Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8228-888/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07015-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2.; 2.7.4.3.; 2.7.4.4.; 2.14.2.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje L. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 1241 str. 8 d.,

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. spalio 2 d. buvo gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje 2015 m. rugsėjo 26 d. L. P. surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 1241 str. 8 d. Protokole nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 26 d., apie 20 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), L. P. vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Apgadintas automobilis ir 10 metrų tvoros. Palikęs automobilį eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalino. Vartojo alkoholinius gėrimus iš karto po eismo įvykio, neišaiškinus įvykio aplinkybių. Nepateikė jokių automobilio dokumentų.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. <...>, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, <...>. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto R. L. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

2015 m. rugsėjo 26 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-39106160-15 skiltyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, jog L. P. vairavo automobilį Chrysler Grand Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Apgadintas automobilis ir 10 metrų tvoros. Palikęs automobilį eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalino. Vartojo alkoholinius gėrimus iš karto po eismo įvykio, neišaiškinus įvykio aplinkybių. Nepateikė jokių automobilio dokumentų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole L. P. veiksmai kvalifikuoti pagal 126 str. 4 d., 127 str. 3 d., 1241 str. 8 d., tačiau tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos matyti, jog L. P. taip pat inkriminuojamas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos Kelių eismo taisyklių normos (straipsniai, punktai) (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Papildomai kvalifikuojant L. P. veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nenurodžius blanketinių teisės normų, būtų pažeidžiama asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytos Kelių eismo taisyklių normos neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo jis yra kaltinamas, būtų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje nurodytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N662-2703/2009).

Teismas pažymi, kad teismui nesuteikta teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimo L. P. naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, tai yra galimai pažeistas Kelių eismo taisyklių normas, kurios nebuvo nustatytos administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką,  darytina išvada, kad 2015 m. rugsėjo 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-39106160-15 turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8228-888/2015 grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str., 

n u t a r i a:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-8228-888/2015 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai – administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams  pašalinti.     

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Laima Šeputienė