Civilinė byla Nr. e2A-385-230/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00120-2018-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. 

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltaga“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Voltaga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ami technologijos“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Voltaga“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Voltaga“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ami technologijos“ 14 573,89 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo, 524,66 Eur delspinigius už kiekvieną praleistą dieną ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės kreditorių susirinkimo sprendimu pradėtas įmonės bankroto procesas neteismine tvarka. Bankroto administratorius, perėmęs įmonės dokumentus, nustatė, kad pagal 2016 m. sausio 4 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2016/01/04 atsakovė neapmokėjo už suteiktas paslaugas išrašytų 2016 m. gegužės – spalio mėn. PVM sąskaitų faktūrų bendrai 14 573,89 Eur sumai pagrindu. 2017 m. rugsėjo 18 d. pretenzija dėl įsiskolinimo grąžinimo atsakovė raginta geruoju sumokėti 14 573,89 Eur įsiskolinimą ir 524,66 Eur delspinigius, tačiau nei įsiskolinimo, nei delspinigių per nustatytą terminą nesumokėjo.

2.       Atsakovė UAB „Ami technologijos“ priešieškinyje teismo prašė įpareigoti ieškovę BUAB „Voltaga“ grąžinti neteisėtai valdomą atsakovei priklausantį turtą – planiravimo kaušą CX210C (kodas (duomenys neskelbtini)), greitąją jungtį (kodas (duomenys neskelbtini) ir tvirtinimo detales, nesant galimybės daiktus grąžinti dėl sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo, priteisti negrąžinto turto vertę – 8 013,99 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/01/04 pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei ekskavatorinį krautuvą (duomenys neskelbtini), vikšrinį ekskavatorių CASE CX 210C, teleskopinį krautuvą Manitou MLT 840-137 PC. Derybų metu iki sutarties sudarymo, paaiškėjo, kad vikšrinis ekskavatorius CASE CX 210C neturi darbui reikalingo kaušo. Ieškovė neturėjo pakankamai piniginių lėšų, todėl atsakovė įsipareigojo reikalingą planiravimo kaušą nupirkti ir sumontuoti ant ieškovei priklausančio ekskavatoriaus CASE CX 210C, be kita ko, ieškovė įsipareigojo pasibaigus paslaugų sutarčiai minėtą kaušą nupirkti. Atsakovės įsigytas planiravimo kaušas buvo sumontuotas ant vikšrinio ekskavatoriaus CASE CX 210C, ieškovei buvo išrašyta išankstinė PVM sąskaita faktūra, tačiau neapmokėta. Prasidėjus ieškovės akcininkų ir kreditorių nesutarimams, pagal paslaugų sutartį nuomojama technika, tame tarpe planiravimo kaušas, buvo paimta iš atsakovės. Ieškovė planiravimo kaušo negrąžino, pinigų pagal išankstinę PVM sąskaitą už planiravimo kaušą nesumokėjo, todėl valdo neteisėtai ir turi grąžinti atsakovei, kaip teisėtai savininkei, o nesant galimybės daikto grąžinti dėl jo sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo, sutinka, kad būtų grąžinta daikto vertė pinigais – 8 013,99 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Ami technologijos“ ieškovei BUAB „Voltaga“ 14 573,89 Eur skolą, 524,66 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 315 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Ami technologijos“ 332,44 Eur žyminį mokestį, 20,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

4.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad labiau tikėtina, jog aktualiu laikotarpiu atsakovei paslaugos buvo suteiktos, todėl ieškovė pagrįstai išrašė ginčo PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė paslaugų suteikimo ir PVM sąskaitų faktūrų duomenų teisėtumo. Be to, atsakovė pateiktais įrodymais bei nurodytomis aplinkybėmis nepagrindė priešieškinio reikalavimų, kad ginčo daikto valdymo teisę prarado be savo valios ir ieškovė ginčo daiktus įgijo nesąžiningai ir valdo neteisėtai.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo 4 630 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, t. y. pasiruošimas bylai ir atstovavimas teisme, procesinių dokumentų rengimas, susipažinimas su teismų praktika. Abejonių dėl suteiktų teisinių paslaugų fakto ir atsiskaitymo už jas teismui nekilo. Tačiau teismas nustatė, kad pagal bylos medžiagą procesinius dokumentus rengė ir ieškovę teisme atstovavo bankroto administratorius, be kita ko, atlikti tam tikrus veiksmus įgaliojo byloje dalyvavusį atstovą – advokatą. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, procesiniuose dokumentuose analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, advokato dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime, teismo vertinimu, išlaidos advokato teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.15, 8.16, 8.18 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė teisme taip pat buvo atstovaujama bankroto administratoriaus, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti vertinant būtinumo aspektu negali būti pripažintos protingomis ir pagrįstomis. Nagrinėjamu atveju protingomis ir pagrįstomis išlaidomis už advokato teisinę pagalbą yra 2 315 Eur (4 630 Eur x 50 proc.).

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Voltaga“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti visas ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (4 630 Eur). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas, nors ir sumažino ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau vis tiek vadovavosi CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

1.2.       Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus dydžius ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai nėra per dideli, atitinka proceso įstatymo ir Rekomendacijų nuostatas.

1.3.       Teisinis reglamentavimas, išdėstytas teismo sprendime sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo sudaro ieškovei pagrįstą lūkestį atgauti iš skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas civiliniame procese. Tačiau teismas šioje byloje, prieštaraudamas išdėstytiems įstatymo straipsniams, sumažino ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas 50 proc.

1.4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone. Šiuo atveju ieškovės bankroto administratorius, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje.

1.5.       Teismas padarė išvadą, kad procese dalyvaujant bankroto administratoriui ieškovės dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų savaime tampa nebūtinomis. Tačiau bankroto administratoriaus statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose, kurioje viena iš proceso šalių yra bankrutuojanti bendrovė. Taigi teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad advokatas teikė teisinę pagalbą ir procesinius dokumentus rengė nuo pat bylos iškėlimo teisme, o teismui neįrodžius ginčo išlaidų neatitikties būtinumo kriterijui, to pasėkoje byloje buvo neteisingai paskirstytos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

1.6.       Byla teisme užvesta 2018 m. birželio mėn., jos nagrinėjimas užtruko 1,5 metų, bankroto administratorius, taupydamas bankrutuojančios bendrovės lėšas, įmonę atstovavo viename posėdyje (2018 m. lapkričio 5 d.), advokatas ieškovę atstovavo net 5 posėdžiuose Alytaus mieste (2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 m. birželio 10 d., 2019 m. kovo 18 d., 2018 m. gruodžio 11 d.), byla nėra paprasta ar šabloninė, buvo reikalinga nemažai teisinių, buhalterinių, net techninių žinių, buvo nuolatos renkami papildomi įrodymai, byla buvo sprendžiama ne tik dėl skolos priteisimo, tačiau buvo priimtas sprendimas dėl atsakovės pateikto priešieškinio su vindikaciniu reikalavimu.

7.       Atsakovė UAB „Ami technologijos“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Pagal kasacinio teismo praktiką ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia.

2.2.       Rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, dalyvaujant visuose teismo posėdžiuose UAB „Ami technologijos“ patyrė 1 750 Eur išlaidų. Be to, bankrutuojanti įmonė turėtų ypač taupyti lėšas ir stengtis kuo ekonomiškiau vesti procesą, kad kuo mažiau patirtų išlaidų ir kt.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo ir teisėtumo.

10.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė BUAB „Voltaga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ami technologijos“ 14 573,89 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo, 524,66 Eur delspinigius už kiekvieną praleistą dieną ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Ami technologijos“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovę BUAB „Voltaga“ grąžinti neteisėtai valdomą atsakovei priklausantį turtą – planiravimo kaušą CX210C (kodas (duomenys neskelbtini)), greitąją jungtį (kodas (duomenys neskelbtini) ir tvirtinimo detales, nesant galimybės daiktus grąžinti dėl sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo, priteisti negrąžinto turto vertę – 8 013,99 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Ami technologijos“ ieškovei BUAB „Voltaga“ 14 573,89 Eur skolą, 524,66 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 315 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

12.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sumažino ieškovei BUAB „Voltaga“ iš atsakovės UAB „Ami technologijos“ priteistinų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydį iki 2 315 Eur sumos, t. y. 50 proc., motyvuodamas iš esmės tik tuo, kad ieškovė teisme taip pat buvo atstovaujama ir bankroto administratoriaus, todėl prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti vertinant būtinumo aspektu negali būti pripažintos protingomis ir pagrįstomis.

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

15.       Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl teisinį išsilavinimą turinčios bylos šalies, vykdančios įstatymų jai priskirtas tam tikras teisines funkcijas, teisės vesti bylą per advokatą ar advokato padėjėją ir gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš priešingos bylos šalies. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad konstatavus, jog antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje.

16.       Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Todėl kasacinis teismas konstatavo, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-969/2017).

17.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nurodoma aplinkybė, jog dėl bankroto administratoriaus dalyvavimo procese dalis ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti laikytinos nebūtinomis, yra visiškai nepagrįsta. Tai, kad vieną iš šalių byloje atstovauja bankroto administratorius, nesudaro pagrindo pripažinti, jog bankroto administratoriui nereikėjo kreiptis į advokatą teisinės pagalbos ar kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir neturi būti atlyginamos. Nors bankroto administratorius, kaip teisinių žinių ir bylinėjimosi patirties turintis asmuo, teoriškai ir galėtų pats parengti procesinius dokumentus ar asmeniškai vesti bylą, tačiau pripažinimas, kad jis turi procesinę pareigą kiekvieną civilinę bylą, kurioje sprendžiami su administruojama bendrove susiję klausimai, vesti pats, nebūtų nei protingas, nei sąžiningas, nei proporcingas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), juolab, kad CPK nuostatos garantuoja teisę asmenims vesti bylą ir per atstovą – advokatą, o paties asmens dalyvavimas taip pat neatima teisės turėti byloje atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Be to, pripažįstant vien asmeninį bankroto administratoriaus dalyvavimą procese ir asmeninę pareigą parengti teismui adresuotus procesinius dokumentus būtų žymiai apsunkintas kitų įstatyme numatytų administratoriaus funkcijų bankroto procese vykdymas, kuris, kaip žinoma, neapsiriboja vien bankrutuojančios bendrovės atstovavimu teisminiuose ginčuose. Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-52-464/2019, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-338-798/2018).

18.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Voltaga“ turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžiuose, argumentų ir atsikirtimų susisteminimą – 1 400 Eur, papildomų dokumentų teikimą, rinkimą (2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. kovo 19 d., 2018 m. gruodžio 10 d., 2018 m. gruodžio 3 d.) – 350 Eur, už atsiliepimo į priešieškinį parengimą – 450 Eur, atsiliepimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą – 450 Eur, susipažinimą bylos medžiaga, procesiniais bylos dokumentais, nutartimis, situacijos analizę, konsultaciją – 350 Eur, atstovavimą – 1 000 Eur (t. 3 b. l. 43-46, 89-90).

20.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktus maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į priešieškinį dydis yra 2,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo metu galiojo 2019 m. I ir II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 262,70 Eur ir 1 289 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į priešieškinį parengimą yra 3 156,75 Eur (2,5 x 1 262,70), atsiliepimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą 505,08 Eur (0,4 x 1 262,70), pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. birželio 10 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžiuose, argumentų ir atsikirtimų susisteminimą 1 262,70 Eur (10 val. x 0,1 x 1 262,70), papildomų dokumentų teikimą, rinkimą 631,35 Eur (5 val. x 0,1 x 1 262,70), susipažinimą bylos medžiaga, procesiniais bylos dokumentais, nutartimis, situacijos analizę, konsultaciją 252,54 Eur (2 val. x 0,1 x 1 262,70). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose ir argumentų bei atsikirtimų susisteminimą, papildomų dokumentų teikimą, rinkimą viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, ji mažintina iki maksimalios galimos priteisti sumos, t. y. 1 515,24 Eur. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį ir atsiliepimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą, papildomų dokumentų teikimą, rinkimą neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos ieškovei iš atsakovės (t. y. 1 250 Eur).

21.       Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 13 d. pinigų priėmimo kvito (t. 3 b. l. 90) matyti, kad ieškovė ją atstovavusiam advokatui M. K. sumokėjo 1 000 Eur už atstovavimą. Jokia šių išlaidų detalizacija (kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos, kokios trukmės ir pan.) byloje nėra pateikta, tačiau, įvertinus tai, kad po 2019 m. rugsėjo 23 d. ieškovės atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimo ieškovės atstovas dalyvavo tik viename teismo posėdyje (2019 m. lapkričio 13 d.), kurio trukmė 14 min., ir pateikė baigiamąją kalbą (jokie kiti papildomi prašymai, įrodymai ir kt. nebuvo teikiami), darytina išvada, kad būtent už šias suteiktas teisines paslaugas ir buvo sumokėta 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali galima priteisti suma už baigiamosios kalbos parengimą yra 515,60 Eur (0,4 x 1 289), o už vieną atstovavimo teisme valandą 128,90 Eur (0,1 x 1 x 1 289) (Rekomendacijų 8.19 punktas). Nors 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdis truko tik 14 min. (pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 0), tačiau, įvertinus tai, kad ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas sudaro ne tik pasirengimas teismo posėdžiui, bet ir atvykimas į jį, taip pat atstovavimas teismo posėdyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 128,90 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, taip pat 515,60 Eur už baigiamosios kalbos parengimą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumą ir pagrįstumą bei ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį taip pat pažymi, kad šiuo atveju byla, nors ir nebuvo itin sudėtinga ar didelės apimties, tačiau jos nagrinėjimas pareikalavo nemažai advokato darbo laiko sąnaudų, byloje buvo nagrinėjamas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, dėl ko ieškovei reikėjo ne tik pagrįsti ieškinio argumentus, tačiau ir atsikirsti priešieškinio argumentams, surinkti papildomus įrodymus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina bendra 3 409,74 Eur bylinėjimosi išlaidų suma laikytina pagrįsta, adekvačia ir proporcinga.

23.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą (paskirstymą), ir nepagrįstai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 2 315 Eur iki 3 409,74 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ami technologijos“ (juridinio asmens kodas 300860857) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Voltaga“ (juridinio asmens kodas 302605517) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 2 315 Eur iki 3 409,74 Eur sumos.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                              Nijolia Indreikienė