Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-660-260-2012].doc
Bylos nr.: 2A-660-260/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                               Civilinė byla Nr. 2A-660-260/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07760-2011-4

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9;

42.10; 44.5.1; 62.1; 121.21;   

(S)

                                                                                                                                                                            

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. kovo 15 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), kolegijos teisėjų  Algirdo Remeikos  ir  Arvydo  Žibo, teismo posėdyje  rašytinio proceso  tvarka išnagrinėjo civilinę  bylą  pagal  ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-11917-329/2011 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjusi  bylą,  teisėjų  kolegija

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas K. K. prašė priteisti iš atsakovo V. S. 17.264 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-6). Ieškovas nurodė, kad 2011 m. sausio 3 d. jis Vokietijoje įsigijo Volkswagen Passat TDI automobilį, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo 5.000,00 EUR (17.264,00 Lt). 2011 m. sausio 11 d. automobilis autovežiu buvo atvežtas į Kaune esantį automobilių turgų. Tą pačią dieną apie 16 val. ieškovas nuvairavo jį į Kauno automobilių turgaus teritorijoje ((duomenys neskelbtini), Kaune) esančią plovyklą, priklausančią atsakovui V. S., kuris veiklą vykdo pagal 2009-09-07 individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (21,4)-G18-1491. Plovykloje ieškovas susitarė dėl automobilio salono valymo ir saugojimo. Su atsakovo darbuotoju A. N. susitarė, kad automobilis bus valomas sekančią dieną, t.y. 2011-01-12, o kai jis bus išvalytas, apie tai jam bus pranešta telefonu SMS žinute arba skambučiu. Nesulaukęs jokių žinių, 2011 m. sausio 14 d. ieškovas atvyko į plovyklą, sumokėjo už automobilio valymą, ir jam buvo nurodyta vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, tačiau nurodytoje vietoje jo neberado. Policijai buvo pranešta apie automobilio vagystę. Tuo pagrindu 2011 m. sausio 14 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu sustabdytas. Ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį prarado dėl atsakovo prievolės išsaugoti ir grąžinti daiktą neįvykdymo. Ieškovui perdavus automobilį atsakovui priklausančiai plovyklai tarp jų faktiškai susiformavo pasaugos teisiniai santykiai. Nors šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, bet jų konkliudentiniai veiksmai rodo, kad buvo sudaryta pasaugos sutartis – šalys susitarė, kad atsakovas išvalys ir grąžins ieškovui automobilį, o ieškovas atsiskaitys už jam suteiktas paslaugas. Tuo tikslu ieškovas kaip paslaugos gavėjas automobilį perdavė, o atsakovas kaip paslaugos davėjas automobilį gavo. Turto saugotojas, priimdamas saugoti didelės vertės turtą, kaip patrauklų nusikaltimo objektą (automobilis nebuvo įregistruotas Lietuvoje) privalėjo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto turto išsaugojimo. Jei saugotojas būtų pasielgęs apdairiai ir atsakingai, t.y būtų nepalikęs automobilio turgaus teritorijoje, kuri nėra saugoma, automobilis nebūtų pavogtas. Dėl šios priežasties saugotojui kyla kaltė dėl daikto praradimo ir kyla prievolė atlyginti žalą teisėtam jo savininkui.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio salono valymo, tačiau su ieškovu niekada nesitarė dėl automobilio saugojimo. Susitarimo dėl automobilio pasaugos taip pat nėra ir ieškovo pateiktuose A. N. ir V. S. paaiškinimuose, priešingai nei teigia ieškovas. Todėl mano, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai dėl tariamo jų susitarimo saugoti automobilį visiškai nepagrįsti. Atsakovas neturi pareigos pagal vykdomą individualią veiklą saugoti transporto priemonių ar kitų kilnojamųjų daiktų, tokiu būdu atsakovas pagal vykdomą individualią veiklą neteikia pasaugos paslaugos. Atsakovas su ieškovu dėl automobilio saugojimo nesitarė, jokių sutarčių nei raštu, nei žodžiu nesudarinėjo, buvo susitarta tik dėl automobilio salono valymo ir ieškovas buvo informuotas, kad automobilis bus išvalytas 2011-01-12 po pietų , o jeigu valymas užtruks, tada ieškovas bus įspėtas telefono skambučiu. Atsakovas elgėsi rūpestingai, apie išvalytą transporto priemonę ir galimybę ją atsiimti siekė informuoti ieškovą, tačiau su pastaruoju susisiekti nepavyko, nes ieškovas neatsiliepė į atsakovo skambutį. Pats ieškovas šioje situacijoje buvo nerūpestingas, neapdairus, palikdamas nesaugomoje teritorijoje neregistruotą automobilį ir neatvykdamas jo atsiimti sutartu laiku. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis turi reikalavimo teisę į žalos atlyginimą, kadangi prie pateiktos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nėra kitų būtinų įrodymų apie pinigų už automobilį sumokėjimą ir jo perdavimą ieškovui. 

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu (b.l. 82-87) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 11 d. apie 16 val. ieškovas su atsakovu susitarė dėl automobilio Volkswagen Passat TDI, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), salono cheminio valymo, kurį atsakovas turėjo atlikti 2011 m. sausio 12 d. Ši paslauga buvo atliekama Kauno automobilių turgaus teritorijoje esančioje plovykloje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančioje atsakovui V. S., kuris veiklą vykdo pagal 2009-09-07 individualios veiklos vykdymo pažymą. Užsakęs paslaugą, jos atlikimui ieškovas K. K. 2011 m. sausio 11 d. apie 16 val. paliko automobilį Volkswagen Passat TDI plovyklos teritorijoje, atsakovui perdavė automobilio raktelius. 2011-01-14 ieškovui atvykus į plovyklą ir sumokėjus už automobilio valymą, paaiškėjo, kad automobilis pavogtas. Dėl šios vagystės 2011-01-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2011-04-27 nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Pinigai už automobilio salono cheminį valymą grąžinti ieškovui tą pačią dieną, kai paaiškėjo automobilio vagystė. Sutartis dėl automobilio salono cheminio valymo tarp šalių buvo sudaryta žodžiu. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog šalys susitarė dėl automobilio valymo paslaugų, jų atlikimo termino, apmokėjimo, automobilis buvo perduotas nesaugomoje teritorijoje, atsakovas pagal vykdomą individualią veiklą neteikia pasaugos paslaugos, byloje nėra duomenų apie kokios nors rašytinės sutarties sudarymą tarp šalių, sprendė, jog šalys nebuvo sudarę pasaugos sutarties. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų santykiai, todėl ieškovo reikalavimas turėtų būti grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.657 straipsniu, kuris numato, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Vertindamas šalių žodinės sutarties sudarymo metu aptartas aplinkybes, susijusias su automobilio perdavimu po paslaugos įvykdymo, teismas padarė išvadą, jog šalių paaiškinimai prieštaringi, tačiau įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad labiau tikėtinais faktus, jog šalys buvo susitarę, kad paslaugą atsakovas įvykdys 2011-01-12, kad apie paslaugos atlikimą atsakovas nebuvo įsipareigojęs ieškovui pranešti telefono skambučiu ar SMS žinute ir kad paslaugą atsakovas įvykdė sutartu laiku. Atsakovas savo prievoles įvykdė tinkamai susitarimu nustatytu terminu, o ieškovas vengė priimti atliktą paslaugą. Teismo nuomone, ne atsakovas, o pats ieškovas buvo itin nerūpestingas, neatsakingas ir neapdairus ir tokie jo kaip nukentėjusiojo veiksmai, jo ypatingas neatsargumas padėjo žalai atsirasti: įsigijęs nemažos vertės automobilį užsienyje, jis pirmiausia nesiėmė atlikti būtiniausių veiksmų įsigytam turtui apsaugoti (neužregistravo automobilio įstatymų nustatyta tvarka, neįrengė signalizacijos), o nuvarė automobilį cheminiam valymui, nors tai ir nebuvo pirmo svarbumo įvykis; ieškovas automobilį valymui atvarė į atsakovo plovyklą baigiantis darbo dienai, kad valymas trunka keletą valandų jam tai buvo žinoma; atsakovas informavo ieškovą, kad jo automobilis galės būti valomas tik kitą dieną ir pasiūlė atvaryti jį iš ryto, jis taip pat nurodė, kad atsakovo paslaugomis anksčiau nesinaudojo, tačiau nežiūrint visų šių aplinkybių, paliko automobilį atsakovui visiškai nepasidomėjęs jo saugumu; po paslaugos suteikimo ieškovas neatvyko sutartu laiku, t.y. 2011-01-12, atsiimti suteiktos paslaugos ir automobilio, neatsiliepė į atsakovo skambutį, iki 2011-01-14 pats neatvyko, neskambino ir nesidomėjo nei paslaugos atlikimu, nei savo automobilio saugumu. Teismas konstatavęs, kad ieškovas buvo nerūpestingas, neapdairus, palikdamas nesaugomoje teritorijoje neregistruotą automobilį ir neatvykdamas jo atsiimti sutartu laiku savo ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu padėjo žalai atsirasti po atsakovo suteiktos atlygintinos paslaugos, todėl nesant atsakovo kaltės, ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

 

Apeliaciniu skundu (b.l. 93-97) ieškovas K. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius – atlygintinų paslaugų ir vartojimo rangos, tačiau šalių santykiams būti taikomi ir pasaugą reglamentuojantys CK 6.830-6.850 straipsniai bei 6.657 straipsnis. Pagal CK 6.845 straipsnį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą, o pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio praradimą ar sužalojimą. Taigi atsakovas, tinkamai neužtikrinęs palikto plauti apelianto automobilio apsaugos,   privalo   kaip   saugotojas (rangovas/paslaugų  teikėjas) atlyginti apeliantui visus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2009 yra nurodęs, kad „Tam,  kad šalių sudarytą sutartį būtų galima realiai vykdyti (suteikti atlygintinę plovimo (valymo) paslaugą), klientas  turi perduoti automobilį paslaugos teikėjui. Kadangi paslaugų teikimo sutartims subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos sutarties nuostatos, viena iš kurių įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir nustato atsakomybę už šio turto praradimą ar sužalojimą, tai paslaugos teikėjas šiuo atveju yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą (CK 6.200, 6.717 straipsniai), bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (CK 6.724, 6.657 straipsniai)“. Taigi, sudarius atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, paslaugos tiekėjas privalo imtis visų įmanomų priemonių jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą, t.y. paslaugos teikėjas yra atsakingas ne tik už tinkamą sutarties įvykdymą, bet ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas privalėjo maksimaliai užtikrinti automobilio saugumą. Pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškovo ieškinį vadovaudamasis tuo, kad ieškovas buvo pats nerūpestingas ir neapdairus. Byloje nustatyta, kad šalys susitardamos žodžiu dėl visų sąlygų, t.y. automobilio pridavimo ir atsiėmimo tvarkos, viena kitos tiksliai nesuprato. Ieškovas paliko automobilį cheminiam automobilio valymui, kuris su džiovinimui paprastai trunka apie dieną, ieškovas buvo informuotas, kad išvalius automobilį, jis bus informuotas sms žinute, galbūt skambučiu (šių aplinkybių ieškovas tiksliai nepamena), tačiau ieškovui buvo aiškus faktas, kad baigus valyti automobilį, jis bus apie tai informuotas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo parodymus, ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais, nes pasak teismo, atsakovas visada buvo nuoseklus. Apeliantas nesutinka su šiais teismo argumentais, nes jo nuomone, nenuoseklus buvo atsakovas. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad ieškovas turėjo atsiimti automobilį sekančią dieną iki 17 val., nurodydamas argumentą, kad plovykla dirba tik iki 17 val., tačiau teismo posėdžio protokole (bylos lapas Nr. 71) atsakovas dėsto kitas faktines aplinkybes,  kad automobilis galėjo būti išvalytas 2011-01-11 tačiau 22-23 val., t.y. tuo metu, kai atsakovas jau septynias valandas turėjo būti baigęs darbą. Protokole (bylos lape 72) atsakovas teigia, kad automobilis buvo pradėtas valyti 2011-01-12 ryte, nors prieš tai sakė, kad automobilis galėjo būti išvalytas 2011-01-11. Atsakovas teigė, kad automobilis neva buvo išvalytas 2011-01-12, tačiau pirmas skambutis ieškovui yra užfiksuotas tik 2011-01-13 apie 16.00 valandą. Kyla klausimas, kodėl atsakovas nepranešė ieškovui apie išvalytą automobilį nei į darbo pabaigą 2011-01-13, nei iš pačio ryto 2011-01-13. Nors atsakovas teigė, kad nesaugojo automobilio, bet pats pasisakė, kad buvo įvaręs automobili nakčiai į garažą dėl saugumo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo faktą, kad atsakovo parodymai buvo nuoseklūs, priešingai nei ieškovo. Ieškovas visą laiką buvo nuoseklus, vienintelis nenuoseklumas ieškovo parodymuose yra tai, kad jis nebuvo tikras ar turi būti informuotas sms žinute ar skambučiu apie pabaigtą valyti automobilį. Susitardamos dėl automobilio grąžinimo sąlygų šalys viena kitos nesuprato, arba atsakovas siekdamas išvengti atsakomybės, specialiai klaidina teismą. Be to tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl  atsakovas kaip atsakingas verslininkas paslaugas turi teikti sąžiningai ir aiškiai, t.y. tam, kad nekiltų neaiškumų, su visom sutarties sąlygom, automobilio atsiėmimo laiku, ieškovas turėjo būti supažindintas pasirašytinai, priešingu atveju pats verslininkas/atsakovas privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusių neaiškumų, ar savo darbuotojo nesugebėjimo aiškiai pateikti informaciją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, kad atsakovas pats buvo neapdairus ir neatsargus, nesirūpino savo paliktu turtu. Ieškovas laukė informacijos apie baigtą atlikti paslaugą, todėl jo nesidomėjimas atliekama paslauga negali būti vertintinas kaip nerūpestingumas. Kita vertus, tariamas ieškovo nerūpestingumas - ragelio nepakėlimas neeliminuoja atsakovo pareigos rūpintis jam patikėtu turtu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo kaltė yra preziumuojama, ir pats atsakovas privalo įrodyti kaltės nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir šiuo atveju preziumavo ieškovo kaltę dėl jo nepakankamo nerūpestingumo, taip pažeisdamas ieškovo interesus ir galimybę į žalos atlyginimo prisiteisimą. Net ir esant ieškovo nepakankamam rūpestingumui, atsakovas privalėjo maksimaliai užtikrinti jam perduoto turto saugumą, t.y. neturint galimybės palikti automobilį saugoti automobilio saugioje vietoje, pranešti ieškovui apie baigtą atlikti paslaugą ir pabaigtą vykdyti rangos sutartį, t.y. skambinti ieškovui ne vieną kartą, siųsti jam sms žinutę ar kitu būdu užtikrinti, kad ieškovą pasiektų informaciją apie pasibaigusius prisiimtus įsipareigojimus. Priešingu atveju, tokiai informacijai nepasiekus ieškovo, atsakovas privalo toliau maksimaliai užtikrinti ieškovo turto saugumą.      

                                                                                                                                                                                   

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 112-117) atsakovas V. S., atstovaujamas advokato Gintaro Černiausko, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo posėdžio metu pateikti nuoseklūs atsakovo ir liudytojo parodymai patvirtina, jog šalys susitarė, kad ieškovas automobilį atsiims 2011-01-12 po pietų iki 17 val. jam papildomai nepranešant, kadangi ieškovo atsakovas nesulaukė nei 2011-01-12, nei 2011-01-13, ėmė pats jo ieškoti, nes vietos jo automobiliui plovykloje dėl didelio darbo krūvio nebuvo, o apelianto keliami samprotavimai yra visiškai niekuo nepagrįsti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, teigė, jog nesaugojo automobilio, bet pats pasisako, kad buvo įvaręs automobilį nakčiai į garažą dėl saugumo. Atsakovas niekada neteigė, kad saugojo ieškovo automobilį, tačiau plovyklos garaže buvo vietos, todėl atsakovas jį ten įvarė, be to atsakovas taip pat pažymėjo, kad garaže stovėdamas automobilis ne taip įšąla, todėl jį valyti kitą dieną lengviau. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad atsakovo, liudytojo parodymai yra nuoseklūs ir aiškūs, tuo tarpu ieškovo priešingai - prieštaringi ir nenuoseklūs. Ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą ar buvo susitarimas informuoti jį skambučiu ar trumpąją žinute, koks tas susitarimas buvo ar kad jį informuos apie išvalytą automobilį ar kad informuos jeigu bus pasikeitimų, ieškovo atstovas viso teismo posėdžio metu teigė, kad susitarimas buvo, jog klientą turėjo informuoti SMS trumpąja žinute, tačiau tai prieštarauja pačio ieškovo duotiems parodymams, atsakovo ir liudytojo parodymams. Be to, ieškovo duoti parodymai ir neva sudarytas susitarimas informuoti ieškovą skambučiu ar SMS trumpąja žinute prieštarautų ir atsakovo atliktiems veiksmams. Atsakovas ir liudytojas teigė, kad automobilis buvo pradėtas valyti 2011-01-12 ryte ir buvo išvalytas iki pietų, todėl būtų nepagrįstas atsakovo elgesys nepranešti apie išvalytą automobilį iškarto, kai pats atsakovas pripažino, kad turėjo daug darbo ir ieškovo automobilis bereikalingai užėmė vietą. Akivaizdu, kad atsakovas delsė informuoti ieškovą dėl to, jog tarp jų buvo susitarimas, jog ieškovas turėjo atvykti atsiimti automobilį 2011-01-12 iki 17 val. atskirai apie tai neinformuojant. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas nagrinėjamoje situacijoje buvo nerūpestingas, neapdairus, palikdamas nesaugomoje teritorijoje neregistruotą automobilį ir neatvykdamas jo pasiimti sutartu laiku savo ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu padėjo žalai atsirasti po atsakovo suteiktos atlygintinos paslaugos.

Nuketėjusysis ne tik, kad patyrė žalą dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir aplaidumo, tačiau nuketėjusysis taip pat patyrė žalą ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, už kuriuos atsakovas niekaip negalėjo atsakyti.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato,  kad  bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Ieškovas,  nesutikdamas  su  pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad šis teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius – atlygintinų paslaugų ir vartojimo rangos, tačiau neįvertino, jog  šalių santykiams turi būti taikomi ir pasaugą reglamentuojantys CK 6.830 - 6.850 straipsniai bei 6.657 straipsnis. Pagal CK 6.845 straipsnį saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą, o pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. CK 6.657 straipsnyje nustatyta, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio praradimą ar sužalojimą, taigi atsakovas, tinkamai neužtikrinęs palikto plauti apelianto automobilio apsaugos,   privalo   kaip   saugotojas (rangovas/paslaugų  teikėjas) atlyginti apeliantui visus nuostolius.

Teisėjų  kolegija  sutinka  su  apelianto  nuomone,  kad  pirmosios instancijos teismas  teisingai  kvalifikavo, jog   tarp  šalių  susiklostė  atlygintinos  paslaugos – automobilio salono  išvalymo – suteikimo santykiai,  tokie  santykiai laikytini  vartojimo  ranga. Iš  byloje  surinktų įrodymų  matyti, kad  atsakovas  teikė  tik  variklinių transporto priemonių  techninės  priežiūros  ir  remonto, tame  tarpe  ir  plovimo,  paslaugas,  transporto  priemonių  pasaugos  paslaugų neteikė. 2011 01 11 priėmęs  valymui  ieškovo  automobilį,  atsakovas kitą dieną  jį  išvalė,  tačiau  ieškovas   neatvyko  jo  pasiimti,  to nepadarė  iki 2011 01 14, kada automobilis jau buvo pavogtas. Kadangi  atsakovas  ir  ieškovas   nebuvo  susitarę,  kad   atsakovas  po  valymo paslaugos suteikimo  ieškovo  automobilį pasaugos  kokį tai laiko tarpą,  kaip teisingai  pripažino  pirmosios instancijos teismas,  faktiniai  pasaugos  santykiai  tarp šalių nesusiklostė. Todėl  sprendžiant   ginčą  pagal  ieškovo  byloje  pareikštus  reikalavimus teismas  neturėjo  pagrindo  remtis  CK  6.830-6.850 straipsniais,  reglamentuojančiais  pasaugos  teisinius santykius.

Pirmosios instancijos teismas  pagrįstai  sprendė, ar  atsakovas  atsakingas  už  automobilio  neišsaugojimą  po  jo išvalymo,  ir  padarė  išvadą,  jog atsakovas   nėra  kaltas  dėl  perduoto jam  salono  valymui  ieškovo  automobilio  neišsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia  pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra pagrįsta.

CK  6.657 str. numato, kad  rangovas privalo  imtis  visų  įmanomų  priemonių  užsakovo jam patikėto  turto  saugumui užtikrinti ir  atsako  už  šio  turto praradimą  ar  sužalojimą. Įvertinus  faktines  aplinkybes, kad  ieškovas  automobilį  salono išvalymui, t.y. paslaugai, kuriai atlikti  tereikia keleto  valandų, paliko 2011 m. sausio 11 d. plovyklos  darbo dienos  pabaigoje ir  neatsiėmė po paros, kada  pagal  susitarimą  turėjo  būti  ir  buvo  automobilio salonas išvalytas, nei  kitą  dieną,  atsakovas  laikė  automobilį  pagal  galimybes  dvi naktis  užrakintame garaže, o trečiai nakčiai  paliko  nesaugomame  plovyklos  kieme, tačiau  užrakintą, nėra pagrindo  pripažinti, kad  atsakovas  nesiėmė  visų  įmanomų  priemonių  ieškovo automobiliui  išsaugoti. Atsakovas  buvo  priverstas  saugoti  ieškovo  automobilį  tik  dėl pastarojo  nerūpestingumo  ir  jį  saugojo   visomis  įmanomomis  priemonėmis. Tikėti  ieškovo  paaiškinimu, jog  atsakovas  įsipareigojo  ieškovą  informuoti, kada  automobilio  salonas   bus  baigtas valyti  ir  galima  apsiimti  automobilį,  teisėjų kolegijos nuomone, negalima. Automobilio  salono  valymas  nėra  paslauga,  kuriai  atlikti      paprastai  reikėtų   palikti  automobilį  paslaugą  teikiančiam  asmeniui  ilgesniam  laikui nei  diena  ar  para.

Pirmosios instancijos teismas apskųstajame  sprendime  nurodė,  kad  sutinkamai  su  CK 6.253 str. 1 d. civilinė  atsakomybė  gali būti netaikoma, taip pat asmuo gali būti atleistas  nuo  civilinės  atsakomybės,  kai  žalos  atsiradimą  sąlygojo  nukentėjusiojo  asmens  veiksmai,  pripažino,  jog  byloje  nagrinėjamu  atveju  pats  ieškovas   buvo  nerūpestingas  ir  ypatingai  neatsargus. Tokios  šio  teismo  išvados, kaip vertina teisėjų kolegija, taip pat yra pagrįstos.

Remdamasi  išdėstytais   argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės  ir  procesines normas, apeliacinio skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).                   

Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti  jam  apeliacinės  instancijos teisme turėtas  bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų  Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio iš atsakovo priteistina už  atsiliepimo  surašymą  1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

apeliacinį skundą  atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

Priteisti  iš  ieškovo  K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui  V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 Lt  (vieną  tūkstantį  du šimtus dešimt  litų)  bylinėjimosi  apeliacinės  instancijos teisme   išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                              Raimondas Buzelis

 

                     

                                                                                                  Algirdas Remeika                                                                               

 

                                                                                                            Arvydas  Žibas