Baudžiamoji byla Nr. 1-1694-917/2018;
Teisminio proceso Nr.01-1-39033-17-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2
(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 28 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Vaičiulytei,
dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,
kaltinamajam A. V.,
kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,
nukentėjusiajai R. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis. gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:
1) 2014-04-15 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) 2016-02-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. d., 286 str., 140 str. 2 d. laisvės apribojimu dvejų metų laikotarpiui ir 9 MGL bauda, sumažinus vienu trečdaliu paskirta- laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams ir 6 MGL dydžio bauda;
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. V. 2017 m. rugpjūčio 1 d. apie 19.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto su savo šeimos nariu - mama R. V. metu, tyčia kumščiu du kartus sudavė jai į galvą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. V. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinimo neginčija, galisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas paaiškino, kad viskas įvyko dėl to, jog jis buvo išgėręs alaus. Mamos R. V. paprašė lygtais dar 4 eurų, ir dėl to susipyko. Mama pinigų nedavė. Matomai sudavė mamai ir jai skaudėjo, nes ir policija buvo atvažiavusi. Stengėsi per stipriai neduoti. Susipyko, apsižodžiavo su mama. Po šio įvykio mama policiją iškvietė, policija buvo išvežusi jį į areštinę. Negerai taip elgtis. Pats norėtų geriau gyventi. Gauna socialinę pašalpą, bet beveik visus pinigus, kiek gauna, mamai atiduoda. Atsiprašė mamos dėl šio įvykio.
Kaltinamajam A. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Be kaltinamojo A. V. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais:
-2017-08-01 nukentėjusios R. V. parodymais nustatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2017-08-01 apie 19.30 val. pas ją į namus atėjo jos sūnus A. V., kuris pradėjo jos reikalauti pinigų ant alaus. Kadangi pinigų ji jam nedavė, tai jis supykęs sudavė du kartus kumščiu jai į galvą. Tada jos sūnus išėjo, o ji išsikvietė policiją. Įvykio metu namuose ji buvo viena. Smurtauja sūnus ne pirmą kartą, anksčiau yra už tai teistas. Sužalojimų jokių nepadarė, į gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medikus vykti atsisakė. Ji mano, kad sūnus serga psichine liga ir jį reikia gydyti, o ne teisti (b. l. 6, 7);
-2017-08-02 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2017-08-01 apie 20 val. buvo gautas telefoninis pranešimas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas sūnus smurtauja prieš mamą R. V.. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, nuvykus pranešime nurodytu adresu buvo rasta nukentėjusioji R. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos sūnus A. V. gim. (duomenys neskelbtini) atėjęs pas ją į namus reikalavo nupirkti jam alaus. Atsisakius tai padaryti A. V. smogė jai rankos kumščiu du kartus į galvos sritį ir išėjo, po ko ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir atvykus pareigūnams A. V. buvo sulaikytas. Tiek R. V. tiek A. V. įvykio metu buvo blaivūs (b. l. 4, 5);
-ikiteisminio tyrimo metu A. V. atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Ekspertizės aktu Nr. 83TPK-125/2018 nustatyta, kad A. V. įtariamos nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. V. konstatuojami psichikos sutrikimai: lengvas kognityvinis sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti objektyvius parodymus, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. Šie psichikos sutrikimai yra progresuojantys. A. V. įtaigumas nėra padidėjęs, patologinių fantazijų nekonstatuojama. Tokių duomenų, kad A. V. nurodytos aplinkybės būtų padiktuotos kito asmens, nėra A. V. konstatuoti psichikos sutrikimai gali būti traktuojami kaip nesunkūs psichikos sutrikimai (b. l. 75-77);
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. V. pasitvirtino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, A. V. konflikto su savo šeimos nariu - mama R. V. metu, tyčia kumščiu du kartus sudavė jai į galvą, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą, taip A. V. pasikėsino į BK 140 straipsnyje ginamą vertybę – žmogaus sveikatą. Neteisėtus veiksmus prieš savo šeimos narį kaltinamasis tyčia atliko siekdamas atitinkamo rezultato ir tokius padarinius sukėlė. Nekyla abejonių, jog dėl kaltinamojo fizinių veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamojo prisipažinimą taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei virš aptartais įrodymais.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. baustas administracine tvarka (b.l. 43-51); psichiatrinis gydymas, įskaita - byloje esanti specialisto išvada Nr. 93TPK-851/2017, ekspertizės aktas Nr. 83TPK-125/2018 (b.l.63, 75-77) - jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti objektyvius parodymus, gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose. A. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvena iš neįgalumo pašalpos.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, tai, jog naują nusikalstamą veiką įvykdė prieš tą patį šeimos narį, dėl kurio jau buvo pripažintas kaltu 2016-02-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, darytina išvada, jog kaltinamajam neskirtinos švelnios bausmės rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas, kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnios bausmės nepasiekė bausmės tikslų, numatytų BK 54 str. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, A. V. skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta griežta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 59 str. 1 d. 2 p., 61 str., 140 str. 2 d., 50 str.).
Respublikos BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256-976/2016). Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis siekia išlaikyti pozityvų socialinį ryšį su motina. Teismo nuomone, skiriamos bausmės rūšis yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str.).
A. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nepateikta.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 122 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. V. paskirtą bausmę subendrinti su 2016-02-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta likusia bausmės dalimi (bauda), ir galutinę subendrintą bausmę A. V. skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 6 MGL dydžio baudą, įskaitant sumokėtos baudos dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant A. V. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str., 73 str., A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėja Sigita Meškauskienė