TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, 

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, Eglei Eidėnienei, Renatai Majauskienei

dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,

atsakovui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. Š. dėl buto remonto darbų sutarčių nutraukimo bei žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė J. B., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo nutraukti 2024 m. gegužės 15 d. ir 17 d., tarp ieškovės ir atsakovo V. Š. sudarytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartis, priteisti iš atsakovo 2 713,60 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Vykdant namo renovacijos darbus, jai buvo patarta pasidaryti tualeto ir vonios kambario remontą, nes pakeitus vamzdyną ir atlikus kitus santechnikos darbus, patalpoje atsirado skylės, išsidaužė keramikinės plytelės ir bendras estetinis vaizdas buvo neišvaizdus. Jos dukra V. B. į socialinį tinklą „Facebook“ „Šilutės šeimų klubas“ įdėjo skelbimą, kad ieškomas meistras vonios ir tualeto remonto darbams atlikti. Į skelbimą atsiliepė ne vienas meistras, tarp kurių buvo ir atsakovas V. Š. Atsakovas, pagal šalių susitarimą, buvo atvykęs į remontuojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, pastarasis įtikinamai kalbėjo ir žadėjo, kad išpildys visus ieškovės pageidavimus ir save pristatė kaip sąžiningą, kruopštų ir atsakingą meistrą, šioje srityje dirbantį apie 30 m. 2024-05-15 su atsakovu buvo pasirašyta pirmoji remonto darbų atlikimo paslaugų sutartis. Sutarties pasirašymo metu atsakovui ieškovė perdavė 1 000 Eur avansą. Po kelių dienų, t. y. 2024-05-17 ieškovė su dukra V. B. paskambino V. Š. ir paprašė atvykti į remontuojamą butą, o jam atvykus, pasakė, kad nori nutraukti sudarytą sutartį, nes kilo įtarimas, jog atsakovas tik gražiai prikalbėjo, o realiai nieko negalės padaryti. Be to, po sutarties sudarymo, ieškovė atidžiai pasižiūrėjo sutartį ir iš sutarties teksto kilo įtarimas, kad V. Š. apskritai gali neturėti leidimo dirbti buto remonto darbus, kadangi kiekvienas sutartyje nurodytas darbų atlikimas atskirai nebuvo įkainuojamas, nebuvo nurodyta darbų pabaiga, šalių pareigos ir teisės, atsakomybė už darbų atlikimą, nebuvo pateikta darbų atlikimo ir reikalingų statybinių medžiagų sąmata. Nurodė, kad kai atsakovui pasakė, jog nori nutraukti sutartį, jis labai supyko ir sutartį suplėšė, sakydamas, kad mes nesilaikoma žodžio ir, kad sutartis yra niekinė. Pasakė, kad avanso negrąžins ir sutarties nenutrauks bei tvirtino, kad viską padarys net labai gerai. Ji su dukra atsakovu patikėjo, dėl ko 2024-05-17 buvo pasirašyta antra sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad bendra darbų atlikimo suma 11 000 Eur. V. Š. jai darė spaudimą, kad darytų remontą visame bute ir nurodė, kad viskas kainuotų 15 000 Eur, tačiau ji su dukra nesutiko. Nurodė, kad jos dukra norėjo kartu su atsakovu vykti susipirkti reikalingų medžiagų remontui, tačiau atsakovas nesutiko. Kai vyko griovimo darbai, pasirodė, kad V. Š. neatlieka jokių darbų, o tik samdo kitus žmones, nors sutartyje tai nebuvo nurodyta. Santechnikos darbus atliko A. S., kuris dirbo renovuojame name. Darbai nebuvo atliekami kokybiškai ir gerai, tualetas nebuvo padarytas pažadėtame aukštyje. Dukrai V. B. pasakius, kad taip netinka, V. Š. pakomentavo, kad yra toks standartas. Taip pat buvo pasakyta, kad turima skalbimo mašina nebetilps į vonios kambarį. V. Š. visai nereagavo į pastabas ir vėl atsisakė nutraukti sutartį. Kai vyko griovimo darbai, atsakovas, neatsiklausęs ieškovės, pakvietė grindų betonuotojus ir pareikalavo jiems sumokėti 450 Eur. Ieškovei atvykus susimokėti, betonuotojas „paėmė“ 430 Eur, tačiau V. Š. savo lape prie atliktų darbų yra parašęs, kad „grindų betonavimas 450+150 Eur“. Ieškovei taip ir liko neaišku už ką konkrečiai reikia dar papildomai mokėti 150 Eur. Pažymi, kad sugriautų sienų atliekas išvežė samdyti V. Š. žmonės, o kai išgriovė grindis, statybines atliekas, lentas turėjo išvežti ieškovė. Atsakovas visai nekreipė dėmesio į jos sakomas pastabas, su ja nesitarė, o po savaitės laiko nuo darbų pradžios pasakė, kad jam jau reikia 1 000 Eur atlyginimo. Ieškovė davė 1 000 Eur bei V. Š. paėmė dar 2 000 Eur medžiagoms. 2024-06-14 atsakovas jai pažadėjo ištaisyti nekokybiškai atliktus darbus. 2024-06-17 jai su dukra nuvykus į remontuojamą butą, matėsi, kad yra išardytas tualetas, nepakeistas gyvatukas, nupjaustyti ne visi elektros laidai, jokie darbai nevyko. Atsakovas prasitarė, kad A. S., t. y. jo samdytas santechnikas, nesutinka taisyti netinkamai padarytą darbą. Vėl pareikalavus nutraukti sutartį, atsakovas nesutiko. Jos dukrai paprašius atsakovo parodyti medžiagų sąskaitas, pastarasis atsakė, kad sąskaitas turės tik trečiadienį, t. y birželio 19 d. Birželio 19 d. jos dukra nuvyko į remontuojamą butą, kur V. Š. leido jai fotografuoti sąskaitas. Baigus fotografuoti medžiagų sąskaitas, ji paskambino Nr.112 ir paprašė, kad atvyktų policija bei šią situaciją užfiksuotų. Pažymėjo, kad susipažinus su išankstinio apmokėjimo sąskaitų aprašu ir rezervuotų bei pirkėjo paimtų prekių sąrašu, galima teigti, kad remontuojamame bute šios statybinės medžiagos nebuvo naudojamos. Ieškovė mano, kad ji išnaudojo visas galimybes nutraukti sutartį geruoju ir išspręsti pinigų grąžinimo klausimą geranoriškai, tarpusavio abiejų šalių sutarimu. Pačią darbų atlikimo sutartį surašė V. Š., tačiau kaip vėliau pastebėjo, sutartis sudaryta abstrakčiai, be jokių atsakovo įsipareigojimų, be darbų ir statybinių medžiagų atlikimo ir įsigijimo sąmatų, nenumatyta darbų atlikimo pabaiga. Sąskaitos, kurias pateikė pats V. Š., nėra apmokėtos, nors ir buvo jis už medžiagas paėmęs pinigus. Jokių statybos darbų pats neatliko, o nesant ieškovės sutikimui, atsakovas samdė sutartyje neaptartus darbuotojus, remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai arba visai neatlikti.

Ieškovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovui sumokėjo 1 000 Eur avansą už remonto darbus, tačiau vakare apsisprendė ir norėjo nutraukti sutartį, nes jai atrodė, kad atsakovas nieko nepadarys, nes tik labai daug gyrėsi. Atsakovas atsisakė nutraukti sutartį, pasakė jog dirbs. 2024-05-15 su atsakovu sudarė sutartį dėl vonios ir tualeto pilno remonto. Be avanso atsakovui vėliau sumokėjo 2 000 Eur, o dar vėliau – 1 000 Eur. Iš viso atsakovui sumokėjo 4 000 Eur. Jokių pinigų priėmimo kvitų nepaėmė, pasitikėjo atsakovu. Pagal sutartis turėjo būti atliktas pilnas vonios kambario, koridoriaus ir virtuvės remontas, tačiau darbai buvo nepadaryti. R. Ž. už grindų betonavimą sumokėjo 430 Eur. Kur atsakovas pirko statybines medžiagas, priemones, nežino. Yra nupirktas tik tualetas. Bute retai būna, viskuo rūpinasi dukra, ji tik duoda pinigus. Po bylos iškėlimo teisme, atsakovas su ja nesusisiekė, nebendravo. Šiuo metu jokie remonto darbai bute neatliekami, apie 2 mėn. atsakovas bute nebuvo. Pinigus atsakovui duodavo pati, jis pasirašydavo ant sutarties. Dukra surado atsakovą internetu. Kokie tiksliai darbai buvo atlikti bute, gali pasakyti dukra. Atsakovui buvo kviesta policija, nes norėjo, kad su atsakovu būtų nutraukta sutartis ir jis išeitų. Pareigūnai laukė, kol jis iš buto išsineš savo daiktus. Butas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Namas renovuojamas, todėl keičiama visa santechnika.

Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė bei prašė juos patenkinti pilna apimtimi, kadangi ieškinys pagrįstas jame nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Patikslino, kad patikslintuose ieškinio reikalavimuose padaryta rašymo apsirikimo klaida – sutartys sudarytos ne birželio, o gegužės mėnesį. Pažymėjo, kad tos sutartys iš esmės yra nutrūkusios nuo tada, kuomet buvo sudarytos sutartys su Ž. G. ir A. P. Darbai yra atlikti kitų asmenų ir iš esmės yra likęs neišspręstas tik žalos atlyginimo klausimas. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2024-05-15 ir 2024-05-17 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos sutartys. Taip pat nėra ginčo ir dėl atsakovo iš ieškovės paimtų pinigų bei medžiagų panaudojimo, t. y. atsakovas pripažino, kad ne visas buto remontui nupirktas medžiagas pristatė. Į teismo posėdį buvo iškviesti ir liudytojais apklausti du buto remonto darbus pagal individualią veiklą atlikę asmenys, kurių parodymai iš esmės sutapo su atsakovo išsakyta pozicija ir su jų surašytu aktu.

Atsakovas teismo posėdžių metu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad iš pradžių ieškovė norėjo remontuoti vonią ir tualetą, o vėliau virtuvę ir koridorių. Bendra remonto suma su medžiagomis – 11 000 Eur. Po sutarties sudarymo paskambino ieškovė ir pranešė, jog nori nutraukti sutartį, tačiau kodėl, nepaaiškino. Darbus pradėjo dviem savaitėmis anksčiau nei buvo numatyta sutartyje. Buvo atlikti santechnikos darbai, išbetonuotos grindys, išardytos pertvarinės vonios sienos, nuimtos plytelės, išardytos grindys, lubos, elektros instaliacija, vėliau virtuvės sienos, išnešti virtuvės, koridoriaus baldai. Grindys buvo paruoštos betonavimui: uždėtas apšiltinimas, išvedžioti santechnikos vamzdžiai, elektros instaliacija. Elektros instaliacija buvo keičiama, nes išgriovus pertvaras, seni laidai nebetiko. Buvo atlikta daug darbų. Ardymo darbams samdė žmones. Jiems sumokėjo iš tų pinigų, kuriuos gavo iš ieškovės. Yra surašęs kas ką darė, kiek ir kas nupirkta. Už betonavimo darbus 430 Eur ieškovės dukra sumokėjo atskirai, t. y. ne iš sutartos (11 000 Eur) sumos. Išbetonuotos buvo virtuvės ir vonios grindys. Jam buvo sumokėtas 1 000 Eur avansas ir 3 000 Eur paėmė medžiagoms. Už medžiagas sumokėjo apie 1 500 Eur, likusi suma – jam už darbą. Už nuleistą trišakį santechnikui sumokėjo 150 Eur, o už visus atliktus santechnikos darbus – 400 Eur. Policija buvo iškviesta tuomet, kai jis norėjo pakeisti elektros instaliaciją vonioje, virtuvėje ir koridoriuje. Norėjo iškišti tik laidus ten, kur bus naujai perklota instaliacija, tačiau su tuo ieškovė nesutiko ir iškvietė policiją. Paimdamas pinigus iš atsakovės, pinigų priėmimo kvitų neišrašydavo. Su kitas darbuotojais atsiskaitydavo grynais pinigais. Sutartis su ieškove nutraukta. Iš ieškovės buto buvo išvytas su policija. Gautus iš atsakovės pinigus išleido medžiagoms, darbininkams, atlyginimui sau. Baldus iš ieškovės išnešė jo žmonės, dalis jų buvo nuvežti į garažą. Buvo pirkta gipso plokštė, kuri buvo nepanaudota ir liko bute. Maišai buvo pirkti „grūzo“ išvežimui. Daug medžiagų buvo nupirkta ir nepanaudota. Hidroizoliacija būtų panaudota prieš plytelių klijavimą vonioje. Už gyvatuką sumokėjo apie 100 Eur. Klozetas pastatytas pagal standartą, bet dar nebuvo sureguliuotas aukštis, nes ieškovė neapsisprendė kokiame aukštyje jis turi stovėti. Ardymo darbus sudaro: vonios tualeto siena, plytelių nuėmimas (vonioje uždėtas naujas karkasas), grindų išardymas. Už betonavimą sumokėjo 600 Eur (450 Eur + 150 Eur), nes dėl tokios mažos kvadratūros niekas nevažiuoja betonuoti. Vonioje nuimtos plytelės ir uždėtas naujas karkasas. Už dušo kanalizacijos šoninį išėjimą sumokėta 76,50 Eur. Dalį santechnikos prekių pirko pats santechnikas. Polistirolas, vielos tinklas buvo pirkti betonavimui, jie buvo panaudoti. Vielos tinklas buvo pirktas kelis kartus, nes jo trūko. Alkūnės, profiliai, santechnikos rinkiniai buvo pirkti – dalis jų buvo panaudota. Daugiasluoksnis vamzdis buvo panaudotas prie santechnikos darbų. Pirko kabelį, jungtis. Trišakis buvo naudojamas santechnikoje. 2024-05-15 buvo sudaryta sutartis, bet ji tapo nebegaliojanti, nes buvo pasirašyta kita sutartis. 2024-05-17 pasirašius naują sutartį (buvo sutarta 11 000 Eur), pagal ją ir dirbo. Didžioji dalis darbų buvo atlikta, tačiau vieną dieną atėjo ieškovė ir nieko nepaaiškinusi darbų atsisakė bei sutartis nutraukė. Už pinigus, kuriuos jis buvo paėmęs iš ieškovės už darbus, darbai buvo atlikti, t. y. buvo atlikta daugiau kaip puse darbo. Už medžiagas ieškovė nesumokėjo, todėl jis už jas moka iki šiol. Dabar pagal tą (2024-05-17) sutartį darbų tame bute nebeatlieka. Jis vykdo individualią veiklą. Nurodė, kad eiliniai darbininkai negali nustatyti kito darbininko atliktų darbų kokybės – tam yra specialistai, kurie atlieka ekspertizes. Skirti ekspertizės teismo neprašo, nes mano, kad tuo turėtų rūpintis ieškovė. Ž. G. ir A. P. asmeniškai nepažįsta. Visos medžiagos, kurios su ieškove buvo aptartos sutartyje, buvo supirktos, tačiau ne visos buvo suvežtos į ieškovės remontuojamą butą. Nurodė, kad darbai buvo atlikti kokybiškai (santechnikos darbus atliko specializuotas santechnikas, kurį jis pasamdė). Jis samdė betonuotoją, santechniką, griovėjus, kuriems jis sumokėjo, o už likusius pinigus buvo pirktos medžiagos, ką aptvirtina byloje pateikti čekiai ir sąskaitos, todėl jam jokio uždarbio neliko, visi 5 000 Eur buvo išleisti samdytiems darbuotojams ir medžiagoms. Jo surašytus įkainius už darbą teismui pateikė.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. B. parodė, kad ji į socialinį tinklą „Facebook“ įdėjo skelbimą dėl remonto. Atsiliepė atsakovas ir su juo 2024-05-15 sudarė sutartį, kurią surašė atsakovas. Sutarė dėl sienų griovimo, santechnikos, elektros, grindų, plytelių klijavimo, šiukšlių išvežimo, dažymo, špakliavimo, durų įstatymo darbų. Sienas išgriovė atsakovo pasamdyti darbininkai. Buvo išgriauta buitinė spinta ir tualeto vonios siena. Sienų griovimo, grindų ardymo darbai buvo atlikti. Santechnikos darbai, kuriuos atliko A. S., atlikti neteisingai. Dėl elektros instaliacijos – buvo nugnybti tik laidai, todėl teko iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ samdyti žmogų. Virtuvėje ir koridoriuje be jų žinios buvo išbetonuotos grindys. Už betonavimą sumokėjo 430 Eur. Dalį šiukšlių iš buto išvežė atsakovas, dalį jos (grindų lentas, cementą). Įvykus konfliktui tarp jos ir atsakovo, ji iškvietė policiją. Atsakovui buvo sumokėta 4 000 Eur. Mokant pinigus, datos nebuvo rašomos. Atsakovas nupirko tik tualetą ir gyvatuką.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. G. parodė, kad gavo prašymą suremontuoti butą ((duomenys neskelbtini)). Bute jau buvo pradėti santechnikos darbai, elektros instaliacijos darbai neatlikti. Bute buvo išgriautos sienos, išbetonuotos grindys koridoriuje, vonioje ir tualeto patalpose, pakeisti vamzdynai, pastatytas vonios ir tualeto karkasas, pradėtas sienų lyginimas, kambariai „neliesti“. Dalis medžiagų, kurios nesunaudotos, yra bute. Vizualiai pagal sąskaitas-faktūras pirktos prekės panaudotos, tačiau tiksliai galima pasakyti tik viską paskaičiavus. Gyvatukas ir klozetas nepajungti, grindys nešiltintos. Jei reikės pakelti klozetą, teks papildomai viską išardyti, nes jis pastatytas standartiniame aukštyje. Klozetas, gyvatukas nauji. Atliktų darbų kaina apie 1 000 Eur. Vonioje nuimtos plytelės, virtuvėje išgriautos spintelės, išvežtos šiukšlės. Su buto šeimininke sutarė dėl viso buto remonto darbų, išskyrus elektros instaliacijos darbų. Santechnikos darbai nebaigti. Gali prireikti perdaryti tik darbus, susijusius su klozeto pakėlimu aukščiau. Darbai be medžiagų gali kainuoti apie 400 Eur.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad yra elektrotechnikas, dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė jį pasamdė jos bute atlikti elektros instaliacijos darbus. Su šeimininke sudarė sutartį. Bute instaliacija sena, nepakeista. Darbui atsivežė savo medžiagas. Vonioje pastatyta pertvara, atlikti kažkokie santechnikos darbai. Pagal sąskaitas-faktūras buvo pirkta 6 metrai kabelio, kelios jungtys, tačiau ar jos yra bute, pasakyti negali. Nurodė, kad butui reikėtų 100-200 metrų kabelio.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2024-05-15 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė ieškovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartis. Šalys susitarė, kad atsakovas pilnai išremontuos vonios kambarį ir tualetą, išgriaus sienas, atliks santechnikos, elektros, grindų darbus, suklijuos plyteles, išveš šiukšles, išdažys ir nuglaistys lubas, įstatys duris, nupirks statybines medžiagas. Susitarta, kad bendra darbo suma – 4 000 Eur. Taip pat nurodyta, kad atsakovas gavo 1 000 Eur avansą. Sutartyje darbų pradžia numatyta birželio 1 d.

Taip pat tarp ieškovės ir atsakovo  buvo sudaryta rašytinė ieškovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartis. Teismo posėdžių metu šalys nurodė, kad ši sutartis buvo sudaryta 2024-05-17. Šalys susitarė, kad atsakovas atliks pilną vonios kambario, koridoriaus ir virtuvės remontą, t. y. išgriaus sienas, atliks santechnikos, elektros, grindų, sienų bei lubų dažymo ir špakliavimo darbus. Susitarta, kad bendra darbų suma – 11 000 Eur, užstatas – 1 000 Eur, betonavimas – 430 Eur. Sutartyje nurodyta, kad medžiagoms paimta 2 000 Eur (1 000 Eur + 1 000 Eur), už darbą – 1 000 Eur. Sutartyje darbų pradžia numatyta birželio 1 d.

Su ieškiniu ieškovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuota gyvenamoji patalpa, kurioje vykdomi remonto darbai.

Kaip matyti iš 2024-08-25 darbų atlikimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės J. B. ir Ž. G., bute, adresu (duomenys neskelbtini), numatyti atlikti šie remonto darbai: sienų ir lubų lyginimas, glaistymas, dažymas, tapetavimas (3 000 Eur); grindų ir lubų lyginimas, dangos klojimas, apvadai (1 200 Eur); WC patalpos remontas, sienų paruošimas, plytelių klijavimas, santechninių mazgų pajungimas (2 000 Eur); balkono grindų įruošimas (500 Eur). Sutartyje nurodyta, kad susitarimo metu buvo nustatyta, kad elektros įvadų keitimo darbai nepabaigti ir atlikti nekokybiškai.

Prie minėtos sutarties (2024-08-25) ieškovė pateikė padarytų darbų sąrašą (atliktų ardymo darbų paskaičiavimą): virtuvės sienų griovimas (6,72 m2 ir 2,63 m2 (sienos spinta)); koridoriaus grindų ardymas, virtuvės betonavimas (18,41 m2); plytelių ardymas: WC ir vonios, dviejų sienų (5,92 m2 ir 3,86 m2); plytelių demontavimas WC ir vonios patalpose (sienos – 19,65 m2, grindys – 3,65 m2).

Prie 2024-08-25 sutarties pateiktose fotonuotraukose užfiksuota gyvenamoji patalpa, kurioje vykdomi remonto darbai, matomi darbo įrankiai, statybinės medžiagos. Prie fotonuotraukos Nr. 1 nurodyta, kad „Virtuvės kambarys, nedaryta nieko, tik betonuotos grindys“; prie fotonuotraukos Nr. 2 – „Dušo kabinos vieta, nesutvarkyta santechnika, dušo detalė uždėta tik ant vamzdžio. Darbas visai neatliktas“; prie fotonuotraukos Nr. 3 – „Tualeto vieta, V. Š. teigimu viskas padaryta, veikia... neatliktas darbas visai, klozetas pastatytas ant grindų, santechnika nesutvarkyta“; prie fotonuotraukos Nr. 4 – „Koridorius, tik betonuotos grindys, net seni tapetai nenuimti, elektra netvarkyta, tik matosi elektros laidai, kurie liko kaboti kai išgriovė spintą sieninę“.

Kaip matyti iš 2024-08-25 darbų atlikimo sutarties, sudarytos tarp ieškovės J. B. ir A. P., bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagal lokalinę sąmatą bus atliekami elektros darbai. Lokalinės sąmatos 1-oje lentelėje Projektų elementų sąmata nurodyta, kad mokėtina suma yra 859,26 Eur; 2-oje lentelėje Mechanizmų sąmata – 78,30 Eur; 3-oje lentelėje Atliktų darbų sąmata – 660 Eur; 4-oje lentelėje Bendra projekto sąmata – 1 597,56 Eur.

Byloje pateiktame vaizdo ir garso įraše užfiksuotas policijos pareigūno ir ieškovės pokalbis, kuriame ieškovė nurodo, kad nori nutraukti sutartį.

Iš 2024-09-24 Atliktų darbų, sunaudotų medžiagų ir naudojamų bei liekamų statybinių medžiagų nustatymo akto, kurį sudarė ir pasirašė Ž. G. bei A. P., matyti, kad jie, remdamiesi byloje atsakovo pateiktomis sąskaitomis faktūromis dėl statybinių medžiagų bei liekamų (nepanaudojamų) statybinių medžiagų ir elektros prekių ieškoves bute, adresu (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad iš viso atliktų darbų vertė ir panaudotų bei naudojamų prekių kaina yra 1 286,40 Eur, kurią sudaro: virtuvės pertvarinės sienelės išardymas (120 Eur),  vonios ir WC patalpos sujungimas į vieną bei senų plytelių demontavimas (60 Eur), statybinių medžiagų išvežimas (apie 120 Eur), senų grindų ardymas (80 Eur), santechnikos mazgų pravedimas (400 Eur), panaudotos statybinės medžiagos pagal PVM sąskaitą-faktūrą (rezervuotų ir pirkėjo paimtų prekių sąrašą) Nr. (duomenys neskelbtini) (326,56 Eur). Taip pat minėtame akte nurodyta, kad WC rėmas buvo pastatytas neteisingai, todėl perdarymo darbai su medžiagomis kainuos 200 Eur, o vykdant 2024-08-25 darbų atlikimo sutartyje išvardintus darbus, bus naudojamos statybinės prekės pagal rezervuotų ir pirkėjo paimtų prekių sąrašą Nr. (duomenys neskelbtini) už 379,84 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp šalių, kad 2024-05-15 ir 2024-05-17 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos rašytinės buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartys, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl ieškovės atsakovui sumokėtos pinigų sumos, t. y. 4 000 Eur (1 000 Eur avansas + 3 000 Eur) bei grindų betonuotojui (R. Ž.) ieškovės tiesiogiai jam sumokėtų 430 Eur.

Tarp šalių ginčas kilo dėl sutartyse sutartų ir atsakovo iki galo neatliktų visų buto remonto darbų, taip pat atliktų buto remonto darbų kokybės ir su tuo susijusios žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672-6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

CK 6.2281 straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.

Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-156/2012; 2016 liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-358-248/2016). Teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad pagal ieškovės (fizinio asmens) ir atsakovo, tai yra fizinio asmens vykdančio individualią veiklą (minėtą aplinkybę atsakovas patvirtino teismo posėdžių metu) sudarytas rašytines 2024 m. gegužės 15 d. ir 17 d. sutartis, buvo atliekami buto ((duomenys neskelbtini)) remonto darbai ieškovės asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jos verslu ar profesija, tenkinti, todėl šios sutartys laikytinos vartojimo statybos rangos sutartimis, dėl ko nagrinėjamu atveju taikytinos vartotojos (ieškovės) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos, o tam tikros abejonės aiškinamos silpnesnės šalies (ieškovės, kaip vartotojos) naudai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad jos naudai būtų atlyginta žala, t. y. ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovas atliko ne visus sutartus rangos darbus, dalį jų atliko nekokybiškai, o gautas rezultatas yra netinkamas naudoti, reikia ištaisyti trūkumus, dėl to prašo priteisti iš atsakovo 2 713,60 Eur (4 430 Eur - 1 716,40 Eur (1 286,40 Eur + 430 Eur)) žalos atlyginimą. Atsakovas nesutiko su ieškovės patikslintais ieškinio reikalavimais ir laikėsi pozicijos, kad už pinigų sumą, kurią ieškovė jam sumokėjo, visi remonto darbai buvo atlikti, o jų kokybė tinkama, todėl ieškovei jis nėra skolingas.

Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 1 dalį, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Esant ginčui dėl statybos darbų trūkumų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės yra netaikomos. Statybos darbų užsakovas privalo įrodyti tik statybos darbų defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, t. y. tai, kad statybos darbų trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-1075/2018; 2019 sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2019 ir kt.).

Atsižvelgus į tai ir šalių ginčo esmę, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tam, kad vienai iš šalių būtų priimtas palankus teismo sprendimas, ieškovė turėjo įrodyti atsakovo atliktų remonto darbų trūkumų faktą ir patirtos žalos dydį, o atsakovas turėjo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes ir faktą, kad remonto darbai buvo tinkamai atlikti. 

Ieškovės teigimu, atsakovas atliko ne visus sutartus buto remonto darbus ir kai kurie jų buvo atlikti netinkamai (nekokybiškai). Ieškovė nurodė, kad pagal su atsakovu pasirašytas sutartis turėjo būti atliktas pilnas vonios kambario, koridoriaus ir virtuvės remontas. Savo pozicijai dėl atsakovo atliktų darbų ir jų nekokybiško atlikimo pagrįsti, ieškovė pateikė į bylą 2024-09-24 Atliktų darbų, sunaudotų medžiagų ir naudojamų bei liekamų statybinių medžiagų nustatymo aktą (toliau ir – aktas), kuriame nurodyta, kad atsakovo atliktų darbų vertė ir panaudotų bei naudojamų prekių kainą sudaro 1 286,40 Eur. Be to, minėtame dokumente teigiama, kad WC rėmas yra padarytas nekokybiškai, todėl jo perdarymas ieškovei papildomai kainuos 200 Eur. Šias aplinkybes ieškovė grindžia liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. B. iš esmės patvirtino ieškovės ieškinyje bei teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes. Liudytoja nurodė, kad atsakovui buvo sumokėta 4 000 Eur, o betonuotojui – 430 Eur. Bute buvo atlikti sienų griovimo, grindų ardymo ir santechnikos darbai. Santechnikos darbai, kuriuos atliko A. S., atlikti netinkamai. Elektros instaliacijos darbai nebuvo atlikti – buvo nugnybti tik laidai, todėl teko iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ samdyti žmogų. Atsakovas nupirko tik tualetą ir gyvatuką.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. G., kuris su ieškove sudarius sutartį, užbaigė atsakovo nebaigtus buto remonto darbus, parodė, kad atvykus, jame buvo išgriautos sienos, išbetonuotos grindys koridoriuje, vonioje ir tualeto patalpose, pakeisti vamzdynai, sustatytas vonios ir tualeto karkasas, pradėtas sienų lyginimas, vonioje nuimtos plytelės, virtuvėje išgriautos spintelės, išvežtos šiukšlės, kambariai „neliesti“. Santechnikos darbai nebaigti, gyvatukas ir klozetas nepajungti, grindys nešiltintos, elektros instaliacijos darbai neatlikti. Gali prireikti perdaryti darbus, susijusius su klozeto pakėlimu aukščiau. Darbai be medžiagų gali kainuoti apie 400 Eur.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad yra elektrotechnikas, todėl ieškove sudarė sutartį elektros instaliacijos darbų bute. Bute elektros instaliacija buvo sena. Pagal sąskaitas-faktūras buvo pirkta 6 metrai kabelio, kelios jungtys. Matė, jog vonioje pastatyta pertvara, atlikti kažkokie santechnikos darbai.

Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindžia savo paties žodiniais paaiškinimais, byloje pateiktomis sąskaitomis, čekiais (pirktos statybinės medžiagos) bei paties surašytu raštu, kuriame nurodytos ardymo darbų kainos (vonios kambarys – 300 Eur, virtuvės sienos ir koridorius – 300 Eur, grindys – 200 Eur, betonavimas – 450 Eur + 150 Eur, grūzo vežimas – 150 Eur, santechnikas – 150 Eur, santechnika – 400 Eur, rėmo pastatymas – 50 Eur, gyvatukas – 30 Eur, medžiagų atvežimas – 10 Eur, padėjimas sunešti – 10 Eur, 2 Eur – nenurodyta už ką mokėta (teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 2 Eur kainavo alus). Teismo vertinimu, šis atsakovo byloje pateiktas dokumentas (raštas), patvirtina ieškovės poziciją, kad jos bute buvo atliekami remonto darbai, tačiau tai nepaneigia ieškovės bei liudytojų nurodytų aplinkybių, kad dalis sutartų remonto darbų nebuvo atlikti, o kai kurie iš jų – atlikti nekokybiškai.

Atsakovo teigimu, jis, už ieškovės jam sumokėtus pinigus, samdė betonuotoją, santechniką, griovėjus, kuriems jis sumokėjo, o byloje pateikti čekiai ir sąskaitos patvirtina, kad buto remontui buvo perkamos statybinės medžiagos.

Byloje pateiktos uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), rezervuotų ir pirkėjo paimtų prekių sąrašai, PVM sąskaitos faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti, minėtose sąskaitose nurodytos statybinės medžiagos ir už jas mokėtinos sumos (560,58 Eur, 721,65 Eur, 873,18 Eur, 171,08 Eur, 8,40 Eur, 7,85 Eur, 620,29 Eur, 71,60 Eur, 24,20 Eur, 155,40 Eur, 118,85 Eur, 76,50 Eur, 30,60 Eur, 42,60 Eur, 221,47 Eur, 326,56 Eur). Pirkėju (mokėtoju) nurodytas atsakovas V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-06-11 išrašė Perdavimo-priėmimo dokumentą (Nr. (duomenys neskelbtini)) 49,09 Eur sumai už pirktas santechnikos prekes. Iš atsakovo pateiktų čekių matyti, kad parduotuvėse UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktos statybinės medžiagos (apmokėtos sumos: 20,24 Eur, 19,56 Eur, 14,02 Eur, 5,10 Eur, 39,20 Eur).

Minėta, kad atsakovas, siekdamas nuginčyti ieškinio aplinkybes, privalo įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovas nepateikė. Priešingai, teismo posėdžių metu atsakovas nurodė, kad bute buvo atlikta daugiau kaip puse darbų, buto remontui reikalingos medžiagos buvo supirktos, tačiau pripažino, kad ne visos buvo suvežtos į remontuojamą butą, daug medžiagų buvo nupirkta ir nepanaudota. Iš byloje atsakovo pateiktų sąskaitų, Perdavimo-priėmimo dokumento ir čekių matyti, kad buvo pirktos statybinės medžiagos, tačiau, teismo vertinimu, tai neįrodo fakto, kad visos juose nurodytos statybinės medžiagos buvo panaudotos atsakovui atliekant remonto darbus ieškovės bute.

Atsakovas, taip pat nesutiko su ieškovės pateiktu aktu ir nurodė, kad jo atliktų darbų kokybės negalėjo nustatyti eiliniai darbininkai, nes tam yra specialistai, kurie atlieka ekspertizes, tačiau ekspertizės skirti neprašė, nes jo teigimu, tuo turėtų rūpintis ieškovė. Su tokia atsakovo pozicija nėra pagrindo sutikti.

Pažymėtina tai, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo keliamas klausimas dėl galimybės šioje byloje skirti teismo ekspertizę, tačiau atsakovas išreiškė savo poziciją, kad byloje teismo ekspertizės skirti neprašo, nes mano, kad tai ieškovės pareiga (CPK 13 straipsnis). Teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė kitų priešingų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateikto 2024-09-24 Atliktų darbų, sunaudotų medžiagų ir nenaudojamų bei liekamų statybinių medžiagų nustatymo akto, kaip rašytinio įrodymo, duomenis. Be to, kaip patvirtino ir pats atsakovas, jo ir asmenų (Ž. G. ir A. P.), kurie surašė minėtą aktą, nesieja jokie asmeniniai tarpusavio santykiai, todėl nėra pagrindo abejoti jų surašytu minėtu aktu, o vien atsakovo deklaratyvūs paaiškinimai, kad jie, nebūdami ekspertais, negalėjo vertinti (nustatyti) jo atliktų darbų kokybės, nepaneigia jų surašyto akto teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. minėtas ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas (aktas) atsakovo nepaneigtas jokiais įrodymais.

Teismas, be kita ko, vertindamas kartu su ieškiniu pateiktus ieškinio priedus – nuotraukas, turi pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo atliktų darbų neužbaigimo bei spręsti dėl minėto akto teisėtumo ir pagrįstumo. Pateiktose nuotraukose aiškiai matyti iki galo neužbaigti buto remonto darbai ir bute esančios statybinės medžiagos. Minėtose nuotraukose užfiksuotų vaizdų, atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo, tačiau, teismo vertinimu, iš minėtų nuotraukų negalima padaryti jokios išvados dėl atsakovo atliktų remonto darbų kokybės.

Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas savo pareigą pagal rašytines vartojimo rangos sutartis tinkamai atlikti remonto darbus neįvykdė, t. y. darbus atliko su trūkumais, kuriuos buvo būtina šalinti atliekant remonto darbus pakartotinai, naujai bei atliko ne visus sutartyse sutartus darbus, spręstina, kad atsakovas savo sutartinės pareigos tinkamai neįvykdė. Priešingų įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, t. y. neįrodė aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę. Tuo tarpu ieškovė įrodė, kad ne visi sutarti darbai buvo atlikti, atliktų darbų trūkumus ir tai, kad kai kuriuos darbus buvo būtina atlikti pakartotinai, naujai. Ieškovė nurodė, kad iš viso atliktų darbų vertė ir akte nurodytų panaudotų ir naudojamų prekių kainą sudaro 1 286,40 Eur, tačiau teismui atlikus detalią 2024-09-24 Atliktų darbų, sunaudotų medžiagų ir naudojamų bei liekamų statybinių medžiagų nustatymo akto analizę, matyti, kad atliktų darbų, sunaudotų medžiagų bei liekamų (nepanaudojamų) statybinių medžiagų ir elektros prekių kainą sudaro 1 686,40 Eur. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, įvardindami darbus, kurie bute buvo atlikti ir nurodydami nekokybiškai atliktus darbus bei byloje pateiktas minėtas aktas. Išdėstyto pagrindu, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2 713,60 Eur suma.

Ieškovė prašo nutraukti 2024 m. gegužės 15 d. ir gegužės 17 d., tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų sutartis. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad 2024-05-15 su ieškove pasirašyta buto remonto darbų sutartis tapo nebegaliojanti, kai 2024-05-17 buvo pasirašyta kita sutartis bei patvirtino, kad ši sutartis taip pat yra nutraukta. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad minėtos sutartys iš esmės yra nutrūkusios nuo tada, kuomet ieškovė sudarė sutartis dėl minėto buto remonto su Ž. G. ir A. P. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad 2024 m. gegužės 15 d. ir gegužės 17 d., su ieškove sudarytos sutartys yra nutrauktos, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo V. Š., 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, yra mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nors įstatymas nustato, kad palūkanos už priteistą sumą mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2025-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus sudaro už ieškinį sumokėtas 97 Eur žyminis mokestis bei 1 215,74 Eur išlaidos, sumokėtos už teisines paslaugas, iš viso 1 312,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ieškinys patenkintas, t. y. atmestas tik neturtinis reikalavimas (dėl 2024 m. gegužės 15 d. ir 17 d. buto remonto sutarčių nutraukimo), o turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 1 312,74 Eur.

Byloje susidarė mokėti 41,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (41,32 Eur) priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 713,60 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trylika eurų 60 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 713,60 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų 60 ct) sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2025 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 312,74 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika eurų 74 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 41,32 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 32 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                                            Dalia Zimantienė