Nuorašas

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė                                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A – 866/2012

Teisėja Danutė Mickevičienė                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                2.4.2., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012  m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teisėjų  Algimanto Valantino  ir Sigitos Bieliauskienės,

sekretoriaujant Agnijai Lukaševič, Laurai Gruodienei,

dalyvaujant prokurorei Liubovei  Kuprusevičienei.,

gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,

nuteistajam V. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu  aštuoniems mėnesiams (I. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono atviras pagrobimas); pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (atviras mobilaus ryšio telefono pagrobimas iš A. V.), laisvės atėmimu vieneriems metams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK  63 str. 1 d., 4 d., iš dalies subendrinus paskirtąsias bausmes, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

              V. S. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-12-11 apie 01.45 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 7A atvirai, nukentėjusiajai I. B. matant, iš jos kišenės ištraukęs, pagrobė pastarajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ 500 litų vertės su TELE-2 Pildyk SIM kortele, neturinčia turtinės vertės, tokiu būdu pagrobė I. B. priklausantį turtą, taip pastarajai padarydamas 500 litų žalą.

           Be to,               jis nuteistas už tai, kad 2012-03-07 apie 14.00 val., Gėlių g., Vilniuje, stotelėje „Gėlių“ iš mažamečio A. V., gim. 2003 m., paėmęs mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330c“, kurio vertė  249 Lt, su TELE-2 SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, paklausyti muzikos ir po to telefono negrąžinęs bei pasišalinęs, tokiu būdu atvirai pagrobė S. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2330c“, taip padarydamas pastarajai 254 Lt žalą.

              Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už I. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono vagystę.

              Nurodo, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas nepagrįstai. Teigia, kad teismas, nuteisdamas jį už šį epizodą, rėmėsi vien tik nukentėjusiosios, kuri įvykio metu buvo neblaivi, parodymais. Pažymi, jog I. B. nurodytų drabužių, kuriais jis neva vilkėjo įvykio metu, apeliantas  neturi ir anksčiau neturėjo. Teigia, jog teismas, neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo apvogta naktį, tamsiu paros metu, neapšviestoje vietoje, todėl, nurodydama jį, kaip asmenį, pavogusį jos mobiliojo ryšio telefoną, galėjo suklysti.

              Anot apelianto, teismas taip pat nesiaiškino aplinkybės, kad pavogtą nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną kitas asmuo užstatė lombarde, tai, apelianto nuomone, patvirtina, jog I. B. apvogė ne jis.  Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo padaryti proceso pažeidimai -  nebuvo atliktas asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, atpažinimas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, apylinkės teismui neištyrus svarbių aplinkybių, tikslinga atlikti įrodymų tyrimą.

Kitoje dalyje nuteistasis V.S. V. miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nuosprendžio neginčija.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nuteistasis prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė – atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. (atviro turto pagrobimo iš I. B. epizodas).

Priešingai, nei nurodo apeliantas, jo kaltė be jokių abejonių įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios I. B. parodymais, jos pateiktu policijos įstaigai protokolu-pareiškimu, akistatos tarp nukentėjusiosios I. B. ir V. S. protokolu, kita medžiaga, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti pastarojo pasirinktą gynybos versiją.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir, visų pirma, nukentėjusiosios I. B. parodymus, matyti, kad įvykio dieną, 2011-12-11 apie 1.30 val. nakties prie „Halės“ turgavietės ji susitiko nepažįstamą jaunuolį, kuris ją užkalbino. Jie kalbėdamiesi ėjo Pylimo gatve link Geležinkelio gatvės, ant laiptų, vedančių į Geležinkelio gatvę, atsisėdo ir kalbėjosi, jaunuolis atsisėdo jai iš dešinės. Sėdint I. B. pajuto, kad minėtas jaunuolis bando iš dešinės striukės kišenės ištraukti mobiliojo ryšio telefoną. Nors ji iš karto atsistojo, pamatė, kad jaunuolis jau ištraukęs iš kišenės jos mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-S5230. Jai nespėjus nieko pasakyti, jaunuolis iš karto nubėgo. 2011-12-12 apie 13.30 val. Vilniaus apskrities VPK 3 PK patalpose, laukdama pranešti apie jos atžvilgiu įvykdytą vagystę, ji pamatė, kaip į budėtojų dalį dviejų policijos pareigūnų buvo atvestas būtent ją apvogęs jaunuolis - kaltinamasis V. S..   Pastarąjį ji atpažino iš rūbų ir veido bruožų, kuriuos įsidėmėjo, nes bendravo apie 15 min.

Akistatos su V. S. metu nukentėjusioji I. B. nuosekliai nurodė tas pačias telefono vagystės aplinkybes (t.1 b.l.98-99). Bylą nagrinėjant teisme, I. B. patvirtino jos anksčiau nurodytas aplinkybes dėl vagystės, taip pat tai, kad V. S. pamatė ir tikrai atpažino, kaip asmenį, pavogusį jos mobiliojo ryšio telefoną, kai kitą dieną po vagystės atvyko į policijos įstaigą pateikti pareiškimą dėl vagystės (t.2 b.l.15).

Iš 2011-12-12 protokolo-pareiškimo (t.1 b. l. 6) matyti, kad minėtą dieną 14 val. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK I. B., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė, kad 2011-12-11 apie 1.45 val. prie Geležinkelio g.7a pastato, Vilniuje ant laiptelių iš jos iš striukės pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-S5230“ IMEI Nr.356948042541805, kurio vertė 500 Lt, su SIM kortele „Tele2 Pildyk“. 

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta - laiptai, esantys Geležinkelio g., Vilniuje (t.1 b.l.8-9). Nukentėjusioji I. B. tyrėjai pateikė mobilaus ryšio telefono „Samsung“ dėžutės kopiją, kurioje matomas jos pareiškime nurodytas telefono IMEI numeris (daiktų, dokumentų pateikimo protokolas - t.1 b.l.12-13). Iš daiktų, dokumentų apžiūros protokolo (t.1 b.l.22-24) matyti, kad UAB „RD Credit“ darbuotoja pateikė bendrovės lombardo įkeitimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2012-01-23 iš V. L. paimtas mobilaus ryšio telefonas Samsung S5230 356948042541805, taip pat turto perkėlimo aktą, patvirtinantį, kad minėtas telefonas nebuvo išpirktas ir 2012-01-30 tapo bendrovės nuosavybe.

Nukentėjusiosios I. B. nurodytas V. S. atpažinimo aplinkybes patvirtina 2011-12-12 laikinojo sulaikymo protokolas (t.1 b.l.34), iš kurio matyti, kad 2011-12-12 14 val. Vilniaus apskrities VPK 3 PK vyresnysis tyrėjas T.A. P. g.52, Vilniuje sulaikė V. S., iškart po to, kai padarė nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios I. B. parodymais, nes nebuvo nustatyta, jog I. B. būtų turėjusi suinteresuotumą apkalbėti V. S., be to, jos parodymus vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos įrodymai. I. B. nuo 2011-12-12 dienos, kai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vagystės, iki 2012-04-12 dienos, kai iš jos pagrobtas mobilaus ryšio telefonas buvo rastas lombarde, nebuvo pareiškusi civilinio ieškinio, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji siekė apkaltinti asmenį, norėdama iš jo gauti piniginį atlygį už pagrobtą daiktą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl telefono vagystės patvirtina jos policijos įstaigai iš karto po nusikaltimo pateiktas protokolas-pareiškimas, vėliau pateikta telefono dėžutės kopija su IMEI numeriu. Būtent šis telefonas buvo rastas priduotas lombarde. Nukentėjusioji nurodė asmens, pavogusio jos telefoną, išvaizdos požymius, pagal jos įsidėmėtus požymius ji atpažino į policijos komisariatą pristatytą V. S.. Akistatos su V. S. metu nukentėjusioji I. B. patikslino, kad, išgirdusi V. S. balsą, atpažino jį ir pagal balsą, nes jie apie 15 minučių kalbėjosi. Tai, kad tuo metu, kai V. S. buvo pristatytas į PK, policijos komisariato patalpose buvo ir nukentėjusioji, patvirtina laikinojo sulaikymo protokolas, kuriame nurodytas asmens sulaikymo laikas atitinka I. B. protokolo-pareiškimo surašymo laiką.

Apelianto argumentas, kad jo nekaltumą patvirtina tai, kad nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefonas į lombardą buvo atneštas kito asmens, o pirmos instancijos teismas šiai aplinkybei neteikė reikšmės ir jos nesiaiškino, atmetamas, kaip nepagrįstas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, kad, praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko po vagystės, nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną į lombardą pridavė kitas asmuo, neturi reikšmės apelianto kaltės klausimo išsprendimui, kadangi nepaneigia aukščiau išdėstytų įrodymų, pagrindžiančių V. S. kaltę.

Apelianto argumentas, kad nukentėjusioji ėjo iš kavinės, buvo išgėrusi, buvo naktis, tamsu, ji galėjo suklysti, įvardindama kaltą asmenį, be to, I. B. nurodė, kad jis buvo su juoda striuke, juodomis kelnėmis, juoda kepure, o jis tokių rūbų net neturi, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstas. Nukentėjusioji I. B. nurodė, kad 2011-12-11 po darbo ji buvo užsukusi į kavinę ir šiek tiek pavartojusi alkoholio, tačiau, sprendžiant iš to, kaip išsamiai ir nuosekliai ji nurodė visas įvykio aplinkybes, matyti, kad išgerto alkoholio kiekis neturėjo įtakos jos veiksmams, supratimui, atminčiai. Be to, tai, kad 2011-12-12 apklausos metu nukentėjusioji I. B. nurodė, jog atpažino V. S. iš drabužių, veido bruožų ir apibūdino aprangą, kurios, kaip teigia apeliantas, jis tą vakarą nevilkėjo ir net neturi, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog nukentėjusioji V. S. įvykio metu vilkėtą aprangą įvertino kaip tamsią dėl objektyvių priežasčių - tamsaus paros meto ir menko apšvietimo.

Apelianto argumentas, jog, atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, nes neatliktas asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, atpažinimas, yra nepagrįstas ir atmetamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji I. B. atsitiktinai pamatė V. S. ir atpažino jį, kaip ją apvogusį asmenį, todėl po realiai įvykusio atpažinimo nebebuvo tikslinga atlikti procesinį veiksmą - asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, atpažinimą. Nukentėjusioji I. B. nuteistojo anksčiau nepažinojo, duomenų, kad būtų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti asmenį, nebuvo gauta. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas jokių pareiškimų ar pastabų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų teisėtumo iki bylos nagrinėjimo teisme ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškę (t. 1 b.l. 187, t.2 b.l.13-18).

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia abejoti dėl V. S. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.   

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kai kuriems įrodymams suteikė prioritetinę reikšmę ir jų pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o jį teisinančių aplinkybių, kad jis tą vakarą turėjo užsisakęs viešbutį, dėl asmens, kuris į lombardą pridavė mobilaus ryšio telefoną, LR BPK priemonėmis nepatikrino. Kolegija pažymi, kad šie apelianto skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai.

Kaip minėta aukščiau, nuteistojo V. S. kaltė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu buvo įrodyta ne pavieniais įrodymais, tačiau byloje surinktų įrodymu visuma. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų ir atsižvelgęs į tai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, tenkinti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r  ė :

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                            (parašas)                                                             Jolanta Čepukėnienė 

Teisėjai                                      (parašas)                                             Algimantas Valantinas

                                 (parašas)                                               Sigita Bieliauskienė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Jolanta Čepukėnienė