Baudžiamoji byla Nr. 1S-658-966/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32306-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.2 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

kaltinamojo A. V. (A. V.) gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgaule, veikdamas bendrininkų grupėje su E. T., A. P. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

1.1.                      tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 27 d. 14.14 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), paprašius (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančio E. T., kad šis gautų banko sąskaitas, kurias būtų galima panaudoti visiems bendrininkų grupės nariams aiškiu ir žinomu sukčiavimo būdu įgytoms lėšoms pervesti ir išgryninti, pastarajam sutikus, ir šiam telekomunikacijų pagalba tyrimo metu nenustatytu telefono numeriu sutarus su laisvėje buvusiais asmenimis E. S., A. P., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad šie jam pateiks banko sąskaitas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pateikus J. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. pateikus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. pateikus D. S. perduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 27 d. 14.14 val. ir 17.30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su UAB „Tele 2“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino (duomenys neskelbtini) klebonui D. S. į jo naudojamą mobilaus ryšio telefoną AB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos tyrėju R., ir banko saugos darbuotoju T., melagingai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) parapijos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nusikaltėliai bando išgryninti pinigus, todėl reikalinga su sąskaita atlikti tam tikrus veiksmus ir nurodė padiktuoti prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis, ir parapijos klebonui D. S. patikėjus melaginga informacija, šis padiktavo (duomenys neskelbtini) parapijos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis –AB „(duomenys neskelbtini)“ interneto banko naudotojo identifikavimo kodą bei prisijungimo slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Po to E. T., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), naudodamasis telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo metu suteiktu internetinės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas (duomenys neskelbtini) parapijos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones 2017 m. birželio 27 d. 18.05 val. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos prie (duomenys neskelbtini) parapijos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai atliko finansines operacijas į kitų asmenų banko sąskaitas: 1 500 ir 3 000 Eur į A. P. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 15 000 Eur į V. G. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur į J. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur į R. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur į D. D., AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to E. T. davė nurodymus pinigus išgryninti ir skambindamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu dėl pinigų išgryninimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, A. P., E. S., organizavo pinigų išgryninimą ir perdavimą kitiems asmenims;

1.2.                      po to A. P. kartu su A. V., vykdydami E. T. nurodymus, A. P. davus A. V. savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę, šis 2017 m. birželio 27 d. 1 090 Eur per du kartus išgrynino AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), o A. P. 2 980 Eur išgrynino AB „(duomenys neskelbtini)“ banko padalinyje, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (23,84 Eur buvo nuskaičiuoti už pinigų išgryninimą kaip banko mokesčiai), po to dalį pinigų kartu su A. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išleido savo reikmėms, kitą dalį A. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku perdavė E. T. nurodytiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Likusi suma 406,16 Eur liko neišgryninta ir 2019 m. vasario 28 d. buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) parapijos banko sąskaitą;

1.3.                      po to V. G., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens A. nurodymus, 2017 m. birželio 28 d., 10 500 Eur išgrynino (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose ir šiuos pinigus perdavė A., o likusi suma 4 336,65 Eur liko neišgryninta ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) parapijos banko sąskaitą; J. S., nieko nežinanti apie daromą nusikaltimą veiką, pervestų 1 900 Eur neišgrynino ir. 2017 m. birželio 28 d. 1 900 Eur buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) parapijos banko sąskaitą; R. D., nieko nežinantis apie daromą nusikaltimą veiką pervestų 1 000 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 30 d. 997.97 Eur (2,03 Eur buvo nuskaičiuoti už pinigų grąžinimą kaip banko mokesčiai) buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) parapijos banko sąskaitą; D. D., nieko nežinantis apie daromą nusikaltimą veiką pervestų 5 000 Eur neišgrynino ir 2017 m. birželio 28 d. 5 000 Eur buvo sugrąžinta į (duomenys neskelbtini) parapijos banko sąskaitą;

1.4.                      po to E. S. ir D. S., vykdydami E. T. nurodymus, pervestus 5 000 Eur 2017 m. birželio 28 d., laikotarpyje nuo 08.05 val. iki 12.14 val., bandė išgryninti AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau 5 000 Eur neišgrynino dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą užblokavo ir 2019 m. kovo 7 d. 5 000 Eur buvo sugrąžinti į (duomenys neskelbtini) parapijos banko sąskaitą. Šiais veiksmais A. V. bendrininkų grupėje su E. T., A. P., ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo (duomenys neskelbtini) parapijai priklausantį turtą, ne mažiau kaip 4 093,84 Eur, padarydami (duomenys neskelbtini) parapijai 4 093,84 Eur, turtinę žalą.

2.       Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam A. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, teismui konstatavus, kad bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis), taip trukdydamas bylos nagrinėjimui. Nustatydamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas atsižvelgė į proceso stadiją taip pat į tai, kad kaltinamasis A. V., kaip ir kiti kaltinamieji, parodymų dar nėra davęs.

3.       Skunde kaltinamasis A. V. prašo paskirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

3.1.                      Skunde nurodo, kad teismas vadovavosi klaidingais, nepagrįstais duomenimis nutartyje nurodydamas, kad kaltinamasis neatvyko į 2021 m. gruodžio 2 d. posėdį, nors šaukimą gavo asmeniškai. Iš tikrųjų jokio šaukimo asmeniškai negavo, apie posėdį nežinojo. Aplinkybė, kad kaltinamasis nėra vedęs, neturi reikšmės sprendžiant suėmimo klausimą. Kaltinamasis turi mamą, pas kurią ketina gyventi. Išvykęs į Norvegiją dirbo, tai patvirtina pateikiama darbo sutartis. Dirbo legaliai, su savo asmens dokumentu, buvo išduotas socialinis identifikacinis numeris, buvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas. Norvegijoje legaliai įsigijo automobilį. Visa tai rodo, kad kaltinamasis nesislapstė.

3.2.                      Skunde pažymima, kad pridedami kelionių bilietai, patvirtinantys vykimą į Berlyną, Prancūziją, taip pat patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis nesislėpė. Ryšius užsienyje turi visi žmonės, todėl tai nėra pagrindas taikyti suėmimą. Prokuroras teigia, kad kaltinamasis aktas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, tačiau niekas nepranešė apie teismo posėdžio datą. Jeigu būtų pranešę, kaltinamais būtų atvykęs. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad yra suinteresuotas greitesne bylos baigtimi, dėl savo veiksmų yra prisipažinęs, tik nežinojo, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu. Baudžiamasis persekiojimas byloje vyksta nuo 2017 metų, bylos nagrinėjimas atidėtas daugiau, nei mėnesiui ne dėl kaltinamojo kaltės, kaltinamasis laikomas griežtesnėmis sąlygomis, negu pataisos namuose. Kaltinimai gali švelnėti ir gali būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kardomoji priemonė – suėmimas yra perteklinė. Kaltinamasis nesislėpė, tyrėja žinojo, kad jis dirba Norvegijoje, niekas šaukimo į teismą neįteikė. Procesui netrukdė ir trukdyti neketina. Lietuvoje vykdo individualią veiklą, turi sūnų, gyvenamąją vietą.

4.       Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis nesislapstė, turi gyvenamąją vietą, galėtų dirbti, išlaiko vaiką ir galimai apie teismo posėdį nebuvo informuotas. Prokuroras kaltinamojo skundą prašė atmesti, atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamais pažeidė švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas žinodamas, kad surašytas kaltinamasis aktas ir byla bus perduota teismui.

Kaltinamojo skundas atmetamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šioje proceso stadijoje duomenų, patvirtinančių, kad A. V. galėjo padaryti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, byloje yra pakankamai. Tokiais duomenimis laikytini nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys, informacija apie operacijas banko sąskaitose bei kiti rašytiniai bylos duomenys, kurie nurodyti ir kaltinamajame akte. Taigi BPK 121straipsnio 2 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlyga yra nustatyta, manymą, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrindžiantys duomenys skundžiamoje nutartyje yra aptarti ir tinkamai įvertinti, kaip pakankami kaltinimui šioje proceso stadijoje pagrįsti.

6.       Duomenų pakankamumo aspektu būtina pažymėti, kad nors iš kaltinamojo skundo matyti, kad dėl įrodymų pakankamumo, kaltinimo pagrįstumo yra keliama abejonė, neigiamas žinojimas apie nusikalstamą pinigų gavimo būdą, vis tik sprendžiant dėl kardomosios priemonės taikymo termino pratęsimo (nepratęsimo), asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir byloje esantys duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra vertinami tokia apimtimi, kaip tai daroma nuosprendyje. Kaip nurodyta pirmiau, byloje esančių duomenų pagrįstam manymui, kad A. V. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą, šioje proceso stadijoje pakanka, todėl apelianto kaltės neigimas neteikia pagrindo išvadai, kad BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, buvo pažeistos.

7.       Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8.       Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

9.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus ir kaltinamojo skundo argumentus pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą 3 mėnesiams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos galimos skirti laisvės atėmimo bausmės maksimalią trukmę (laisvės atėmimas iki 3 metų), tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės pagrindų buvimo bei tolesnio jos taikymo reikalingumo. Teisėjų kolegija nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, neturi pagrindo.

10.       Apylinkės teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo motyvai patvirtina, kad šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo pratęstas teismui manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir taip trukdyti bylos nagrinėjimui. Taigi suėmimo terminas buvo pratęstas teismui nustačius, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas, kurį nustačius kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam ir buvo paskirta, nėra išnykęs.

11.       Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, visų pirma pažymėtina, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti skiriamas (jo taikymo terminas pratęsiamas) atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad paminėtos aplinkybės buvo įvertintos teisingai.

12.       Kaltinamasis A. V. Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų kontekste nelaikytina faktoriumi, paneigiančiu bėgimo (slėpimosi) tikimybę ir tuo pačiu – BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo pagrindo buvimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, paskelbus A. V. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, su 2021 m. rugpjūčio 24 d. paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolu jis susipažino asmeniškai, jį pasirašė, išreiškė prašymą kaltinamąjį aktą siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 69). Aplinkybės, kad kaltinamąjį aktą gavo, kaltinamasis skunde neneigia. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teismui perduota 2021 m. spalio 5 d. (11 t., b. l. 87). Teismui priėmus nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, proceso dalyviams, taip pat ir kaltinamajam A. V., buvo išsiųsti teismo šaukimai atvykti į 2021 m. gruodžio 2 d. teisiamąjį posėdį. Teismui buvo grąžinta teismo šaukimo įteikimo pažyma, patvirtinanti, kad A. V. adresuotas teismo šaukimas buvo įteiktas (11 t., b. l. 161). Šios aplinkybės kontekste pažymėtina, kad nors apylinkės teismas klaidingai nurodė, kad teismo šaukimas kaltinamajam buvo įteiktas asmeniškai, ši aplinkybė teismo nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia. Kaip matyti iš teismo šaukimo įteikimo pažymos, kaltinamajam jo paties nurodytos gyvenamosios vietos adresu siųstas teismo šaukimas nors ir nebuvo įteiktas asmeniškai pačiam kaltinamajam, jis buvo įteiktas kitam ten buvusiam pilnamečiam asmeniui – įteiktas pasirašytinai 2021 m. lapkričio 24 d. patėviui Č. B., toks įteikimas laikomas tinkamu, o teismo šaukimą priėmęs asmuo privalo nedelsiant įteikti jį adresatui. 

13.       Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad į 2021 m. gruodžio 2 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko (11 t., b. l. 172). Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė nutartį kaltinamąjį A. V. atvesdinti į kitą (2022 m. sausio 18 d.) teisiamąjį posėdį (11 t., b. l. 178), tačiau 2022 m. sausio 18 d. teisme buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad gyvenamosios vietos adresu kaltinamasis nerastas, jo motina paaiškino, kad A. V. su ja negyvena, paskutinį kartą buvo užsukęs prieš 3 mėnesius ir minėjo, kad ruošiasi išvykti į Norvegiją (12 t., b. l. 19). Kaltinamajam pakartotinai neatvykus į teismą be pateisinamos priežasties, nepavykus jo atvesdinti į teismą, Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi kaltinamajam taikomą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeitė į suėmimą ir paskelbė kaltinamojo paiešką (12 t., b. l. 24–26). 2022 m. sausio 27 d. gautas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus raštas, kad turimais duokenimis kaltinamasis išvyko į Švediją ir ten nelegaliai dirba bei slapstosi (12 t., b. l. 35). Šios informacijos pagrindu buvo išduotas Europos arešto orderis ir kaltinamasis A. V. Europos arešto orderio pagrindu 2022 m. rugpjūčio 18 d. sulaikytas Prancūzijoje (12 t., b. l. 135, į Lietuvą pristatytas 2022 m. rugsėjo 2 d. (12 t., b. l. 138).

14.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų faktinių duomenų visuma neduoda pagrindo išvadai, kad gyvenamosios vietos turėjimas Lietuvoje yra aplinkybė, pakankama užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimą, šiuo konkrečiu atveju – kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Kaltinamasis, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, būdamas informuotas apie jo pabaigą, savo procesinį statusą,  pažeidė jam taikomos švelnesnės skardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygas, neinformavęs kardomosios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos ir (ar) prokuroro, išvyko iš Lietuvos Respublikos į užsienį, šaukiamas neatvyko į teisiamąjį posėdį, o atvesdinti jį nebuvo objektyvios galimybės. Skunde akcentuojama, kad kaltinamasis nesislėpė, legaliai dirbo, keliavo, naudojosi savo asmens dokumentu, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šios aplinkybės kaltinamojo pasislėpimo fakto savaime nepaneigia.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nors baudžiamasis įstatymas nenustato nusikalstamą veiką padariusio asmens pasislėpimo sąvokos, ji aiškinama kaip sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokiais veiksmais laikyti ne tik asmens veiksmai slepiant savo tapatybę, naudojantis suklastotais dokumentais, dirbant nelegaliai ir pan., bet ir veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, teismui; veiksmai, kurie pasunkina jo apklausą, kardomųjų priemonių skyrimą ir pan. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį ir pan. Bet kurio vieno veiksmo padarymas gali būti vertinamas kaip kaltininko pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir, kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-9/2011, 2K-177-628/2022 ir kt.).

16.       Jokių abejonių dėl to, kad kaltinamajam buvo žinoma apie jo atžvilgiu baigtą ikiteisminį tyrimą taip pat apie tai, kad surašius kaltinamąjį aktą byla bus perduota teismui, nekyla. To neneigia ir pats kaltinamasis. Vis tik, nors kaltinamasis, suvokdamas, kad jis yra kaltinamas padaręs nuskaltimą ir, kad jo baudžiamosios atsakomybės klausimas bus sprendžiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, žinodamas, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė, kad jos pažeidimo atveju ji gali būti pakeista į griežtesnę (10 t., b. l. 188–191), išvyko iš Lietuvos Respublikos apie tai neinformavęs, nei prokurorui, nei teismui nepateikė informacijos apie savo buvimo vietą. Dėl to buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos duomenimis praeityje kaltinamasis jau buvo ne vieną kartą teistas (iki kaltinamajame akte aprašytos nusikalstamos veikos laiko buvo teistas 14 kartų, baustas skirtingų rūšių bausmėmis, tarp jų ir terminuoto laisvės atėmimo bausme) ir tai suponuoja pagrįstą manymą, kad baudžiamojo proceso ypatumai, baudžiamojo proceso įstatyme kaltinamajam numatytos procesinės teisės ir pareigos bei galima atsakomybė už jų nevykdymą, neabejotinai buvo žinomi. Ši aplinkybė, kartu su kitais pirmiau aptartais duomenimis, teikia pagrindą išvadai, kad kaltinamasis iš Lietuvos Respublikos į užsienį išvyko ir apie tai nepranešė sąmoningai, žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, taigi jo elgesys pagrįstai vertintas kaip pasislėpimas nuo teismo.

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, taip pat objektyvių duomenų apie kaltinamojo tvirtus socialinius, šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje nebuvimą (kaltinamasis nevedęs, nors ir teigia, kad turi sūnų, duomenų apie su juo palaikomus ryšius, teikiamą išlaikymą nepateikė, nurodė, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena pas motiną Vilniuje, tačiau pirmiau nurodytame tarnybiniame pranešime užfiksuotas motinos paaiškinimas, kad sūnus su ja negyvena), daro išvadą, kad manymas, jog kaltinamasis, suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, vėl gali pasislėpti nuo teismo ir taip trukdyti bylos nagrinėjimui, yra pagrįstas.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas vertinamu atveju yra paremtas objektyviais duomenimis, kuriuos apylinkės teismas įvertino kaltinamjo asmenybę charakterizuojančių, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, gresiančios bausmės griežtumo kontekste ir dėl jų vertinimo nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kd šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamajam buvo taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, tačiau kaltinamasis ją pažeidė ir ši aplinkybė, kartu su kitais pirmiau aptartais duomenimis dėl kaltinamojo gyvenamosios vietos, šeiminių, socialinių ryšių, sudaro pagrindą spręsti, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šioje proceso stadijoje nebus efektyvus.

19.       Kaltinamojo kartu su skundu apygardos teismui pateikti duomenys pirmiau padarytos išvados nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba (BPK 8 straipsnis) ir tai suponuoja, kad į bylą teikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba arba kartu pateikiamas jų vertimas į valstybinę kalbą. Kaltinamasis pateikė ne valstybine kalba surašytus dokumentus, kurie nėra išversti. Be to, iš pateiktų dokumentų (bilietų, darbo sutarties ir kt.) matyti, kad jie surašyti datomis nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., t. y. gerokai vėliau, nei kaltinamajam tapo žinoma, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir ruošiamasi bylą perduoti nagrinėti teismui (apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą kaltinamasis pasirašytinai buvo informuotas 2021 m. rugpjūčio 24 d.). Taigi, kaltinamojo pateikti duomenys taip pat paneigia jo versiją, kad jis išvyko į Norvegiją dirbti, o ne siekdamas pasislėpti, ir apie šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl gyvenamosios vietos, sūnaus, vykdomos individualios veiklos, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus, kad jų buvimas nesutrukdė kaltinamajam išvykti iš Lietuvos ir pasislėpti, kardomosios priemonės – suėmimo pagrindo taip pat nepaneigia.

20.       Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad A. V. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pratęstas pagrįstai, todėl šią nutartį naikinti nėra pagrindo. Nors kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, jos taikymo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nurodyto termino, suėmimo terminas pratęstas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytoms sąlygoms ir pagrindams, siekiant baudžiamojo proceso įstatyme numatyto tikslo. Įvertinus paminėta, taip pat teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos apimtį (su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduoti 11 bylos tomų, šiuo metu bylą sudaro 13 tomų, kaltinimai pareikšti keturiems asmenims), proceso stadiją (byla teisme gauta 2021 m. spalio 6 d., tačiau dėl kaltinamojo paieškos, jam pasislėpus, pradėta nagrinėti tik 2022 m. rugsėjo 27 d.), konstatuoti proporcingumo principo pažeidimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamojo A. V. (A. V.) skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                         Algirdas Giedraitis

                                                                                Audrius Meilutis

                                                                                Jurga Vasiliauskienė