apmokėti.
4. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimas – nesant gyventojų sprendimo, neskaičiuoti papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą – yra neteisėtas bei nepagrįstas.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4. Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Skundžiamame nutarime teismas motyvuotai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju taikomos iki 2017-01-01 galiojusio ATPK, o ne šiuo metu galiojančio ANK normos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, taip pat vadovaujasi ATPK normomis.
6. R. U. nubausta pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį už tai, kad, eidama UAB „P“ direktorės pareigas, iki 2016-10-11 nevykdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo – nepateikė informacijos apie reikalavimą administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), neskaičiuoti papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą, nesant gyventojų sprendimo, taip pat neįvykdė reikalavimo neskaičiuoti papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą, nesant (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo.
7. R. U. ir jos įgaliotoji atstovė nesutinka su R. U. nubaudimu, anot jų, R. U. nubausta visiškai nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas dėl R. U. kaltės.
8. Atsakomybė pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį numatyta už neįleidimą ar kitokį kliudymą savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti ūkio subjektus, dokumentų nepateikimą arba dokumentų nuslėpimą, klaidingų žinių suteikimą, taip pat pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą. 
9. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatyta, jog savarankiškos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūra ir kontrolė. Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio 2016-08-03 patikrinimo akto Nr. BE-18 (toliau – Aktas) (b. l. 9-12) matyti, jog vyriausioji specialistė patikrino UAB „P“ veiklą, susijusią su įstatymų ir kitų teisės aktų priskirtų funkcijų vykdymu. Šio patikrinimo metu UAB „P“, be kita ko, buvo nustatytas reikalavimas neskaičiuoti papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą, nesant gyventojų, adresu (duomenys neskelbtini), sprendimo. Su šiuo aktu R. U. buvo supažindinta 2016-08-03. Tačiau šio reikalavimo R. U., kaip UAB „P“ direktorė, neįvykdė, pagal byloje esančius duomenis (b. l. 7–8), papildomas mokestis ir toliau buvo skaičiuojamas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016-09-12 raštu Nr. (4.43.)-R2-2604 (b. l. 14–15) papildomai kreipėsi į UAB „P“ direktorę, prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikti informaciją apie Akte išvardytų trūkumų šalinimą, o būtent iki 2016-10-12 pateikti informaciją apie reikalavimą neskaičiuoti papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą, nesant gyventojų sprendimo. Tačiau duomenų apie tai, kad papildomas mokestis už priešgaisrinės sistemos priežiūrą, nesant gyventojų sprendimo, neskaičiuojamas, R. U. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nepateikė.
10. Iš apeliacinio skundo matyti, jog R. U. ir jos įgaliotoji atstovė ginčija paties reikalavimo (nesant gyventojų sprendimo, papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą neskaičiuoti) teisėtumą. Jų nuomone, UAB „P“ turėjo teisę skaičiuoti papildomą mokestį už priešgaisrinės sistemos priežiūrą, teikiamą (duomenys neskelbtini), nors ir nebuvo gyventojų pritarimo. Nurodo teisės aktus, kuriais grindžia savo argumentus. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog R. U., nesutikdama su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimu (nesant gyventojų sprendimo, papildomo mokesčio už priešgaisrinės sistemos priežiūrą neskaičiuoti), manydama, kad jis yra neteisėtas, neatitinka įstatymų ar  kitų teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę jį ginčyti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. skųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Tačiau R. U. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b. l. 13, 16, 18, 19–20, 21, 50–51), vykdydama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą, organizavo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų apklausas dėl papildomų paslaugų – dėl gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros – teikimo ir mokesčio rinkimo, tokiu savo elgesiu pritardama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nurodymui rinkti papildomus mokesčius tik gavus namo butų ir kitų patalpų savininkų pritarimą. Tik po to, kai UAB „P“ nepavyko gauti butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo dėl papildomo mokesčio rinkimo, suprasdama, kad jai gresia administracinė atsakomybė, iškėlė klausimą dėl reikalavimo teisėtumo / neteisėtumo, tačiau įstatymo nustatyta tvarka jo neapskundė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą prižiūrinti ir kontroliuojanti institucija, turėjo teisę UAB „P“ surašyti reikalavimą, reikalavimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, yra galiojantis, todėl UAB „P“ privalomas. Kadangi UAB „P“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalavimo iki nustatytos datos neįvykdė, teisėtai ir pagrįstai UAB „P“ direktorė R. U. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 18816 straipsnio 1 dalį.
11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teisėtą bei teisingą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
12. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš pateikto 2017-02-06 mokėjimo nurodymo Nr. 20 (b. l. 75) matyti, jog pateikiant apeliacinį skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo sumokėtas 11,25 Eur žyminis mokestis. Pastebėtina, jog apeliacinis skundas administracinių teisės pažeidimų bylose nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jis buvo sumokėtas visiškai nepagrįstai, todėl žyminis mokestis šiuo atveju ne priteisiamas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, o grąžinamas R. U..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

R. U. įgaliotosios atstovės advokatės Valės Televičienės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Grąžinti R. U. 2017-02-06 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                        Aurelija Sadauskaitė