Civilinė byla Nr. e2YT-2780-734/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41447-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;3.4.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,

Sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,

Dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. B., suinteresuotiems asmenims A. J. (A. J.), suinteresuoto asmens atstovei advokatei A. V., vertėjai H. Ž.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo UAB „PLF Baltic“ pareiškimą dėl praleisto nustatyto termino pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui, suinteresuotas asmuo A. J..

Teismas

n u s t a t ė :

UAB „PLF Baltic“ (toliau – pareiškėjas) pateiktu pareiškimu prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotą vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti. Nurodė, kad 2008 m. M. J. (po mirties paveldėjimo teisių perėmėjas A. J.) iš A. I. prašė paskolinti pinigų, valstybinės žemės išpirkimui bei nuosavybės teise valdomų pastatų pardavimui, todėl pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2008 m. birželio 16 d. grąžinti A. I. paskolintus jai 26 065,80 Eur (90 000 Lt), tačiau M. J. nustatyto termino nesilaikė, skolos negrąžino, todėl vekselio turėtojas A. I. kreipęsi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. išdavė vykdomąjį įrašą, tačiau A. I. nepateikė jo vykdyti antstoliui. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojo įrašo turėtojas iš karto nepateikė vykdyti vykdomojo dokumento, nes žinojo, kad skola yra ženkli suma, todėl skolininkė skolos iš karto negrąžins, nes turto nerealizavo, kuriam tvarkyti dokumentus skolinosi pinigų, todėl nebuvo realios galimybės išieškoti pinigų. Kaip nurodė pareiškėjas, A. I. bande dėl skolos grąžinimo susitarti gražiuoju, tačiau skolininkė skusdavosi sunkia finansine padėtimi, prašė palaukti ir neperduoti vykdomojo dokumento vykdymui.

Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad vykdomojo dokumento turėtojas nuo 2010 m. susidūrė su teisėsauga, 2010 m. spalio mėn., jis buvo suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o nuo 2013 m. lapkričio mėn. realiai pradėjo vykdyti bausmę Alytaus pataisos namuose, iš kurių buvo paleistas 2015 m. liepos 7 d., pažymėjo, kad vykdomasis įrašas buvo pas A. I. gynėją advokatą, kuris atsidūrė po jo namuose atlikto kratos. Todėl, A. I. būdamas įkalinimo įstaigoje turėjo ribotą galimybę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Kadangi A. I. išėjus į laisvę buvo sunku adaptuotis į visuomenę, ilgai buvo bedarbis, jam reikėjo pinigų, todėl, jis perleido skolos reikalavimo teisę pagal 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. išduotą vykdomąjį įrašą pareiškėjui. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad A. I. praleido terminą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes gavęs vykdomąjį įrašą atsižvelgė į skolininkės prašymus netekti vykdymui, o vėliau turėjo ribotą galimybę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui, nes nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. buvo įkalinimo įstaigoje. Prašė pareiškimą patenkinti.

Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo pareiškimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2007 m. jis apsigyveno pas savo motiną M. J., jai padėdavo bei prisidėdavo prie jos išlaikymo, niekada nebuvo pastebėjęs, kad jo motina bendrautų su nepažįstamais asmenimis, tokių pinigų (90 000 Lt) nėra turėjusi, juolab apie namų pardavimą niekada nebuvo jokios kalbos. Nurodė, kad dėl valstybinės žemės išpirkimo procedūra buvo pradėta jau 1996 metais, už žemę buvo sumokėta 798,39 Lt ir 17 511,04 Lt, mokant investiciniais čekiais, todėl skolintis pinigų žemės išpirkimui nebuvo jokio poreikio. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad jeigu pareiškimas būtų patenkintas, jis reikštų ieškinį dėl vekselio nuginčijimo, tačiau pareiškėjas iš anksto sudarė kliūtis rašysenos ekspertizės atlikimui, kadangi Reikalavimo perleidimo sutartyje yra nurodyta, kad A. I. vekselio originalo neišsaugojo. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškimo patenkinimu, nes A. I. turėjo du metus laiko vykdomojo įrašo pateikimui ir to nepadarė laisva valia. Tai, kad jis atliko bausmę įkalinimo įstaigoje taip pat nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimo, nes A. I. turėjo visas galimybes naudotis teisinėmis advokatų paslaugomis, todėl vykdomojo dokumento terminas yra praleistas išimtinai dėl aplinkybių, priklausančių nuo A. I. valios, todėl prašė pareiškimą atmesti.

Liudytojas A. I. teisme duodamas parodymus nurodė, kad iš M. J. ketino pirkti namą adresu Juodasis kelias g. 14, Vilniuje už 180 000 lt, todėl sumokėjo jai 90 000 Lt užstato. Jokios preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudarę. Termino, sumokėti kitą pinigų dalį, nebuvo numatę. Vekselis ir pinigų perdavimas buvo atliktas pas notarą. 2016 m. birželio mėn., liudytojas pasikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kad neprarasti pinigų (90 000 Lt), taip jam patarė juristas. Tai, kad reikėjo pateikti vykdomąjį įrašą antstoliui jis nežinojo, taip pat nežinojo, kad yra nustatytas, imperatyvus vykdomojo dokumento pateikimo terminas antstoliui. Nurodė, kad būdamas įkalinimo įstaigoje turėjo galimybę naudotis teisinėmis paslaugomis.

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, M. J. 2008 m. sausio 16 d. išdavė A. I. naudai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 90 000 Lt sumai (e. b. l. 8). Nustatyta, kad 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2-8952, dėl 90 278 Lt, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš M. J. už laiku neapmokėtą vekselį nuo 2008 m. birželio mėn. 16 d., A. I. naudai (e.b.l. 9).

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti 2008 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. išduotą vykdomąjį įrašą antstoliui vykdyti, nes praleido jį dėl svarbių priežasčių.

Nustatyta, kad suinteresuotu asmeniu esantis A. J. yra mirusiosios M. J. teisių perėmėjas (e.b.l. 11-13).

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 str. 2 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2011-10-01, buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011‑06‑21 įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011-10-01 galiojančioje CPK 606 str. 2 d. redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju, remiantis įstatyminiu reglamentavimu, terminas pareiškėjo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti faktiškai yra praleistas. Pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis CPK 608 str. išieškotojui numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo (duomenys neskelbtini)578 str. nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. CPK 576 str. 1 d. numato, kad pareiškimas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus; prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Pareiškėjas neginčijo termino praleidimo fakto, ir, remdamasis CPK 608 str. reglamentavimu ir numatyta tvarka, pareiškimu kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Remiantis CPK 608 str., praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis. Terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti yra procesinio pobūdžio, todėl jis, teismui konstatavus svarbias praleidimo priežastis, gali būti atnaujintas. Įstatymas nenumato konkrečių tokio senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymams numatant, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas, įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju, kodėl vykdomasis įrašas nebuvo įstatymo nustatytu laiku perduotas vykdymui, pareiškėjas ir liudytojas davė prieštaringus parodymus. Pareiškėjas teigė, kad A. I. bande dėl skolos grąžinimo su skolininke susitarti gražiuoju, tačiau skolininkė skusdavosi sunkia finansine padėtimi, dėl ko prašė palaukti ir neperduoti vykdomojo dokumento vykdymui, o liudytojas A. I. – tikrasis vekselio ir vykdomojo įrašo turėtojas aiškino, kad tokiu būdu bandė išsaugoti pinigus, kuriuos sumokėjo M. J., ketindamas nusipirkti iš jos namą, esantį adresu Juodasis kelias g. 14, Vilniuje. Taip pat, skiriasi ir paties vekselio atsiradimo pagrindas, pareiškėjo teigimu, vekselis buvo išduotas, nes M. J. pasiskolino iš A. I., valstybinės žemės išpirkimui bei nuosavybės teise valdomų pastatų pardavimui, o liudytojas teisme aiškino, kad ketino pirkti iš M. J. namą, nors nei preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudarę, nei numatę termino sandorio įvykdymui. Kokiu pagrindu buvo išduotas vekselis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau dėl kokios svarbios priežasties vykdomasis įrašas nebuvo pateiktas antstoliui vykdyti laiku, pareiškėjas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, o rėmėsi tik subjektyviu vertinimu. Kaip jau minėta, CPK 608 str. nustato, kad praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas tik dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Tai, kad A. I. 2008 m. birželio 28 d. išėmęs vykdomąjį įrašą, neperdavė jo vykdyti antstoliui, nes pasak jo nežinojo, kad yra imperatyvus įstatymo terminas, numatantis vykdomojo dokumento pateikimo tvarką antstoliui vykdyti, nesudaro pagrindo padaryti išvadai, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o priešingai, darytina išvada, kad terminas praleistas dėl subjektyvių aplinkybių, pareiškėjo subjektyvių įsitikinimų, taip pat nerūpestingumo, neatidumo ir pasyvumo įgyvendinant savo teises. Kaip nustatyta, A. I. įkalinimo įstaigoje buvo nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2015 m. liepos 7 d., kaip pats nurodė, turėjo galimybę naudotis advokato teisinėmis paslaugomis, todėl darytina išvada, kad A. I. praleido terminą išimtinai dėl aplinkybių, priklausančių nuo jo paties valios. Liudytojo argumentas, kad jis pamiršo apie vekselį ir apie vykdomąjį įrašą, vertinamas kritiškai, nes pamiršti apie tokio dydžio skolą skamba neįtikėtinai.

Atkreiptinas dėmesys, kad terminas vykdomajam įrašui pateikti vykdymui pasibaigė 2013 m. birželio 28 d., o pareiškimas teismui pateiktas 2016 m. lapkričio 7 d., praėjus daugiau kaip trims metams po termino pabaigos, todėl termino praleidimo trukmė vertinama ženkliai.

Tai, kad reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 001/2016 (e. b. l. 56) A. I. perleido reikalavimo teisę į M. J. skolą išieškotojui – pareiškėjui, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pateikti vykdomąjį įrašą, nes pareiškėjas sudarydamas Reikalavimo perleidimo sutartį veikė savo paties rizika, tai, kad jis apie praleistą terminą sužinojo tik po sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo konstatuoti svarbia praleidimo priežastimi (CPK 608 str.), todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 606 str., 608 str., teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo UAB „PLF Baltic“ pareiškimą, dėl praleisto nustatyto termino pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                   Raimonda Vansevičienė