Administracinė byla Nr. A2.11-8361-908/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03514-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.7.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. spalio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

sekretoriaujant Ramintai Veniukevičiūtei, Astai Dindaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D., jos atstovui advokatui Ramūnui Putinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 191 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariate 2016-05-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 24P-59311448-16, kuriame nurodyta, kad J. D. savo veiksmais įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 191 straipsnio 1 dalyje, nes 2016 m. kovo 17 d., 14 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, adresu: Vilnius, Lukiškių skg. 9, patikrinus nuteistajam H. D. siųstą laišką nuo J. D., gyv. (duomenys neskelbtini), voko viduje rasta SIM kortelė „Labas“ 4G+, kurią perduoti yra draudžiama.

J. D. tyrimo metu su jai inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, nurodė, kad laiško su SIM kortele nesiuntė (b. l. 2).

Teismo posėdžio metu J. D. savo kaltę neigė, paaiškino, kad sūnus niekada neprašė perduoti jokių kortelių, ar telefonų. Jis iš įkalinimo įstaigos motinai bei savo žmonai visada skambina laidiniu telefonu į namus. Jie neturi tikslo perduoti jam SIM kortelės. Sūnus pasakė iš karto, kad tai ne mamos laiškas, atidarė ir pamatė, kad ten tuščias vokas su SIM kortele. Ją išsikvietė į tardymo įstaigą, ten pranešė, kad ji pažeidė tvarką, nes siuntė sūnui kortelę. Ji tyrėjai pasakė, kad ant voko ne jos raštas. J. D. nuomone, kažkas pasinaudodamas jos vardu taip pasielgė. Tyrėja rodė jai tik voką, SIM kortelės nerodė (b l. 23).

Apžiūrėjusi byloje esantį voką J. D. nurodė, kad voke įrašai padaryti jos ranka, be to adresas, esantis ant voko, neatitinka, jos gyvenamosios vietos adreso. Ji siunčiamus laiškus neša į Varnių paštą, Vilijampolės paštą. Niekada neneša į Savanorių paštą, nes jis labai toli (b. l. 23).

Teismo posėdžio metu, atsakydama į teisėjos klausimus, J. D. nurodė, kad nežino, kas užrašė adresą ant voko ir kas į jį įdėjo SIM kortelę (b. l. 65).

Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusikaltimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (ATPK 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.).

ATPK 191 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų perdavimas arba bandymas juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose, užtraukia baudą nuo 72 iki 289 Eur su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sąrašo 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims laisvės atėmimo vietose draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. Nagrinėjamu atveju voke rasta SIM kortelė yra daiktas, už kurio tyčinį bandymą perduoti laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims taikytina ATPK 191 str. 1 d. numatyta atsakomybė. Byloje nustatyta, kad 2016 m. kovo 17 d., 14 val., Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, adresu: Vilnius, Lukiškių skg. 9, buvo patikrintas nuteistajam H. D. siųstas laiškas, ant kurio voko, kaip siuntėjas nurodyta J. D., o siuntėjo adresas : (duomenys neskelbtini). Voko viduje rasta SIM kortelė „Labas“ 4G+, kurią perduoti yra draudžiama.

J. D. tiek apklausiama teisme, tiek tyrimo metu savo rašytiniuose paaiškinimuose kategoriškai neigė faktą, kad bandė perduoti asmeniui, laikomam laisvės atėmimo vietoje, minėtą telefono SIM kortelę. Ji taip pat nurodė teismui, kad gyvena(duomenys neskelbtini) (toks adresas nurodytas ir Kauno miesto savivaldybės Administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą). J. D. teigimu, ji SIM kortelės į voką nedėjo, ant voko rašė ne ji. Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-09-28 gauto Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-09-22 ekspertizės Nr. 11-1707 (16) akto išvados matyti, kad ant byloje esančio voko, adresuoto nuteistajam H. D., siųsto nuo J. D., rankraštinius įrašus „J. D. J. N. (duomenys neskelbtini)“, „H. D. Lukiškių skg. 6 Vilnius 01108“ parašė ne J. D..

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą išvados, kad J. D. įvykdė ATPK 191 str. 1 d. nustatytą pažeidimą, daryti nėra pagrindo. Savo kaltę J. D. nuosekliai neigė, nurodydama, kad SIM kortelės į voką nedėjo, ant voko ne jos ranka rašytas adresas, o kas įdėjo ir bandė perduoti minėtą SIM kortelę nežino. Pažymėtina, kad minėtos veikos objektyvieji požymiai yra Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustų medžiagų, dirbinių, daiktų ir reikmenų perdavimas arba bandymas juos perduoti asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose. Vien ta aplinkybė, kad ant voko su draudžiamu perduoti daiktu nurodyta siuntėjo pavardė ir adresas, pati savaime neįrodo, kad draudžiamą daiktą į voką įdėjo ir mėgino perduoti būtent šis asmuo, tuo labiau, kad, kaip nustatyta ekspertizės aktu, ant voko rankraštiniai įrašai parašyti ne J. D. ranka, taip pat nustatyta, kad ant voko nurodytas ne jos adresas. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad J. D. perdavė ar bandė perduoti nuteistajam Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų uždraustą daiktą – SIM kortelę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose ne kartą akcentavo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, t. y. procesiniame dokumente, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Vertinant šiuo požiūriu, 2016-05-03 administracinio teisės pažeidimo protokolas turi trūkumų.

Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. D. perdavė ar bandė perduoti draudžiamą daiktą nuteistam asmeniui (ATPK 191 str. 1 d.).

Pagal ATPK 250 str. 1 d. 1 p. prasmę administracinė atsakomybė nekyla, kai nėra administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl J. D. atžvilgiu pagal ATPK 191 str. 1 d. pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

J. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 191 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Eglė Gruodienė