Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-04][nuasmenintas sprendimas byloje][2YT-6336-907-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-6336-907/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. 2YT-6336-907/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02702-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

 (S)

 

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 1 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant 

pareiškėjui V. R., jo atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

suinteresuotam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., S. M., V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       pareiškėjas V. R. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą t. y., kad pareiškėjas V. R. mirus tėvui Vytautui P. R. priėmė po jo mirties likusį palikimą pradėdamas palikimu naudotis ir jį valdyti (b. l. 16-17).

 

2.       Pareiškėjas V. R. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad 1998 m. sausio 6 d. mirė jo tėvas Vytautas P. R., kuris iki mirties gyveno, adresu F. V. g. 35, Gruzdžiai, Šiaulių r. Jo motina yra V. R.. Šeimoje augo trys vaikai: V. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R. (dabar – K), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R. (dabar – M.), gim. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į S. R. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., V. P. R. vardu buvo atkurtos tik 2007 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities administracijos sprendimu Nr. 31-19496. Žemės sklypai registruoti Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/791464 ir 44/791480 mirusiojo V. P. R. vardu. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, sklypų ribų žymėjime dalyvavo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas iki 2011 m. pats dirbo 0,16 ha dydžio žemės sklypą, kadastro Nr. 44/791464, ir 1,10 ha dydžio žemės sklypą, kadastro Nr. 44/791480. Minėti sklypai 2011 m. balandžio mėn. buvo perleisti panaudos pagrindais ūkininkui D. Z., gyv. (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta ir galioja iki 2020 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas teigia, kad po tėvo Vytauto P. R. mirties priėmė tėvo palikimą, buities apyvokos daiktus, 0,16 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 44/791464, ir 1,10 ha dydžio žemės sklypą, kadastrinis Nr. 44/791480, sklypuose augino daržoves, grūdines kultūras, pjovė žolę, už minėtus žemės sklypus mokėjo mokesčius. Pareiškėjas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų teisines pasekmes – jis galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę.

 

3.       Pareiškėjo atstovas advokatas Vidmantas Skaburskas palaikė atstovaujamąjį, pareiškimą prašė tenkinti.  

 

4.       Suinteresuotas asmuo R. K. su pareiškimu sutiko, prašė jį patenkinti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 24). Paaiškino, kad jos tėvai buvo Vytautas P. R., kuris mirė 1998 m. sausio 6 d., ir V. R.. Šeimoje augo trys vaikai: V. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. R. (dabar – K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R. (dabar – M.), gim. (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes registruoto turto jo vardu nebuvo. Nuosavybės teisės į S. R. žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), V. P. R. vardu buvo atkurtos tik 2007 m. birželio 26 d. Šiaulių apskrities administracijos sprendimu Nr. 31-19496. Jos brolis minėtus žemės sklypus tvarkė, prižiūrėjo, sėjo, už juos mokėjo mokesčius, vėliau suteikė panaudai ūkininkui, todėl jis priėmė tėvo palikimą, pradėdamas jį valdyti.

 

5.       Suinteresuotam asmeniui S. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame ji nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 25).

 

6.       Suinteresuotam asmeniui V. R. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame ji nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 27).

 

Pareiškimas tenkintinas 

 

7.       Iš pateikto gimimo įrašo kopijos matyti, kad V. P. R. ir V. R. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. R. (b. l. 3). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad Vytautas P. R. mirė 1998 m. sausio 6 d., mirties liudijimo AD Nr. 006503 (b. l. 4). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas 0,1600 ha, unikalus Nr. 4400-1169-1179, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas 1,1000 ha, unikalus Nr. 4400-1169-1390, esantis (duomenys neskelbtini), Gruzdžiuose, įregistruoti registre V. P. R. vardu (b. l. 7-10). Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 31-19496 matyti, kad V. P. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. R. nuosavybės teisėmis valdytą 1,26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (b. l. 19-20). Pateikta 2011 m. balandžio 2 d. panaudos sutartis patvirtina, kad V. R. neatlygintinai suteikė teisę naudotis panaudos gavėjui D. Z. 1,100 ha ir 0,1600 ha žemės sklypais (b. l. 11).    

 

8.       Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų. 

 

9.       Pareiškėjo tėvas mirė 1998 m. sausio 6 d. (b. l. 4), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo tėvas V. P. R. testamento nebuvo sudaręs, o pareiškėjas po tėvo mirties likusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjas V. R. įgijo teisę paveldėti po savo tėvo mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

 

10.       Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

 

11.       V. P. R. testamento nepaliko, jo sūnus V. R. iš karto po tėvo mirties priėmė mirusio tėvo palikimą, nes paėmė tėvo kai kuriuos namų apyvokos bei buities daiktus, vėliau, atkūrus tėvui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, jis rūpinosi tuo nekilnojamuoju turtu – žemės sklypais, juos prižiūrėjo, jais naudojosi (sėjo, pjovė žolę), mokėjo mokesčius, suteikė panaudai kitam asmeniui. Tai patvirtina 2011 m. balandžio 2 d. panaudos sutartis, kuria panaudos davėjas V. R. neatlygintinai suteikė teisę panaudos gavėjui D. Z. naudotis 1,1000 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-1169-1390, ir 0,1600 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-1169-1179 (b. l. 11). Vadinasi, pareiškėjas naudojosi, rūpinosi tėvui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. V. P. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

 

12.       CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. R. mirusio tėvo Vytauto P. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,

        

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 1998 m. sausio 8 d., mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslui. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                             Asta Čebatoriūtė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 445 str. Sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti
  • CK
  • CPK 444 str. Teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo