LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-441-883/2024 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Ieškovė teigia, kad neturtinę žalą ji patyrė dėl Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytos diskriminacijos ir institucijos neveikimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės V. J. ieškinį atsisakė priimti.

4.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą dėl Užimtumo tarnybos veiksmų (neveikimo), todėl konstatavo, jog pateiktas ieškinys yra teismingas administraciniam, o ne bendros kompetencijos teismui. Kadangi ieškovės pateiktas ieškinys neteismingas Šiaulių apygardos teismui, teismas ieškinį atsisakė priimti, nurodęs, kad ieškovė gali kreiptis į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį, bylą išnagrinėti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 14 188,65 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas dėl tos priežasties, jog byla teisminga administraciniam teismui. Tokiais atvejais byla turi būti perduodama nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.

6.2.       Skundžiama nutartis neatitinka turiniui keliamų reikalavimų, nes ieškinio dalykas yra dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir Užimtumo tarnybos darbuotojų veiksmų. Ieškinio priėmimas išspręstas neteisingai. CPK 27 straipsnio 1 punkto ir 7 punkto nuostatos numato, kad civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl juridinio asmens veiklos tyrimo teismingos apygardos teismams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip teismingą ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

10.       Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis).  Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios kompetencijos teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, visų pirma ex officio privalo patikrinti ieškinio teismingumą, t. y. nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka arba ieškinys neteismingas tam teismui, teismas tokį ieškinį privalo atsisakyti priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 56 punktas).

11.       Rūšinis teismingumas reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013).

12.       Kilus ginčui dėl bylos teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, klausimas sprendžiamas pagal CPK 36 straipsnyje nustatytas taisykles. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 straipsnio 1 dalis), o administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byla teisminga administraciniam teismui, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, kai ieškinys neteismingas tam teismui.

14.       Kaip minėta pirmiau, siekiant nustatyti, ar ieškinys teismingas tam teismui, kuriam jis buvo paduotas, svarbu nustatyti ieškinyje nurodomo teisinio santykio prigimtį ir pobūdį. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantė siekia gauti iš valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 14 188,65 Eur neturtinės žalos atlygnimą, kuri, apeliantės teigimu, kilo dėl neteisėtų Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų, t. y. vykdytos diskriminacijos ir institucijos neveikimo. Taigi pareikštu ieškinio reikalavimu apeliantė iš esmės prašo jai atlyginti patirtą neturtinę žalą, kuri kilo dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų.

15.       Atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 2–3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

16.       Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) nagrinėja administraciniai teismai. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, ieškinyje prašydama iš valstybės institucijos priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Užimtumo tarnybos veiksmų, su tokio pobūdžio reikalavimu turi kreiptis į administracinį teismą.

17.       Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės ieškinio reikalavimas, pareikštas valstybės institucijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Ši aplinkybė suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti tokį ieškinį kaip tam teismui neteismingą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes tokio pobūdžio ieškinys nagrinėtinas administraciniame teisme (CPK 137 straipsnio 3 dalis, ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18.        Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 36 straipsnio 1 dalį, nes nustatęs, kad byla teisminga administraciniam teismui, turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, bet perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą atitinkamam administraciniam teismui.

19.       Vadovaujantis CPK 36 straipsnio 1 dalimi, tik iškelta civilinė byla negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui. Tokiu atveju, kai byla jau yra iškelta ir nustatoma, kad ji teisminga ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui, ji yra perduodama nagrinėti pagal rūšinį teismingumą. Šiuo konkrečiu atveju civilinė byla pagal apeliantės ieškinį dar nebuvo iškelta, buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas (CPK 137 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas pažeidus rūšinio teismingumo taisykles, pagrįstai atsisakė tokį ieškinį priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Atitinkamai, neegzistavo ir teisinis bylos perdavimo pagal teismingumą administraciniam teismui pagrindas.

20.       Apeliantės teigimu, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir Užimtumo tarnybos darbuotojų veiksmų, todėl jis, remiantis CPK 27 straipsnio 7 punktu, teismingas apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu skundo argumentu ir pažymi, kad teismingumas yra nustatomas pagal ieškinio turinį, o ne pagal formą, todėl vien nurodymas, jog pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo siekiama pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nereiškia, kad būtent tokio tikslo ir yra siekiama.

21.       Juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką, pagrindus ir pasekmes, nustačius, kad juridinio asmens veikla nebuvo tinkama, reglamentuoja CK antrosios knygos X skyriaus normos (CK 2.124–2.131 straipsniai). CK 2.124 straipsnis nustato, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Pažymėtina, kad pagrindiniai ieškinio elementai yra ieškinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ieškinio dalykas, t. y. ieškovo reikalavimas, nukreiptas atsakovui per teismą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš apeliantės ieškinio akivaizdu, kad juridinio asmens veiklos tyrimo, nors tokį reikalavimą atskirajame skunde ir įvardino, apeliantė iš esmės nesiekė inicijuoti, nes nebuvo suformulavusi tokio ieškinio dalyko ir nebuvo nurodžiusi faktinių aplinkybių (ieškinio pagrindo), kuriomis pagal įstatymą toks prašymas turėtų būti grindžiamas. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad juridinio asmens veiklos tyrimo institutas yra skirtas privačių juridinių asmenų ir jų vadovų veiksmų patikrinimui ir įvertinimui, o ne valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų veiklai patikrinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad vien įvardijimas (nurodymas), jog ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštas ir dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, nors, kaip minėta, tokio tikslo iš esmės nėra siekiama, savaime nelemia bylos teismingumo.

22.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas CPK 137 straipsnio nuostatų bei rūšinį teismingumą reglamentuojančių CPK normų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė