Administracinė byla Nr.: I-3024-289/2015

Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01982-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.5; 3.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

nedalyvaujant pareiškėjams L. Č., V. M., N. R.,

nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tarymo izoliatoriaus atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų skundas, kuriuo prašoma sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar: 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 straipsnis, kuriuo Statuto 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d.: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo Įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d., pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 str., kuriuo buvo laikinai iki 2012 m. gruodžio 31 d., pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. Xl-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos  Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-118 1 str., kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus L. Č., negautas pajamas, t.y. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 572,46 Eur (1976,59 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pareiškėjai V. M. negautas pajamas, t. y. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 470,03 Eur (1622,92 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjui N. R., negautas pajamas, t.y. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 399,05 Eur (1377,84 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio.

Pareiškėjų skunde nurodyta, kad pareiškėjai L. Č., V. M. ir N. R. eina tarnybą Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI arba atsakovas), yra statutiniai valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791 (toliau – Statutas), kurio 3 straipsniu buvo numatytas Statuto įsigaliojimas nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 straipsnio 3 dalyje buvo numatyti padidinti priedų už pareiginį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. – rangą) koeficientai. 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kuriuo buvo laikinai sumažinti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai. Dėl galiojusio teisinio reguliavimo buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir nutarė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad jų pažeistos teisės būtų atstatytos. Šioje situacijoje turi būti laikomasi konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų: negali būti sudaryta prielaidų paneigti teisingumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, juo turi būti apsaugotos pareiškėjų sąžiningai įgytos teisės. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėja L. Č. ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigas Šiaulių TI, 2008 m. liepos 17 d. pareiškėjai buvo suteiktas prižiūrėtojos laipsnis, o nuo 2010 m. sausio 21 d. – pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėja V. M. ėjo Apsaugos priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigas Šiaulių TI. 2007 m. balandžio 17 d. pareiškėjai buvo suteiktas prižiūrėtojos laipsnis, o nuo 2010 m. sausio 21 d. – pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas N. R. ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas Šiaulių TI, 2003 m. gegužės 28 d. pareiškėjui buvo suteiktas prižiūrėtojo laipsnis, o nuo 2010 m. sausio 21 d. – pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas. Pareiškėjams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir specialiu teisės aktu – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį, bausmių vykdymo sistemos pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Svarbu tai, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, pareiginė alga yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Nuo konkrečiam valstybės tarnautojui apskaičiuotos pareiginės algos dydžio, be kita ko, buvo (ir yra) skaičiuojami: priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priedas už kvalifikacinę kategoriją, priedas už tarnybinį rangą ir priemokos. O nuo šių darbo užmokesčio dalių priklauso mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą dydis. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791. Statuto 3 straipsniu buvo numatyta, kad Statutas, išskyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 straipsnio 3 dalyje taip pat buvo nurodyta, kad iki tol galioję pareigūnų priedų už pareiginį rangą apskaičiavimo koeficientai yra didinami, atitinkamai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio); 4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio); 5) už pataisos pareigūno II rangą – iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio); 6) už pataisos pareigūno I rangą – iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio); 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio); 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio); 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio); 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio); 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Šio straipsnio, kaip ir viso Statuto, išskyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m. liepos 1 d. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-123, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t. y. 2010 m. sausio 1 d. 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535, kuriuo buvo laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumažinti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą sumažinta iki 0,1 bazinio dydžio (buvo 0,2 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – iki 0,15 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio); 4) už pataisos pareigūno III rangą – iki 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio); 5) už pataisos pareigūno II rangą – iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio); 6) už pataisos pareigūno I rangą – iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio); 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – iki 0,45 bazinio dydžio (buvo 0,6 bazinio dydžio); 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio); 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – iki 0,55 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio); 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,9 bazinio dydžio); 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 1 bazinio dydžio), numatytas teisės aktas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas. Nurodytas teisės aktas įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1724, kuriuo buvo laikinai, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas. Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI1-118, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas. Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Tokiu būdu buvo sumažinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priedo už turimus rangus koeficientai. Taikant minėtu įstatymu nustatytą priedo už rangą dydį, ginčo laikotarpiu buvo apskaičiuojamas ir pareiškėjams mokamas darbo užmokestis. Be to, tokiu galiojusiu teisinu reguliavimu pareiškėjams, statutiniams valstybės tarnautojams, buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad padidėję pareigūnų rangų apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010 m. sausio 1 d., o vėliau šis lūkestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas. Atsižvelgiant į tai mano, kad turi būti atlyginta žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis dėl ginčo laikotarpiu mokėto mažesnio nei turėjo būti priedo už rangą dydžio. Kaip jau minėta, pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį, bausmių vykdymo sistemos pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už tarnybinį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. rangas), kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo  ir Statuto nustatyta tvarka. Statute aiškiai nurodyta, kad į darbo užmokestį įeina ir priedai už tarnybinį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. rangą). Pažymėtina, kad Statuto 41 straipsnio 3 dalimi buvo keičiami numatytieji priedų už rangus skaičiavimo koeficientai ir iki tol galioję pareigūnų priedų už pareiginį rangą apskaičiavimo koeficientai buvo didinami, atitinkamai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio); 4) už pataisos pareigūno III rangą – iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio); 5) už pataisos pareigūno II rangą – iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio); 6) pataisos pareigūno I rangą – iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio); 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio); 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio); 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio); 10) už pataisos vyresniojo pareigūno rangą – iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio); 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Šio straipsnio, kaip ir viso Statuto, išskyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m. liepos 1 d. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t. y. 2010 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad dar 2009 m. gruodžio 8 d., t. y. iki Statuto įsigaliojimo, Statuto 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535 buvo keičiamos teisės normos, reglamentuojančios priedų už tarnybinį rangą dydį, t. y. šiuo įstatymu buvo laikinai sumažinti iki tol nustatyto pareiginės algos priedų už jaunesniojo rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą sumažinta iki 0,1 bazinio dydžio (buvo 0,2 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – iki 0,15 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio); 3) už jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio); 4) už pataisos pareigūno III rangą – iki 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio); 5) už pataisos pareigūno II rangą iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio); 6) už pataisos pareigūno I rangą – iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio); 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – iki 0,45 bazinio dydžio (buvo 0,6 bazinio dydžio); 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio); 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – iki 0,55 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio); 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,9 bazinio dydžio); 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 1 bazinio dydžio). Atkreiptinas dėmesys ir į Statuto 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XI-535 aiškinamąjį raštą, kuriame įstatymų leidėjas išdėsto, jog „siekiant sutaupyti valstybės lėšas, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d., yra sumažinti pareiginės algos priedų už turimus (rangus) apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pats įstatymų leidėjas tikslingai ir sąmoningai nenurodo, kad didesnių priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų įsigaliojimas yra atidedamas. Ir priešingai, įstatymų leidėjas nurodo, kad padidinti priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai yra laikinai sumažinami. Toks pakartotinis laikinas sumažinimas tęsėsi iki pat 2014 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad nors Statutas įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., didesni priedų už rangus apskaičiavimo koeficientai įsigaliojo taip pat 2010 m. sausio 1 d., tačiau tuo pačiu įstatymu Nr. XI-535 buvo laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumažinti. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-948, kuriuo buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu pareigūnų turėtas teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi jau nuo 2011 m. sausio 1 d., buvo pažeistas. 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1724, kuriuo buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu pareigūnų turėtas teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi jau nuo 2012 m. sausio 1 d., buvo pažeistas. 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-118, kuriuo buvo pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu pareigūnų turėtas teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi jau nuo 2013 m. sausio 1 d., buvo pažeistas. Taigi sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas buvo pratęsiamas dar tris kartus, t.y. 2010 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-948, 2011 m. lapkričio 11 d. įstatymų Nr. XI-1724 bei 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XI1-118. Dėl tokių koeficientų už rangus sumažinimo pareiškėjams buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Tokiu būdu pareigūnų turėtas teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi nuo atitinamų metų, t.y. nuo 2010 m. sausio l d ., nuo 2011 m. sausio l d., nuo 2012 m. sausio 1 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d., buvo pažeistas. Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 15 d. nutarime konstatavo, kad „Kaip minėta, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise; šie principai suponuoja valstybės pareigų užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Atsižvelgiant į visa tai, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos – situacijos“. Mano, kad numatytuoju teisiniu reguliavimu buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai, kad numatytais atitinkamais terminais bus taikomi padidinti priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Dėl tokio įstatymo atidėjimo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo pareiškėjai negavo pajamų, t. y. dėl priedų už rangus apskaičiavimo koeficiento padidėjimo įsigaliojimo atidėjimo patyrė žalą. Atsižvelgdami į tai, prašo teismo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 straipsnis, kuriuo laikinai, iki 2010 m. sausio 1 d., buvo sumažinti priedų už rangus apskaičiavimo koeficientai, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-118 1 straipsnis, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams. Pripažinus, kad aukščiau numatyti teisės aktai prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, prašo teismo priteisti pareiškėjams dėl tokių įstatymų leidėjo veiksmų negautas pajamas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes; tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų. <...> Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos kylančių įpareigojimų valstybei (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).“ Aukščiau nurodytu taikytu teisiniu reguliavimu bausmių vykdymo sistemos pareigūnams buvo pakartotinai laikinai sumažinami priedų už rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, o 2009 metais, įstatymo Nr. Xl-85, Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. Xl-535, XI-948, Xl-1724 ir XII-118, nuostatų bausmių vykdymo sistemos pareigūnams darbo užmokestis mažėjo šiais aspektais: a) mažinant priedų už kvalifikacines kategorijas dydžius; b) mažinant pareiginės algos bazinį dydį; c) mažinant pareiginės algos koeficientus (11-20 kategorijoms); d) mažinant priedo už turimus rangus koeficientus. Kai tuo tarpu kitų valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėjo tik mažinant pareiginės algos koeficientus, priedų už kvalifikacines klases dydžius ar pareiginius laipsnius bei bazinį dydį. Vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu buvo sumažintos tik pareiginės algos koeficientai 11-20 kategorijoms, tačiau nei priedo už laipsnius, nei priedų už kvalifikacines klases dydžiai nebuvo mažinti. Atitinkamai ir kitų statutinių sistemų pareigūnams per jų statusą reglamentuojančius teisės aktus darbo užmokesčio atitinkamų dalių dydžiai nebuvo mažinami. Tad akivaizdu, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu pareiškėjams buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigia, kad analogiškai sumažintiems pareiginės algos koeficientams bei priedams už kvalifikacinę kategoriją, kurių sumažinimas Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, priedų už tarnybinį rangą koeficiento sumažinimas pagal analogiją taip pat turi būti laikomas neteisėtu. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir proporcingumo principo turinį valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimo kontekste, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad esant valstybėje sudėtingai finansinei situacijai, valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimas galimas, jei yra pažeidžiamas ne tik proporcingumo principas, bet ir nediskriminavimo principas, t.y. „atlyginimų mažinimas turi būti nediskriminacinis: atlyginimai turi būti proporcingai mažinami visoms asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės ar savivaldybių institucijose ir kokias pareigas šie asmenys eina“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bausmių sistemos pareigūnų darbo užmokesčio sumažinimas kriziniu laikotarpiu buvo platesnis palyginus su kitais valstybės tarnautojais (ir kitais iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamais darbuotojais), t.y., mažinant ne tik priedų už kvalifikacines kategorijas dydžius, pareiginės algos koeficientus, bazinį dydį, bet ir priedo už turimus rengus koeficientus, kas pagal konstitucinę justiciją turėtų būti laikomas diskriminaciniu bei  neproporcingu ir tokiu būdu prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime taip pat konstatavo, kad „oficialios konstitucinės doktrinos nuostata – atlyginimo už darbą mažinimams turi būti laikinas – suponuoja, kad tokiais atvejais, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė, finansinė būklė ir įstatymų leidėjas nusprendžia pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį yra nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą, t. y. priima sprendimą mažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems mokama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimą už darbą, sumažinti atlyginimai gali būti mokami tik laikinai, t. y. kol valstybėje yra susidariusi tam tikra ypatinga situacija: nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatyti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų dydžiai.“ Kartu šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad „jei dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas.“ Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priedų už rangus koeficientų sumažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis lyginant su kitų statutinių sistemų pareigūnų ir karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu įstatymų nuostatomis numatytais darbo užmokesčio mažinimais bei pažeidžiantis pareiškėjų kaip pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir ši pažeista teisė privalo būti apginta, o padaryti nuostoliai atlyginti pagal nustatytą finansinių praradimų kompensavimo mechanizmą. Jei analogijos su antikonstituciniu pripažintu pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimu nepakanka įrodyti, kad priedų už rangus sumažinimas yra neteisėtas, neproporcingas, diskriminacinis bei pažeidžiantis pareiškėjų teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą, prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 4 straipsnio 1, 2 dalimis, 95 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d.: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno 1 rangą – 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas draudimas vykdyti tokius sprendimus, kurie atitinka šias sąlygas: buvo priimti pagal teisės aktą iki jo pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, priėmimo metu buvo grindžiami teisės aktais, dar nepripažintais prieštaraujančiais Konstitucijai, ir dėl to buvo preziumuojama, kad jie yra teisėti, ir tuo metu, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo tie teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, nebuvo įvykdyti. „Ginčuose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo „sprendimo vykdymu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme sali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme“ (iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. Al-638/2005). Taigi pareiškėjų pažeista ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi garantuojama teisė į teisingą darbo užmokestį teisinėje valstybėje visada gali būti ginama teisme. Teigiant priešingai, būtų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai dėl teisminės gynybos prieinamumo bei garantuojantys asmens teisę į teisingą darbo apmokėjimą, o pati asmens teisė į pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi – asmuo net ir per įstatyme nustatytą terminą kreipęsis į teismą dėl inter alia iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų. Vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi bendrasis ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pareiškėjams ne visas darbo užmokestis buvo mokamas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pareiškėjų teisių pažeidimas vyko kiekvieną dieną. Taigi, mano, kad į teismą dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepažeisdami terminų, nustatytų tokiems reikalavimams pareikšti, ir yra išsaugoję galimybę ginti pažeistas savo teises teismine tvarka: kol bent daliai reikalavimų nėra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, kol turi teisę kreiptis į teismą dėl tos teisės teisminės gynybos ir šiam ginčui spręsti yra taikomas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1788/2014 dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, delspinigių ir palūkanų priteisimo, daro išvadą, kad tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas Šiaulių tardymo izoliatorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 68 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 81 straipsniu, 88 straipsniu, išdėstytais faktais bei argumentais prašo: sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar: 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 straipsnis, kuriuo Statuto 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2  ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535 (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d.: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą – 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio, neprieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 straipsniui, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 straipsniui, kuriuo buvo laikinai iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. Xl-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos  Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-118 1 straipsniui, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams; pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus L. Č. negautas pajamas, t.y. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 572,46 Eur (1976,59 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjai V. M. negautas pajamas, t.y. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 470,03 Eur (1622,92 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio, pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjui N. R. negautas pajamas, t.y. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 399,05 Eur (1377,84 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio.

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Atsiliepimu (42–46 b.l.) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja L. Č. Šiaulių tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigose dirba nuo 2007-12-03. Jai 2008-07-17 buvo suteiktas prižiūrėtojo laipsnis, 2010-01-21 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Pareiškėja V. M. Šiaulių tardymo izoliatoriuje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigose dirba nuo 2007-03-15. Jai 2007-04-17 buvo suteiktas prižiūrėtojo laipsnis, o 2010-01-21 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas. Pareiškėjas N. R. į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas paskirtas 2002-11-04. Jam 2003-05-27 buvo suteiktas prižiūrėtojo laipsnis, o 2010-01-21 suteiktas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas. Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai ir pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas yra nustatyti Statuto 41 straipsnio 3 ir 4 dalyse. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791. Statuto 3 straipsniu buvo numatyta, kad Statutas, išskyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad iki tol galioję pareigūnų priedų už pareiginį rangą apskaičiavimo koeficientai yra didinami (pareiškėjams aktualūs), atitinkamai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – iki 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio) ir t.t. Tačiau šio straipsnio, kaip ir viso Statuto, išskyrus jo 3 straipsnio 2 dalį, įsigaliojimas buvo numatytas 2009 m. liepos 1 d. 2008 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-123, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau, t. y. 2010 m. sausio 1 d. 2008 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimo departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535, kuriuo buvo laikinai, iki 2010 m. gruodžio 31 d. sugrąžinti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai (pareiškėjams aktualūs), atitinkamai : 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą sumažinta iki 0,1 bazinio dydžio (buvo 0,2 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą – iki 0,15 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą – iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio) ir t.t. Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948, kuriuo buvo laikinai, iki 2011 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintas pareiginės algos priedų už turimus langus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas. Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2011 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724, kuriuo buvo laikinai, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintas pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas. Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-118, kuriuo buvo laikinai, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas sumažintas pareiginės algos priedų už turimus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų galiojimas. Numatytas teisės aktas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai“ (įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.), tačiau jame nebuvo nagrinėtas ir nustatytas neteisėtas darbo užmokesčio sumažinimas dėl priedų už tarnybinį laipsnį (rangą) mažinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatytas sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2013 m. liepos 1 d. nutarimu be kita ko, nutarė, kad: Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija; 2010 m. birželio 30 d. redakcija; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjai savo skunde teismui nurodo, kad dėl minėtų koeficientų už rangus sumažinimo jiems buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Atsakovas pažymi, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimą, įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieš jiems įsigaliojant nebuvo taikomi apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjų darbo užmokestį, todėl pareiškėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jų teisės ir teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 16 d. administracinėje byloje Nr. A-1688-822/2015 nurodė, kad negalima paneigti, kad 2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius nei ginčo metu galioję priedo už rangą koeficientus. Ši nuostata pagal faktini teisinį reguliavimą statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl ginčo teisės nuostatų, numatančių palankesnius koeficientus, įsigaliojimo 2010 m. sausio 1 d., pažymi, jog iš tiesų Seimas 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-123, kurio 1 straipsniu iš esmės nustatė, jog pakeitimai, susiję su didesniu priedo už rangą koeficientu, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. Tačiau 2009 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-535, pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį didesni koeficientai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. Tuo metu remiantis šio įstatymo 1 straipsniu ir 5 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. sausio 1 d. galioja iki tol taikytas, t. y. nepadidintas ginčo priedų apskaičiavimo koeficientas. Pagal šio įstatymo projekto 2009 m. lapkričio 18 d. aiškinamąjį raštą Nr. XIP-1427 bei lyginamąjį variantą Nr. XIP-1428 matyti, jog pareiškėjų argumentai dėl didesnių koeficientų įsigaliojimo 2010 m. sausio 1 d. formaliai pagrįsti. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas, mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, ginčo laikotarpiu nesilaikė teisės aktuose nustatytu reikalavimų, susijusių su priedo už rangą dydžiu. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ginčo laikotarpiu pareigūnams turėjo būti mokami priedai už turimus rangus (anksčiau – pareiginius laipsnius), savo dydžiu prilygę iki 2010 m. sausio 1 dienos galiojusiems. Ginčo, kad šis teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju faktiškai nebuvo taikytas, nėra. Pareiškėjai L. Č., V. M. ir N. R. nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, nemokėdamas jiems padidinto priedo už rangą laikotarpiu nuo 2010-01-31 iki 2013-12-31, pažeidė jų teisėtus lūkesčius. Tai yra, priedų už rangus koeficiento didinimo lakinas sumažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, dėl ko jie negavo pajamų, t. y. dėl priedų už rangus apskaičiavimo koeficiento padidėjimo įsigaliojimo atidėjimo pareiškėjai patyrė žalą. Atsakovas pažymi, kad iš skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjai šių principų pažeidimą sieja ne su Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kaip atsakovo, veiksmais, o su įstatymo leidėjo veikla ir valia. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nemažai yra pasisakę apie teisėtų lūkesčių principą ir jo taikymą Lietuvos teisėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nustatyta, kad penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje buvo konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, inter alia susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų atlyginimo už darbą mažinimu. Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo (šiuo klausimu žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimus). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lūkesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali būti laikomas konstituciškai pateisinamu. Atsakovas mano, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas priedo už rangą koeficiento dydžio padidinimą, pakankamai aiškiai, tiksliai ir apdairiai jį koregavo. Pažymi, kad pirmieji teisinio reguliavimo pokyčiai, iš kurių buvo galima suprasti apie leidėjo pasikeitusius ketinimus, paaiškėjo dar 2008 m. gruodžio 23 d., kai buvo atidėtas palankesnių įstatymo nuostatų galiojimas iki 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas pasisakė, kad nagrinėjamas teisinis kontekstas suteikė pareiškėjams pakankamai galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties. Juolab atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sąlygų. Iš nuoseklios teisės aktų ir teisminės praktikos analizės matoma, kad priedas už rangą yra tik viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, kuri dideliu mastu nelemia viso darbo užmokesčio dydžio, todėl pareiškėjų argumentai dėl jų patirtos žalos yra tik deklaratyvūs, todėl turėtų būti atmesti. Be to, teisėjų kolegija, turėdama omenyje įstatymų leidėjo plačią teisėkūros laisvę, įvertinusi, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, pareiškėjams tenkančią sunkumų naštą, tai, kad pareiškėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiūriu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų našta, sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-07-16 administracinė byla Nr. A-1688-822/2015). Pareiškėjų prašymas dėl bylos sustabdymo ir ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui neturėtų būti vertinamas, o skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnai, kurių specifinį statusą ir teises reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, todėl mechaninis jų sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigūnais nėra galimas, todėl pareiškėjų argumentai, kad sumažintas priedas už padidintą rangą yra neteisėti, neproporcingi ir diskriminaciniai, yra nepagrįsti, nes neturi jokio teisinio pagrindo. Priešingai, atsakovas pažymi, kad nėra duomenų, kad pareiškėjams L. Č., V. M. ir N. R. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, nes iš nagrinėtų teisės aktų matyti, kad įstatymų leidėjas nenumatė priedų už rangą koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas, o tiesiog (ne nuo atsakovo veikimo ar neveikimo) ginčo laikotarpiu dėl itin sunkios ekonominės padėties valstybėje nebuvo taikytas planuotas priedų už rangą koeficientas didinimas. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, išskyrus šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Pagal įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Sisteminė nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, jog ginčo atveju atsiranda teisinis pagrindas taikyti senaties terminą, numatytą Darbo kodekse, kadangi Valstybės tarnybos įstatymas ir Statutas nenustato termino iš tarnybos teisinių santykių kylančių pažeistų teisių gynimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (311 str. (redakcija galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-859/2009). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies turi būti taikomas trejų metų senaties terminas, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.

Pareiškėjų L. Č., V. M., N. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjų, statutinių valstybės tarnautojų, teisės gauti darbo užmokestį pažeidimo. Šį savo teisės pažeidimą pareiškėjai sieja su ta aplinkybe, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į darbo užmokestį įskaičiuojamas priedas už rangą (anksčiau – priedas už pareiginį laipsnį) nebuvo padidintas, kaip tai buvo numatyta įstatymų leidėjui 2008 m. lapkričio 6 d. priėmus Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791.

Įvertinus pareiškėjų reikalavimo atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui pobūdį, visų pirma privaloma patikrinti, ar atsakovas, mokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį, inter alia įskaičiuodamas į jį atitinkamo dydžio priedą už rangą, laikėsi teisės aktų reikalavimų, reglamentavusių ginčo teisinius santykius.

Statutinių valstybės pareigūnų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą reguliuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 41 straipsnio nuostatos. Apskaičiuojant pareiškėjų darbo užmokestį buvo taikomi šio statuto 41 straipsnio nuostatose, galiojusiose ginčo laikotarpiu, įtvirtinti koeficientai. Šios aplinkybės neginčija nė viena iš ginčo šalių. Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę viešojo administravimo subjektai, atlikdami administracinius veiksmus, vadovaujasi šių veiksmų atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcija lemia ir tai, kad teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Konstituciją ir teisėtais tol, kol nustatytąja tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Ginčo laikotarpiu nagrinėjamam atvejui taikytinų Statuto nuostatų teisėtumas kvestionuotas nebuvo. Vadinasi tol, kol teisės aktai (jų dalys) nustatytąja tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatytąja tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas šio ginčo subjektams yra privalomas. Šiomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjų darbo užmokestį, nesilaikė imperatyvių teisės normų.

2008 m. lapkričio 6 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo Nr. X-1791 nuostata, numatanti didesnius nei ginčo metu galioję priedo už rangą koeficientus. Ši nuostata pagal faktinį teisinį reguliavimą statutiniams valstybės tarnautojams nebuvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d. Seimas 2008 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-123, kurio 1 straipsniu iš esmės nustatė, jog pakeitimai, susiję su didesniu priedo už rangą koeficientu, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. Tačiau 2009 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-535, pagal kurio 5 straipsnio 2 dalį, didesni koeficientai įsigalioja 2011 m. sausio 1 d. Tuo metu remiantis šio įstatymo 1 straipsniu ir 5 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. sausio 1 d. galioja iki tol taikytas, t. y. nepadidintas ginčo priedų apskaičiavimo koeficientas.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ginčo laikotarpiu pareigūnams turėjo būti mokami priedai už turimus rangus (anksčiau – pareiginius laipsnius), savo dydžiu prilygę iki 2010 m. sausio 1 dienos galiojusiems. Ginčo, kad šis teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju faktiškai nebuvo taikytas, nėra.

Spręsdamas dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių susiformavimo ir galimo pažeidimo bei teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų laikymosi, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai šių konstitucinių teisinių imperatyvų pažeidimą iš esmės tiesiogiai sieja ne su atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais, o įstatymų leidėjo veikla. Šios aplinkybės, atsižvelgus į administraciniams teismams įstatymu suteiktą kompetenciją ir pareiškėjų teikiamą teisinį reikalavimą, turi būti vertinamos sprendžiant jų pateiktą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Žinoma, tai nereiškia, kad proceso dalyviai neturi teisės pateikti savo argumentų ir išdėstyti savo pozicijos įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimu (2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012). Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą) (2012 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012). Kadangi pareiškėjai savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai grindžia teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams siekiant įvertinti šių abejonių pagrįstumą būtina šiuos pareiškėjų argumentus įvertinti atskirai.

Anot pareiškėjų, galiojusiu teisiniu reguliavimu statutiniams valstybės tarnautojams buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad padidėję pareigūnų priedo už rangą apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010 m. sausio 1 d., o vėliau šis lūkestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1688-822/2015 teisėjų kolegija nurodė, kad, kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje buvo konstatuota, kad „Lietuva atsidūrė ekonominėje krizėje“, ir numatytas svarbiausias artimiausio laikotarpio uždavinys – ekonomikos krizės ir jos pasekmių suvaldymas (1 dalis). Siekdamas sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui ir stabilizuoti valstybės finansų sistemą, Seimas priėmė keletą įstatymų, inter alia susijusių su iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (darbuotojų), teisėjų atlyginimo už darbą mažinimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Kaip matyti, šioje byloje kvestionuojamu teisiniu reguliavimu taip pat buvo nustatytas laikinas teisinis reguliavimas tam, kad būtų įgyvendintas viešasis interesas, susijęs su valstybės taupymo priemonėmis valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Pastebėtina, kad šioje srityje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktiką. Remiantis oficialiąja konstitucine jurisprudencija matyti, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai asmenys neturi absoliučių teisėtų lūkesčių, kad iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų gaunamas apmokėjimas už darbą ar kitos socialinio pobūdžio išmokos apskritai nebus mažinamos. Išimtiniais atvejais šios išmokos gali būti mažinamos, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą). Dar daugiau, Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo (šiuo klausimu žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimus). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lūkesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali būti laikomas konstituciškai pateisinamu. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimas, kaip įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, turi plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės ekonominę politiką. Todėl abejones dėl galimo pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo galėtų pagrįsti tik akivaizdus minėtos diskrecijos ribų peržengimas. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje pabrėžiama, kad bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikta teisė kvestionuoti, ar buvo pasirinktos pačios geriausios priemonės kilusiems sunkumams išspręsti (Administracinių bylų teisenos 3 str. 2 d.). Todėl abejones dėl akivaizdaus diskrecijos ribų peržengimo galėtų pagrįsti esminis pareigūnų teisių pažeidimas ir dėl to jiems kilusi pernelyg didelė sunkumų našta. Taip pat buvo konstatuota, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą, susijusį su priedo už rangą koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai, t.y. iki ginčo teisinio reguliavimo nuostatų faktinio taikymo. Pastebėtina, kad pareiškėjai bet kuriuo atveju negalėjo pagrįstai tikėtis, kad didesni koeficientai bus taikomi anksčiau nei nuo 2009 m. liepos 1 d. (2008 m. lapkričio 6 d. Įstatymo Nr. X-1791 2 str.). Tuo metu pirmieji teisinio reguliavimo pokyčiai, perspėję apie įstatymų leidėjo pasikeitusius ketinimus, paaiškėjo dar 2008 m. gruodžio 23 d., kai įstatymu palankesnių nuostatų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2010 m. sausio 1 d. Šis teisinis kontekstas patvirtina, kad palankesnių teisinio reguliavimo nuostatų neįsigaliojimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kurios pareiškėjams nebuvo įmanoma numatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas teisinis kontekstas suteikė pareiškėjams pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties. Juolab atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sąlygų. Priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio.

Tokį aiškinimą pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, formuojama ginčų dėl teisėtų lūkesčių ribojimo srityje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės gauti konkretaus dydžio darbo užmokestį (2012 m. kovo 20 d. sprendimas dėl priimtinumo Panfile prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13902/11). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad recesijai įveikti naudojamos priemonės, socialinis teisingumas bei ekonominė gerovė yra teisėtas viešasis interesas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Leinonen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 3898/96; 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo Lakićević ir kiti prieš Juodkalniją ir Serbiją, pareiškimų Nr. 27458/06, 37205/06, 37207/06 ir 33604/07, 62–63 p.). Šis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog nenustačius esminių teisių ribojimų ekonominio sunkmečio metu pirmenybė gali būti teikiama viešajam interesui (2013 m. gegužės 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Oufaki ir Adedy prieš Graikiją, pareiškimų Nr. 57665/12; 57657/12; minėtas sprendimas dėl priimtinumo Panfile prieš Rumuniją).

Pastebėtina, kad panašios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose, kai dėl valstybės taupymo priemonių įgyvendinimo kyla privačių asmenų teisėtų interesų ir viešojo intereso suderinimo klausimas. Administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nusprendęs, jog pareiškėjas, kuris savo teisėtų interesų pažeidimą siejo su pensijų indeksavimo tvarkos netaikymu, nepagrindė, jog dėl to susidarę praradimai yra nekompensuoti ar kompensuoti tokiu mažu mastu, jog jam paskirta ir toliau mokama valstybinė pensija užtikrina tik minimalius socialiai priimtinus poreikius ir žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015). Vadinasi, pareiškėjo patiriamų sunkumų mastas turi būti pripažįstamas teisiškai reikšminga aplinkybe, nagrinėjant šio pobūdžio ginčus.

Taip pat, pareiškėjų teigimu, bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybes tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Konstitucinis Teismas inter alia 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis proporcingumo principas reiškia, kad, valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, įstatymų leidėjui kyla priedermė nustatyti tolygų, nediskriminacinį valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimo mastą, kuriuo visoms valstybės tarnautojų kategorijoms (ir kitiems iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų finansuojamiems darbuotojams) atlyginimai būtų mažinami taip, kad nebūtų pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų kategorijoms dydžių proporcijos. Konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.

Pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybėje būtų sumažinti neproporcingai, inter alia taip, kad atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai būtų sumažinti atsižvelgiant ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir pan.; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

Šių nuostatų kontekste 2013 m. liepos 1 d. nutarime Konstitucinio Teismo įvertintas ir Kalėjimų departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimas. Šiuo aspektu pažymėta, kad Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais. Pažymėta ir tai, kad priedai už kvalifikacinę kategoriją nevienodu mastu, vertinant procentais, buvo mažinami skirtingiems statutiniams valstybės tarnautojams; kai kuriems statutiniams valstybės tarnautojams jie iš viso nebuvo mažinami. Pastaroji aplinkybė įvertinta, kaip pagrindžianti neproporcingą Kalėjimų departamento pareigūnų atlyginimų mažinimo mastą, inter alia konstatuojant, kad „<...> pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje Kalėjimų departamento pareigūnų ir kitų statutinių valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių proporcijos“. Šios aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti pareiškėjų argumentus dėl nustatyto teisinio reguliavimo, susijusio su priedų už rangą mažinimu, teisėtumo klausimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A1688-822/2015 taip pat pažymima, kad Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos. Teisėjų kolegija šių įstatymo nuostatų kontekste atkreipė dėmesį į tai, kad priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti viso darbo užmokesčio dydžio.

Taip pat minėtoje nutartyje numatyta, kad administracinės bylos kontekste yra būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjų tarnybos santykius reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Kadangi įstatymų leidėjas pareigūnų teisinį statusą nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigūnų), kaip turinčių specifinį teisinį statusą, mechaniškas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigūnais nėra galimas.

Taigi pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangą koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Ginčas vyksta tik dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjams nebuvo taikytas planuotas priedų už rangą koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas.

Pareiškėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiškėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta.

Įvertinus tai, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, pareiškėjams tenkančią sunkumų naštą, tai, kad pareiškėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiūriu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų našta, darytina išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų pažeidimo. Remiantis šiais argumentais, pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties minėtiems principams netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo nuostatų teisėtumo.

Pripažintina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nebuvo darbo užmokesčio nepriemokų dėl pareigūno tarnybinio rango laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų L. Č., V. M., N. R. skundą, kuriuo prašoma pagal pateiktus duomenis priteisti iš atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareiškėjai L. Č. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 572,46 Eur (1976,59 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio, pareiškėjai V. M. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 470,03 Eur (1622,92 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio, pareiškėjui N. R. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 399,05 Eur (1377,84 Lt) dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Virginijus Stankevičius