Administracinė byla Nr. I-5449-815/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00059-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 38; 59; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui K. K., pareiškėjo K. K. atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovės Turto vertinimo priežiūros tarnybos atstovams šios institucijos direktorei Linai Lizūnaitei ir vyriausiajam specialistui Remigijui Rekertai, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Impeksservis“ atstovui įmonės direktoriui J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Impeksservis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. 1, b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. GT-74(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos K. K. skyrimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. GT-74(13)-S), kuriame pareiškėjui paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, t. y. panaikintas 2003 m. spalio 10 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimas;

1.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo prašymas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. 2011 m. gruodžio 30 d. UAB „Impeksservis“ vardu pareiškėjas AB (duomenys neskelbtini) prašymu įkeitimo bankui tikslu parengė UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje AB (duomenys neskelbtini) prašymu naudojimo pajamų vertės metodu buvo nustatyta 470 830 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir Tarnyba) ir prašė įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, geranoriškai bendradarbiaudamas, Tarnybai raštu ir žodžiu teikė visą prašomą informaciją ir paaiškinimus.

Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. Garbės teismui pateikė išvadą Nr. GT-87-(13)-I „Dėl vertintojo K. K. veiksmų rengiant UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimo ataskaitą“ (toliau – ir išvada Nr. GT-87-(13)-I) ir teikimą Nr. GT-87(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ (toliau – ir teikimas Nr. GT-87(13)-T). Pareiškėjas Tarnybos 2013 m. spalio 24 d. pranešime apie drausmės bylos iškėlimą Nr. T(1.13)A2-1819(13) informuotas, kad 2013 m. spalio 24 d. įvyko parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta iškelti pareiškėjui drausmės bylą. 2013 m. lapkričio 14 d. įvyko Garbės teismo posėdis, kuriame nagrinėta pareiškėjo drausmės byla ir priimtas sprendimas Nr. Nr. GT-74(13)-S. Šiame sprendime Garbės teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, rengdamas Ataskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarime Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) (galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d.) reikalavimų, nepagrindė nustatytos UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės.

2.2. Dėl ataskaitos teisėtumo

2.2.1. Pareiškėjas AB (duomenys neskelbtini) užsakymu pagal 2011 m. gruodžio 19 d. vertinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 257 įvertino UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertę. Vertinimo tikslas – UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertės nustatymas įkeitimo bankui tikslu pagal užsakovo reikalavimą, taikant naudojimo pajamų vertės metodą. Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 punktą ir Metodikos 21.3 punktą naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodas taikomas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų grynųjų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė, šis metodas taikomas tada, kai tikimasi, kad vertinamo turto naudojimo vertė objektyviausiai parodys turto vertę rinkoje.

2.2.2. Pareiškėjas, atlikdamas vertinimą, atsižvelgė į tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) turtas bus naudojamas investiciniam projektui vystyti: komercinei, biurų, gyvenamųjų namų ir požeminės parkavimo aikštelės statybai. Vertintojas taikė Metodikos 2.15 punkte nustatytą maksimalaus ir geriausio panaudojimo principą – labiausiai tikėtiną ir pateisinamą, įstatymų leidžiamą ir finansiškai naudingą turto fizinį panaudojimą, kada vertinamas turtas įgauna didžiausią vertę. Pareiškėjas atliko vertinimą, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsniu ir Metodikos 76–85 punktais, parengė Ataskaitą ir nustatė UAB (duomenys neskelbtini) verslo rinkos vertę. Ataskaita atitinka visus teisės aktuose nustatytus formos reikalavimus ir, remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, turi juridinę galią.

2.2.3. Nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nesuteikia teisės Garbės teismui vertinti Ataskaitos turinio ir nustatytos turto vertės pagrįstumo, tokia kompetencija suteikiama tik teismui; kol Ataskaita nenuginčyta teisme, tiek ji pati, tiek joje nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė laikomos teisingomis ir Ataskaita turi juridinę galią.

2.2.4. Įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis. Ataskaitos 1.7 skyriuje „Ribojančios sąlygos ir vertintojo atsakomybės ribos“ nurodyta: „Vertintojas patvirtina savo išvadų pagrįstumą dėl verslo vertės pagal verslo plane pateiktas prognozes. Joms nepasitvirtinus ar nevykdant verslo plano, vertintojas neprisiima atsakomybės dėl apskaičiuotos verslo vertės. Vertintojas neprisiima įsipareigojimų dėl verslo vertės iš esmės pasikeitus vykdomo verslo būklei ar po įvykių bei verslo vadybos sprendimų, kurie galėjo ir gali atsirasti po ataskaitos pateikimo vertinimo užsakovui“. Akivaizdu, kad jau 2012 m. I ketvirtyje užsakovui AB (duomenys neskelbtini) nepradėjus vystyti 2012–2020 m. verslo plane numatyto projekto, taigi, nebevykdant Ataskaitoje nurodytų sąlygų, vertinto verslo vertė galėjo pasikeisti ir Ataskaita tapti negaliojančia.

2.3. Dėl nustatytos UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertės pagrįstumo

2.3.1. Garbės teismas sprendime Nr. GT-74(13)-S nurodė, kad pareiškėjas, apskaičiuodamas UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, pažodžiui rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, o esant tokiai situacijai UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė negali būti laikoma pagrįsta.

2.3.2. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalimis, 8 straipsnio 3 punktu, Metodikos 2.5, 2.7, 9, 49–75, 80 punktais, nurodo, kad: užsakovo pageidavimu buvo susitarta, jog verslo rinkos vertė bus nustatyta naudojimo pajamų požiūriu; Ataskaitoje akcijų rinkos vertė apskaičiuota pagal naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodą; šis metodas suteikia galimybę nustatyti veikiančios įmonės kaip nedalomos visumos vertę, kurią suformuoja įmonės verslo generuojamų laisvųjų pinigų srautų teikiama nauda, kuri gali būti išreiškiama per jų panaudojimą verslo plėtojimo investicijoms ir panašiai; nagrinėjamu atveju pinigų srautą sudarė pajamų, planuojamų gauti išnuomojus ir pardavus statinių kompleksą, ir išlaidų, kurias planuojama patirti dėl šių statinių komplekso statybos, skirtumas, kuris, taikant diskonto normą, perskaičiuojamas į UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę.

2.3.3. Pareiškėjas, prognozuodamas pinigų srautus, vadovavosi ne tik 2012–2020 m. verslo plane pateiktais duomenimis, bet ir UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentais: 2008–2011 m. balansais, pelno (nuostolių) ataskaitomis, aiškinamaisiais raštais, 2011 m. trijų ketvirčių balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, materialaus turto sąrašu, nuosavybės dokumentais bei UAB „Impeksservis“ duomenų baze apie tokio tipo verslo rinkos vertę Lietuvoje, praktikoje turto vertintojų plačiai naudojamu UAB „Sistela“ 2011 m. „Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu NTK 2011 VII „Gyvenamieji pastatai. Negyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Kainynas), įregistruotu valstybės įmonėje Statybos produkcijos sertifikavimo centre bei valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – ir Registrų centras), Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, rinkos tendencijomis, savo žiniomis ir patirtimi bei kitais šaltiniais. Pareiškėjas vertino, kad 2012–2020 m. verslo plane pateikti duomenys yra patikimi, pateiktos statybos ir nekilnojamojo turto pardavimų kainos atitiko tuo metu rinkoje buvusias vidutines statybos ir pardavimų kainas; tai patvirtino ir Kainyne nurodyti duomenys, kurie sutapo su 2012–2020 m. verslo plane pateiktais duomenimis.

Be to, Registrų centro vertintojai 2009 m. birželio 1 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti. Registrų centro 2009 m. birželio 1 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. VZ-168(2009/06) UAB (duomenys neskelbtini) turtas įvertintas 463 000 000 Lt, Registrų centras papildomai nurodė, jog vertinamo turto rinkos vertė, nustatyta 2009 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, svyruoja nuo 463 000 000 Lt iki 489 000 000 Lt.

2.3.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka; analogiškai tuos pačius klausimus reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis. Pareiškėjo nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė (470 830 000 Lt) praktiškai nesiskiria nuo Registrų centro nustatytos UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertės (463 000 000 Lt). Be to, pareiškėjo žiniomis, turto vertintojai UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ 2011 m. gruodžio 13 d. (tik keletą savaičių iki pareiškėjo atlikto turto vertinimo) taip pat vertino UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą ir nustatė 458 milijonų litų šios įmonės nekilnojamojo turto vertę. Taigi, pareiškėjo nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė yra pagrįsta ir atitiko tuo metu rinkoje buvusias sąlygas.

2.4. Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo

2.4.1. Pareiškėjui skundžiamame sprendime skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda – panaikintas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimas. Įsigaliojus sprendimui Nr. GT-74(13)-S, taip pat bus laikomi panaikinti ir visų pareiškėjo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų (2000 m. gegužės 25 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000185 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), 2000 m. liepos 25 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacinio pažymėjimo Nr. A 000201 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), 2000 m. vasario 23 d. išduoto turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000208 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), 2000 m. vasario 23 d. išduoto turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000209 (kilnojamojo turto vertinimo sritis) ir 2000 m. vasario 23 d. išduoto turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000251 (verslo vertinimo sritis)) galiojimas. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 3.5, 35, 36 punktais, nurodo, kad paskirta griežčiausia drausminė nuobauda yra neproporcinga ir sukelia akivaizdžiai neteisingas bei neadekvačias pasekmes, nepagrįstai nutraukusias pareiškėjo profesinės veiklos tęstinumą, socialinį užtikrinimą ir pajamų stabilumą.

2.4.2. Garbės teismas, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, neatsižvelgė ir neįvertino, jog dėl pareiškėjo nustatytos UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertės nekilo jokių neigiamų pasekmių. Nepaisant to, jog vertinimas buvo atliktas įkeitimo bankui tikslu, pagal pareiškėjo nustatytą vertę UAB (duomenys neskelbtini) neįgijo jokių turtinių įsipareigojimų bankui ir šios įmonės rinkos vertė nepanaudota esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymo bankui užtikrinimui.

2.4.3. Pareiškėjas nuo 2000 m. verčiasi turto vertintojo profesine veikla, visada savo darbą dirbo sąžiningai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir Turto vertintojo profesinės etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas), niekada nebaustas jokia drausmine nuobauda; net jeigu Garbės teismas Ataskaitoje ir būtų nustatęs formalius pažeidimus, atitinkamai turėtų būti įvertintas pažeidimų mastas, atsižvelgta į tai, jog nekilo jokių pasekmių, ir taikoma proporcinga drausminė nuobauda.

2.4.4. Drausminio nusižengimo tyrimas turi būti objektyvus ir visapusiškas, įvertinami su drausmine nuobauda susiję klausimai: nuobaudos proporcingumas, sukeliamos pasekmės, nuobaudos taikymo tikslingumas, šie nuobaudos aspektai privalėjo būti įvertinti ir Garbės teismo posėdžio metu. Akivaizdu, kad Garbės teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino drausminei atsakomybei kilti visų reikšmingų aplinkybių ir skyrė neproporcingą drausminę nuobaudą. Pareiškėjas neteko galimybės užsiimti jau ilgą laiką praktikuojama profesine veikla, nukentėjo jo dalykinė bei verslo reputacija.

2.4.5. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai), nurodo, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

II

Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 139–145) nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Garbės teismas skundžiamame sprendime, išsamiai motyvavęs, pagrįstai pareiškėjui skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Ataskaitoje taikytas naudojimo pajamų vertės metodas, kurio taikymą reglamentavo Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 7 straipsnio 3 punktas ir Metodikos 49–75 punktai. Naudojimo pajamų vertės metodo esmė – planuojamų pajamų perskaičiavimas į dabartinę vertę. Nagrinėjamu atveju planuojamos pajamos į UAB (duomenys neskelbtini) vertę perskaičiuojamos taip: planuojamos išlaidos, kurios bus patirtos dėl statinių komplekso statybos; planuojamos pajamos, kurios bus gautos iš statinių komplekso nuomos ir pardavimo; iš planuojamų pajamų atimamos planuojamos išlaidos; gautas skirtumas, taikant matematinę formulę, kurios esmė – konkreti diskonto normos procentinė reikšmė, perskaičiuojamas į UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. Esminę reikšmę nustatant, ar apskaičiuota įmonės rinkos vertė gali būti laikoma pagrįsta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme, turi būti: planuojamų išlaidų pagrindimas; planuojamų pajamų pagrindimas; pasirinktos konkrečios diskonto normos procentinės reikšmės pagrindimas.

2. Išnagrinėjęs surinktą informaciją, Garbės teismas padarė išvadą, kad vertintojas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris reikalauja pagrįsti nustatytą UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (statybos, griovimo, pardavimų ir nuomos kainos bei 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmės), nėra pagrįsti nei Ataskaitoje, nei UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane, nei paaiškinimuose Tarnybai, nei paaiškinimuose Garbės teismui. Apskaičiuodamas UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, pareiškėjas aklai rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, kurie UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane nėra pagrįsti.

3. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Ataskaitos juridinės galios, kadangi, viena vertus, jie yra prieštaringi (skunde pateikiami Ataskaitos juridinę galią patvirtinantys ir paneigiantys argumentai), antra vertus, Garbės teismas dėl Ataskaitos juridinės galios sprendime Nr. GT-74(13)-S nepasisakė.

4. Tarnyba nesutinka su K. K. teiginiu, jog teisės aktuose Garbės teismui nesuteikta teisė vertinti Ataskaitos turinio ir nustatytos turto vertės pagrįstumo, nes tokia kompetencija skirta tik teismams, kadangi toks argumentas teisiškai nepagrįstas. Garbės teismui Įstatyme suteikta teisė spręsti, ar vertintojai laikosi turto vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Įstatymo, Metodikos ir kt.) reikalavimų ir, nustačius pažeidimus, skirti vertintojams drausmines nuobaudas. Sprendime Nr. GT-74(13)-S neginčijamas nustatytos vertės dydis, t. y. nėra pasakoma, kad Ataskaitoje nustatytas vertės dydis turėtų būti kitoks, o tik konstatuojama, kad vertintojas, rengdamas Ataskaitą, nesilaikė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos fundamentalios pareigos turto vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą.

5. Dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą

5.1. Pareiškėjas klaidina teismą: sprendime Nr. GT-74(13)-S nenurodyta, kad rinkos vertės skaičiavimai negali būti laikomi pagrįstais, jei pažodžiui remiamasi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis. Tuo atveju, jeigu verslo plane nurodyti skaičiai (statybos, griovimo, pardavimų ir nuomos kainos bei 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmės) būtų buvę pagrįsti, nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė taip pat būtų pagrįsta, tačiau įmonės verslo plane nėra šių esminių duomenų, kurių pagrindu skaičiuojama jos rinkos vertė, pagrindimo, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane pateikiamos galutinės griovimo, statybos ir pardavimo ir nuomos kainų reikšmės, taip pat galutinės 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmės, nepateikiant šių skaičių pagrindimo. Tokio pagrindimo nėra ne tik vertinamos įmonės verslo plane, bet ir pačioje Ataskaitoje.

5.2. Aplinkybė, kad vertinimas naudojimo pajamų vertės metodu atliktas užsakovo pageidavimu, nepanaikina Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą.

5.3. Metodikos tekste vartojamų pavienių žodžių negalima aiškinti, neatsižvelgiant į jų vartojimo kontekstą ir į aukštesnės juridinės galios teisės aktus, kurių įgyvendinimui skirta Metodika. Metodikoje vartojamas žodis „prielaida“, tačiau tai nereiškia, jog atliekant vertinimą galima remtis nepagrįstomis prielaidomis. Metodikos 61, 70 ir 75 punktuose kalbama būtent apie pagrįstas prielaidas, 58 punkte aiškiai nurodyta, kad prielaidos turi būti pagrįstos kruopščia analize, 72 punkte nurodoma apie tokias prielaidas, kurias pagrįsti yra sunku. Apibendrinant Metodikos nuostatas, kuriose vartojamas žodis „prielaida“, galima daryti vienareikšmę išvadą, jog visos prielaidos, kuriomis grindžiamas vertinimas, turi būti pagrįstos. Argumentas, jog vertę galima nustatyti remiantis nepagrįstomis prielaidomis, yra iracionalus ir nesuderinamas su Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimu vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą.

5.4. Argumentas, jog prognozuojant pinigų srautus vadovautasi ne tik vertinamos UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane pateiktais duomenimis, bet ir šios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nėra esminis – vertinimo esmę sudarė būtent aklas rėmimasis pačios vertinamos įmonės verslo planu, kuriame nepagrįsti duomenys apie griovimo, statybos, nuomos ir pardavimo kainas bei 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmes. Ataskaita iš esmės tėra UAB (duomenys neskelbtini) verslo plano kopija – išlaidų prognozės, pajamų prognozės, projekto finansinis modelis, diskonto norma ir visi skaičiavimai be jokių pakeitimų, paaiškinimų ar analizės nukopijuoti į Ataskaitos dalį „UAB (duomenys neskelbtini) verslo vertės nustatymas“.

Argumentas, jog prognozuojant pinigų srautus, vadovautasi ne tik vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, bet UAB „Sistela“ kainynu, yra nepagrįstas – Ataskaitoje nė žodžiu neužsimenama apie UAB „Sistela“ kainyną. Kainynas nepaminėtas Ataskaitos 1.4 dalyje „Informacijos šaltiniai, metodologiniai dokumentai“, 5.6 dalyje „Pagrindinių teisinių, metodologinių ir informacinių šaltinių sąrašas“ ar kitoje Ataskaitos dalyje. Ataskaitoje žodis „Sistela“ neegzistuoja. Įrodymų, kad apskaičiuojant kainas remtasi UAB „Sistela“ kainynu, pareiškėjas nepateikė ir teismui.

5.5. Pareiškėjo teiginys, kad 2012–2020 m. verslo plane pateikti duomenys yra patikimi, pateiktos statybos ir nekilnojamojo turto pardavimų kainos atitiko tuo metu rinkoje buvusias vidutines statybos ir pardavimų kainas, yra nepagrįstas. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad įrodinėjimo našta, susijusi su nustatytos vertės pagrindimu, tenka vertinimą atliekančiam vertintojui. Be to, toks pagrindimas turi būti pateikiamas būtent vertinimo ataskaitoje, o tai nepadaryta. Pareiškėjas nepagrindė, kad išlaidos, susijusios su griovimo ir statybos darbais, bei pajamos, susijusios su nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimu, atitinka rinkos sąlygas.

5.6. Tai, kad kitų vertintojų nustatytos UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto (ne akcijų) rinkos vertės dydžiai yra panašūs į pareiškėjo nustatytą minėtos įmonės akcijų rinkos vertės dydį, nieko nepasako nei apie vertintojo parengtoje Ataskaitoje, nei apie kitų vertintojų parengtose ataskaitose pateiktą vertės nustatymo pagrindimą, nei apie tai, ar vertintojas laikėsi Įstatyme nustatytos pareigos pateikti vertinimo Ataskaitoje vertės nustatymo pagrindimą.

6. Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo

6.1. Garbės teismas neatsižvelgė į galiojančias drausmines nuobaudas, kadangi tokių nuobaudų pareiškėjas neturėjo. Nepaisant to, kad pareiškėjas anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, jo padarytų pažeidimų mastas, pasekmės, pobūdis ir aplinkybės buvo pakankamos taikyti griežčiausią drausminę atsakomybę.

6.2. Pažeidimų mastas (apimtis, dydis) išsamiai aprašyti sprendimo Nr. GT-74(13)-S 4 dalyje „Dėl drausminės nuobaudos“. Iš esmės visi UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertės apskaičiavimui naudoti duomenys aklai nukopijuoti nuo vertinamos įmonės verslo plano, kuriame esantys duomenys nėra pagrįsti, todėl UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nėra pagrįsta. Nepagrįsta UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra itin didelė – siekia beveik pusę milijardo litų. Vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu. Pareiškėjas pripažino, kad apskaičiavo ne UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, o konkretaus investicinio projekto investicinę vertę, pastarosios aplinkybės pareiškėjas skunde neginčija, vadinasi, sutinka su tokiu vertinimu.

6.3. Turto vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmių nereikėtų tapatinti su pasekmėmis, kurias vėliau sukelia parengta vertinimo atskaita. Vertinimo metu padaryti pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su parengta Ataskaita. Priklausomai nuo padarytų pažeidimų, pasekmės vertinimo ataskaitai iš esmės gali būti dvejopos: vertinimo ataskaita gali būti koreguotina, taisytina arba, esant esminiams pažeidimams, nekoreguotina ir netaisytina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė fundamentalios pareigos Ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą, t. y. iš Ataskaitos neįmanoma nustatyti, kaip vertintojas apskaičiavo griovimo, statybos kainas, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimų bei konkrečias 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentines reikšmes. Esant tokiai situacijai, neįmanoma įsitikinti apskaičiuotos vertės pagrįstumu. Vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmės parengtai Ataskaitai yra esminės: nesant esminės informacijos, kurios pagrindu apskaičiuota rinkos vertė, likęs Ataskaitos turinys yra beprasmis.

6.4. Švelnesnės nuobaudos (pastabos, papeikimo arba kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo ir kvalifikacijos patikrinimo) skyrimas būtų neadekvatus padarytiems pažeidimams vien todėl, kad turto arba verslo vertintojo profesija yra viena iš teisės aktuose reguliuojamų profesijų, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai, o būtent šių standartų pareiškėjas nesilaikė. Griežtas turto arba verslo vertintojo profesijai keliamų reikalavimų laikymasis yra svarbus visuomenės pasitikėjimui šios profesijos atstovais, pagarbos turto vertintojo darbo rezultatams ir pačios profesijos išlaikymui. Pažymėtina, kad pareiškėjo parengta Ataskaita sudarė tretiesiems asmenims pagrindą abejoti pareiškėjo kvalifikacija ir pareiškėjo parengto dokumento teisingumu.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas K. K. ir jo atstovas advokatas Kęstutis Virketis (2014 m. rugpjūčio 4 d. advokato orderis, serija LA Nr. 220152 (t. 2, b. l. 103)), remdamiesi skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti arba sušvelninti sprendime Nr. GT-74(13)-S skirtą nuobaudą pareiškėjui.

2. Atsakovės Turto vertinimo priežiūros tarnybos atstovai šios institucijos direktorė Lina Lizūnaitė (Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai (t. 2, b. l. 105, 106)) ir vyriausiasis specialistas Remigijus Rekerta (įgaliojimas (t. 2, b. l. 104)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Impeksservis“ atstovas šios įmonės direktorius J. J. pritarė pareiškėjo ir jo atstovo pozicijai.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjui K. K. išlaikius verslo vertintojo egzaminą, 2003 m. spalio 7 d. išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000322 (t. 1, b. l. 118; t. 2, b. l. 45) (Audito, apskaitos ir turto vertinimo tarybos 2003 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 10-2).

2. Pareiškėjas UAB „Impeksservis“ vardu vertinimo užsakovo AB (duomenys neskelbtini) prašymu įkeitimo bankui tikslu 2012 m. sausio 6 d. parengė UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. PVA paketo) vertinimo ataskaitą, kurioje, naudodamas pajamų vertės metodą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė – 470 830 000 Lt (vertės nustatymo data – 2011 m. gruodžio 30 d.) (Ataskaita (t. 1, b. l. 19–122; t. 1, b. l. 146–t. 2, b. l. 49)).

3. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2012 m. kovo 22 d. rašte Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 „Dėl atlikto turto vertinimo“ kreipėsi į Tarnybą (rašto kopijos pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai), prašydama įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams ir informuoti Lietuvos banką apie išvadas ir (arba) sprendimus (t. 2, b. l. 50–53).

4. Tarnyba 2013 m. rugpjūčio 27 raštuose Nr. T(1.13)A2-1491(13) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. PVA paketo) vertinimo ataskaitos“ (t. 2, b. l. 54–56) ir Nr. T(1.13)A2-1492(13) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. PVA paketo) vertinimo ataskaitos“ (t. 2, b. l. 57–59) kreipėsi į Pareiškėją ir UAB „Impeksservis“ dėl paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo.

5. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 4 d. gavo UAB „Impeksservis“ raštą Nr. 1-13/33 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. PVA paketo) vertinimo ataskaitos“, su kuriuo pateikti pareiškėjo paaiškinimai, UAB (duomenys neskelbtini) Verslo plano priedas Nr. 2 (t. 2, b. l. 64) ir Ataskaita.

6. Tarnyba 2013 m. 2013 m. rugsėjo 6 d. gavo pareiškėjo paaiškinimus dėl Ataskaitos (t. 2, b. l. 61–63), o 2013 m. spalio 9 d. rašte Nr. T(1.13)A2-1733(13) „Papildomi klausimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. PVA paketo) vertinimo ataskaitos“ kreipėsi į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo (t. 2, b. l. 65–66). Tarnyba papildomus pareiškėjo paaiškinimus gavo 2013 m. spalio 21 d. (t. 2, b. l. 67–68).

7. Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. išvadoje Nr. GT-87(13)-I „Dėl vertintojo K. K. veiksmų rengiant UAB (duomenys neskelbtini) (adresas: (duomenys neskelbtini)) verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimo ataskaitą“ (t. 1, b. l. 123–127; t. 2, b. l. 69–73), be kita ko, padarė tokias išvadas:

7.1. Pareiškėjas neanalizavo UAB (duomenys neskelbtini) verslo plano ir atsiribojo nuo vertinimo rezultatų, jeigu verslo prognozės nepasitvirtins; pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas teiginys, kad verslo planas „analizuotas“ iš esmės reiškia, kad, atliekant vertinimą, pažodžiui remtasi UAB (duomenys neskelbtini) verslo plano duomenimis. Esant tokiai situacijai, turto vertės pagrindimas iš esmės priklauso nuo to, ar UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane pagrįsti esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama vertė. Nesant esminių kriterijų pagrindimo, vertė negali būti laikoma pagrįsta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme.

7.2. Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pareigą pagrįsti nustatytą vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota verslo vertė (planuojamos išlaidos ir pajamos) nepagrįsti nei Ataskaitoje, nei Verslo plane, o paaiškinimuose Tarnybai pareiškėjas planuojamas pajamas ir išlaidas grindžia tik prielaidomis.

7.3. Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pareigą pagrįsti nustatytą vertę, kadangi Ataskaitoje nepagrįstos 10,2 proc. diskonto normos reikšmės sudėtinės dalys, tiesiogiai susijusios su vertės nustatymo pagrindimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra nuoseklus: viena vertus, teigia, kad UAB(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) verslo plane nurodyti skaičiai nebuvo koreguoti, antra vertus, apskaičiuodamas diskonto normą, priešingai negu UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane, nurodo, kad planuojamos statybos bus finansuojamos 70 proc. UAB (duomenys neskelbtini) lėšomis (ne 30 proc., kaip nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane).

7.4. Ataskaitoje nurodomos statybos 2012 m.–2013 m. negali būti finansuojamos iš pasiskolintų lėšų, o tai kelia abejonių vertinimo pagrindo – UAB (duomenys neskelbtini) verslo plano – realumu. Pareiškėjo paaiškinimai pernelyg nekonkretūs, kad jais būtų galima pagrįsti Ataskaitoje nurodomas statybas 2012 m.–2013 m.

8. Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. teikime Nr. GT-87(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ Garbės teismui, be kita ko, nurodė, jog, vadovaujantis Įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139) 29 straipsnio 2 dalimi, teikiama iškelti drausmės byla K. K., su teikimu pateikė bylos medžiagą (be kita ko, Ataskaitą, pareiškėjo paaiškinimus ir papildomus paaiškinimus, išvadą Nr. GT-87(13)-I) (t. 1, b. l. 128–129; t. 2, b. l. 74–75).

9. Garbės teismas 2013 m. spalio 24 d. parengiamajame posėdyje svarstė dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui ir nutarė drausmės bylą iškelti, ją nagrinėti 2013 m. lapkričio 14 d. 9.30 val., į Garbės teismo posėdį kviesti pareiškėją ir Tarnybos atstovus (be kita ko, direktorę L. Lizūnaitę ir vyriausiąjį specialistą R. Rekertą) (Garbės teismo2013 m. spalio 24 d. parengiamojo posėdžio protokolo Nr. GT-51(13)-P išrašas (t. 2, b. l. 76)). Pareiškėjas apie iškeltą drausmės bylą dėl veiksmų, UAB „Impeksservis“ vardu rengiant Ataskaitą, apie drausmės bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, apie teisę susipažinti su drausmės bylos medžiaga informuotas Tarnybos 2013 m. spalio 24 d. pranešime apie drausmės bylos iškėlimą Nr. T(1.13)A2-1819(13) (t. 1, b. l. 130; t. 2, b. l. 77), taip pat pareiškėjui 2013 m. spalio 30 d. jo elektroninio pašto adresu išsiųstos išvados Nr. GT-87(13)-I ir teikimo Nr. GT-87(13)-T kopijos (t. 2, b. l. 78).

10. Garbės teismas, 2013 m. lapkričio 14 d. posėdyje (dalyvaujant pareiškėjui ir Tarnybos atstovui R. Rekertai) išnagrinėjęs pareiškėjo drausmės bylą (drausmės bylos medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus žodžiu (atsakymus į klausimus) posėdžio metu), vadovaudamasis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 4 punktu, vienbalsiai nutarė skirti pareiškėjui griežčiausią drausminę nuobaudą – panaikinti 2003 m. spalio 10 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimą (Garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolo Nr. GT-52(13)-P išrašas (t. 2., b. l. 79–82), sprendimas Nr. GT-74(13)-S (t. 1, b. l. 10–17; t. 2, b. l. 83–90)).

11. Garbės teismas sprendime Nr. GT-74(13)-S iš esmės padarė išvadas, analogiškas Tarnybos išvadoje Nr. GT-87(13)-I nurodytosioms (sprendimas Nr. GT-74(13)-S (t. 1, b. l. 10–17; t. 2, b. l. 83–90)):

11.1. Dėl Įmonės verslo plano

Apskaičiuodamas UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, pareiškėjas pažodžiui rėmėsi vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis. Esant tokiai situacijai, UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertės pagrindimas iš esmės priklauso nuo to, ar įmonės verslo plane pagrįsti visi duomenys, kuriais remdamasis pareiškėjas apskaičiavo UAB (duomenys neskelbtini)rinkos vertę. Tokio pagrindimo nesant, pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė negali būti laikoma pagrįsta.

11.2. Dėl išlaidų ir pajamų pagrindimo

Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris reikalauja pagrįsti nustatytą įmonės (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (statybos, griovimo ir pardavimų kainos), nepagrįsti nei Ataskaitoje, nei UAB (duomenys neskelbtini)“ verslo plane, nei paaiškinimuose Tarnybai, nei paaiškinimuose Garbės teismui. Tokio pobūdžio duomenys turi būti pagrindžiami ne „esant reikalui“ paaiškinimuose Tarnybai ar Garbės teismui, bet Ataskaitoje, kad būtų galima įsitikinti apskaičiuotos rinkos vertės pagrįstumu. Pareiškėjas statybos, griovimo ir pardavimų kainas grindžia prielaidomis, spėliojimais ir tikėjimu, jog pati vertinama įmonė jas tinkamai apskaičiavo.

11.3. Dėl diskonto normos pagrindimo

Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pareigą pagrįsti nustatytą įmonės (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę, kadangi nei Ataskaitoje, nei UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane, nei pareiškėjo paaiškinimuose Tarnybai ir Garbės teismui nepagrindžiamos 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių (30 proc. nuosavo kapitalo ir 20 proc. nuosavo kapitalo kainos, 70 proc. skolintų lėšų ir 6 proc. skolintų lėšų kainos) procentinės reikšmės, tiesiogiai susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertės pagrindimu.

12. Garbės teismo sprendime Nr. GT-74(13)-S (t. 1, b. l. 10–17; t. 2, b. l. 83–90), be kita ko, nurodyta:

12.1. Pareiškėjas parengė Ataskaitą, nesilaikydamas Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyto fundamentalaus reikalavimo pagrįsti nustatytą vertę. Pažymėtina, kad vertinimo veikla pareiškėjui yra profesine veikla, todėl vertinimas turi būti atliktas pagal šiai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, vertintojas privalo veikti sąžiningai ir protingai, jam taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai: tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Garbės teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar pareiškėjas vertinimo paslaugas teikė vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais turto vertinimo paslaugų teikimą, taikydamas turto vertinimo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia turto vertinimo praktika, bet ir nustatyti, ar vertinimo paslaugos teiktos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos griežtumo, Garbės teismas atsižvelgia į tai, kad: iš esmės visi UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertės apskaičiavimui naudotini duomenys nukopijuoti nuo vertinamos įmonės verslo plano, netikrinant jame pateiktų duomenų pagrįstumo; UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nėra pagrįsta; nepagrįsta UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra itin didelė – siekia beveik pusę milijardo litų; vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu; pareiškėjas pripažino, jog apskaičiavo ne UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, o konkretaus investicinio projekto investicinę vertę.

12.2. Pagal Įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139) 10 straipsnio 11 dalį, įsiteisėjus Garbės teismo sprendimui skirti turto arba verslo vertintojui turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą, kartu laikomas panaikintu visų turto arba verslo vertintojo turimų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas, todėl įsigaliojus šiam Garbės teismo sprendimui dėl 2003 m. spalio 10 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimo panaikinimo, bus laikoma panaikintu visų pareiškėjo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų (turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000185 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. gegužės 25 d.; turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000201 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. liepos 25 d.; turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000208 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. vasario 23 d.; turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000229 (kilnojamojo turto vertinimo sritis), išduotas 2000 m. vasario 23 d.; turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 000251 (verslo vertinimo sritis), išduotas 2000 m. vasario 23 d.) galiojimas.

12.3. Sprendimo apskundimo tvarka.

13. Tarnyba su 2013 m. gruodžio 2 d. raštais Nr. T(1.13)A2-1994(13) „Dėl Garbės teismo priimto sprendimo“ (t. 2, b. l. 91) ir Nr. T(1.13)A2-1995(13) „Dėl Garbės teismo priimto sprendimo“ (t. 2, b. l. 92) pareiškėjui ir UAB „Impeksservis“ išsiuntė patvirtintas sprendimo Nr. GT-74(13)-S kopijas.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą sprendžiama, ar Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. GT-74(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos K. K. skyrimo“ (t. 1, b. l. 10–17; t. 2, b. l. 83–90), kuriame pareiškėjui paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, t. y. panaikintas 2003 m. spalio 10 d. išduoto turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis) galiojimas, yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Dėl Garbės teismo galimybės priimti skundžiamą sprendimą

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakyme Nr. 1K-192 patvirtintuose Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose nėra nustatyta Garbės teismo teisė vertinti Ataskaitos (t. 1, b. l. 19–122; t. 1, b. l. 146–t. 2, b. l. 49) turinį ir turto vertės pagrįstumą, tokia kompetencija suteikiama tik teismui; kol Ataskaita nenuginčyta teisme, tiek ji pati, tiek joje nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų rinkos vertė laikomos teisingomis ir Ataskaita turi juridinę galią.

Šiuo aspektu teismas pabrėžia, kad Garbės teismas skundžiamame sprendime nenaikino Ataskaitos, todėl ir dėl Ataskaitos juridinės galios nepasisakė. Garbės teismo misija – vertinti turto arba verslo vertintojų drausmę, todėl šiuo aspektu Garbės teismas pagal teisės aktus turi galimybę skirti vertintojams drausmines nuobaudas, be kita ko, vertinti vertintojų elgesį, sudarant tokio pobūdžio ataskaitas. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytos Garbės teismo pareigos: 1) nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas; 2) kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo posėdžiuose, nagrinėjant jų drausmės bylas; 3) priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta Garbės teismo teisė kreiptis į Priežiūros įstaigą dėl informacijos (turto arba verslo vertintojo rašytinio paaiškinimo; turto arba verslo vertinimo įmonės rašytinio paaiškinimo ir dokumentų, susijusių su turto arba verslo vertinimu; kitos su turto arba verslo vertintojo drausmės byla susijusios informacijos), reikalingos turto arba verslo vertintojo drausmės bylai iškelti ir (arba) nagrinėti: ši teisė reiškia, kad Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, turi įvertinti turto arba verslo vertinimo kokybę, be kita ko, ir ataskaitų pagrįstumą. Pabrėžtina, kad Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte (1999 m. gegužės 25 d. redakcija, galiojusi Ataskaitos sudarymo metu) buvo nustatyta, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas, o tai reiškia, kad Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, privalo patikrinti, ar ataskaitos atitinka ir minėtą Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto (1999 m. gegužės 25 d. redakcija) reikalavimą, t. y. patikrinti ne ataskaitoje nurodytos turto vertės dydį, bet šio dydžio pagrindimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo teiginiai, esą, Garbės teismas negali vertinti Ataskaitos turinio ir turto vertės pagrįstumo, nėra pagrįsti.

3. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų

Pabrėžtina, jog, nors pareiškėjas skunde nekvestionavo skundžiamo sprendimo teisėtumo dėl terminų pažeidimo, tačiau teismo posėdyje pareiškėjo advokatas išreiškė poziciją, kad, esą, Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. GT-74(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos K. K. skyrimo“ neatitinka Įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų terminų. Minėtose nuostatose yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas:

„2. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. Informaciją apie kitos valstybės narės turto arba verslo vertintojo padarytus šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Priežiūros įstaiga praneša (registruotu laišku) tos valstybės narės kompetentingai institucijai.

3. Sprendimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo Turto arba verslo vertintojų garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Priežiūros įstaigos rašytinio teikimo iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą gavimo dienos.“

Pabrėžtina, jog rašytinį teikimą Nr. GT-87(13)-T dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui Turto vertinimo priežiūros tarnyba surašė 2013 m. spalio 23 d. (t. 2, b. l. 74–75). Informacija, kad turto vertintojo K. K. parengta Ataskaita neatitinka Įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos atitinkamų reikalavimų, užfiksuota Tarnybos 2013 m. spalio 23 d. išvadoje Nr. GT-87(13)-I (t. 2, b. l. 69–73). Taigi, šiuo atveju Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimas Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti drausmės bylą pateikti per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo informacijos apie Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus buvimo, nepažeistas. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. LVAT 2014 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Šiame kontekste teismas paaiškina, jog pirminės informacijos apie galimus vertintojo padarytus pažeidimus, gautos iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. kovo 22 d. rašte Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 (t. 2, b. l. 50–52), gavimo data nėra termino, nurodyto Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, atskaitos pradžia, nes informacija apie padarytus pažeidimus paaiškėja tik visiškai ją surinkus ir pateikus išvadą (šioje byloje – Tarnybos 2013 m. spalio 23 d. išvadą Nr. GT-87(13)-I (t. 2, b. l. 69–73)).

Pažymėtina, jog Tarnybos 2013 m. spalio 23 d. išvadą Nr. GT-87(13)-I ir rašytinį teikimą Nr. GT-87(13)-T Garbės teismas gavo 2013 m. spalio 23 d., o jau 2013 m. spalio 24 d. įvyko parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta vertintojui kelti drausmės bylą (t. 2, b. l. 76). Vadinasi, Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas taip pat nepažeistas.

4. Dėl pareiškėjo galimybės gintis Garbės teismo posėdyje, Garbės teismo narių galimo šališkumo

Pareiškėjas teismo posėdyje pabrėžė, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai gintis Garbės teismo posėdyje, taip pat iškėlė prielaidas dėl šio teismo nario K. K. šališkumo.

Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Turto vertinimo priežiūros tarnyba 2013 m. spalio 24 d. rašte Nr. T(1.13)A2-1819(13) (t. 2, b. l. 77) pareiškėją informavo apie Garbės teismo posėdžio datą, laiką, vietą, pareiškėjas asmeniškai dalyvavo Garbės teismo posėdyje, teikė paaiškinimus (t. 2, b. l. 79–82). Pabrėžtina, jog pareiškėjui Tarnybos 2013 m. spalio 24 d. rašte Nr. T(1.13)A2-1819(13) (t. 2, b. l. 77) išaiškintos jo teisės (susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus, vienam arba kartu su atstovu (gynėju) dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus). Dėl K. K. šališkumo pareiškėjo pateiktos abejonės tėra pagrįstos pareiškėjo prielaidomis.

5. Dėl vertintojo pareigos Ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą

Šiame sprendime minėta, jog Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte (1999 m. gegužės 25 d. redakcija, galiojusi Ataskaitos sudarymo metu) buvo nustatyta, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas, tai reiškia, kad Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, privalo patikrinti, ar ataskaitos atitinka ir minėtą Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto (1999 m. gegužės 25 d. redakcija) reikalavimą, t. y. patikrinti ne ataskaitoje nurodytos turto vertės dydį, bet šio dydžio pagrindimą. Skundžiamame sprendime (t. 1, b. l. 10–17; t. 2, b. l. 83–90) konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto (1999 m. gegužės 25 d. redakcija) reikalavimą, nes: a) apskaičiuodamas įmonės rinkos vertę vertintojas pažodžiui rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, esant tokiai situacijai, UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertės pagrindimas iš esmės priklauso nuo to, ar įmonės verslo plane pagrįsti visi duomenys, kuriais remdamasis pareiškėjas apskaičiavo UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, o tokio pagrindimo nesant, pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė negali būti laikoma pagrįsta; b) pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris reikalauja pagrįsti nustatytą įmonės (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (statybos, griovimo ir pardavimų kainos), nepagrįsti nei Ataskaitoje, nei UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane, nei paaiškinimuose Tarnybai, nei paaiškinimuose Garbės teismui; tokio pobūdžio duomenys turi būti pagrindžiami ne „esant reikalui“ paaiškinimuose Tarnybai ar Garbės teismui, bet Ataskaitoje, kad būtų galima įsitikinti apskaičiuotos rinkos vertės pagrįstumu; pareiškėjas statybos, griovimo ir pardavimų kainas grindžia prielaidomis, spėliojimais ir tikėjimu, jog pati vertinama įmonė jas tinkamai apskaičiavo; c) Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pareigą pagrįsti nustatytą įmonės (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę, kadangi nei Ataskaitoje, nei UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane, nei pareiškėjo paaiškinimuose Tarnybai ir Garbės teismui nepagrindžiamos 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių (30 proc. nuosavo kapitalo ir 20 proc. nuosavo kapitalo kainos, 70 proc. skolintų lėšų ir 6 proc. skolintų lėšų kainos) procentinės reikšmės, tiesiogiai susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertės pagrindimu.

Teismas akcentuoja, jog Ataskaitoje nėra pagrindimo, t. y. detalių apskaičiavimų, pagrindžiančių įmonės vertę, o Ataskaitoje pateikti duomenys leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjas, rengdamas Ataskaitą, iš esmės rėmėsi tik verslo planu. Pareiškėjo bandymai teismo posėdyje pateikti teismui detalius apskaičiavimus nėra pagrįsti, nes, sutinkant su Garbės teismo skundžiamame sprendime nurodomais motyvais, tokio pobūdžio duomenys turi būti pagrindžiami ne „esant reikalui“ paaiškinimuose Tarnybai ar Garbės teismui (taip pat teismui), bet Ataskaitoje, kad būtų galima įsitikinti apskaičiuotos rinkos vertės pagrįstumu.

Teismas ypač pabrėžia, kad pareiškėjo pateikti skaičiai iš valstybės įmonės Registrų centro“ tėra „pliki“ skaičiai. Dar kartą akcentuotina, kad nėra pakankama nurodyti vertės dydį (dėl jo net nėra ginčo), tačiau jis turi būti detaliai pagrįstas.

6. Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo

Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat prašė sušvelninti jam paskirtą drausminę nuobaudą, atsižvelgiant į skunde pateiktus argumentus. Pabrėžtina, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos griežtumo, Garbės teismas atsižvelgia į tai, kad: iš esmės visi UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertės apskaičiavimui naudotini duomenys nukopijuoti nuo vertinamos įmonės verslo plano, netikrinant jame pateiktų duomenų pagrįstumo; UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nėra pagrįsta; nepagrįsta UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra itin didelė – siekia beveik pusę milijardo litų; vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu; pareiškėjas pripažino, jog apskaičiavo ne UAB (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, o konkretaus investicinio projekto investicinę vertę.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tai nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2014 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Teismo vertinimu, Garbės teismo paskirta drausminė nuobauda pareiškėjui yra adekvati padarytam pažeidimui, nes tai yra skundžiamame sprendime ypač detaliai argumentuota, o teismas pritaria Garbės teismo minėtiems argumentams. Teismo vertinimu, Ataskaitos sudarymas pažeidė viešąjį interesą, nes vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu, o kreditavimo paslaugos susijusios su visais Lietuvos gyventojais, nes neatsakingas paskolų finansavimas gali padaryti neigiamą įtaką visai Lietuvos finansinei sistemai. Tai, kad faktiškai žala nepadaryta, nereiškia, jog pareiškėjas nepadarė šiurkštaus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto (1999 m. gegužės 25 d. redakcija) pažeidimo. Teismo vertinimu, švelnesnės nuobaudos skyrimas pareiškėjui nepasiektų ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. GT-74(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos K. K. skyrimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda, adekvati padarytam pažeidimui.

7. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                              Rytis Krasauskas

                                                                                                                                            Mefodija Povilaitienė

                                                                                                                                            Ernestas Spruogis