Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.10.7; 11.9.13 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos
Davidonienės (pranešėja), Egidijaus Baranausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos
pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę
bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. balandžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
A. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos rajono Plikių pagrindinei mokyklai dėl
drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir apmokėjimo už priverstinę
pravaikštą.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo
ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, aiškinimo
ir taikymo.
Ieškovas pagal
2005 m. balandžio 29 d. darbo sutartį dirbo Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės
mokyklos (atsakovo) direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams; 2007 m. gegužės 23
d. įsakymu nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 straipsnio 3 dalies
1 punktą. Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos direktorės A. V. 2006 m.
rugsėjo 29 d. įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba už darbo
laiko trukmės pažeidimą, 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu – papeikimas už
savavališkai paimtus ir iš buhalterijos išneštus darbo užmokesčio žiniaraščius,
2007 m. gegužės 23 d. – atleidimas iš darbo, nes ieškovas netinkamai ir
nerūpestingai atliko darbo pareigas, atsisakė pasirašyti pareiginę instrukciją
ir mokyklos vidaus darbo taisykles. Ieškovo teigimu, drausminės nuobaudos jam
skirtos nepagrįstai, nes pastaba jam iš tikrųjų buvo skirta už tai, kad reiškė
pastabas direktorei dėl netinkamo mokyklos ūkinės veiklos darbo organizavimo;
papeikimas buvo pareikštas už tai, jog jis netyčia paėmė darbo užmokesčio
žurnalą, kartu su kitais savo atsineštais dokumentais iš buhalterės kabineto,
kurį nedelsiant sugrąžino atgal į buhalteriją; atleidimas iš darbo už tai, kad
jis atsisakė pasirašyti pareiginę instrukciją ir mokyklos vidaus darbo
taisykles, nors tokių nebuvo parengta. Be to, skiriant drausmines nuobaudas iš
ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinimo. Ieškovas prašė teismo panaikinti
atsakovo 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. P1-2 paskirtą nuobaudą –
pastabą, 2007 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. P1-70 paskirtą nuobaudą – papeikimą,
2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. P1-78 paskirtą nuobaudą – atleidimą iš
darbo; grąžinti ieškovą į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Klaipėdos
rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą darbdavio 2006
m. rugsėjo 29 d. įsakymui skirti darbuotojui pastabą ginčyti. Teismas,
nustatęs, kad ieškovas, tyčia ir siekdamas asmeninių tikslų bei dezorganizuoti
įstaigos veiklą, sumenkinti mokyklos direktorės autoritetą ir kompetenciją
darbo organizavimo srityje, apgaulingai ir savavališkai paėmė griežtos
finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos pateikė direktorei reikšdamas
pretenzijas dėl nepagrįstai mažo atlyginimo, konstatavo, kad 2007 m. gegužės 8
d. įsakymas skirti nuobaudą – papeikimą buvo pagrįstas. Teismo teigimu,
darbdavio 2007 m. gegužės 23 d. įsakymas skirti ieškovui griežčiausią nuobaudą
– atleidimą iš darbo taip pat buvo teisėtas, nes šiurkščiai pažeidė nustatytą
darbo drausmę, nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti darbdavio teisėtus
nurodymus (pasirašyti mokyklos vidaus darbo tvarkos taisykles bei pareiginę
instrukciją). Kadangi ieškovui per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos
drausminės nuobaudos (pastaba ir papeikimas) ir apie jas ieškovui buvo pranešta
(nors jis atsisakė pasirašyti), abi drausminės nuobaudos galiojo įsakymo atleisti
darbuotoją iš darbo priėmimo dieną, todėl darbdavys turėjo teisę nutraukti
darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. Be to, teismas pažymėjo,
kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą darbdavys turėjo pagrindą
atleisti ieškovą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas, dirbdamas
direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams ir pasirašęs visiškos materialinės
atsakomybės sutartį, įsipareigojo tausoti ir saugoti jam perduotas visas
įstaigos vertybes, tuo tarpu iš 2007 m. birželio 19 d. patikrinimo, perdavimo
ir priėmimo akto matyti, jog, patikrinus mažavertį ir ilgalaikį turtą, buvo
sudarytas nerasto inventoriaus sąrašas (6,39 Lt likutinės vertės), ir, nors
ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovo veika atitiko ATPK 50 straipsnyje
nustatyto pažeidimo požymius – nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą,
todėl jis, nepagrįstai pasisavinęs mokyklos turtą, pažeidė pareigą sąžiningai
dirbti ir saugoti darbdavio turtą, dėl to atsakovas patyrė žalą.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. balandžio 28 d.
sprendimu jį iš dalies tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo
dalį ir ieškinį tenkino iš dalies: panaikino ieškovui 2007 m. gegužės 8 d.
įsakymu skirtą nuobaudą – papeikimą ir 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu skirtą
nuobaudą – atleidimą iš darbo; pripažino, kad darbo sutartis 2007 m. gegužės 23
d. buvo nutraukta neteisėtai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir
konstatavo, jog darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos
pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; priteisė ieškovui iš atsakovo 2806 Lt išeitinę
išmoką ir 49 305,43 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos
laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos; kitą
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija,
spręsdama dėl 2007 m. gegužės 8 d. nuobaudos – papeikimo skyrimo pagrįstumo,
nurodė, kad darbdavys, skirdamas nuobaudą ir nepareikalavęs iš ieškovo raštiško
pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, nesilaikė drausminių nuobaudų
skyrimo tvarkos, nustatytos DK 240 straipsnio 1 dalyje. Kolegija, atsižvelgdama
į teismų praktiką, nurodė, kad darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės
pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija ir šios garantijos
nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės
nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio
25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono
savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Dėl to ieškovo 2007 m.
gegužės 8 d. atsakovui pateikto pranešimo, surašyto paties ieškovo iniciatyva,
kolegija nepripažino darbuotojo pasiaiškinimu darbdaviui, vertino tik kaip rašytinį
įrodymą pagal CPK 177 straipsnį, 197 straipsnio 1 dalį. Kolegija
pažymėjo, kad 2007 m. gegužės 8 d. įsakyme taip pat nenurodyta, kokius teisės
aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, pažeidė ieškovas, kokiu pagrindu jo
veiksmai buvo neteisėti. Kolegija nustatė, kad buhalterijoje dokumentai nebuvo
saugomi ir buvo laisvai prieinami mokyklos darbuotojams. Nors pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pažeidė atsakovo įsakymu patvirtintos
Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos 2 dalies ir 5 dalies a ir d punktus,
tačiau jų turinys atskleidė tik tai, jog buhalterinės apskaitos tvarkos ir
pedagogų tarifikacijos ir etatų sąrašai buvo nuolatinio saugojimo dokumentai,
apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės
patvirtinimo buvo saugomi įstaigos buhalterijos patalpose. Nors pirmosios
instancijos teismas nurodė, kad ieškovas taip pat nepagrįstai pažeidė darbdavio
2006 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintos pareiginės instrukcijos nuostatas,
tačiau nenurodė, kokias. Dėl to kolegija konstatavo, kad nenustatytas teisinis
pagrindas, leidęs spręsti, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą. Kolegija,
spręsdama dėl 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu skirtos nuobaudos – atleidimo iš
darbo panaikinimo, nurodė, kad darbdavys taip pat nepareikalavo iš ieškovo raštiško
pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo; darbdavio 2007 m. gegužės 17
d. įsakymas ieškovui dėl pasiaiškinimo, kodėl jis atsisakė pasirašyti tam
tikrus dokumentus, neatitiko drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos reglamentavimo.
Kolegija pažymėjo, kad darbdaviui teko pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus
veiksmus ar neveikimą ir kaltę, tačiau iš 2007 m. gegužės 23 d. įsakymo
skirti nuobaudą neaišku, už kokius konkrečiai ir kada padarytus ir kokius
norminius aktus pažeidžiančius darbo drausmės pažeidimus ieškovui buvo skirta
ginčijama drausminė nuobauda. Kolegija nepripažino darbo drausmės pažeidimu
vien tik tos aplinkybės, kad ieškovas atsisakė pasirašyti instrukcijas, motyvavo,
kad ieškovas dirbo darbdavio naudai ir jo interesams, o šis atleido iš darbo,
konkrečiai nenurodęs padarytų kitų darbo drausmės pažeidimų. Kiti duomenys dėl
ieškovo veiksmų jau buvo gauti po ieškovo atleidimo iš darbo, t. y. 2008 m.
sausio 24 d. Klaipėdos rajono Plikių pagrindinės mokyklos vidaus audito
ataskaita dėl 2007 metų buvo pradėta daryti 2007 m. lapkričio 7 d., mokyklos
inventoriaus trūkumas (6,39 Lt) buvo nustatytas 2007 m. birželio 19 d.; juolab
kad nurodyti pažeidimai nesukėlė atsakovui didelių neigiamų padarinių (DK 242 straipsnio 2 dalis).
Kolegija pažymėjo, kad nors ginčo šalių santykiai buvo įtempti, tačiau, taikant
drausmines nuobaudas, turėjo būti laikomasi įstatymų nustatytos drausminių
nuobaudų skyrimo tvarkos, o nuobaudos skiriamos pagrįstai, už konkrečius
pažeidimus, nurodant, kokią būtent darbo drausmė buvo pažeista. Dėl to ieškovui
drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta neteisėtai, nesant visų drausminei
atsakomybei kilti būtinų sąlygų (DK 234 straipsnis, 236 straipsnis, 237
straipsnio 1 dalis, 242 straipsnio 2 dalis).
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 26 d. sprendimą, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Dėl drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinimo. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 234, 236, 237, 240, 242
straipsnius, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią kai darbo drausmės
pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitiko pažeidimo
sunkumą, tai vien formalūs darbo drausmės skyrimo tvarkos pažeidimai nėra
pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju
būtų ginamas nesąžiningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr.
3K-3-20/2009). Dėl to rašytinio pasiaiškinimo nebuvimas negalėjo būti
besąlyginis pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Juolab kad ieškovas
pateikė rašytinį paaiškinimą dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, tik jį
pavadino pranešimu, pats ieškovas patvirtino, kad jis klausinėjo direktorę apie
atlyginimų pokyčius ir finansinę padėtį mokykloje, paėmė griežtos finansinės
atskaitomybės dokumentus, t. y. padarė darbo drausmės pažeidimą.
2.
Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo. Apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas už
padarytą darbo drausmės pažeidimą ir netinkamą bei nerūpestingą darbo pareigų
atlikimą, t. y. už atsisakymą pasirašyti pareiginę instrukciją ir dirbti pagal
darbdavio nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles. Ieškovui drausminė
nuobauda buvo taikyta už konkrečius darbo drausmės pažeidimus ir jie buvo nurodyti
dar prieš skiriant drausminę nuobaudą (buvo pareikalauta iš ieškovo pasiaiškinti
dėl aplaidaus neveikimo). Kadangi ieškovui per paskutinius 12 mėnesių buvo
taikytos drausminės nuobaudos ir apie jas buvo pranešta, abi drausminės
nuobaudos galiojo įsakymo atleisti darbuotoją iš darbo priėmimo dieną, todėl
kasatorius turėjo teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs.
Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė DK 235 straipsnio 2 dalies
7 punktą ir nurodė, kad ieškovas, nepagrįstai pasisavinęs mokyklos turtą, pažeidė
pareigą sąžiningai dirbti ir saugoti darbdavio turtą, dėl to kasatorius patyrė
žalą.
Ieškovas
atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą
apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingas išvadas
dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, taip pat teisingai nurodė, jog
įsakyme dėl drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo nenurodyta, dėl kokio
konkretaus darbo drausmės pažeidimo skirta nuobauda. Teismas teisingai
pažymėjo, kad skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo turėjo būti
vertinamas paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumas ir pagrįstumas, o ne ieškovo
veiksmai neapibrėžtu laikotarpiu; juolab kad ieškovas buvo atleistas tik už
tai, jog atsisakė pasirašyti pareiginę instrukciją ir dirbti pagal mokyklos
vidaus darbo taisykles, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
nurodė, jog atsisakymas pasirašyti pareiginę isntrukciją negali būti laikomas
darbo drausmės pažeidimu, jeigu nenustatyta, kokių konkrečių pareigų nevykdė
darbuotojas. Ieškovo teigimu, nors kasatorius nurodo, kad drausminė nuobauda –
atleidimas iš darbo buvo skirta už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nurodytą
DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, tačiau mokyklos atstovai nesikreipė į
teisėsaugos institucijas dėl ieškovo nubaudimo administracine tvarka ir
įpareigojimo atlyginti nuostolius.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo
DK
237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos
drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136
straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo skirtos visos šios trys
drausminės nuobaudos, pirmoji, ieškovui skirta drausminė nuobauda – pastaba –
kasaciniu skundu neginčijama, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl drausminių
nuobaudų – papeikimo ir atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumo.
Drausminės
nuobaudos skiriamos už darbo drausmės pažeidimą. DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad
už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas.
Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje ieškovui
drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už tai, kad jis paėmė
buhalterijos darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius ir atėjo jų aptarti su
direktore. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė
nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai.
Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas
arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo
objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų,
nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas.
Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme
tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga
įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui.
Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais
darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31
d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“,
bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009).
Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi
aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar
vykdė netinkamai, ir kokius darbo drausmės reikalavimus jis pažeidė. Nagrinėjamoje
byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė
2005 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. V1-92 „Dėl buhalterinių dokumentų saugojimo
tvarkos“ 2 dalį, 5 dalies a ir d punktų reikalavimus, nepagrįstai viršijo 2006
m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V1-22 patvirtintos pareiginės instrukcijos
nuostatas; apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas 2007 m.
gegužės 8 d. įsakyme skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą – nenurodė
konkrečių faktinių ir teisinių šios drausminės nuobaudos taikymo pagrindų. Teisėjų
kolegija nurodo, kad vertinant, kokių konkrečiai pareigų nevykdė ieškovas, turi
būti remiamasi pareigine instrukcija, kuriame būtų apibrėžtos ieškovo funkcijos.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo įsakymu skirti drausminę nuobaudą
– papeikimą, nurodė, kad ieškovas viršijo pareiginėje instrukcijoje nurodytas
darbo funkcijas, tačiau, kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos
teismas, įsakyme nebuvo nurodyta, kokias konkrečiai darbo funkcijas ieškovas
vykdė netinkamai ar nevykdė. Teisėjų kolegija, vertindama subjektyviąją darbo
drausmės pažeidimo sudėtį, nurodo, kad darbuotojo elgesys, vien tik paėmus
dokumentus iš kabineto ir juos atnešus pas direktorę, kad ši atsakytų į
darbuotojo iškeltus klausimus, negali būti pripažįstamas kaltu, nes mokyklos
direktoriaus įsakymu patvirtintoje Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkoje
yra tik bendro pobūdžio normos dėl dokumentų saugojimo mokyklos patalpose
tvarkos, o ieškovo pareiginėje instrukcijoje nenurodyta taisyklių, kaip elgtis
su saugomais dokumentais. Be to, pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir
archyvų įstatymo 2 straipsnio 13 dalį priėjimas prie dokumentų – teisė
susipažinti su dokumentais įstatymų ir kitų teisės norminių aktų nustatyta
tvarka. Dėl to, aplinkybė, kai, mokykloje nesant priimtų tikslių ir konkrečių
vidaus taisyklių dėl naudojimosi dokumentais, darbuotojas paėmė tam tikrus
dokumentus iš kabineto, bet jų nei pasisavino ar pakeitė įrašus jame, o tik
atnešė pas direktorę ir pateikė klausimus dėl paimtų dokumentų turinio, negali
būti pripažįstama darbo drausmės pažeidimu.
Kasatorius
skunde ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl darbuotojo
pasiaiškinimo nebuvo kaip formalaus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos
pažeidimo. Pagal DK 240 straipsnio 1 dalį darbdavys, skirdamas
drausminę nuobaudą, nurodydamas konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio
reikalaujama pasiaiškinti, turi nurodyti protingą terminą pasiaiškinimui raštu pateikti,
taip pat pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės
dėl drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo (DK 35 straipsnio 1
dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad darbdavys turi raštu pareikalauti
prasižengusį darbuotoją pasiaiškinti, o teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo
teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.
M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Nagrinėjamoje
byloje pasiaiškinimo nepareikalavimas nekvalifikuotinas kaip drausminės
nuobaudos tvarkos pažeidimas, nes, atsižvelgiant į nurodytą nutartį, pasiaiškinimo
nebuvimą pripažinti formaliu pažeidimu galima tik tokiu atveju, jeigu buvo
padarytas darbo drausmės pažeidimas ir paskirta drausminė nuobauda atitiko
pažeidimo sunkumą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta darbo drausmės
pažeidimo, todėl ir darbdavio pareigos pareikalauti darbuotoją pasiaiškinti
nevykdymas negali būti pripažįstamas DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Nagrinėjamoje
byloje nebuvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, o darbdavio pateiktų
įrodymų nepakako, kad būtų paneigta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog
ieškovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į teismų nustatytas faktines aplinkybes, kad darbdavio
įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo nurodytas konkretus teisinis ir
faktinis jos skyrimo pagrindas, nebuvo pareikalauta iš ieškovo teikti
pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, taip pat neįrodyta, kad ieškovas
padarė darbo drausmės pažeidimą, konstatuoja, kad kasatorius pažeidė DK 237 straipsnį, pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnį, todėl
kasatoriaus argumentai dėl formalaus darbo drausmės skyrimo tvarkos pažeidimo atmestini
kaip nepagrįsti.
Dėl
ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punktą
Kasatorius
skunde nurodo, kad šalių ginčą dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendę
teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Atleidimas
iš darbo DK
136 straipsnio 3 dalies 1
punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri
gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis).
Teismų praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti
darbo sutartį esant DK 136 straipsnio
3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į atleidimo iš darbo pagrindą
sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai:
faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors
kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda;
faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė
nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš
darbo pagal DK
136 straipsnio 3 dalies 1
punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo
pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios
yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas,
drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008;
2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v.
UAB „Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m.
sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB
„Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Teisėjų
kolegija pažymi, kad atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pagrindą
suponuoja pakartotinio darbo pareigų pažeidimo nustatymas. Nagrinėjamoje byloje
teisėjų kolegijai sutikus su apeliacinės instancijos teismo išvada ir konstatavus, kad ieškovui nepagrįstai buvo paskirta
drausminė nuobauda – papeikimas, nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3
dalies 1 punkte nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių
lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr.
3K-3-448/2009). Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad, pripažinus nepagrįsta ir
neteisėta ieškovui skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, nebegali būti
taikomas darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo principas atleidžiant ieškovą
iš darbo pagal DK 237 straipsnio 1 dalies 3 dalį, nes, remiantis teismų
praktika, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas,
paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka
sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų
sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas
neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės
pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr.
3K-3-299/2004).
Atleidimas
iš darbo DK
136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu
pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir darbdavys, nutraukdamas
darbo sutartį šiuo pagrindu, privalo laikytis visų DK XVI skyriuje nustatytų
drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136 straipsnio 4 dalis), taip pat ir DK 238 straipsnio,
reglamentuojančio drausminės nuobaudos parinkimo kriterijus, reikalavimų (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „KRS“,
bylos Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. V. v.
UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-100/2010; kt.). DK 238 straipsnyje
nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo
drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į
aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas
dirbo iki darbo drausmės pažeidimo padarymo.
Teisėjų
kolegija nagrinėjamoje byloje nurodo, kad vien tik tas faktas, jog ieškovas
atsisakė pasirašyti pakeistą pareiginę instrukciją negali būti pripažįstamas
darbo drausmės pažeidimu. Vvertinant darbo drausmės pažeidimo turinį, vienas iš
darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis –
darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas
arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks
asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms,
taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose.
Neteisėtos veikos padarinys yra norminio teisės akto, taip pat subjektyviosios darbdavio
teisės pažeidimas, pakenkimas jo tam tikram interesui (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2–oji klinikinė
ligoninė, bylos Nr. 3K-3-472/2008). Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė
aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad buvo pažeistos kasatoriaus teisės
ar pakenkta jo interesams; drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta tik todėl,
kad jis atsisakė pasirašyti pakeistą pareiginę instrukciją. Teisėjų kolegija
pažymi, kad pakeistos pareiginės instrukcijos nepasirašymas, atsisakymas dirbti
pakeistomis darbo sąlygomis, yra kitas pagrindas atleisti darbuotoją, nes tokiu
atveju keičiasi būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo funkcijos (DK 120
straipsnis), todėl taikoma visiškai kita įspėjimo dėl atleidimo iš darbo ir
atleidimo iš darbo procedūra (DK 129 straipsnis).
Bylą
nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas, skirdamas šią ginčijamą drausminę
nuobaudą, raštu nepareikalavo darbuotojo pasiaiškinti. Teisėjų kolegijai pažymi,
kad vien tik pasiaiškinimo nebuvimas nėra pagrindas pripažinti DK 240
straipsnio 1 dalies pažeidimą, tačiau tokiu atveju, nesant byloje darbuotojo
raštiško pasiaiškinimo, darbdaviui tenka įrodinėjimo našta pagrįsti paskirtą
drausminę nuobaudą: nagrinėjamoje byloje atsisakymą pasirašyti pareiginę
instrukciją. Kadangi kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo jų nenustatinėja (CPK 353
straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija, remdamasi apeliacinės instancijos
teismo, nepažeidžiant įrodymų įvertinimo taisyklių, nustatyta aplinkybe, kad drausminė
nuobauda ieškovui skirta už pareiginės instrukcijos nepasirašymą ir atsisakymą
dirbti pagal šią instrukciją, nors darbdavio įsakyme atleisti ieškovą iš darbo nebuvo
tiksliai ir aiškiai nurodyta, už kokius ir kada padarytus darbo drausmės
pažeidimus darbuotojui buvo skirta drausminė nuobauda, todėl pripažindintina,
jog kasatorius neįrodė šio įsakymo pagrįstumo; juolab kad konstatuota, jog vien
tik pareiginės instrukcijos nepasirašymas, toliau atliekant darbo funkcijas
darbdavio naudai ir interesais, negali būti pripažįstamas darbo drausmės
pažeidimu. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pripažįsta
nepagrįstais kasatoriaus argumentus dėl DK 136 straipsnio 3 dalies 1
punkto aiškinimo ir taikymo.
Kiti
kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nedaro įtakos
skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl jie
nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio
2 dalis).
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis
teismas patyrė 46,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą
priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono Plikių
pagrindinės mokyklos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) 46,98 Lt (keturiasdešimt šešis litus 98ct) į valstybės
biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame
teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Egidijus
Baranauskas
Janina
Stripeikienė