Civilinė byla Nr. e2S-1487-601/2023

Teisminio proceso Nr.

2-69-3-15197-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2817-1146/2023 pagal ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovei Z. Ž. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovės Z. Ž. priešieškinį ieškovui Ž. Ž. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovei Z. Ž. dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bei atsakovės Z. Ž. priešieškinį ieškovui Ž. Ž. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

2.       Ieškovas byloje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y.:

-       nustatyti nepilnamečių vaikų G. Ž. ir K. Ž. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu Ž. Ž. iki kol civilinėje byloje įsiteisės teismo sprendimas;

-       priteisti iš atsakovės Z. Ž. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Ž. ir K. Ž. periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės, skiriant vaikų tėvą Ž. Ž. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

-       nustatyti atsakovės Z. Ž. laikiną bendravimo tvarką su sūnumis sekančiai:

(i)                      atsakovė Z. Ž. bendrauja su sūnumis G. Ž. ir K. Ž. lyginių savaičių šeštadienį nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro‘

(ii)                      atsakovė Z. Ž. bendrauja su sūnumis G. Ž. ir K. Ž. lyginių savaičių sekmadienį nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro.

(iii)                      sūnų K. ir G. Ž. atsisakymo vykti su motina atveju atsakovės bendravimas su vaikais nevyksta;

(iv)                      bendravimas vaikų atostogų ir švenčių metu vyksta pagal atskirą šalių susitarimą.

3.       Ieškovas Ž. Ž. nurodė, jog esant duomenims, kad vaikai, gyvendami pas motiną, patyrė smurtą, jautė nepriteklių, badavo, taip pat vykstant ikiteisminiam tyrimui, tačiau nebetaikant kardomosios priemonės – apribojimo atsakovei bendrauti su vaikais, atsakovei toliau skundžiant įvairius ieškovo veiksmus, siekiant užtikrinti, kad ieškovas, pas kurį vaikai faktiškai gyvena, teisine prasme įgautų teises spręsti klausimus, susijusius su vaikų sveikata ir ugdymu, yra būtina taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, nepilnamečiams vaikams yra nesaugu gyventi su atsakove, vaikai jau metus gyvena su juo ir grįžti gyventi pas mamą nenori. Ieškovo nuomone, gali būti nustatyta ir kitokia vaikų bendravimo su motina tvarka, tačiau vaikų lankymasis su nakvyne negalimas, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Kadangi atsakovė geranoriškai neteikia vaikams išlaikymo, jis turėtų būti priteistas teismo nutartimi.

4.       Atsakovė nesutiko su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pripažino, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nepilnamečiai vaikai gyvena pats ieškovą, tačiau nepaisant to, ji su vaikais bendravo. Vis dėlto, 2023 m. rugpjūčio mėnesį panaikinus kardomąją priemonę nesiartinti prie vaikų, jie gali grįžti namo ir gyventi su ja. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad vaikų ugdymo įstaiga arti atsakovės gyvenamosios vietos, tuo tarpu ieškovas gyvena kitame miesto mikrorajone, dėl ko vaikams yra pakankamai toli važinėti į mokymo įstaigą ir grįžti iš jos. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas gyvena nuomojame būste, tuo tarpu atsakovei priklausantis nekilnojamas būstas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaikams būtų užtikrintas stabilumas. Priešingu atveju, pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nepilnamečių vaikų ugdymosi procesas gali būti nutrauktas ar gali tekti keisti mokymo įstaigą. Negana to, ieškovo prašymas akivaizdžiai pažeidžia ne tik šalių vaikų teisėtus interesus, bet ir atsakovės sūnaus L. Ž. teises ir teisėtus interesus, nes šiai dienai visi trys broliai yra išskirti. Atsakovė taip pat nesutiko su prašomu priteisti laikinu išlaikymu, nes ieškovo pateikta vaikų poreikių lentelė neatitinka realybės, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie realiai jo patirtas išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Be to, atsakovės turtinė padėtis yra apgailėtina, t. y. nuo 2021 m. atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje, jokių išmokų negauna. Visas atsakovės pajamas sudaro už nepilnametį sūnų L. Ž. mokamos išmokos, tai yra gaunami vaiko pinigai. Kas patvirtina, kad atsakovė neturi galimybės mokėti ieškovo prašomo išlaikymo nepilnamečiams sūnums. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra nekonkreti, nes šalys tarpusavyje negeba susikalbėti ir susitari dėl susitikimų su vaikais, todėl neaišku kaip turėtų būti įgyvendinama ieškovo siūloma tvarka dėl bendravimo vaikų atostogų ir švenčių dienomis atskiru susitarimu. O jeigu, vis tik, teismas manys, kad yra reikalinga laikinai pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir priteisti išlaikymą, atsakovė prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką:

-       kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž. pasiimdama nepilnamečius vaikus to savaitgalio penktadienį ne vėliau nei iki 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų ar gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

-       nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį (Tėvo dieną) ieškovas turi praleisti su nepilnamečiais vaikais;

-       nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį savaitgalį (Motinos dieną) atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos to savaitgalio penktadienį ne vėliau nei iki 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų ar gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

-       kiekvienų porinių metų Kalėdų švenčių pirmąja dieną atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos gruodžio 24 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val.;

-       kiekvienų neporinių metų Kalėdų švenčių atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos gruodžio 25 d. 14 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19 val.;

-       kiekvienų porinių metų Velykų švenčių pirmąja dieną atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos pirmą Velykų dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną 15 val.;

-       kiekvienų neporinių metų Velykų švenčių atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos Velykų antrą dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;

-       kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovė turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos antradieniais ir ketvirtadieniais iš kart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžindama nepilnamečius;

-       kiekvienais metais vasaros atostogų metu atsakovė turi teisę praleisti vieną mėnesį nepertraukiamai su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos rugpjūčio pirmą dieną iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama nepilnamečius vaikus rugpjūčio 30 d. ne vėliau nei iki 20.00 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą;

-       kiekvienų porinių metų žiemos atostogų laikotarpį atsakovė turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos pirmą atostogų dieną 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus paskutinę atostogų dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.;

-       kiekvienų neporinių metų pavasario ir rudens atostogų laikotarpį atsakovė turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais, pasiimdama juos pirmą atostogų dieną 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus paskutinę atostogų dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.;

-       atsakovė turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną mobiliojo ryšio priemonėmis nuo 18 val. iki 19 val. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti, kad nurodytu laiku atsakovė turėtų galimybę susisiekti su nepilnamečiais vaikais;

-       pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaikų poreikiui, bendravimo tvarka tarp atsakovės ir nepilnamečių vaikų gali būti keičiama šalių susitarimu.

5.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – tarnyba) išvadoje nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka nepilnamečių vaikų teises ir geriausius interesus susidariusioje situacijoje, nes vaikai jau metus laiko gyvena su tėvu. Tačiau, anot tarnybos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta laikinoji vaikų ir motinos bendravimo tvarka turėtų būti itin aiški, konkreti ir neleidžianti kilti proceso šalių interpretacijoms ar ginčams. Tuo tarpu ieškovo siūloma tvarka, pagal kurią vaikų bendravimas per vaikų atostogas ir švenčių metu, kuris turėtų vykti pagal atskirą šalių susitarimą, tarnybos nuomone, palieka šalis tokioje pačioje situacijoje kaip yra dabar, dėl ko akivaizdžiai kiltų nesutarimai, kadangi proceso šalys pačios savarankiškai ir geranoriškai susitarti dėl vaikų bendravimo su motina negeba. Taip pat ieškovo nurodytas punktas, kad vaikų atsisakymo vykti su motina atveju atsakovės bendravimas su vaikais nevyksta, tarnybos manymu, gali sukelti nesutarimų, kadangi vaikų motina nuolat kvestionuoja vaikų nenorą bendrauti su ja, teigia įžvelgianti trečiųjų asmenų įtaką bendravimui su motina. Tarnybos vertinimu, tas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, privalo dėti maksimalias pastangas siekiant skatinti ir motyvuoti nepilnamečius vaikus bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų. Todėl nustatant laikinąją atsakovės ir vaikų bendravimo tvarką, į ją įtraukus minėtą ieškovo nustatytą tvarką, vaikų ir motinos bendravimas tikėtina ir toliau nevyktų.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patenkino dalį ieškovo Ž. Ž. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y.:

-       iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė nepilnamečių G. Ž. ir K. Ž. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu Ž. Ž.;

-       priteisė iš atsakovės Z. Ž. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams G. Ž. ir K. Ž. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos (2023 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos;

-       paskyrė ieškovą Ž. Ž. nepilnamečiams sūnums G. Ž. ir K. Ž. iš Z. Ž. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

-       iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė tokią laikiną atsakovės Z. Ž. bendravimo su nepilnamečiais G. Ž. ir K. Ž. tvarką:

(i)                      kiekvienų metų porinių savaičių šeštadienį ir sekmadienį atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. (šeštadienį ir sekmadienį) ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos (šeštadienį ir sekmadienį) 19 val. (be nakvynės);

(ii)                      nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį (Tėvo dieną) ieškovas Ž. Ž. turi praleisti su nepilnamečiais vaikais;

(iii)                      nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmojo savaitgalio (Motinos dieną) šeštadienį ir sekmadienį atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. (šeštadienį ir sekmadienį) ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos (šeštadienį ir sekmadienį) 19 val. (be nakvynės);

(iv)                      kiekvienų neporinių metų Kalėdų švenčių gruodžio 24 d. atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus gruodžio 24 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);

(v)                      kiekvienų porinių metų Kalėdų švenčių gruodžio 25 d. atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus gruodžio 25 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);

(vi)                      kiekvienų porinių metų Velykų švenčių pirmąja dieną atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus pirmą Velykų dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);

(vii)                      kiekvienų neporinių metų Velykų švenčių atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus Velykų antrą dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės);

(viii)                      kiekvienos savaitės trečiadieniais ir penktadieniais atsakovė Z. Ž. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus trečiadieniais ir penktadieniais iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės) (kartu su vaikais paruošiant ugdymo įstaigos paskirtas užduotis (namų darbus));

(ix)                      kiekvienų nepilnamečių vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros, kt.) pirmąją pusę (pusę atostogų darbo dienomis) atsakovė Z. Ž. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. (be nakvynės). (Pvz.: atostogų laikotarpis darbo dienomis – 5 d. d. : 2 = 2,5 d. d., todėl dvi pilnos darbo dienos nuo 10 val. iki 19 val., ir pusė darbo dienos – nuo 10 val. iki 15 val.);

(x)                      atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną mobiliojo ryšio priemonėmis nuo 18 val. iki 19 val.;

(xi)                      atsakovė Z. Ž. privalo informuoti vaikų tėvą SMS žinute/ skambučiu ne vėliau kaip prieš 2 dienas, jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) ji negali vykdyti nustatytos bendravimo tvarkos. Taip pat vaikų tėvas privalo informuoti motiną SMS žinute/ skambučiu apie svarbias priežastis (liga, ekskursija, pan.), dėl kurių vaikai negalėtų susitikti su motina;

(xii)                      pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaikų poreikiui, bendravimo tvarka tarp atsakovės Z. Ž. ir nepilnamečių vaikų gali būti keičiama šalių susitarimu.

7.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pažymėjo, kad vaikai jau metai laiko faktiškai gyvena su tėvu, todėl šiuo atveju tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones tam, kad nekeisti šiuo metu esančios faktinės jų gyvenamosios vietos. Juolab, kad byloje nėra duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su tėvu, jiems būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, todėl nėra pagrindo deklaruoti vaikų gyvenamosios vietos (su tėvu) netinkamumą. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, teismo vertinimu, šiuo metu geriausiai atitinka jų interesus, teisę turėti saugią, stabilią aplinką. Todėl, laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, jų tėvu Ž. Ž., nepilnamečių vaikų interesų nepažeis.

8.       Anot teismo, atsakovės akcentuojamos aplinkybės, jog ieškovas gyvena toliau nuo vaikų ugdymo įstaigos ir/ar kad ieškovas su vaikais gyvena ne jam nuosavybės teise priklausančiame būste, neturi reikšmės laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymui. Teismas pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog gyvenimas toliau nuo ugdymo įstaigos ar šeimos gyvenimas ne tėvui nuosavybės teise priklausančiame būste, savaime sudarytų pagrindą išvadai, jog taip yra pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ir jų interesai. Ieškovas ir vaikai patvirtino, kad ieškovas vaikus ryte nuveža į mokyklą, po pamokų vaikai grįžta namo viešuoju transportu, o šiuo metu šeima gyvena bute nuomos teisiniais pagrindais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovo gyvenamoji vieta neatitiktų vaikų interesų. Priešingai, vaikai nuomonės išklausymo metu teigė, kad jiems patinka gyventi kartu su tėčiu, būste daug vietos ir pan.

9.       Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pirmiausia pažymėjo, kad teisminio proceso pradžioje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevertintini argumentai, susiję su atsakovės galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, nes jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje; priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškovu, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją dėl kilusio ginčo ir užtikrinti vaikų interesą gauti jų būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą, įvertinęs jų amžių, taip pat tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, sudaro apie 633 Eur, bei tai, kad 2018 m. gegužės 10 d. nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina (atsakove), tėvas (ieškovas) mokėjo po 220 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų periodinėmis išmokomis, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą iš dalies ir priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams G. Ž. ir K. Ž. laikiną išlaikymą, mokamą po 220 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, t.  y. 2023 m. rugsėjo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaikų poreikiai (be kita ko įvertinus ir jų amžių) bus patenkinti.

10.       Teismas, nustatydamas laikinąją atsakovės bendravimo su šalių vaikais tvarką, sprendė, kad ieškovo siūloma nustatyti laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kai motina su vaikais susitinka tik kas antrą savaitgalį (dienos metu), taip pat neatitinka geriausių vaikų interesų. Teismas nurodė, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas nuolatinis bendravimas su abiem tėvais, abu tėvai gyvena tame pačiame mieste, todėl siekdamas išvengti šioje civilinėje byloje konfliktinių situacijų tarp ieškovo ir atsakovės, apsaugodamas nepilnamečių vaikų interesą bei teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, ir siekdamas išlaikyti esamą vaikų ryšį su skyrium gyvenančia motina bei užtikrinant padėties, esančios šiame nagrinėjimo etape, stabilumą, teismas iš esmės nustatė atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką, atlikęs tam tikras korekcijas. Teismas negalėjo daryti išvados, kad esamoje situacijoje (šiuo metu) nepilnamečių vaikų bendravimas su mama, šiems susitikimų metu nakvojant mamos gyvenamojoje vietoje, atitiktų jų geriausius interesus, todėl nustatė nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakove tvarką be nakvynės. Anot teismo, nors vienas iš vaikų akcentuoja norą bendrauti su mama, bet patėvio atžvilgiu, vaikui kyla neigiamos emocijos. Taip pat atsakovė nepaneigė, kad jos sutuoktiniui pareikšti įtariamai ikiteisminio tyrimo byloje dėl galimo smurto prieš vaikus, kai tuo tarpu pati atsakovė nurodė, jog savo gyvenamojoje vietoje gyvena ji, sutuoktinis ir jų nepilnametis vaikas. Negana to, teismas šiame kontekste taip pat atsižvelgė į tai, kad iki ikiteisminio tyrimo byloje buvo panaikintos kardomosios priemonės, apribojusios atsakovei laisvai bendrauti su vaikais, atsakovė su vaikais bendravo du kartus per savaitę (po 1,5 val. ir 2 val.), dalyvaujant psichologei. Laisvai atsakovė pradėjo bendrauti su vaikais tik nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. Be to, pati atsakovė tvirtino, kad paskutinį kartą K. pas ją nakvojo 2023 m. sausio 2 d., o G. – 2022 m. rugpjūčio 18 d., ir, nors, jos manymu, vaikai jau yra pasirengę likti nakvoti, tačiau toks manymas, anot teismo, nėra byloje pagrįstas jokiais įrodymais. Kita vertus, teismas, siekdamas atkurti/palaikyti/sustiprinti vaikų ryšį su motina, nustatė, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais turėtų galimybę bendrauti ir darbo dienomis pagal ieškovo teismo posėdžio metu nurodytą vaikų dienotvarkę (mokykla, būreliai), t. y., kuomet vaikai trečiadienį ir penktadienį po pamokų yra laisvi. O dalyje dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su mama atostogų laikotarpiu, teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai su tėvais atostogas dienos metu praleistų lygiomis dalimis.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

11.       Atskiruoju skundu atsakovė Z. Ž. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovo Ž. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Arba, alternatyvus reikalavimas:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo ir bendravimo tvarkos ir priimti naują nutartį – priteisti nepilnamečių vaikų G. Ž. ir K. Ž. išlaikymui po 100 Eur bei nustatyti žemiau nurodytą bendravimo tvarką:

-       kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus to savaitgalio penktadienį ne vėliau nei iki 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų ar gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

-       nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį (Tėvo dieną) ieškovas Ž. Ž. turi praleisti su nepilnamečiais vaikais;

-       nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį savaitgalį (Motinos dieną) atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus to savaitgalio penktadienį ne vėliau nei iki 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų ar gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

-       kiekvienų porinių metų Kalėdų švenčių pirmąją dieną atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus gruodžio 24 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 15 val.;

-       kiekvienų neporinių metų Kalėdų švenčių atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus gruodžio 25 d. 14 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 19 val.;

-       kiekvienų porinių metų Velykų švenčių pirmąją dieną atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus pirmąją Velykų dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Velykų dieną 15 val.;

-       kiekvieną neporinių metų Velykų švenčių atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus Velykų antrąją dieną 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;

-       kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovė Z. Ž. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus antradieniais ir ketvirtadieniais iškart po užsiėmimų ugdymo įstaigoje ir grąžindama nepilnamečius;

-       kiekvienais metais vasaros atostogų metu atsakovė Z. Ž. turi teisę praleisti vieną mėnesį nepertraukiamai su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus rugpjūčio pirmą dieną iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus rugpjūčio 30 d. ne vėliau nei iki 20.00 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą;

-       kiekvienų porinių metų žiemos atostogų laikotarpį atsakovė Z. Ž. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus pirmą atostogų dieną 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus paskutinę atostogų dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.;

-       kiekvienų neporinių metų pavasario ir rudens atostogų laikotarpį atsakovė Z. Ž. turi teisę praleisti su nepilnamečiais vaikais G. Ž. ir K. Ž., pasiimdama nepilnamečius vaikus pirmąją atostogų dieną 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama nepilnamečius vaikus paskutinę atostogų dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.;

-       atsakovė Z. Ž. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną mobiliojo ryšio priemonėmis nuo 18 val. iki 19 val. Ieškovas Ž. Ž. įsipareigoja užtikrinti, kad nurodytu laiku atsakovė turėtų galimybę susisiekti su nepilnamečiais vaikais.

-       pasikeitus aplinkybėms, vaikų poreikiams, bendravimo tvarka tarp atsakovės Z. Ž. ir nepilnamečių vaikų gali būti keičiama susitarimu.

Jei lieka visi susitikimai be nakvynės pas motiną, apeliantė prašo teismo paskirstyti proporcingai vaikų keliones pas motiną abiejų tėvų atžvilgiu lygiomis dalimis. T. y. vaikus pasiima mama, kartais atveža pats tėvas. Pabrėžė, kad vaikus pas ieškovą motina nuveždavo pati dažnai. Taip pat prašo įtraukti išskirtinai leidimą motinai su vaikais matytis ir bendrauti vaikų renginiuose, būrelio varžybose jei tokie bus;

Apeliantė taip pat prašo priteisti iš ieškovo Ž. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

8.1.       Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nesant bent tikėtino ieškinio pagrįstumo, kadangi ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimų pagrįstumą. Anot apeliantės, niekas nepasikeitė nuo 2018 m. birželio 10 d., kuomet šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti taikomos. Apeliantė pabrėžia, kad kardomosios priemonės panaikintos, todėl nėra kliūčių vaikams grįžti namo, į jiems nuo gimimo įprastą gyvenamąją aplinką;

8.2.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino to, kad ieškovas, pasinaudodamas ilgomis atostogomis ir ikiteisminiu tyrimu, sąmoningai sutrikdė vaikų ryšį su motina. Juolab, kad iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad motina netinkamai elgiasi su vaikais. Priešingai, vaikai gerai mokėsi, stropiai lankė pamokas. Tuo tarpu šiuo metu vaikai intensyviai sportuoja su ieškovu, bando taikyti sportininkų mitybą, todėl yra stipriai suprastėjusi sveikata, vienas iš berniukų valgo daug pusfabrikačių, greito maisto ir yra priaugęs svorio. Apie vaiko antsvorį ir galimas grėsmes sveikatai jau ne kartą motinos yra klaususi pedagogė E. L.;

8.3.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atskyrė šalių nepilnamečius vaikus nuo atsakovės kito vaiko, kurio ji susilaukė kitoje santuokoje, neatsižvelgdamas, kad nepilnamečiai vaikai labai ilgisi vienas kito;

8.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, nepažeis jų interesų. Tačiau, anot atsakovės, vaikai paliekami vieni nakties metu, kai tėvas dirba garaže, be to, tėvas dirba alaus darykloje, todėl namuose dažnai vartojamas ir laikomas parneštas alus. Negana to, ieškovas vaikams daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį, vaikai jo bijo, todėl kalba, kas palanku tėvui, jis taip pat išveža vaikus pas asmenis, kurie apie motiną kalba neigiamai, o, vaikui paprašius likti nakvoti pas motiną, to daryti neleido;

8.5.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kai būtent atsakovė nuo pat vaikų gimimo, net ir po skyrybų proceso vaikais rūpinosi, prižiūrėjo, auklėjo ir augino tik ji viena. Tuo tarpu ieškovas tik retsykiais aplankydavo savo nepilnamečius vaikus, nesidomėjo mokslais, nėra dalyvavęs nei viename klasės ar mokyklos susirinkime, pats neturi prisijungimų prie elektroninio dienyno ir iki šiol nėra sukūręs vaikams atskirų prisijungimų;

8.6.       Nepaisant to, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai atsakovės padarytų nusikalstamų veikų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau nėra priimtas kaltinamasis nuosprendis. Be to, atsakovės šeima nėra žinoma institucijai, teikiančiai išvadą šioje byloje;

8.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė po 220 Eur sumą vaikų išlaikymui iš atsakovės, kadangi vaikai neturi jokių specialių poreikių, jiems neturi būti skiriama jokių papildomų išlaidų. Kai vaikai gyveno su atsakove, tokių didelių išlaidų ji nepatirdavo. Juolab, kad ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realiai patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui. Šiame kontekste atsakovė prašo atsižvelgti, kad ji turi tris, o ieškovas tik du išlaikytinius. Be to, nors ieškovo turtinė padėtis ženkliai geresnė, esant didesniam jo darbo užmokesčiui ir gaunant galimai nelegalias pajamas iš papildomos neregistruotos veiklos, jis niekuomet neindeksavo savo sūnums išlaikymo ir jo nedidino. Atsakovės manymu, visos išlaidos šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui sudaro ne daugiau nei 300–400 Eur;

8.8.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaikų išlaikymo tik mažesnėmis, nei ieškovo yra prašoma, pinigų sumomis, t. y., anot atsakovės, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl preziumuotina, kad jis pats taip pat neturi galimybės teikti prašomo išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Todėl, atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, akivaizdu, kad išlaikymas po 100 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, akivaizdžiai atitinka kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, nepilnamečių sūnų poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį;

8.9.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad vaikų laikina gyvenamoji vietą pagrįstai nustatyta su ieškovu, apeliantė prašo palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką, tačiau leidžiant jai ir naktimis būti su vaikais. Jeigu, vis dėlto, būtų nuspręsta nekeisti bendravimo tvarkos dėl nakvynių, atsakovė, siekdama su vaikais bendrauti maksimaliai intensyviai, prašo paskirstyti vaikų kelionių pas motiną išlaidas abiejų tėvų atžvilgiu lygiomis dalimis.

2.       Atsiliepime ieškovas Ž. Ž. apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

9.1.       Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė klausimą dėl nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi byloje yra duomenys apie atliekamą ikiteisminį tyrimą atsakovės (ir galimai jos sutuoktinio) atžvilgiu dėl galimo smurto prieš šalių nepilnamečius vaikus. Juolab, kad vaikai nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. faktiškai gyvena su ieškovu, o duomenų, jog aplinka, kurioje šiuo metu vaikai gyvena, jiems būtų nesaugi, kelianti grėsmę jų sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, nėra. Todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu šiuo metu geriausia atitinka jų interesus, teisę turėti saugią, stabilią aplinką;

9.2.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė pagrįsto dydžio išlaikymą, kadangi atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, galinti turėti darbą bei gauti pakankamai pajamų, kad jų užtektų ir vaiko išlaikymui. Juolab, kad, kaip ji pati nurodė, ji yra sulaukusi daug darbo pasiūlymų, kas reiškia, kad šiuo metu esanti atsakovės finansinė situacija yra tik laikina ir iš esmės netrukus atsakovė pradės dirbti ir gaus darbines pajamas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių priteistas išlaikymas yra mažesnis nei ½ MMA, kas teismų praktikoje įvardinama kaip orientacinis išlaikymo dydis. Dar sumažinus laikinai priteisto išlaikymo dydį būtų grubiai pažeisti nepilnamečių vaikų interesai ir negalėtų būti patenkinami net būtinieji vaikų poreikiai;

9.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nors atsakovė mano, jog vaikai yra pasirengę likti nakvoti pas ją, toks manymas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pirmiausia, atsakovės argumentus, kad mažasis sūnus K. nori likti pas ją su nakvyne, paneigė pats vaikas 2023 m. birželio 15 d. išklausant jo nuomonę, kuomet nurodė, kad jam dabar patinka gyventi pas tėvą, nes nėra patėvio, kuris jam nepatinka, t. y. pas tėvą jaučiasi laisvai. Taigi, nors vaikas akcentuoja norą bendrauti su mama, bet patėvio atžvilgiu, vaikui kyla neigiamos emocijos. Juolab, kad atsakovė nepaneigė, jog jos sutuoktiniui pareikšti įtariamai ikiteisminio tyrimo byloje dėl galimo smurto prieš vaikus. Kai tuo tarpu pati atsakovė nurodė, jog savo gyvenamojoje vietoje gyvena ji, sutuoktinis ir jų nepilnametis vaikas. Antra, iš prašymo nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad atsakovė, iki ikiteisminio tyrimo byloje buvo panaikintos kardomosios priemonės, apribojusios atsakovei laisvai bendrauti su vaikais, atsakovė su vaikais bendravo du kartus per savaitę (po 1,5 val. ir 2 val.), dalyvaujant psichologei. Laisvai atsakovė pradėjo bendrauti su vaikais nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. Pati atsakovė patvirtino, kad paskutinį kartą K. pas ją nakvojo 2023 m. sausio 2 d., o G. – 2022 m. rugpjūčio 18 d.;

9.4.       Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka pakankamai užtikrins brolių ryšį, kadangi G. ir K. Ž. jau daugiau nei metus gyvena pas tėvą, o su broliu L. matosi tuo metu, kai vyksta susitikimai su atsakove. Anot ieškovo, tokia bendravimo tvarka jau yra nusistovėjusi ir tinkanti vaikams. 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

3.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarka ir priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarką ir iš atsakovės priteisė kiekvienam vaikui po 220 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovė tvirtina, kad neegzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir nesutinka su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu pas tėvą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas, vis tik, pagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė kvestionuoja priteisto išlaikymo dydį ir bendravimo tvarkos aspektus, kiek tai susiję su vaikų nakvynėmis pas ją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

5.       Pirma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ir, nors apeliantė kvestionuoja ieškinio tikėtiną pagrįstumą neva dėl to, kad ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimų pagrįstumą, teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, ieškinio pagrįstumo iš esmės nenagrinėja, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų netiria ir nevertina. Teismo atliekamas preliminarus ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

6.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarką; priteisti iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą; priteisto išlaikymo valdytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris, kaip civilinių teisių gynimo būdas, nėra neleistinas ar neįmanomas. Ieškovas taip pat pakankamai aiškiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pateikė įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinio faktinį pagrindą, nurodė teisinius argumentus. Ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog ieškovo pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai jam palankus teismo sprendimas, nėra. Be to, ar ieškinys pagrįstas, teismas nuspręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesant tikėtino ieškinio pagrįstumo.

7.       Antra, ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismas taip pat turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Nr. AC-34-2, p. 17). Neturtinio pobūdžio bylose dažniausiai atsižvelgiama į šalių teisių pažeidimo riziką, vertybes, kurioms apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos, poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Nr. AC-34-2, p. 12). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad atsakovės ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su šalių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-241-687/2018).

8.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad G. Ž. ir K. Ž. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad, remiantis byloje esančiais įrodymais, abu šalių vaikai faktiškai gyvena su tėvu nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d., kuomet buvo gauta informacija, jog vaikai galimai patyrė smurtą iš motinos ir jos sugyventinio, be to, jie atsisakė grįžti gyventi pas motiną. Šių aplinkybių pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33640-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, kuriame įtarimai pareikšti vaikų motinai Z. Ž. ir jos sutuoktiniui Ž. K., įtariant juos sukėlus šalių vaikams fizinį skausmą, naudojant fizinį smurtą jų atžvilgiu. Tarnybos 2022 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. 2SD-5929 konstatuota, kad išklausant vaikų nuomonę, jie atsisakė grįžti gyventi su mama ir išreiškė norą gyventi kartu su tėvu. Vaiko nuomonės išklausymo 2023 m. birželio 15 d. akte nurodyta, kad K. Ž. teigia, jog jam dabar patinka gyventi, nes nėra patėvio, jis jam nepatinka, pas tėvą jaučiasi laisvai. Jam patinka gyventi su tėčiu, gyvenant su tėte gali padūkti, ko anksčiau nebūdavo. Jei nebūtų draudimo, norėtų savaitę gyventi pas tėtį, o savaitę pas mamą. Tą pačią dieną išklausant G. Ž. nuomonę, vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad pas tėtį daugiau vietos, nėra ginčų, nereikia prižiūrėti L., su mama bendrauti nenori. Taigi, esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet vaikų motina ir jos sutuoktinis yra įtariami smurtavę mažamečių vaikų atžvilgiu, vaikams nurodžius, kad jie gerai jaučiasi pas tėvą namuose, nesant duomenų apie netinkamą aplinką ar berniukų nepriežiūrą, nėra pagrindo šiuo atveju spręsti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės šalių nepilnamečiai vaikai turėtų gyventi su motina. Ir tai nepaneigia atsakovės, kaip šalių vaikų motinos, indėlio rūpinantis, prižiūrint ir auklėjant juos nuo gimimo, kaip ir neatleidžia jos nuo šių pareigų iki vaikai taps pilnamečiais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu, nepaisant su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.

9.       Nors apeliantė atskirajame skunde tvirtina, jog šiuo metu nėra priimtas kaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu, jos šeima nėra žinoma institucijai, teikiančiai išvadą šioje byloje, tačiau tai nepaneigia fakto, kad, esant įtarimams dėl smurto vaikų atžvilgiu, nebūtų užtikrintas vaikų saugumas, jų gyvenamąją vietą nustatant su motina, kuri galimai prieš juos smurtavo. Nustačius šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nebus pažeisi ir šalių vaikų bei atsakovės vaiko, gimusio kitoje santuokoje, kaip brolių, interesai, nes šalių gyvenamosios vietos yra tame pačiame mieste, todėl nepilnamečiai broliai galės dažnai susitikti ir bendrauti, palaikyti nuolatinį ryšį.

10.       Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad vaikai, gyvendami kartu su ja, geriau mokėsi, stropiau lankė mokyklą, buvo sveikesni, o šiuo metu, gyvendami pas tėvą, prasčiau mokosi, daug serga, valgo daug pusfabrikačių, greito maisto, be to, namuose dažnai vartojamas ir laikomas alus, berniukai dažnai naktimis būna vieni namuose, nes šioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Be to, abu vaikai 2023 m. birželio 15 d. apklausos metu nurodė, kad pas mamą kartais nebūdavo normalaus maisto, valgydavo konservus, makaronus, o pas tėvą maisto visada yra. Apklausų metu vaikai taip pat patvirtino, kad tėvas jais rūpinasi, žaidžia, leidžia laisvalaikį, nuveža į mokyklą, padeda paruošti namų darbus. Tuo tarpu, net jeigu vaikai šiuo metu iš tiesų prasčiau mokosi, daugiau serga, tai nebūtinai susiję tik su galimai prastesne priežiūra; tam gali įtakos turėti ir šalių tarpusavio ginčai, nesutarimai, dėl kurių vaikai neabejotinai išgyvena. Todėl teismas skatina šalis, nepaisant jų tarpusavio santykių, ieškoti ir rasti tarpusavio kompromisus, užtikrinant vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai jaustųsi, jog jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.

11.       Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Taigi, vaikų gyvenamosios vietos ir kiti byloje keliami reikalavimai bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

12.       Trečia, konstatavus, kad šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su tėvu, toliau spręstini kiti atskirajame skunde keliami klausimai, t. y. dėl priteisto išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos aspektų, kiek tai susiję su vaikų nakvynėmis pas motiną.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs preliminarius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, pastarųjų metų infliaciją, tai, kad, kaip nurodyta, laikinosios apsaugos priemonės dėl išlaikymo vaikams teikimo tikslas – prioritetiškai ginti vaikų interesus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiama nutartimi nustatytas išlaikymo dydis, kuris visiškai atitinka ieškovo teiktą vaikams išlaikymą nuo šalių santuokos nutraukimo 2018 m., būtų neproporcingai didelis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai būtų sumažėję. Be to, nors apeliantė teigia, kad visos išlaidos šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui sudaro ne daugiau nei 300–400 Eur, pastebėtina, kad po santuokos nutraukimo ieškovas vaikų išlaikymui skyrė po 220 Eur, t. y. tokią pačią sumą, kuri šiuo metu yra priteista iš atsakovės, tačiau atsakovė, neva esant mažesniems vaikų poreikiams, tuomet neprašė sumažinti iš ieškovo vaikams mokamą išlaikymo sumą. Tuo tarpu tai, kad apeliantė yra registruota Užimtumo tarnyboje, niekur nedirba, gauna tik savivaldybės teikiamą išmoką nepilnamečiam sūnui L. Ž., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas turėtų sumažinti iš atsakovės priteistą išlaikymą sūnums. Pažymėtina, kad tėvų pareiga imtis aktyvių veiksmų, kad gauti lėšų užtikrinant savo nepilnamečių vaikų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis, tobulintis, patenkinti minimalius, tačiau būtiniausius, savo poreikius. Juolab, kad šiuo atveju apeliantė yra sveika, darbingo amžiaus moteris, turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dėl ko jai neturėtų kilti problemų įsidarbinant.

14.       Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams, nepagrįstai nenustatė šalių nepilnamečių vaikų poreikių ir šalių turtinės padėties, nerinko ir nevertino tai patvirtinančių duomenų. Pažymėtina, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl pirmosios instancijos jų nenustatinėjo ir nevertino pagrįstai ir teisėtai.

15.       Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos apeliantės bendravimo su vaikais tvarkos be nakvynių, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad, nors vienas iš vaikų akcentuoja norą bendrauti su mama, bet patėvio atžvilgiu vaikui kyla neigiamos emocijos, taip pat į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, atsakovės atžvilgiu buvo taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių buvo ribojami atsakovės susitikimai su vaikais. Laisvai atsakovė pradėjo bendrauti su vaikais tik nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d., t. y. vos tris savaites iki skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, pati atsakovė teismui patvirtino, kad paskutinį kartą K. pas ją nakvojo 2023 m. sausio 2 d., o G. – 2022 m. rugpjūčio 18 d., ir, nors, jos manymu, vaikai jau yra pasirengę likti nakvoti, tačiau toks manymas, anot pirmosios instancijos teismo, nėra byloje pagrįstas jokiais įrodymais. Nesutikti su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apeliantės nurodyti argumentai, kad, vaikams grįžus, šeima gali gyventi atskiruose būstuose, siekiant, kad vaikai išvengtų realaus kontakto su patėviu, kad jos dabartinis sutuoktinis lankė visus specialistų pasiūlytus kursus, paskaitas dėl vaikų auginimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad šioje proceso stadijoje yra būtina išplėsti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką jos prašomu būdu.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamą skyrium gyvenančios motinos bendravimą su nepilnamečiais vaikais, kuris nepažeidžia nė vieno iš tėvų ar šalių vaikų interesų, todėl keisti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nėra pagrindo. Šiuo atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrina esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiui ir atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tuo tarpu apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su jos galimybėmis bendrauti su vaikais bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės; būtent bylos nagrinėjimo metu bus išsiaiškinti tikrieji tėvų bendravimo su vaikais poreikiai ir galimybės, todėl nustatyta bendravimo tvarka bus patikslinta ar net visiškai pakeista. Juolab, kad šalys, bendradarbiaudamos ir iš tiesų siekdamos paties geriausio savo vaikams, turės galimybę abipusiu susitarimu pakeisti net ir laikinai nustatytą bendravimo tvarką.

17.       Apeliacinės instancijos teismas netenkina ir atsakovės prašymo paskirstyti vaikų kelionių pas ją išlaidas abiejų tėvų atžvilgiu lygiomis dalimis. Pirmiausia, šalys ir šiame kontekste skatinamos bendradarbiauti bei siekti geriausių vaikų interesų, todėl lanksčiai tartis dėl vaikų pasiėmimo ir grąžinimo vietos ir būdo. Kita vertus, pažymėtina, kad abi šalys gyvena tame pačiame mieste, atstumas nėra didelis (apie 8 km), yra galimybė susisiekti viešuoju transportu, kas neturėtų sudaryti itin didelių išlaidų. Be to, atsižvelgtina į tai, kad tėvas kasdien vaikus atveža į mokyklą, kuri yra tame pačiame mikrorajone kaip ir ieškovės gyvenamoji vieta, kas reiškia, kad tėvas ženkliai daugiau prisideda prie vaikų vežiojimo.

18.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje išsprendė teisingai, atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

20.       Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus iš esmės civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį.

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas