Administracinė byla Nr. A-588-261/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01114-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 29.8
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras skundą atsakovams viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2017 m. kovo 6 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. ((24.16)-5K-15217191-5K-1521803-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701815 (toliau – ir Finansų ministerijos sprendimas); 2) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2015 m. liepos 22 d. sprendimą „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr.VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012“ Nr.2016/8-1-12“ (toliau – ir CPVA sprendimas); 2) netenkinus 1 ir 2 reikalavimų, taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo pasirašytos sutarties 255 621,26 Eur vertės.
2. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA, atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą dėl VĮ Registrų centro įvykdyto viešojo pirkimo ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos sutarties su uždarąją akcine bendrovė (toliau – ir UAB) „Bull Baltija“ (toliau – ir Bendrovė) Nr. VPS-129 dėl kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimo vykdant projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“ (toliau – ir Sutartis), skundžiamu CPVA sprendimu nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis 25 procentus nuo pasirašytos Sutarties vertės (255 621 Eur), t. y. 63 905,32 Eur. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 7 d. dėl minėto sprendimo pateikė skundą Finansų ministerijai.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad VĮ Registrų centras, įgyvendindamas projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“ Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė Kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimą (toliau – ir Pirkimas), kurio metu buvo įsigytos šios prekės: duomenų bazių serveriai – 2 vnt.; virtualizacijos serveriai – 2 vnt.; duomenų saugyklos išplėtimas – 1 vnt.; montavimo spinta – 1 vnt.; virtualizavimo programinės įrangos procesorinės licencijos – 4 vnt. (toliau – ir Pirkimo objektas). CPVA sprendime padarė išvadą, kad Pirkimo objektas turėjo būti skaidomas į dalis, t. y. perkančioji organizacija turėjo atskirai įsigyti turimos duomenų saugyklos išplėtimą ir kitu pirkimu arba atskira pirkimo objekto dalimi įsigyti serverius, spintą ir virtualizacijos programinę įrangą. CPVA šią išvadą grindė tuo, kad duomenų saugyklos išplėtimo pasiūlymą galėjo pateikti tik vienintelis tiekėjas.
4. Pareiškėjas teigė, kad Pirkimo dokumentai dar iki Pirkimo paskelbimo buvo derinti su
CPVA. CPVA, išnagrinėjusi Pirkimo dokumentus 2014 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 2014/2-3964 „Dėl rekomendacijų pateikimo projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 dokumentų skenerių bei kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimų dokumentams“ nepateikė rekomendacijos išskaidyti Pirkimo objektą į atskiras dalis. CPVA klausimą dėl Pirkimo objekto išskaidymo pradėjo kelti po Sutarties sudarymo, kai įsigyta įranga buvo pristatyta ir už ją buvo sumokėta.
5. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA veiksmai neatitinka Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 metų gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 4 punkto. CPVA nuomonė, jog pasiūlymą galėjo pateikti tik vienas tiekėjas, neargumentuota ir grindžiama tik prielaidomis. Perkančioji organizacija pateikė paaiškinimus ir dokumentus, patvirtinančius, jog Pirkimo objektą galėjo tiekti ne tik UAB „Bull Baltija“, bet ir kiti teikėjai. Pirkimo konkurso metu nei vienas tiekėjas nepateikė pretenzijų, kuriose būtų nurodyta, jog reikalavimas dėl duomenų saugyklos garantijos pažeidimo ar kokie nors kiti Bendrovės veiksmai užkerta kelią dalyvauti konkurse, todėl neaišku, kokių potencialių tiekėjų teises CPVA bando apginti. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirminiai paaiškinimai dėl Pirkimo dokumentų CPVA buvo pateikti 2014 m. gruodžio 1 d., o paskutinis – 2015 m. sausio 23 d. sprendimas dėl nustatyto pažeidimo priimtas tik 2015 metų liepos 22 dieną, t. y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo tyrimo pradžios.
6. Pareiškėjo teigimu, CPVA sprendimas nėra nuoseklus ir aiškus, išvada, kad Pirkimo sąlygos ribojo konkurenciją, nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Buvo vykdomas atviras tarptautinis konkursas, todėl su konkurso dokumentais turėjo galimybę susipažinti didelis kiekis įmonių. Pareiškėjas teigė, kad CPVA išvada dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų teikėjų kvalifikacijos reikalavimų 14 punkto 2 lentelės 2.5 punkto nepagrįsta, nes šis kvalifikacinis reikalavimas susijęs tik su viena iš Pirkimo objekto dalių, t. y. su duomenų saugyklos išplėtimu, nustatytas siekiant užtikrinti perkančiosios organizacijos turimos duomenų saugyklos tinkamą naudojimą. Iš viešojo pirkimo konkurso nebuvo pašalinti tiekėjai, o CPVA nurodyti tariami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimai nustatyti formaliai vertinant Pirkimo dokumentus. Pareiškėjo manymu, nėra pagrindo išvadai, kad Pirkimo neskaidymas į dalis dirbtinai ribojo konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus. Pirkimo objekto skaidymas į dalis sukeltų papildomas išlaidas, taip pat visų formalių procedūrų dubliavimą, o tai padidintų Projekto išlaidas. CPVA pateiktuose paaiškinimuose buvo nurodyta, jog net kelių gamintojų gaminama techninė įranga tenkina Pirkimo techninės specifikacijos sąlygas, todėl yra pagrindas teigti, jog yra keletas potencialių tiekėjų.
7. Pareiškėjas nurodė, kad VPĮ nenustato pareigos perkančiajai organizacijai rinkti dokumentus, patvirtinančius potencialių tiekėjų teises ir galimybes dalyvauti pirkime. Įsigyti duomenų bazių serveriai yra techniškai susiję su duomenų saugyklos išplėtimo naudojimu. Atskiriant duomenų saugyklos plėtimą į atskirą Pirkimo dalį būtų sunku užtikrinti papildomai komplektuojamos talpos programinės įrangos suderinamumą su tarnybinėmis stotimis bei virtualizavimo programine įranga. Pirkimo metu buvo įsigyjamos ir prekės, ir įrangos diegimo bei montavimo darbai, todėl be papildomų perkančiosios organizacijos sąnaudų buvo užtikrintas įrangos suderinimas bei sukomplektavimas. Vieno pirkimo metu įsigydama duomenų saugyklos papildomą talpą su programinės įrangos licencijomis ir tarnybines stotis bei virtualizavimo programinę įrangą, perkančioji organizacija siekė įrangos tarpusavio suderinamumo, tiekėjo atsakomybės dėl korektiško įrangos įdiegimo ir veikimo bei tolimesnio palaikymo eksploatacijos metu.
8. Pareiškėjas teigė, kad skundžiami sprendimai neatitinka finansinių korekcijų taikymo proporcingumo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. CPVA, priimdama sprendimą dėl pažeidimo, neanalizavo pažeidimo pobūdžio sunkumo ir su juo susijusių visų aplinkybių.
9. Atsakovas CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. CPVA nurodė, kad neturi teisės daryti įtakos pirkimo eigai ir duoti privalomų nurodymų perkančiajai organizacijai, todėl pareiškėjo argumentai dėl CPVA pareigos prižiūrėti Pirkimo procesą yra nepagrįsti, be to, CPVA, atlikusi išankstinį Pirkimo dokumentų įvertinimą, 2014 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 2014/2-3964 pateikė rekomendaciją dėl nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, susijusio su tiekėjų privalomai pateikiamais dokumentais, kuriuos turėtų išduoti duomenų saugyklos gamintojas. Pareiškėjas šios rekomendacijos nesilaikė. Pažeidimo tyrimo trukmė pareiškėjo teisėms jokios įtakos neturėjo.
11. CPVA laikėsi pozicijos, kad Pirkimo objektų sujungimas taikant vienam pirkimo objektui pagrįstą kvalifikacijos reikalavimą akivaizdžiai ribojo konkurenciją, t. y. kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas, kuris kartu buvo duomenų saugyklos gamintojas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad paskelbus apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė ir su konkurso dokumentais susipažino 7 tiekėjai, tačiau nei vienas iš jų pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimų nereiškė ir pirkimo skaidyti į dalis neprašė, neįrodo, jog Pirkimo dokumentai buvo nediskriminacinio pobūdžio arba neribojantys konkurencijos. Priešingai, susipažinęs su Pirkimo dokumentais ir įvertinę savo galimybes laimėti konkurse, kurio kvalifikacijos reikalavimai ir techninė specifikacija akivaizdžiai dirbtinai riboja konkurenciją, susidomėjimo dalyvauti pirkime neparodė nei vienas dalyvis. CPVA paaiškino, kad pažeidimas buvo nustatytas dėl kvalifikacijos reikalavimo, kuris ribojo tiekėjų konkurenciją ne dėl konkrečios Pirkimo objekto dalies, bet dėl visos viešojo pirkimo, todėl finansinė korekcija buvo taikoma nuo visos Sutarties vertės, tokiu būdu užtikrinant tinkamą Rekomendacijų 8 priedo 4 punkto taikymą. Skundžiamas CPVA sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas.
12. Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į skundą prašė bylą Finansų ministerijos atžvilgiu nutraukti, o šio prašymo netenkinus, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Finansų ministerija taip pat prašė pakeisti jos procesinį statusą iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens.
13. Finansų ministerija nurodė, kad pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo išnagrinėjo kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjektų priimamų dokumentų.
14. Finansų ministerijos teigimu, CPVA teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Pirkimu buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija ir taip buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai bei 32 straipsnio 2 dalies nuostata, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. CPVA sprendime finansinę korekciją apskaičiavo pagal Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 10 punktą, kuriame aprašytas pažeidimas – kai galima įrodyti, kad konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai nėra susiję su sutarties dalyku ir nėra jam proporcingi ir dėl to neužtikrinamos vienodos galimybės konkurso dalyviams arba sukuriamos nepateisinamos kliūtys, trikdančios atverti viešąjį pirkimą konkurencijai. Šiam pažeidimui Gairėse numatyta pagrindinė 25 proc. finansinė korekcija, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Finansų ministerija, atsižvelgdama į tai, jog CPVA sprendime nurodė, kad nenustatė lengvinančių aplinkybių, Pirkime buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, manė, kad CPVA pagrįstai pritaikė 25 proc. dydžio finansinę korekciją.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, jog Pirkimo sąlygų 11 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – prekės, kurias sudaro kompiuterinė technika, programinė įranga ir jų pristatymas: duomenų bazių serveriai – 2 vienetai; virtualizacijos serveriai – 2 vienetai; duomenų saugyklos išplėtimas – 1 vienetas; montavimo spinta – 1 vienetas; virtualizavimo programinės įrangos procesorinės licencijos – 4 vienetai. Pagal Pirkimo sąlygų 12 punktą, Pirkimas į dalis neskirstomas. Perkančioji organizacija (pareiškėjas) pirkimo konkurso laimėtoju pripažino tiekėją UAB „Bull Baltija“. 2014 metų rugpjūčio 26 d. tarp VĮ Registrų centro ir Bendrovės buvo sudaryta Sutartis. CPVA, atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą 2015 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 2015/2-5808 (I t., b. l.149-155) pripažino, kad perkančioji organizacija (pareiškėjas), sujungdama Pirkimo objektus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis 25 procentus nuo pasirašytos Sutarties vertės (255 621 Eur), t. y. 63 905,32 Eur.
17. CPVA sprendimu nustatė, kad Pirkimo sąlygų 2 lentelės 2.5 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimą atlikti reikalingus išplėtimo darbus (toliau – ir ginčo kvalifikacinis reikalavimas), taikytas visam Pirkimo objektui, nors pagal savo esmę ir tikslą turėtų būti taikomas duomenų saugyklos plėtimui. Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimuose duomenų saugyklos plėtimui nustatyta, kad pateikiamai techninei įrangai turi galioti plečiamos „Bull VNX5500“ diskinės duomenų saugyklos garantija ir aptarnavimas, atliekamas „Bull“ autorizuoto centro, įrangos naudojimo vietoje; gamintojo aptarnavimas turi apimti konsultacijas ir programinės įrangos atnaujinimus. Atsižvelgdama į tai, CPVA padarė išvadą, kad pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjai turėjo pateikti tokią įrangą (duomenų saugyklos plėtimo komponentus), kurią įdiegus tiek naujai įdiegtai įrangai, tiek plečiamai įrangai galiotų plečiamos „Bull VNX5500“ diskinės duomenų saugyklos garantija ir aptarnavimas, bei kurios garantinę techninę priežiūrą atliktų būtent „Bull“ autorizuotas serviso centras, todėl įtarė, kad neskaidžius Pirkimo į dalis ir nustačius ginčo kvalifikacinį reikalavimą bei nurodžius aukščiau minėtus garantijos ir aptarnavimo reikalavimus, buvo diskriminuoti tiekėjai bei buvo nustatytas daliai Pirkimo objekto neproporcingas kvalifikacijos reikalavimas. Atlikusi pažeidimo tyrimą CPVA įtartą pažeidimą nustatė. Finansų ministerija 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pritarė CPVA išvadai, kad Pirkimu buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija, todėl perkančiajai organizacijai buvo pagrįstai pritaikyta finansinė korekcija, kurios dydis yra proporcingas nustatytam pažeidimui.
18. Teismas nurodė, kad vertinant, ar nustatytas ginčo kvalifikacinis reikalavimas neribojo tiekėjų konkurencijos, reikšminga tai, jog atitiktį šiam kvalifikaciniam reikalavimui galėjo patvirtinti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo arba jo oficialaus platintojo išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę atlikti duomenų saugyklos išplėtimo darbus, arba perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo išduoti dokumentai, patvirtinantys, kad, tiekėjui atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus, garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pakeistos.
19. Teismas nustatė, kad pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog UAB „Bull Baltija“ yra oficiali „Bull“ įrangos pardavėja ir vienintelė, teikianti garantinio aptarnavimo paslaugas Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Pareiškėjas teigė, kad pasiūlymą dėl duomenų saugyklos galėjo teikti ne tik „Bull“, bet ir „EMC“ ir „Unisys“ gamintojai; EMC įrangą Lietuvoje gali tiekti UAB „B.G.M“, UAB „DS Solutions“, UAB „IT&T Systems“, UAB „Proact“; „Bull“ įrangą gali tiekti UAB „Bull Baltija“, „Bull Austria“, „Bull France“, „Bull Poland“, UAB „Cetus“, UAB „Compservis“; „Unisys“ įrangą gali tiekti „Unisys Polska“, „Unisys Belgium“, „Unisys Finland“. CPVA pagal viešai pateikiamą informaciją nustatė, kad nei vienas iš „EMC“ tinklapyje nurodytų atstovų Lietuvoje nėra pateikęs duomenų, kokia apimtimi yra „EMC“ partneriai, o UAB „DS Solutions“, pagal Juridinių asmenų registro duomenis, bankrutavusi. UAB „Bull Baltija“, „Bull Austria“, „Bull France“, „Bull Poland“ yra gamintojo „Bull“ atstovybės; Baltijos šalyse „Bull“ gamintoją oficialiai atstovauja UAB „Bull Baltija“, kuri ir laimėjo Pirkimą. UAB „Cetus“, UAB „Compservis“, „Unisys“ įrangą teikiančios kompanijos nėra oficialūs „Bull“ įrangos serviso centrai, todėl norėdami dalyvauti Pirkime būtų turėjusios kreiptis į oficialų atstovą UAB „Bull Baltija“ ir gauti ginčo kvalifikaciniame reikalavime nurodytą raštą. CPVA, susipažinusi su duomenų saugyklos „Bull VNX5500“ garantinio aptarnavimo sąlygomis, nustatė, kad pagal jų 1.5, 2.5, 3.3.2 punktus, perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) turimos „Bull“ duomenų saugyklos keitimai/modifikacijos gali būti atliekami tik paties gamintojo „Bull“ arba su „Bull“ rašytiniu sutikimu.
20. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad UAB „Bull Baltija“ 2015 m. sausio 23 d. rašte nurodė, jog duomenų saugykla „Bull VNX5500“ yra suderinama ir jos talpa galėjo būti išplėsta konkrečiai rašte vardintais „EMC VNX5500“ ir „Unisys VNX5500“ duomenų saugyklos plėtinių komponentais, o juos įdiegus duomenų saugyklos „Bull VNX5500“ garantijos sąlygos nebūtų pažeistos. Minėtas „Bull“ atstovo Lietuvoje raštas buvo parengtas ir pateiktas pasibaigus Pirkimui, informacija apie galimą plėtinių suderinamumą, ir tai, jog UAB „Bull Baltija“ būtų teikęs garantiją ir „EMC“ bei „Unisys“ duomenų saugyklų komponentams, Pirkimo organizavimo metu nei Pirkimo dokumentuose, nei CPVA nebuvo pateikta. Šiuo atveju reikšminga tai, kad kiti tiekėjai būtų privalėję kreiptis į Pirkime dalyvaujantį ir konkurencinį pasiūlymą pateikusį tiekėją UAB „Bull Baltija“ dėl garantijos teikimo.
21. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nustatydamas ginčo kvalifikacinį reikalavimą ir Pirkimo technines sąlygas, išimtinai susijusias su vieno gamintojo parduodama įranga ir teikiamu garantiniu aptarnavimu, bei neišskirdamas Pirkimo objekto dėl duomenų saugyklos išplėtimo į atskirą pirkimą, neabejotinai turėjo suprasi, kad minėtų reikalavimų taikymas ribos tiekėjų konkurenciją teikiant pasiūlymus dėl kitos kompiuterinės ir programinės įrangos arba apsunkins jų dalyvavimą Pirkime. Teismas pažymėjo ir tai, kad CPVA išankstinės patikros metu 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2014/2-3964 (rašto 6 p.) pateikė pareiškėjui rekomendacijas dėl nustatyto ginčo kvalifikacinio reikalavimo taikymo, t. y. prašė netaikyti 2.5 punkte numatyto reikalavimo ir nereikalauti gamintojo išduoto dokumento, patvirtinančio, kad tiekėjui atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus, garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pažeistos, tačiau pareiškėjas į rekomendaciją neatsižvelgė. Teismas pritarė CPVA vertinimui, kad pagal Pirkimo dokumentus tiekėjas nebuvo atsakingas už siūlomos įrangos tarpusavio suderinamumą, duomenų perdavimo užtikrinimą.
22. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, nustatydamas ginčo kvalifikacinį reikalavimą, kuris pagal savo esmę gali būti taikomas tik duomenų saugyklos išplėtimui, ir neišskirdamas šios dalies į atskirą pirkimą, nustatė neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą ir apribojo tiekėjų konkurenciją. Pareiškėjas nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, svarbių priežasčių, dėl kurių Pirkimo objektų sujungimas buvo būtinas, nenustatyta. Vien tai, kad nei vienas dalyvis neprašė skaidyti Pirkimo, nepaneigia to, kad daliai Pirkimo objektų nustatytas nepagrįstas Kvalifikacinis reikalavimas apribojo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažintino, kad CPVA ir Finansų ministerija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį.
23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad klausimas dėl Pirkimo išskaidymo kilo pareiškėjui neįgyvendinus CPVA 2014 m. gegužės 12 d. pateiktos rekomendacijos dėl ginčo kvalifikacinio reikalavimo atsisakymo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad CPVA, vykdydama išankstinę Pirkimo priežiūrą, nesiėmė jokių veiksmų galimų pirkimo procedūrų pažeidimų prevencijai. Be to, CPVA turi teisę atlikti ne tik išankstinę, bet paskesnę pirkimų priežiūrą ir įvertinti įvykusio pirkimo dokumentų išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams. Teismas nustatė, kad CPVA ginčijamą sprendimą priėmė vėliau nei nustato teisės aktai, tačiau termino pažeidimas nesudaro konstatuoti skundžiamo CPVA sprendimo neteisėtumą.
24. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti CPVA pritaikytą 25 proc. finansinę pataisą. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.
III.
25. Pareiškėjas VĮ Registrų centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus. Apeliaciniame skunde, be skunde išdėstytų motyvų, akcentuojami šie pagrindiniai argumentai:
25.1. Teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir netinkamai išaiškino tam tikras aplinkybes.
25.2. Įsigyti duomenų bazių serveriai yra techniškai susiję su duomenų saugyklos išplėtimo naudojimu. Dėl skirtingų to paties standarto ar protokolo interpretacijų realizacijos, galima situacija, kai skirtingų gamintojų įranga tarpusavyje nedirba pilna apimti, nors deklaruoja atitikimą reikiamiems standartams ir protokolams, todėl atskiriant duomenų saugyklos plėtimą į atskirą pirkimo dalį būtų sunku užtikrinti papildomai komplektuojamos talpos programinės įrangos suderinamumą su tarnybinėmis stotimis bei virtualizavimo programine įranga. Pirkimo metu buvo įsigyjamos ir prekės, ir įrangos diegimo bei montavimo darbai, taip be papildomų perkančiosios organizacijos sąnaudų buvo užtikrintas įrangos suderinamumas bei sukomplektavimas.
25.3. CPVA 2014 m. gegužės 12 d. rašto 6 punkte suformuluota rekomendacija negali būti suprantama kaip rekomendacija nenustatyti kvalifikacinio reikalavimo dėl perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimo turėjimo. Pirkimo sąlygų 2.5 punktas (dėl kurio buvo teikta CPVA rekomendacija) susideda iš dviejų dalių, t. y. kvalifikacinio reikalavimo ir atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui įrodantys dokumentai. Sistemiškai analizuojant CPVA 2014 m. gegužės 12 d rašto 6 punkte išdėstytą rekomendaciją bei Pirkimo konkurso sąlygų 2.5 punktą, akivaizdu, jog CPVA siūlė tik nereikalauti vieno iš dokumentų, t. y. dokumento, patvirtinančio, kad teikėjui atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus, garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pažeistos, tačiau CPVA rašte nėra net užsimenama apie tai, jog Pirkimo konkurso sąlygų 2.5 punkte nustatytas reikalavimas turėtų būti netaikomas, kadangi šio reikalavimo nustatymas ribotų konkurenciją. Taip pat CPVA, atlikdama išankstinę Pirkimo patikrą, nekėlė reikalavimo dėl pirkimo objektų atskyrimo.
25.4. Teismas, nagrinėdamas bylą, neatliko objektyvaus įrodymų tyrimo potencialių teikėjų galimo dalyvavimo Pirkime aspektu. Iš esmės teismas skundžiamame sprendime darė išvadą, jog vienintelis potencialus teikėjas yra „Bull Baltic states“, nors Sutartis sudaryta su UAB „Bull Baltija“. Kita vertus, teismas neaptarė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojas yra ne „Bull“, o „EMC“, ir iš esmės visi subjektai, turintys partnerystės santykius su „EMC“, galėjo dalyvauti Pirkime. Lietuvoje veikia autorizuotas „EMC“ servisas – UAB „ByteLife Solutions“. Visus pareiškėjo argumentus ir duomenis dėl kitų galimų tiekėjų teismas atmetė remdamasis CPVA paaiškinimais bei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2016 m. vasario 3 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvada Nr.4S-349 (toliau – ir VPT išvada). VPT išvados dėl įmonių „Bull“ ir „EMC“ partnerių UAB „Proact Lietuva“, UAB „Tipas“, UAB „Baltic Data Center“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Alna Intelligence“, UAB „Atea“, grindžiama viešai prieinamais šaltiniais, tačiau konkretūs vieši šaltiniai nenurodomi. VPT išvada parengta 2016 m. vasario mėn. (pagal 2016 metų vasario duomenis), o Pirkimo procedūros vyko 2014 m. birželio – rugpjūčio mėn., todėl akivaizdu, jog situacija rinkoje galėjo būti pakitusi. Tokie VPT išvados teiginiai nėra pakankami konstatuoti, jog vienintelis galimas tiekėjas Pirkime buvo UAB „Bull Baltija“, kadangi partnerystės tarp ūkio subjektų apimtį nustato konkretūs ūkio subjektų susitarimai, kurie neprivalo būti išviešinami.
25.5. Pažymėtina, jog kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė ir su konkurso dokumentais susipažino 7 tiekėjai. Duomenų, kad jie būtų kreipęsi į UAB „Bull Baltija“ dėl garantinio rašto išdavimo ir jiems buvo atsakyta, nėra. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Pirkimo neskaidymas į dalis dirbtinai ribojo konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus.
25.6. Teismo išvados dėl Pirkimo objekto skaidymo ar sujungimo yra nenuoseklios ir prieštaringos. Viena vertus, teismas pripažino, jog teisės aktuose nėra nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į keletą atskirų pirkimų. Kita vertus, teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus j vieną; svarbių priežasčių, dėl kurių Pirkimo objektų sujungimas buvo būtinas, nenustatyta. Nei CPVA nei teismas nenurodė, kokiu būdu ir pagal kokius požymius turėjo būti skaidomas Pirkimo objektas: ar visos skirtingos prekės turėjo būti perkamos atskirais pirkimais, ar į atskirą pirkimą turėjo būti atskirtas tik duomenų saugyklos išplėtimas. Vien ta aplinkybė, jog perkant atitinkamas prekes potencialių tiekėjų nėra daug, negali būti vertinama kaip įrodanti, jog pirkimu yra ribojama konkurencija ir pažeidžiamos kitų potencialių tiekėjų teisės.
25.7. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, jog nors CPVA pripažino, kad perkančioji organizacija galėjo pagrįstai reikalauti dokumentų, patvirtinančių teisę atlikti duomenų saugyklos išplėtimo darbus, bei kad atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pažeistos, t. y. Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatos dėl duomenų saugyklos išplėtimo nėra pažeistos, tačiau finansinę korekciją taikė nuo visos Sutarties sumos, įskaitant ir duomenų saugyklos vertę. Netinkama finansuoti suma turėjo būti skaičiuojama ne nuo visos Sutarties sumos, o nuo sumos be dokumentų valdymo plėtinio dalies.
25.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013, kurios aplinkybės panašios į šios bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad viešuoju pirkimu buvo siekiama per trumpą laiką įsigyti pakankamai sudėtingą produktą, kurį sudaro visas kompleksas priemonių ir techninių sprendimų, turinčių užtikrinti tinkamą informacinės sistemos veikimą, todėl perkančioj i organizacija, galėjo neskaidyti pirkimo. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016.
25.9. Teismas nevertino, ar CPVA nustatytas pažeidimas yra formalus. Nėra jokių įrodymų ar duomenų, parvirtinančių, jog Pirkimo konkurso sąlygų 2.5 punkto kvalifikacinio reikalavimo nustatymas būtų paveikęs konkrečių tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse, ar kad kitiems tiekėjams buvo nepagrįstai apribota galimybė dalyvauti konkurse. Kiti tiekėjai dėl Pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų nepateikė. Buvo skelbiamas tarptautinis pirkimas, t. y. informacija apie Pirkimą buvo išviešinta Europos Sąjungos leidinyje, tai savaime sudaro pagrindą teigti, jog galimų teikėjų ratas yra žymiai platesnis.
26. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be CPVA atsiliepime į skundą nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Tam, kad perkami duomenų bazių serveriai atliktų savo funkcijas, jie turi būti techniškai susiję su duomenų saugykla. Tarpusavio techninį susiejimą lemiantis pasirinktas techninis sprendimas vienodai gali būti realizuotas tiek visą įrangą perkant vienu pirkimu, tiek visą įrangą perkant atskirais pirkimais. Vadovautis pareiškėjo išdėstyta argumentacija, siekiant įrangos tarpusavio suderinamumo, nebūtų galima atskirai įsigyti duomenų saugyklos išplėtimo, jeigu atsirado poreikis išplėsti tik duomenų saugyklos talpą, arba nebūtų galima atskirai įsigyti papildomų serverių, jeigu atsirado poreikis prijungti tik papildomus serverius.
26.2. Pirkimu buvo perkama ne pati duomenų saugykla, o tik esamos duomenų saugyklos išplėtimas, kuris jungiamas prie esamos duomenų saugyklos „Bull VNX5500“. Perkamas duomenų saugyklos išplėtimas savo esme tik padidina esamos duomenų saugyklos talpą papildomomis dvejomis diskų lentynomis, o kartu su duomenų saugyklos išplėtimu komplektuojamos papildomos talpos programinės įrangos licencijos tik užtikrina galimybę, kad esama duomenų saugykla galės tą papildomą talpą naudoti (Pirkimo dokumentų 3 priedo 4 lentelė). Tuo tarpu, duomenų saugyklos valdymas ir susiejimas su serveriais yra užtikrinamas esamoje duomenų saugykloje įdiegtų sisteminių valdiklių ir sisteminės programinės įrangos pagalba. Realizuojant techninį sprendimą visos tarnybinės stotys, t. y. tiek duomenų bazių serveriai, tiek virtualizacijos serveriai su virtualizacijos programine įranga, turi būti techniškai prijungiamos prie esamos duomenų saugyklos. Kadangi perkami duomenų bazių serveriai techniškai bus prijungiami ne tiesiogiai prie duomenų saugyklos išplėtimo, o prie esamos duomenų saugyklos „Bull VNX5500“, tai tarp duomenų saugyklos išplėtimo ir tarnybinių stočių nėra tiesioginio susisiejimo, todėl nėra ir poreikio užtikrinti jų tarpusavio suderinamumą. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginys, kad atskiriant duomenų saugyklos plėtimą į atskirą pirkimo dalį būtų sunku užtikrinti papildomai komplektuojamos talpos programinės įrangos suderinamumą su tarnybinėmis stotimis bei virtualizavimo programine įranga, yra klaidinantis, neteisingas ir nepagrįstas. Duomenų saugyklos išplėtimo suderinamumas su duomenų saugykla paprastai yra užtikrinamas įsigyjant to paties gamintojo duomenų saugyklos išplėtimą, tuo tarpu, suderinamumą tarp duomenų bazių serverių ir duomenų saugyklos galima pasiekti įsigyjant skirtingų gamintojų įrangą. Nagrinėjamu atveju taip ir yra – esama duomenų saugykla yra „Bull VNX5500“, o įsigyti duomenų bazių serveriai yra „Fujitsu RX4770M1“. Kadangi duomenų saugyklos išplėtimą gali pasiūlyti tik tas pats duomenų saugyklos gamintojas, tai siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją dėl likusios įrangos (duomenų bazių serverių, virtualizacijos serverių, virtualizavimo programinės įrangos ir kt.), buvo būtina atskirti duomenų saugyklos išplėtimo pirkimą į atskirą pirkimo dalį.
26.3. CPVA neginčija, kad teikdama rekomendacijas dėl Pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų 2014 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 2014/2-3964 rekomendavo atsisakyti tik kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento, nurodyto Pirkimo dokumentų 2 lentelės 2.5 punkto 2 dalyje. Pareiškėjas į šią rekomendaciją neatsižvelgė. CPVA 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2014/2-3964 pareiškėjas buvo informuotas, kad pirkimo dokumentų įvertinimas neprilygsta išlaidų tinkamumo įvertinimui, bei kad CPVA rekomendacijų pateikimas (nepateikimas) nepanaikina jo atsakomybės už tinkamą Pirkimo atlikimą.
27. Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti Finansų ministerijos atsiliepime į skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
28. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo VĮ Registrų centro skundas dėl CPVA sprendimo, kuriuo dalis pareiškėjo įgyvendinamo Projekto lėšų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti dėl nustatyto viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo, ir Finansų ministerijos sprendimo, kuriuo minėtas CPVA sprendimas pripažintas pagrįstu, teisėtumas ir pagrįstumas.
29. CPVA sprendimu nustatė, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatydamas ginčo kvalifikacinį reikalavimą (tiekėjas turi turėti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimą atlikti reikalingus išplėtimo darbus) ir neatskirdamas turimos duomenų saugyklos išplėtimo į atskirą Pirkimo dalį, dirbtinai apribojo konkurenciją bei dėl dalies Pirkimo objekto, kuris sudaro 68,65 proc. viso Pirkimo objekto, nustatė neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą, taip pažeisdamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus ir VPĮ 32 straipsnio 2 punktą. Atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, CPVA skundžiamu sprendimu, vadovaudamasi Rekomendacijų 26 punktu, Gairių lentelių 10 punktu ir CPVA direktoriaus 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 2014/8-282 patvirtintos Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodikos 2 lentelės 10 punktu, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 25 proc. Sutarties vertės išlaidų (63 905,32 Eur).
30. Finansų ministerijos sprendime konstatuota, kad CPVA sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, o taikoma finansinė korekcija motyvuota. Finansų ministerija, minėtame sprendime, be kita ko, atsižvelgė į VPT 2016 m. vasario 3 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-349, kuri buvo priimta atsižvelgiant į Finansų ministerijos kreipimąsi nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo, ir kurioje nurodyta, jog nustatant ginčo kvalifikacinį reikalavimą, neatskiriant duomenų saugyklos išplėtimo į atskirą Pirkimo dalį, buvo dirbtinai ribojama konkurencija, o Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad pareiškėjui Pirkimo dokumentuose nustačius tik su viena iš sudėtinių Pirkimo objekto dalių susijusį reikalavimą tiekėjui turėti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimą atlikti reikalingus išplėtimo darbus, buvo dirbtinai apribota konkurencija, todėl skundžiami sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
32. Pareiškėjas VĮ Registrų centras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo įsitikinimu, teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, teigia, kad duomenų bazių serveriai yra techniškai susiję su duomenų saugyklos išplėtimo naudojimu, todėl turėjo būti įsigyjami vienu pirkimu, nesutinka su teismo išvadomis dėl Pirkimo objekto skaidymo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nėra pagrindo išvadai, jog Pirkimo neskaidymas į dalis dirbtinai ribojo konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus, mano, kad teismas neatliko objektyvaus įrodymų tyrimo potencialių teikėjų galimo dalyvavimo Pirkime aspektu, ir teigia, kad nagrinėjamu atveju konkurso sąlygas galėjo atitikti ir pasiūlymus pateikti galėjo daugiau potencialių tiekėjų, be to, netinkama finansuoti suma neatitinka proporcingumo principo, ji turėjo būti skaičiuojama ne nuo visos Sutarties sumos, o nuo sumos be dokumentų valdymo plėtinio dalies.
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
34. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.
36. VPĮ (Pirkimo metu galiojusi aktuali redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 2 dalimi, perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo pirkimo tikslas yra sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių ar paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, ir projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių ar paslaugų kainos neviršytų analogiškų prekių ar paslaugų vidutinių rinkos kainų (VPĮ 3 str. 1 d.). Taigi nors perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši jos pasirinkimo laisvė nėra neribota ir ji privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat negali nustatyti perteklinių, neproporcingų, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamų reikalavimų, todėl VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime.
37. Nagrinėjamu atveju Pirkimo konkurso sąlygų 11 punkte ir Pirkimo konkurso sąlygų 3 priedo Techninių specifikacijų 2 punkte nustatyta, kad Pirkimo objektą sudaro duomenų bazių serveriai, virtualizacijos serveriai, duomenų saugyklos išplėtimas, montavimo spinta ir virtualizavimo programinės įrangos procesorinės licencijos. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (12 p.).
38. Pirkimo sąlygų III skyriaus 2 lentelės 2.5 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi turėti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimą atlikti reikalingus išplėtimo darbus, ir nurodyta, kad šį kvalifikacinį reikalavimą pagrindžiantys dokumentai – perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo arba jo oficialaus platintojo išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę atlikti duomenų saugyklos išplėtimo darbus, ir perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo išduoti dokumentai, patvirtinantys, kad tiekėjui atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus, garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pažeistos.
39. Taigi, perkančioji organizacija nustatė sudėtinį Pirkimo objektą, susidedantį iš keletos skirtingų prekių, ir įtvirtino ginčo kvalifikacinį reikalavimą, kurį patvirtinančių dokumentų gavimas išimtinai priklauso nuo konkretaus gamintojo (t. y. perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo), ir kuris aktualus tik įsigyjant vieną iš perkamų prekių (duomenų saugyklos išplėtimą). Nustačius tokias Pirkimo sąlygas ir neišskyrus duomenų saugyklos išplėtimo į atskirą pirkimą ar atskirą vykdyto Pirkimo dalį, buvo sudaryta situacija, kai bet kuris tiekėjas, norėdamas pateikti pasiūlymą, atitinkantį perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, turėjo kreiptis į perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintoją ar jo oficialų platintoją (kuris, kaip matyti iš bylos duomenų, pats teikė pasiūlymą Pirkimo konkurse ir su juo pasirašyta Sutartis) t. y. į konkurentą Pirkimo konkurse, prašydamas jam išduoti dokumentus, patvirtinančius teisę atlikti duomenų saugyklos išplėtimo darbus, ir dokumentus, patvirtinančius, kad tiekėjui atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus, garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pažeistos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neabejotinai nesuderinama su sąžininga tiekėjų konkurencija.
40. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Techninės specifikacijos (Pirkimo dokumentų 3 priedas) II skyriuje duomenų saugyklos išplėtimui nustatytas pilno suderinamumo su eksploatuojama duomenų saugykla „Bull VNX5500“ reikalavimas, nurodyta, kad turi būti pateiktos plečiamos „Bull VNX5500“ diskinės duomenų saugyklos papildomos programinės įrangos licencijos, reikalingos įsigyjamai talpai įdiegti ir naudoti, be to, pateikiamai techninei ir programinei įrangai turi galioti plečiamos „Bull VNX5500“ diskinės duomenų saugyklos garantija ir aptarnavimas, atliekamas „Bull“ autorizuoto serviso centro, įrangos naudojimo vietoje. Pagal Pirkimo sąlygas tiekėjas turėjo pateikti tokius duomenų saugyklos praplėtimo komponentus, kuriuos įdiegus, tiek perkančiosios organizacijos turimai duomenų saugyklai, tiek perkamam jos praplėtimui galiotų turimos ir plečiamos „Bull VNX5500“ duomenų saugyklos gamintojo garantija ir kurios garantinę priežiūrą atliktų „Bull“ autorizuotas serviso centras. Taigi Pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje pareiškėjas nustatė reikalavimus, tiesiogiai susiejančius perkamą duomenų saugyklos praplėtimą su pareiškėjo turima „Bull VNX5500“ duomenų saugykla ir jos konkrečiu gamintoju bei konkretaus gamintojo teikiamomis garantijomis. Kaip matyti iš Pirkimo dokumentų III priedo Techninės specifikacijos, pareiškėjas, nustatydamas reikalavimus likusioms prekėms (t. y. duomenų bazių serveriams, virtualizacijos serveriams, montavimo spintai ir virtualizavimo programinės įrangos procesorinėms licencijoms), reikalavimų, susijusių su suderinamu su eksploatuojama duomenų saugykla „Bull VNX5500“ ar jos papildymu nenustatė.
41. Šiame kontekste akcentuotina, jog pareiškėjas savo skunde nurodė, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas yra susijęs tik su viena iš Pirkimo objekto dalių, t. y. duomenų saugyklos praplėtimu ir nustatytas siekiant užtikrinti pareiškėjo turimos duomenų saugyklos tinkamą naudojimą. Tai tik patvirtina išvadą, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas nėra aktualus siekiant įsitikinti tiekėjo pajėgumu tiekti likusį pirkimo objektą (t. y. duomenų bazių serverius, virtualizacijos serverius, montavimo spintą ir virtualizavimo programinės įrangos procesorines licencijas), todėl nėra susijęs su šia dalimi pirkimo objekto ir nėra adekvatus jos pobūdžiui.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, CPVA pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė, kad buvo pažeistas VPĮ 32 straipsnio 2 punktas ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai. Pažymėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakydama į Finansų ministerijos prašymą dėl išvados ginčui aktualiu klausimu pateikimo, 2016 m. vasario 3 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr.4S-349 nurodė, kad Pirkimas atliktas pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neužtikrinant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.
44. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su potencialių teikėjų galimu dalyvavimu Pirkime, pažymėtina, kad, kaip yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja; nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, perkančioji organizacija, neskaidydama Pirkimo objekto į dalis ir nustatydama didesnei Pirkimo daliai neproporcingą kvalifikacinį reikalavimą, visus potencialius tiekėjus padariusi priklausomus nuo konkretaus gamintojo, nepagrįstai apribojo konkurenciją, todėl pareiškėjo teiginiai dėl įmonių, kurių įranga potencialiai atitiktų Pirkimo konkurso sąlygų reikalavimus, teisiškai nereikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia.
45. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad vykdant Pirkimą nebuvo gauta tiekėjų pretenzijų. Tiekėjai turi teisę, bet ne pareigą ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, todėl vien tai, kad jie šia teise nepasinaudojo, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčytina pirkimo sąlyga yra teisėta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ir pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018; 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas ir ar buvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-976-492/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1616-629/2019 ir kt.) Vadovaujantis minėta įrodinėjimo pareigos paskirstymo administracinių bylų teisenoje taisykle, atsižvelgiant į tai, kad CPVA sprendime argumentuotai nustatė viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus, aiškiai ir išsamiai motyvavo savo išvadas ir taikomas finansines pataisas Projektui pagrindė teisės aktų nuostatomis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgiant į VPT išvadą, pareiga įrodyti, kad ginčo kvalifikacinis reikalavimas buvo teisėtas ir dirbtinai neribojo konkurencijos, tenka pareiškėjui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrįstumą ir teisėtumą tenka būtent perkančiajai organizacijai (šiuo atveju – pareiškėjui) – perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (VPĮ 3 str. 1 d.), todėl pripažintinos neteisėtomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018 ir kt.).
47. Nors pareiškėjas teigia, kad atskiriant duomenų saugyklos išplėtimą į atskirą Pirkimo dalį būtų sunku užtikrinti papildomai komplektuojamos talpos programinės įrangos suderinamumą su tarnybinėmis stotimis bei virtualizavimo programine įranga, tačiau nepateikia aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną. Todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 46 punkte nurodytas įrodinėjimo paskirstymo taisykles, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl objektyvių išskirtinių priežasčių turėjo išimtinę teisę sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, net ir nustatydamas specifinį konkurenciją ribojantį kvalifikacinė reikalavimą, kuris aktualus ir susijęs tik su mažesniąją Pirkimo objekto dalimi.
48. Pastebėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neaptarė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojas yra ne „Bull“, o „EMC“, kadangi pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui tokio argumento neteikė. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tokį pareiškėjo teiginį, priešingai – Pirkimo dokumentuose pareiškėjas nurodė, kad jis eksploatuoja duomenų saugyklą „Bull VNX5500“, pareiškėjas CPVA pateikė UAB „Bull Baltija“ 2015 m. sausio 23 d. raštą Nr. BULL-2015-01-23/1, kuriame nurodyta, kad UAB „Bull Baltija“ yra oficialus „Bull“ gamintojo atstovas Lietuvoje, ir patvirtinta, su kokiais duomenų saugyklų komponentais yra suderinama duomenų saugykla „Bull VNX5500“.
49. Priešingai, nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimu išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A756-1229/2013 aplinkybės nėra panašios į šios bylos aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju ja remtis nėra pagrindo.
50. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos proporcingumo, pažymėtina, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006), 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.
51. Rekomendacijų 26 punkte nustatyta, jog institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu, kuris yra Rekomendacijų priedas. Finansinių korekcijų taikymo aprašo 7 punktas nustato, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamo normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas nekelia tarptautinio susidomėjimo (išskyrus tarptautinį pirkimą); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama ar sudarytos sąlygos bet kuriam potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmestų pasiūlymų; kitas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, laikantis proporcingumo principo sprendimą dėl nustatyto pažeidimo priimančios institucijos nustatytas aplinkybes (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).
52. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 10 punktu, kuriame nustatyta, kad jis taikytinas, kai galima įrodyti, jog minimalūs pajėgumo reikalavimai, konkrečiai pirkimo sutarčiai įgyvendinti, nėra susiję arba neproporcingi pirkimo objektui, tokiu būdu neužtikrinant lygių galimybių tiekėjams dalyvauti pirkime arba neteisėtai apribojant konkurenciją pirkime. Už aptartą pažeidimą numatyta 25 procentų finansinė pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.
53. Nors, kaip nurodė pareiškėjas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1218-261/2016 pažymėta, kad Gairėse nurodytos finansinių korekcijų minimalios ir maksimalios ribos yra rekomendacinės, vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas nustatyto pažeidimo sunkumas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, finansinė korekcija turi būti proporcinga nustatytam pažeidimui. Šiuo atveju teisingai konstatavus, jog buvo nustatyti diskriminuojantys ir dirbtinai ribojantys konkurenciją reikalavimai teikėjų kvalifikacijai, neišskaidžius Pirkimo į dalis, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas pagrįstas sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 25 proc. Sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju nustatyti VPĮ pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip formalūs ir mažareikšmiai, be to, pasiūlymą dalyvauti Pirkime pateikė tik vienas tiekėjas, kuriam palankesnės sąlygos buvo sudarytos būtent ginčo kvalifikaciniu reikalavimu, todėl skundžiamu Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pareiškėjas.
54. Dėl pareiškėjo argumentų, kad finansinė korekcija turėjo būti taikoma ne visai Sutarties sumai (t. y. netaikoma duomenų saugyklos išplėtimo vertei), pažymėtina, kad Pirkimas nebuvo skaidytas į dalis, konkurenciją ribojančios sąlygos buvo sudarytos tiekėjams teikti pasiūlymus ne daliai, o visai Pirkimo/Sutarties apimčiai, todėl konkurenciją ribojantis poveikis pasireiškė ne daliai, o visam Pirkimui. Be to, Rekomendacijų 8 priedo Finansinių korekcijų taikymo aprašo 5 punkte konkrečiai nustatyta, nuo kokios sumos taikoma netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma: nuo galutinės pirkimo sutarties vertės su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) arba be PVM (jei PVM yra netinkamas finansuoti projekto lėšomis) (5.1 p.); nuo projektui įgyvendinti skirtos galutinės pirkimo sutarties vertės dalies, jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus (5.2 p.); nuo papildomai įsigytų darbų, prekių ir (ar) paslaugų vertės, jei darbai, prekės ir (ar) paslaugos įsigyti neatliekant tinkamo pirkimo (5.3. p.). Nagrinėjamu atveju nebuvo įsigyjami papildomi darbai, prekės ir (ar) paslaugos, taip pat byloje nėra duomenų, kad Pirkimo Sutartis apimtų ir Projekto lėšomis nefinansuojamus objektus, todėl netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma pagrįstai taikyta nuo Sutarties vertės.
55. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
40. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nereiškia, kad kiekvienas įrodymas, ištirtas byloje, turi būti nurodytas sprendime. Įrodymų viseto duomenų pagrindu teismas padaro išvadas, ar tam tikros aplinkybės yra nustatytos ir egzistuoja, ar jos nepasitvirtino (yra paneigtos). Todėl, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.
56. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Finansų ministerijos pozicija, kad šioje byloje Finansų ministerija turėtų būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau įvertinęs tai, kad Finansų ministerija šioje byloje dalyvavo atsakovu ir tokiu būdu atstovavo savo poziciją, dėl savo procesinės padėties neteikė apeliacinio skundo, ir vadovaudamasis bylų nagrinėjimo operatyvumo principu, teismas daro išvadą, jog dėl netinkamos šalies procesinės padėties nustatymo šiuo atveju nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, dėl to ginčas apeliacinėje instancijoje išspręstinas iš esmės.
57. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pagrįstumo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius