Administracinė byla Nr. ATP-256-309/2016
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01075-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.; 2.7.4.2.; 2.7.4.3.; 3.26.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo, kuriuo N. D. nubaustas:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymą 8 Eur bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda N. D. paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
N. D. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 28 d. 8.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,75 promilės (lengvas) girtumo laipsnis. Taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Apeliaciniu skundu N. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas – paskiriant jam mažesnę nuobaudą, negu įstatymo numatyta, t. y. paskiriant mažesnę negu 300 Eur baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Apelianto teigimu, teismas, nuspręsdamas netaikyti ATPK 301 straipsnio, nevertino duomenų, susijusių su banko paskola, neatsižvelgė į tai, kad jo žmonos mėnesinis uždarbis yra labai mažas ir jam praradus teisę vairuoti transporto priemones, nebebūtų galimybės laiku ir tinkamai atsiskaityti su banku. Taigi neigiamos pasekmės atsilieptų ne tik jam (N. D.) asmeniškai, bet ir jo šeimos nariams.
Be to, apelianto teigimu, vairavimo teisės praradimas turėtų neigiamos įtakos visai jo vadovaujamai įmonei: dirbdamas UAB „D.“ direktoriumi ir būdamas šios įmonės vienu iš akcininkų, jis yra atsakingas už akmens pristatymą gamybai, taip pat pagamintos produkcijos pristatymą užsakovams, įmonėje dirba aštuoni žmonės, iš kurių šeši yra akmens poliruotojai, vienas – komercijos direktorius, kuris priiminėja užsakymus ir yra atsakingas už kokybę, ir jis (N. D.), o jam priskirti visi darbai, susiję su akmens parinkimu, užsakymų pristatymu bei pagamintos produkcijos išvažiojimu, taigi, automobilis yra pagrindinis jo darbo įrankis.
Pasak N. D., teismas, spręsdamas ATPK 301 straipsnio taikymo klausimą, taip pat neatsižvelgė į pateiktą Lietuvos spiningautojų lygos vadovo raštą (charakteristiką), kuriame nurodyti ne tik jo pasiekimai, bet ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir dėl to, kad jis galėtų tinkamai ruoštis artėjančioms varžyboms. Mano, kad jo pasiekimai rodo, jog jis yra atsakingas žmogus, nes be šios asmeninės savybės nebūtų tiek pasiekęs nei sportinėje, nei darbinėje veiklose.
Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis labai gailisi, prieš sėsdamas už automobilio vairo neabejojo, kad gali vairuoti automobilį, nes tą rytą alkoholio visiškai nevartojo, buvo įsitikinęs, kad iš vakaro, pirmą Šv. Velykų dieną, t. y. 2016 m. kovo 27 d., vartotas alkoholis nebesukelia jokių pasekmių. Mano, kad nustatytam lengvam girtumui galėjo turėti įtakos tai, kad prieš šventes buvo labai didelis darbo krūvis (vien per kovo mėnesį jo vairuojamas automobilis darbiniais reikalais pravažiavo daugiau kaip 3 600 km, neįskaitant kitų darbų, susijusių su akmens užsakymu, jo apžiūra ir kt.), todėl dėl didžiulio nuovargio bei miego stokos iš vakaro vartotas alkoholis galėjo sunkiau šalintis iš organizmo. Taip pat mano, kad tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad tuo metu jis laikėsi dietos.
Prašo atsižvelgti ir į tai, kad laikinas teisės vairuoti transporto priemones praradimas jam būtų ne tik nepakeliama finansinė našta (žymiai sumažėtų šeimos pajamos, įmonė, turėtų laikinai ieškoti naujo darbuotojo, galinčio jį vežioti darbiniais reikalais, o tokį darbuotoją rasti būtų sunku, nes Lietuvoje trūksta vairuotojų, taigi įmonė turėtų dirbti ne pilnu režimu, ir tai įtakotų, ne tik jo, bet ir kitų įmonės darbuotojų pajamas), bet ir tam tikra bausmė jam, kaip vyrui, nesugebančiam tinkamai pasirūpinti šeima, tinkamai planuoti savo šeimos laisvalaikio, atsakyti už įmonėje dirbančius žmones. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas, teisingai konstatuodamas, kad tai nėra jo pirmasis administracinis teisės pažeidimas, jų praeityje buvo net aštuoniolika, visiškai neatsižvelgė į tai, kad šie pažeidimai padaryti per ilgą laiko tarpą, kad jo pagrindinis darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, kad per mėnesį jis nuvažiuoja virš 3 000 km.
Apelianto tvirtinimu, teismui skyrus administracinę nuobaudą, neatimant jam teisės vairuoti, arba ją skiriant trumpesniam terminui, nei numatyta, būtų visiškai pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti pagrindiniai administracinės nuobaudos tikslai. Pažymi, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).
Atsiliepimu į N. D. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo N. D. skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Teismas N. D. argumentus dėl padaryto teisės pažeidimo išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
N. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde N. D. neneigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl šių pažeidimų padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo skirti jam mažesnę administracinę nuobaudą, t. y. skirti mažesnę negu 300 Eur baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 5 iki 11 eurų.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Skundžiamu nutarimu N. D. pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį paskirta 8 Eur bauda, o pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Šias nuobaudas subendrinus, galutinė nuobauda N. D. paskirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ATPK 301 straipsnį ir pagrįstai minėto straipsnio nuostatų apeliantui netaikė, taip pat tinkamai vadovavosi susiformavusia teismų praktika. Šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti apeliantui ATPK 301 straipsnio nuostatas.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skirdamas N. D. nuobaudas už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, gailėjosi juos įvykdęs, ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad N. D. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (10–15 b. l., ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), dėl pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje, sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad N. D. šį pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad N. D. yra daug kartų baustas administracine tvarka, ir tai jį charakterizuoja neigiamai, nepaisant to, kad pažeidimai padaryti per gana ilgą laikotarpį, be to, per metus jam surašyti keturi protokolai su administraciniais nurodymais, kad N. D. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,75 promilės girtumo laipsnis), teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir į šias aplinkybes atsižvelgė nustatydamas N. D. skirtinų administracinių nuobaudų dydžius. Akivaizdu, kad teismas įvertino ne tik tai, kad N. D. gailisi padaręs administracinius teisės pažeidimus, bet ir kitą apelianto skunde nurodytą aplinkybę – kad jam automobilis reikalingas darbinių funkcijų atlikimui. Taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir dėl to švelninti paskirtas nuobaudas nėra pagrindo. Šiame kontekste taip pat pažymima, kad, priešingai nei mano apeliantas, jo darbo pobūdis bei šeimos finansinė gerovė, pagal šiuo klausimu vieningai formuojamą teismų praktiką, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos, nei numatyta straipsnio sankcijoje, skyrimą. Lietuvos Respublikos teismuose šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, kad net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Pažymėtina, kad N. D. skunde nurodyta aplinkybė, jog per mėnesį jis nuvažiuoja virš 3 000 km, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su nubausto asmens, jo šeimos bei įmonės darbuotojų interesais bei finansine gerove, kad N. D. priklauso Lietuvos spiningautojų lygai ir šioje srityje yra pasiekęs aukštų rezultatų, taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamą situaciją vertinti išskirtinai apelianto naudai – šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad N. D. už jo padarytus pažeidimus paskirta nuobauda yra proporcinga padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą ir N. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas