Civilinė byla Nr. 2A-324/2012

                                           Procesinio sprendimo kategorija 42.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1186-622/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės Handelshuset Sverige-Litauen ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB Handelshuset Sverige-Litauen kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų 162 789,10 Lt skolą, 45 011,34 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir Klaipėdos miesto savivaldybė 2008-04-23 sudarė susitarimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovai nevykdo 2008-04-23 susitarimo 6 punkto, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybė įsipareigojo atlyginti ieškovui turėtas investicijas į pastatą (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki 2008-10-31. Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 m. lapkričio 3 d. su ieškovu iš dalies atsiskaitė, pervesdama 432 410,69 Lt, tačiau yra likusi nesumokėta 162 789,10 Lt suma. Kadangi pagal susitarimą nebuvo laiku atsiskaityta, atsakovams yra paskaičiuoti 45 011,34 Lt delspinigiai. Kadangi pastato (duomenys neskelbtini) savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o pagal 2008 m. balandžio 28 d. susitarimą investicijas turi atlyginti Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, abu šie juridiniai asmenys yra įtraukti atsakovais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui 162 789,10 Lt skolos, 16 076,64 Lt delspinigių, 4 577 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad ieškovas ir Klaipėdos miesto savivaldybė 2008-04-23 sudarė susitarimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo. Susitarimo 6 punktu Klaipėdos miesto savivaldybė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008-10-31 atlyginti ieškovui investicijas, kurios buvo atliktos pagerinant pastato (duomenys neskelbtini) būklę. Galutinė investicijų suma buvo nustatyta 595 199,79 Lt. Laiku neatsiskaičius, buvo nustatyti 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Klaipėdos miesto savivaldybė 2009-11-03 sumokėjo ieškovui 432 410,69 Lt. Teismo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad 2008-04-23 susitarimą sutarties šalys būtų sudariusios ne laisva valia. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Susitarime yra aptarta atsiskaitymo už atliktas investicijas suma ir jos grąžinimo terminas. Todėl teismas nurodė, kad jei sandoris nėra pripažintas negaliojančiu, Klaipėdos miesto savivaldybė privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovas neturi pareigos teikti investicijas pagrindžiančius dokumentus ir turi teisę reikalauti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė sumokėtų visą susitarime numatytą sumą. Sumokėta yra tik dalis sumos (432 410,69 Lt), ieškovo reikalavimas priteisti likusią 162 789,10 Lt dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau teismo teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti skolą iš abiejų jo nurodytų atsakovų, nes 2008-04-23 susitarimo 1 punkte yra nurodyta, kad susitarimo šalys yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir AB Handelshuset Sverige Litauen. Be to, atsakovas atsiliepime yra nurodęs, jog 2008-04-23 susitarimo šalimi buvo Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus (b. l. 90). Todėl ieškovo reikalavimus atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu teismas atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad delspinigiai ieškovui priteistini už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo, t. y. nuo 2009-07-08 iki 2010-01-08 ir priteistinų delspinigių suma sudaro 16 076,64 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė ieškovui             162 789,10 Lt skolos, 16 076,64 Lt delspinigių, 4 577 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas neturėjo pareigos teikti investicijas pagrindžiančius dokumentus. Teismas neįvertino, kad tuo metu, kai buvo atliktas turto pagerinimas, galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 87/59 patvirtinta ,,Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka“. Pagal šios tvarkos 15 punktą, nuomininkas turto valdytojui turi pateikti ir darbų sąnaudas patvirtinančius dokumentus, pajamų sąnaudų žurnalo apie padarytas išlaidas dėl turto pagerinimo kopiją ir kitus turto valdytojo prašomus dokumentus. Tokia pat nuostata yra ir 2007 m. birželio 7 d. Aplinkos ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. D1-322/1K-206 ,,Dėl nuompinigių už valstybės materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 16 punkte. Apie tokius reikalavimus investicijų įskaitymui AB Handelshuset Sverige-Litauen buvo informuota 2007 m. balandžio 5 d. raštu ir vėlesniais dokumentais, tačiau prašomų dokumentų nepateikė ir tuo pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus.

2. Teismas, priteisdamas ieškovui skolą pagal niekinį susitarimą, pažeidė teisingumo principą bei viešąjį interesą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 13 d. priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad byla yra paskirta nagrinėti teisme ir jau yra nagrinėjama. CPK 143 straipsnyje numatyta, kad po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo atsakovas taip pat gali pareikšti priešieškinį, tačiau tik šiame straipsnyje numatytais atvejais. Tačiau teismas net nesprendė, ar tokie atvejai yra, t. y. nesiaiškino ar tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau bei nesiaiškino ar yra kitos įstatyme numatytos sąlygos. Be to, pagrindas priimti priešieškinį buvo, t. y. patenkinus priešieškinį, būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio. Taip pat teismui buvo žinoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo. Nepaisant to, teismas, nelaukdamas teismo sprendimo dėl viešojo intereso gynimo, priėmė ginčijamą sprendimą. 

Ieškovas AB Handelshuset Sverige-Litauen atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:

1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad priteisti ieškovui skolos nebuvo galima, nes ieškovas nepateikė investicijas pagrindžiančių dokumentų. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad šalių susitarimas nutraukti nuomos sutartį ir jo sąlygos yra negaliojantys, todėl kvestionuoti šalių pasirašyto susitarimo ir jo turinio, nepareiškus atitinkamų reikalavimų nėra pagrindo.

2. Teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priešieškinį, nes priešieškinio pateikimas bylą jau nagrinėjant teismo posėdyje buvo akivaizdus siekis vilkinti bylos nagrinėjimą. Teismo nutartis skirti bylos nagrinėjimą buvo priimta 2010 m. balandžio 26 d., todėl priešieškinis galėjo būti pateiktas tik iki šios datos (CPK 143 str. 1 d.).

3. Apeliacinį skundą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kurios atžvilgiu teismas ieškinį atmetė. Tačiau su apeliaciniu skundu nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys Klaipėdos savivaldybės administracijos teisę pateikti apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės vardu, todėl apeliacinis skundas negali būti nagrinėjamas. 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl sutarties vykdymo

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda). Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „ Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B.. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB Handelshuset Sverige-Litauen ir atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė 2008 m. balandžio 23 d. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė nutraukti 1996 m. lapkričio 22 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (b. l. 13-15). Minėto susitarimo 6 punktu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė įsipareigojo atlyginti ieškovui turėtas investicijas į nuomotą pastatą, kurių galutinė suma sudaro 595 199,79 Lt, iki 2008 m. spalio 31 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė 2009 m. lapkričio 3 d. sumokėjo 432 410,69 Lt, tačiau liko skolingas 162 789,10 Lt.

Kaip minėta, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalį savivaldybė ir jos institucijos, dalyvaudamos civiliniuose teisiniuose santykiuose su privačiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, yra šių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir nurodyti privatūs asmenys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 2008 m. balandžio 23 d. pasirašytas susitarimas yra nuginčytas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė turi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir pagrįstai priteisė iš šio atsakovo ieškovui nesumokėtą skolą bei sutartyje numatytus delspinigius. Esant šalių 2008 m. balandžio 23 d. pasirašytame susitarime nustatytai konkrečiai investicijų į nuomotą pastatą sumai, ieškovas neturėjo pateikti investicijas pagrindžiančių dokumentų.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. gruodžio 13 d. priešieškinį. Priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B., R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2009). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas priešieškinį pareiškė po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme ir ieškovo atstovas nesutiko, kad teisme būtų priimtas atsakovo priešieškinis, todėl pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. protokoline nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atsakovų pateiktą priešieškinį (b. l. 158-160).

CPK 305 straipsnyje numatyta, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl atmestinas ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad šis atsakovas neturėjo teisės pareikšti apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 221,86 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 186-187). Kadangi atmetamas atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas, iš šio atsakovo priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (kodas 188710823) ieškovui AB Handelshuset Sverige-Litauen (kodas 556453-6596) 1 221,86 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.