Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-17-810-2014].doc
Bylos nr.: 2-17-810/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kaiðiadoriø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apygardos administracinis teismas 188734347 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos, susijusios su neesminių darbo sutarties sąlygų pakeitimu
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Darbo sutartis:
Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas:
Perkėlimas į kitą darbą (esminių darbo sutarties sąlygų pakeitimas)
Darbo drausmė:
Darbuotojų drausminė atsakomybė:
Darbo drausmės pažeidimas
Individualūs darbo ginčai
Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija:
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Darbo ginčai dėl darbo sutarties.
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismų kompetencija:
Teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam teismui
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Pareiškimų dėl nušalinimų pateikimo ir išsprendimo tvarka, šių pareiškimų patenkinimo teisiniai padariniai
Ieškinys:
Ieškinio priėmimas
Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Galutinis sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Rezoliucijos

Civilinė byla Nr. 2-17-810/2014

(Proceso Nr. 2-69-3-10859-2013-9)

Procesinio sprendimo kategorija 11.7.3; 15.3.1; 18.2.2; 18.3; 116.1; 116.4;

(S)

 

 

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. vasario 7 d.

Kaišiadorys

 

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant atsakovui J. Š. ir jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Kauno apygardos administracinio teismo ieškinį ir papildomą ieškinį atsakovui J. Š. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-2106 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. DGKS-2380 panaikinimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovas Kauno apygardos administracinis teismas ieškiniu (t. 1, b.l. 5-9), kurį papildė 2013-07-26 pareiškimu (t. 1, b.l. 32-35), prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2013 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2106 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. DGKS-2380.

Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus  (toliau tekste – komisija) 2013 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2106 J. Š. prašymą patenkino ir pripažino, kad Kauno apygardos administracinis teismas (toliau tekste – teismas), vienašališkai papildęs naujomis funkcijomis Ūkio vedėjo pareigybės aprašymą, pažeidė darbuotojo teises. Komisija konstatavo, kad tarp J. Š. ir Kauno apygardos administracinio teismo kilo individualus darbo ginčas dėl darbuotojo darbo funkcijų pakeitimo ir reikalavimo atlikti darbo sutartimi nesulygtą darbą. Remiantis bylos medžiaga Komisija nustatė, kad teismo pirmininko 2013-01-29 įsakymu Nr. 36 patvirtinto naujo ūkio skyriaus vedėjo pareigybių aprašymo 5.7 punktu iš ūkio skyriaus vedėjo reikalaujama vykdyti santechnikos įrenginių priežiūrą, sistemingai tikrinti vandentiekio ir kanalizacijos sistemų darbą, savo jėgomis atlikti vandentiekio ir kanalizacijos sistemų smulkų remontą (tvarkyti vandens maišytuvus, užsikimšusias kriaukles, šalinti vandens nutekėjimus iš vandentiekio, kanalizacijos, kranų, maišytuvų ir kitų prietaisų), o 5.8 punktu - savo jėgomis atlikti staliaus bei kitus teismo pastato ar patalpų smulkius remonto darbus, reikalingus tinkamam teismo funkcionavimui užtikrinti (tvarkyti durų spynas ir pan.). Šiais punktais ūkio skyriaus vedėjui numatytos ir jo pavaldžių darbuotojų pareiginiuose aprašymuose nenustatytos santechniko ir staliaus pareigos. Tokiu būdu darbdavys J. Š. pareigybės aprašyme priskyrė papildomas funkcijas, kurios galėtų būti priskirtinos kitos specialybės darbuotojams. 2013-01-29 pareigybės aprašymo 5.10 punkte numatyta, kad ūkio skyriaus vedėjas turi sandėliuoti ir saugoti materialines vertybes, esant reikalui vykdyti įrangos, inventoriaus bei kitų daiktų pakrovimo /iškrovimo darbus. Komisija konstatavo, kad galiojęs aprašymas nenumatė pareiškėjui pareigos pačiam vykdyti pakrovimo ir iškrovimo darbus. 2013-01-29 pareigybės aprašymo 5.14 punktas numato ūkio skyriaus vedėjui pareigą užtikrinti tinkamą lifto eksploataciją, apie lifto gedimus informuoti lifto techninį aptarnavimą atliekančią įmonę bei teismo pirmininką, tačiau pagal pateiktus pareiginius nuostatus nustatyta, kad į ūkio skyriaus vedėjo darbo funkcijas iki 2013-01-29 nebuvo įtrauktos ginčytinos funkcijos. 2013-01-29 pareigybės aprašymo 5.21 punktas numato ūkio skyriaus vedėjui pareigą užtikrinti, kad iki teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos teismo darbo laiko pabaigos būtų uždaryti langai, patalpose nebūtų pašalinių žmonių, o teismo pastatas būtų parengtas apsauginei signalizacijai įjungti, o 5.22 punktas – pasibaigus teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytam darbo laikui, įjungti teismo apsauginę signalizaciją, įsitikinti, kad yra veikianti ir neturi gedimų, užrakinti teismo pastato lauko duris.  Apsaugos signalizacijų  sistemų naudojimo, techninės priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad įsilaužimo signalizacija teismo patalpose įjungiama kiekvieną darbo dieną praėjus 10 minučių nuo Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos teismo darbo laiko pabaigos, o išjungiama sekančios darbo dienos rytą atrakinus patalpas, 12 punkte - už teismo įsilaužimo signalizacijos savalaikį įjungimą ir išjungimą bei lauko durų užrakinimą Aprašo 11 punkte nustatytu laiku atsako teismo ūkio dalies vedėjas. J. Š. paaiškino, kad jo darbo grafikas nuo 8:00 val. iki 17:00 val., o teisme bylos nagrinėjamos ir ilgiau. Be to, pastato užrakinimas yra įtrauktas į  teismo komendanto  pareiginius nuostatus. Komisija, susipažinusi su komendanto pareigybės aprašymu, patvirtintu teismo pirmininko 2009-10-12 d. įsakymu Nr. P-70, nustatė, jog 5.2 punktas įpareigoja komendantą užtikrinti, kad, pasibaigus darbo laikui, teismo pastato koridoriuose, laiptinėse, posėdžių salėse ir tualetuose būtų užgesintos šviesos, o 5.3 punktas - atrakinti teismo pastatą prasidėjus darbo laikui bei užrakinti jam pasibaigus. Komendanto pareigybės aprašymo nuostatų 6 punktas numato, kad darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ūkio skyriaus vedėjui. Komisija konstatavo, kad teismo pirmininkas ūkio skyriaus vedėjui 5.21 punktu priskirdamas pareigą užtikrinti, kad pasibaigus teismo darbo laikui būtų uždaryti langai, patalpose nebūtų pašalinių žmonių, nepapildant komendanto pareiginių nuostatų, tokią pareigą tiesiogiai priskyrė J. Š.. Tokiu būdu naujomis funkcijomis papildė pareigybės aprašymą. 2013-01-29 pareigybių aprašymo 5.23 punktas numato, kad ūkio skyriaus vedėjas vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais turi vykdyti tinkamą šilumos punkto priežiūrą, visapusiškai prižiūrėti teismo pastato šilumos ūkį, laiku ir tinkamai tiekti šilumą bei karštą vandenį, prižiūrėti, kad teismo patalpose būtų tinkama temperatūra; 5.2 punkte nustatyta, kad  vadovaujantis įstatymais bei statybos techninių reglamentų reikalavimais, vykdyti tinkamą teismo pastato techninę priežiūrą. J. Š. darbo ginčų komisijai paaiškino, jog šalių sutarimu jam buvo paskirta papildoma, pareigybės aprašyme (2009-06-15) nenumatyta šiluminio punkto priežiūros funkcija, už ką buvo skirta priemoka prie tarnybinio atlyginimo. Taip pat pažymėjo, jog atlikti pareigybės aprašyme nenustatytas funkcijas: būti pastato techniniu prižiūrėtoju (teismo pirmininko 2012-04-04 įsakymas Nr. V-18), atlikti teismo šilumos punkto priežiūrą (teismo pirmininko 2011-09-30 įsakymas Nr. P-133) jis sutiko, tačiau sutikimas buvo vienkartinis ir už papildomą darbą buvo mokami priedai. Duotuoju atveju, 5.23 ir 5.2 punktais jam papildytas pareigybės aprašymas, tačiau už papildomai numatytas funkcijas nenumatytas papildomas atlygis. Komisija nurodė, kad 2011-09-30 Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas įsakymu P-133 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo“ nustatė, kad J. Š. jo sutikimu papildomai atlieka visapusišką Kauno apygardos administracinio teismo šilumos punkto priežiūrą. Įstaigos vadovas 2011-09-30 įsakymu Nr. 134 už pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų atlikimą, t. y. šilumos punkto priežiūrą J. Š. skyrė 25 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo. Darbuotojui J. Š. už pareigybių aprašyme nenumatytų funkcijų (vairuotojo, teismo pastato šilumos punkto priežiūrą ir už veiklą viešųjų pirkimų komisijoje) vykdymą 2012-10-12 įsakymu Nr. P-166 buvo skirta priemoka. Taip pat už papildomų užduočių vykdymą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (vairuotojo funkcijų bei atliekant teismo pastato šilumos punkto priežiūrą) J. Š. 2012-11-26 įsakymu Nr. P-200 buvo skirtas 42 proc. priedas. Darbdavys tokias savo veiksmais, t.y. gaudamas J. Š. sutikimą dirbti pareigybės aprašyme nenumatytus darbus, mokėdamas prie tarnybinio atlyginimo priemokas, pripažino, kad tai yra papildomos ir darbuotojui neprivalomos vykdyti funkcijos. Komisija konstatavo, kad Teismas, keisdamas 2009-06-15 įsakymu Nr. P-47A patvirtintą ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą į 2013-01-29 įsakymu Nr. P-36 patvirtintą ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, išplėtė ir papildė ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą naujomis ankščiau nenurodytomis pareigybės aprašyme darbo funkcijomis, t.y. 5.3, 5.4, 5.7; 5.8; 5.10; 5.14 5.21; 5.21 bei 5.23 punktais. Nesutikimą vykdyti naujas funkcijas J. Š. išreiškė 2013-01-29  pareigybės aprašyme ir 2013-01-29 įsakyme Nr. P-36 darytuose prierašuose. Duotuoju atveju, Teismas išplėsdamas ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą naujomis darbo funkcijas, pakeitė darbuotojo darbo sutarties sąlygas. 2013-02-22 J. Š. nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis - atlikti papildomas funkcijas, darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų tas funkcijas, t.y. dirbtų darbo sutartimi nesulygtą darbą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str.).

Darbo ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 5 d. sprendimu J. Š. prašymą tenkino ir pripažino 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-76 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teismo ūkio dalies vedėjui J. Š." paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą nepagrįsta, įpareigojant atsakovą drausminę nuobaudą - papeikimą panaikinti. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad individualus darbo ginčas kilo dėl J. Š. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-76 paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo. Drausminė nuobauda skirta už du darbo drausmės pažeidimus, t.y. už tai, kad J. Š. 2013 m. vasario 26 d. savavališkai nuvyko į UAB „Office day" įsigyti kanceliarinių prekių (klijų), ir už tai, kad iki 2013 m. kovo 29 d. darbo dienos pabaigos teismo pirmininkui nepateikė ataskaitos raštu apie per kovo mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus, vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas. Dėl darbo drausmės pažeidimo, kad J. Š. 2013 m. vasario 26 d. savavališkai nuvyko į UAB „ Office day" įsigyti kanceliarinių prekių (klijų), komisija nurodė, kad pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad J. Š. savavališkai nuvyko į UAB „Office day" įsigyti klijų ir taip nevykdė savo tiesioginių darbo pareigų arba netinkamai jas vykdė. Skiriant drausminę nuobaudą, įsakyme Nr. P-76 nurodyta, kad pažeistas 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 (b.1.20), 1.3 punkto reikalavimas - aprūpinti teismo teisėjus ir kitus darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis, šių priemonių sąrašą ir kiekį iš anksto suderinus su teismo pirmininku. Įvertinus byloje pateiktas faktines aplinkybes, nustatyta, kad J. Š. būtent ir vykdė įsakymo Nr. 76 1.3 punktą aprūpinti teismo teisėjus ir kitus darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis - vyko  pirkti klijų. Įsakymo Nr. V-7 1.3 punkte numatyta, kad priemonių sąrašą ir kiekį reikia iš anksto suderinti su teismo pirmininku. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad J. Š. 2013-02-12 pranešimas apie teisme esančius likučius ir poreikį suderintas su teismo pirmininku 2013-02-19, tai patvirtina žyma ant 2013-02-12 pranešimo „Suderinta vasario 19 d. užpirkimui". Komisija pažymėjo, kad žyma parodo tik suderinimą dėl priemonių sąrašo - užpirkimo. Priemonių sąrašas ir klijų poreikis byloje neginčijamas. Byloje nėra duomenų (įrodymų) pagrindžiančių, kad J. Š. savavališkai nuvyko į UAB „Office day" įsigyti klijų ir taip nevykdė savo tiesioginių darbo pareigų arba netinkamai jas vykdė. 2013 m. vasario 26 d. J. Š. vyko į paštą (atsiimti siuntos) ir nuvyko nupirkti klijų (įvykdė dvi užduotis vienu važiavimu), tai parodo, kad jis vykdė įsakymą Nr. V-7, t.y. efektyviai, ekonomiškai naudojo finansinius, materialinius resursus. Kauno apygardos administraciniame teisme raštu nėra nustatyta tvarka, kaip su teismo pirmininku derinamas darbuotojo išvykimas. Iš byloje pateiktų dokumentų - 2013 m. vasario 26 d. automobilio perdavimo - priėmimo aktų Nr. 23 ir Nr. 24 matyti, kad 2013-02-26 teismo pirmininko leidimu J. Š. buvo skirtas tarnybinis „Honda" markės automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis perduotas 9 val., grąžintas 10.30 val.), nuvykta 7 km., tai patvirtina, kad ūkio dalies vedėjo išvykimas 2013-02-26 buvo suderintas su teismo pirmininku, konkrečiai raštu neaptariant vykimo tikslo, to ir nenumato įmonės lokaliniai dokumentai. Darbo ginčų komisija iš byloje pateiktų faktinių aplinkybių nenustatė, kad J. Š. padarė darbo drausmės pažeidimą - 2013 m. vasario 26 d. savavališkai nuvyko į UAB „Office day" įsigyti kanceliarinių prekių (klijų).

Dėl darbo drausmės pažeidimo, kad J. Š. iki 2013 m. kovo 29 d. darbo dienos pabaigos teismo pirmininkui nepateikė ataskaitos raštu apie per kovo mėnesi atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus, vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, komisija nurodė, kad  J. Š. teismo pastato techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas teismo pirmininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo pastato techninio prižiūrėtojo skyrimo paskyrimo" nuo 2012 m. balandžio 5 d. J. Š. skirta drausminė nuobauda dėl to, kad jis iki 2013 m. kovo 29 d. nepateikė raštu ataskaitos apie per kovo mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus, vykdant teismo pastato techninio pastato prižiūrėtojo funkcijas, tuo pažeidžiant teismo pirmininko 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 "Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punkto reikalavimą - iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas. Darbo ginčų komisija pažymėjo, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nuo 2012 m. balandžio 4 d. pradėtas ir pildomas Statinio techninės priežiūros žurnalas, kuriame yra 2012-10-20; 2013-02-28; 2013-03-28 įrašai (ataskaitos) apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus, taip pat ataskaita apie kasmetinę apžiūrą. Žurnalo 7 skyriuje "Nurodymai statinio techniniam prižiūrėtojui" yra teismo pirmininko 2013-01-21 įrašas, kuriuo nurodoma, kad nuolatinio statinio būklės stebėjimus reikia atlikti vieną kartą per mėnesį. Komisija atkreipė dėmesį, kad nei 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 2 punkte, nei statinio techninės būklės žurnale 2013-01-21 teismo pirmininko įraše nėra nurodyta, kokia forma ataskaita turi būti pateikta, atlikus pastato techninės būklės stebėjimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, komisija padarė išvadą, kad J. Š. vykdė 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 2 p., vadovavosi teismo pirmininko 2013-01-21 įrašu statinio techninės būklės žurnale, t.y. pildė statinio techninės priežiūros žurnalo 2 skyrių "Statinio būklės nuolatinius stebėjimus", tai patvirtina 2012-10-20, 2013-02-28, 2013-03-28 įrašai apie statinio būklę. Komisijos nuomone, byloje nėra duomenų, kad Teismas stengėsi tinkamai kontroliuoti statinio priežiūros žurnalą, nebuvo nustatyta žurnalo laikymo ir pildymo tvarka. Tokiu būdu darytina išvada, kad konstatuojant darbo drausmės pažeidimą, Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 str. 1 d.), neįsitikino, ar pažeidimas buvo padarytas (ar pildoma statinio būklės ataskaita), neišsiaiškino, kokiais teisės aktais ar lokaliniais dokumentais yra nustatyta statinio techninės būklės ataskaitos pateikimo forma. Teismo argumentai, kad J. Š. kitokios formos ataskaitas raštu yra teikęs anksčiau (2012 m. rugpjūčio 20 d. „Teismo ūkio dalies vedėjo J. Š. ataskaita apie pastato techninės priežiūros vykdymą", 2011 m. spalio 12 d. „Statybos darbų vykdymo aktas"), nepagrįsti ir atmestini, nes nuo 2012 m. balandžio 4 d. pradėtas pildyti statinio techninės priežiūros žurnalas, kuriame daromi statinio nuolatinio stebėjimo įrašai. Šiuo atveju, komisijos nuomone, įvertinus situacijos visumą tiek teisės prasme, tiek pagal faktinių aplinkybių visumą, nėra nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nustatyta konkreti tvarka, kuri nurodo, kokia forma turi būti pateikta ataskaita apie statinio techninę būklę. Todėl komisija pripažino, kad J. Š. vykdė 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 2 punktą ir 2013 m. sausio 21 d. teismo pirmininko pavedimą, t.y. raštu teikė ataskaitą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus, vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, pildant Statinio techninės priežiūros žurnalą. Nagrinėjamu atveju, komisijos nuomone, darbo drausmės pažeidimų faktai neįrodyti, drausminė nuobauda - papeikimas – J. Š. paskirta nepagrįstai, todėl naikintina.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą ieškovui pranešta tinkamai, gautas ieškovo atstovo prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Ieškinyje ir papildomame ieškinyje (t. 1, b.l. 5-9, 32-35) ieškovas nurodė, kad atsakovas J. Š. priimtas dirbti į Kauno apygardos administracinio teismo ūkio dalies vedėjo pareigas pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d. Darbuotojo funkcijos buvo apibrėžtos Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P-50 patvirtintu teismo ūkio dalies vedėjo pareigybės aprašymu, kuris 2009 m. birželio 15 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. P-47A buvo pakeistas patikslinant pareigybės pavadinimą bei šias pareigas atliekančio darbuotojo funkcijas. J. Š. minėtame pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vykdė nuo 2009 m. birželio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-47A patvirtintas teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas buvo nekonkretus, o jame nustatytos funkcijos apibrėžtos bendro pobūdžio nuostatomis, esamas pareigybės aprašymas siauriau apibrėžė darbo funkcijų apimtį, šios pareigybės aprašymas neatitiko realiai vykdomų darbo funkcijų, todėl 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 buvo patvirtintas teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, kuris dar aiškiau ir tiksliau apibrėžė šias pareigas einančio darbuotojo funkcijas. J. Š. su patikslinto pareigybės aprašymo tam tikrais punktais nesutiko konstatuodamas, kad šiuo pareigybės aprašymu yra keičiamos esminės darbo sutarties sąlygos ir 2013 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu atšaukti 2013 m. sausio 29 d. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymą Nr. P-36. Prašyme atsakovas nurodo, kad 2013 m. sausio 29 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. P-36 patvirtinto teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo atskiros dalys iškreipia ir pablogina sulygtas darbo sąlygas, kadangi dėl pareigybės aprašymo 5.7, 5.8, 5.10, 5.11, 5.15, 5.21, 5.22, 5.23 bei 5.27 punktų nebuvo sulygta darbo sutartyje. Komisija 2013 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė J. Š. prašymą tenkinti ir pripažino, kad teismas, vienašališkai papildęs naujomis funkcijomis ūkio vedėjo pareigybės aprašymą, pažeidė darbuotojo teises. Iš komisijos sprendimo spręstina, kad 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.3, 5.4, 5.7, 5.8, 5.10, 5.14, 5.21, 5.22 bei 5,23 punktai sietini su naujomis anksčiau nenurodytomis pareigybės aprašyme darbo funkcijomis. Komisija konstatavo, kad keisti pareigybės aprašymą, kaip aktą, nustatantį darbuotojo darbo funkcijas, galima tik gavus išankstinį darbuotojo sutikimą. Tame pačiame sprendime komisija pažymėjo, kad teismas naujame pareigybės aprašyme labai plačiai praplėtė ūkio skyriaus vedėjo įsipareigojimus darbdaviui. Tačiau komisijos sprendime nėra jokio konkretumo ir nėra aišku, kurie naujo pareigybės aprašymo punktai susiję su labai plačiu įsipareigojimų darbdaviui praplėtimu. Komisijos sprendime taip pat nurodyta, jog teismas, reikalaudamas, kad J. Š. be jo raštiško sutikimo dirbtų darbo sutartimi nesulygtą darbą (atliktų papildomas funkcijas), pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 straipsnio nuostatas. Komisija nustatė ir padarė išvadą, jog būtent nuo 2013 m. sausio 29 d. J. Š. atsirado pareiga dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą (atlikti papildomas funkcijas), tačiau tai, ieškovo teigimu, neatitinka realios situacijos. Ieškovas pažymėjo, kad įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų darbo teisinių santykių subjektų veiksmų tiek dėl ekonominių ir socialinių santykių dinamikos, tiek dėl siektino darbo teisės sistemos stabilumo. Ekonominiai ir socialiniai santykiai gana dažnai keičiasi, beveik kasdien susiklosto nauji, jie plėtojasi, keičiasi, išnyksta bei transformuojasi į naujus santykius. Dėl to praktiškai tampa neįmanoma įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti besikeičiančius darbo santykius, o bandymas įstatymuose detaliai viską reglamentuoti sukeltų nuolatinę įstatymų kaitą. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas nesiėmė tikslo sureguliuoti visus galimus darbo teisinius santykius, bet nustatė teisės normas-principus, kurios užtikrintų tinkamą darbo teisių įgyvendinimą ir pareigų įvykdymą, atsižvelgiant ne tik į dabar egzistuojančius darbo teisinius santykius, bet ir į jų dinamiką. Būtent darbo santykių reglamentavimo pagrindiniai principai ir yra nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje. Šie principai nenustato konkrečių elgesio taisyklių, bet įtvirtina bendruosius Darbo kodekso pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Būtent šioje byloje, nagrinėjant kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą, pirmiausia ir reikia vadovautis nurodytais principais, o jau po to teisės aktais, kuriais reglamentuojami pareigybės aprašymo pakeitimo ypatumai.

Ieškovas teigia, kad J. Š. atliekamos funkcijos buvo apibrėžtos Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P-50 patvirtintu teismo ūkio dalies vedėjo pareigybės aprašymu, kuris 2009 m. birželio 15 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. P-47A buvo pakeistas patikslinant pareigybės pavadinimą bei šias pareigas atliekančio darbuotojo funkcijas. 2009 m. birželio 15 d. įsakymu patvirtinto pareigybės aprašymo 5.2, 5.4, 5.5, 5,6 punktais buvo nustatytos J. Š. darbo funkcijos, susijusios su rūpinimusi teismo pastato ir patalpų tinkama būkle, remontu, rekonstrukcija ir statybos darbais, techninių, ūkinių, tvarkos palaikymo darbų, reikalingų tinkamam teismo funkcionavimui atlikimu, priežasčių šalinimu, galinčių sukelti traumas, avarijas, rūpinimusi materialinių vertybių sandėliavimu. Remiantis tokiomis formuluotėmis dar 2010 m. gegužės 25 d. J. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su teismo pirmininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-10 patvirtintu Apsaugos signalizacijų sistemų naudojimo, techninės priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašu (toliau - Aprašas) ir iki šiol vykdė šio Aprašo 12 punkte nurodytas funkcijas. 2011 m. rugsėjo 30 d. J. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-133 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo", sutiko vykdyti visapusišką Kauno apygardos administracinio teismo šilumos punkto priežiūrą ir iki šiol šią funkciją vykdė. Pažymėjo, kad šių funkcijų vykdymui atsakovas buvo atestuotas Valstybinėje energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritoriniame skyriuje ir jam buvo suteikta teisė būti asmeniu atsakingu už įmonės šilumos ūkį iki 2014 m. spalio 21 d. J. Š. teismo pastato techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas teismo pirmininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo pastato techninio prižiūrėtojo skyrimo" nuo 2012 m. balandžio 5 d. Šiuo įsakymu buvo atlikti formalumai, numatyti STR 1.12.07:2004 Statybos techniniame reglamente, nes kaip jau buvo paminėta, pastato priežiūros funkcijas J. Š. vykdė pagal 2009 m. birželio 15 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. P-47A nustatytą pareigybės aprašymą, o šią aplinkybę patvirtina 2012 m. gruodžio 19 d. J. Š. paaiškinimas Nr. LS-82A/2012. Paminėtina ir tai, kad J. Š. rūpinosi lifto eksploatacija, bendravo su lifto techninį aptarnavimą atliekančia įmone, atlikinėjo smulkius remonto darbus, reikalingus tinkamam pastato funkcionavimui užtikrinti, aprūpindamas teismo darbuotojus organizacinėmis ir techninėmis darbo priemonėmis, pats šias priemones pasikraudavo ir išsikraudavo, o šias aplinkybes patvirtina J. Š. 2012 gruodžio 18 d. ataskaita apie pastato techninės priežiūros vykdymą, 2012 liepos 12 d. užduotis J. Š. (2011-10-12 Statybos darbų defektų aktas). Be to, nuo 2012 m. gegužės 29 d. su J. Š. yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. LS-37/2012, kurioje nurodyta, kad ūkio dalies vedėjo darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pirkimu ir gabenimu ir jis prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas vertybes.

Ieškovas pažymėjo, kad J. Š. niekada nekėlė jokio ginčo dėl darbo sutartyje numatytų darbo sąlygų pakeitimo, ar jo teisių pažeidimo, nors turėjo galimybę tinkamai ir veiksmingai ginti savo pažeistas teises, o darbo funkcijas, susijusias su Aprašo 12 punkte nurodytais atlikti darbais, šilumos punkto priežiūra, pastato technine priežiūra, lifto eksploatacija, materialinių vertybių sandėliavimu ir saugojimu, jų pakrovimu/iškrovimu, teismo inžinerinės, komunikacinės, santechninės, kondicionavimo, šildymo ir vėdinimo sistemų eksploatavimo organizavimu, smulkiais remonto darbais, vykdė kaip priskirtas ūkio skyriaus vedėjui pagal šias pareigas atliekančio darbuotojo funkcijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į J. Š. išsilavinimą, gyvenimišką patirtį ir į tai, jog J. Š. palyginti ilgą laiką vykdė aukščiau paminėtas konkrečias darbo funkcijas, buvo tikslinga tokias atliekamas konkrečias darbo funkcijas perkelti į Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, kas ir buvo padaryta teismo 2013 m. sausio 29 įsakymu Nr. P-36, todėl negalima sutikti su tuo, jog 2013 m. sausio 29 įsakymu Nr. P-36 buvo pakeistos J. Š. darbo sutarties sąlygos. Priešingas aiškinimas įteisintų painiavą, dviprasmybę, neprisidėtų prie tikslių darbo funkcijų nustatymo, neskatintų darbuotoją tinkamai atlikti pavestas pareigas, nes liktų galioti 2010 m. gegužės 25 d. teismo pirmininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-10 patvirtintas Aprašas, teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. P-133 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo", teismo pirmininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. V-18 „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo pastato techninio prižiūrėtojo skyrimo". Dėl to ginčijamame sprendime konstatavimas, jog darbdavys gaudamas J. Š. sutikimą dirbti pareigybės aprašyme nenumatytus darbus, mokėdamas prie tarnybinio atlyginimo priemokas, pripažino, kad tai yra papildomos ir darbuotojui neprivalomos vykdyti funkcijos, prieštarauja elementariai logikai, darbo santykių reglamentavimo pagrindiniams principams, nurodytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje ir teismo ūkio skyriaus nuostatams, patvirtintiems teismo pirmininko 2009 m. gruodžio 25 įsakymu Nr. V-15. Be to, ieškovo ir atsakovo susitarimų, įformintų iki 2013 m. sausio 29 d. teismo pirmininko įsakymo Nr. P-36 priėmimo, turinys ir forma negali pakeisti susiklosčiusių ir egzistavusių darbo santykių dėl atliekamų darbų funkcijų ir jų ribų. Ieškovas taip pat mano, jog pareigybės aprašymo 5.7 ir 5.8 punktai (2013 m. sausio 29 d. įsakymas) labiau patikslino 5.4. punkte (2009 m. birželio 15 d. įsakymas) nustatytą darbo funkciją „atlikti techninius, ūkinius, tvarkos palaikymo darbus, reikalingus tinkamam teismo funkcionavimui".

Ieškovo nuomone, 2013 m. sausio 29 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. P-36 patvirtinto ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.3, 5.4, 5.7; 5.8; 5.10; 5.14; 5.21; 5.22; bei 5.23 punktai sukonkretino ir patikslinto 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-47A patvirtintą teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą bei apėmė teismo ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, dėl kurių buvo sulygta raštu (2010 m. gegužės 25 d. teismo pirmininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V­-10 patvirtintas Aprašas, teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. P-133 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo“, teismo pirmininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymas Nr. V-18 „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo pastato techninio prižiūrėtojo skyrimo“), todėl komisijos 2013 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. DGKS-2106 panaikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Be to, ieškovas nesutinka su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. DGKS-2380 ir prašo jį panaikinti (t. 1, b.l. 32-35). Ieškovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-76 teismo ūkio skyriaus vedėjui J. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad: 1) 2013 m. vasario 26 d. jis savavališkai nuvyko į UAB „Office day" įsigyti kanceliarinių prekių (klijų), tuo pažeisdamas teismo pirmininko 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo" 1.3. punkto reikalavimą-aprūpinti teismo teisėjus bei kitus darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis, šių priemonių sąrašą ir kiekį iš anksto raštu suderinus su teismo pirmininku; 2) iki 2013 m. kovo 29 d. darbo dienos pabaigos teismo pirmininkui nepateikė ataskaitos raštu apie per kovo mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, tuo pažeisdamas teismo pirmininko 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punkto reikalavimą - iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas.

J. Š. su paskirta nuobauda nesutiko, todėl 2013-06-14 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją dėl paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo panaikinimo. Komisija 2013 m. liepos 5 d. sprendimu nusprendė J. Š. prašymą tenkinti ir pripažino 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-76 paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą, kaip nepagrįstą įpareigojant drausminę nuobaudą -papeikimą, panaikinti.

Ieškovo teigimu, komisijos sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas dėl sekančių priežasčių. Dėl darbo drausmės pažeidimo, kad J. Š. 2013 m. vasario 26 d. savavališkai nuvyko į UAB"Office day" įsigyti kanceliarinių prekių (klijų).

Teismo pirmininko 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo" 1.3. punktu teismo ūkio skyriaus vedėjui J. Š. buvo pavesta aprūpinti teismo teisėjus ir kitus teismo darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis, šių priemonių sąrašą ir kiekį iš anksto raštu suderinus su įstaigos vadovu - teismo pirmininku, kuriam jis yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas. Tokia įsakymo nuostata buvo nurodyta ir 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtintame teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.12 p. Tai reiškė, jog be teismo pirmininko raštiško suderinimo, kurio forma 2013 m. sausio 31d. įsakyme Nr. V-7 nebuvo konkretizuota, J. Š. nebuvo galima iš teismo išvykti ir nupirkti organizacinių bei techninių darbo priemonių. Su šiuo įsakymu J. Š. buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. sausio 31 d. Be to, siekiant 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 tikslų, teismui priklausančiu tarnybiniu automobiliu darbo reikmėm, J. Š., kaip vykdančiam teismo vairuotojo funkcijas, buvo leidžiama pasinaudoti kiekvienos savaitės antradienį. Tokią nustatytą tarnybinio automobilio ir teismo darbuotojų aprūpinimo organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis tvarką J. Š. suprato, nes 2013 m. vasario 12 d. pateikė teismo pirmininkui pranešimą apie teisme esančių medžiagų likučius ir jų poreikį, būtent 2013 m. vasario 12 d. siekė šias medžiagas nupirkti, tačiau teismo pirmininkas nematė būtinumo prekes nupirkti 2013 m. vasario 12 d., todėl raštiško leidimo nedavė, pranešimą grąžino J. Š.. 2013 m. vasario 12 d. pranešimą dėl medžiagų poreikio J. Š. įstaigos vadovui pakartotinai pateikė 2013 m. vasario 19 d. Teismo pirmininkas 2013 m. vasario 19 d. suderinimo žyma „Suderinta vasario 19 d. užpirkimui", leido 2013 m. vasario 12 d. pranešime nurodytas kanceliarines prekes, taip pat ir klijus, nupirkti būtent 2013 m. vasario 19 d., kaip nurodyta suderinimo žymoje, o šią aplinkybę patvirtina tai, kad būtent vasario 19 d. buvo nupirkta didžioji dalis prekių. Tokia suderinimo žyma buvo tvirtinami ir vėlesni J. Š. pranešimai dėl medžiagų poreikio (2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. pranešimai dėl medžiagų poreikio), kas reiškia, jog 2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. pranešime nurodytos medžiagos turėjo būti nupirktos būtent kovo 19 d. ir balandžio 2 d., o taip ir buvo padaryta, todėl nepagrįstas komisijos sprendimo argumentas, jog byloje nepateikta duomenų (nėra žymos) kada prekės turi būti nupirktos. Pažymėjo, kad 2013 m. vasario 19 d., 2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. suderinimo aktai (pranešimai) liko pas teismo pirmininką, o J. Š. buvo suteikta galimybė pasidaryti jų kopijas. Tačiau 2013 m. vasario 26 d. J. Š. savavališkai tarnybiniu automobiliu nuvyko į UAB „Officeday" ir nupirko teismui kanceliarinių prekių (klijų), apie tai iš anksto neinformavęs įstaigos vadovo ir neturėdamas jo raštiško sutikimo. Apie 2013 m. vasario 26 d. J. Š. nupirktus klijus teismo pirmininkas sužinojo 2013 m. kovo 6 d., kai gavo PVM sąskaitą faktūrą Nr. ODKN28617. Prašyme komisijai J. Š. nurodo, jog reikalingų kanceliarinių prekių sąrašą su įstaigos vadovu suderino žodžiu 2013 m. vasario 12 d., kai teismo pirmininkui pateikė pranešimą apie teisme esančių medžiagų likučius ir jų poreikį tačiau jokio žodinio susitarimo nei 2013 m. vasario 12 d., nei kitomis dienomis nebuvo ir negalėjo būti, kadangi pagal teismo pirmininko 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo" 1.3. punktą, prieš išvykstant pirkti kanceliarinių prekių J. Š. turėjo gauti raštišką teismo pirmininko sutikimą (suderinimą). J. Š. argumentas, jog iki 2013 m. kovo 19 d. teismo pirmininkas ūkio skyriaus vedėjo pateiktų prekių sąrašų niekada nevizavo taip pat nepagrįstas, kadangi, kaip jau buvo minėta, 2013 m. vasario 12 d. J. Š. pranešimas dėl prekių poreikio buvo patvirtintas teismo pirmininko 2013 m. vasario 19 d. suderinimo žyma „Suderinta 2013 m. vasario 19 d užpirkimui", atsižvelgiant į 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 1.3 punktą.

Ieškovas atkreipė dėmesį, kad J. Š. sako netiesą nurodydamas, jog įstaigos vadovas 2013 m. vasario 26 d. jam suteikė tarnybinį transportą darbinei užduočiai vykdyti (klijams pirkti). Tarnybinis automobilis 2013 m. vasario 26 d J. Š. buvo išduotas tam, kad jis nuvežtų teismo kurjerį A. D. į AB „Lietuvos paštas" atsiimti teismui skirtą pašto siuntą su iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) persiųstomis aštuoniomis administracinėms bylomis. Niekur kitur, išskyrus į AB „Lietuvos paštas", J. Š. 2013 m. vasario 26 d. vykti tarnybiniu transportu neturėjo leidimo. Nebuvo jokio būtinumo būtent 2013 m. vasario 26 d. vykti į UAB „Office day" ir įsigyti 9 vnt klijų, todėl priešingai, nei teigiama komisijos sprendime, teismas ginčija klijų poreikį vasario 26 d. Taip pat pažymėtina, kad ir 2013 m. kovo 19 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. J. Š. buvo suteiktas tarnybinis automobilis nuvykti į AB „Lietuvos paštas" atsiimti teismui skirtą pašto siuntą, tačiau išvykdamas aprūpinti teismo darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis jis buvo gavęs kovo 19 d. ir balandžio 2 d. raštiškus suderinimus, todėl nepagrįstas komisijos sprendimo argumentas, jog teisme nėra nustatyta tvarka, kaip su teismo pirmininku derinamas darbuotojo išvykimas.

Ieškovo nuomone, J. Š. žinodamas, kad teismo finansavimas iš valstybės, biudžeto lėšų yra nepakankamas, kad teismas stengiasi kuo efektyviau ir ekonomiškiau naudoti turimus finansinius, materialinius bei kitus resursus, savavališkai išvykdamas tarnybiniu transportu įsigyti kelis vienetus klijų veikė nesuderinamai su materialinių resursų efektyviu naudojimu ir tuo pažeidė nustatytą tvarką.

Dėl darbo drausmės pažeidimo už tai, kad J. Š. iki 2013 m. kovo 29 d. darbo dienos pabaigos teismo pirmininkui nepateikė ataskaitos raštu apie per kovo mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus, vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas.

J. Š. teismo pastato techniniu prižiūrėtoju buvo paskirtas teismo pirmininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo pastato techninio prižiūrėtojo skyrimo paskyrimo" nuo 2012 m. balandžio 5 d. 2013 m. sausio 21 d. teismo pirmininko įrašu Statinio techninės priežiūros žurnale ūkio skyriaus vedėjui raštu buvo pavesta kartą per mėnesį atlikti nuolatinius statinio techninės būklės stebėjimus ir išaiškinta Statinio techninės priežiūros žurnalo pildymo tvarka. Taip pat, J. Š. buvo žodžiu nurodyta kartą per mėnesį pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas tam, kad teismo pirmininkui būtų žinoma situacija apie teismo pastato techninę būklę. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. šį žodinį pavedimą ignoravo ir jokių ataskaitų neteikė, 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punktu J. Š. buvo pavesta raštu iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, o tokio įsakymo nuostatos buvo nurodytos 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtintame teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.3 p., todėl nepagrįstas komisijos sprendimo motyvas, jog Kauno apygardos administraciniame teisme nėra nustatyta konkreti tvarka, kuri nurodo, kokia forma turi būti pateikta ataskaita apie statinio techninę būklę. Su šiuo įsakymu J. Š. buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. vasario 11 d. todėl ataskaitas raštu turėjo pateikti vasario 28 d. ir kovo 29 d., tačiau įsakymo nevykdė ir ataskaitų neteikė. Ieškovas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 11d. įsakymo Nr. P-47 2 punktu buvo siekiama sukurti kontrolės mechanizmą ir kontroliuoti J. Š. veiklą pastato techninės priežiūros srityje, nes jis komerciniais ryšiais buvo susijęs su teismo pastatą stačiusiu generaliniu rangovu, kurio atliktą darbą turėjo stebėti. Nepateikdamas ataskaitos raštu J. Š. siekė tokios kontrolės išvengti, nes be šių rašytinių ataskaitų, o Statinio techninės priežiūros žurnalui esant J. Š. žinioje, nes taip buvo susitarta, nebuvo galima sukontroliuoti, ar J. Š. vykdė 2013 m. sausio 21 d. teismo pirmininko pavedimą, kuris buvo įformintas įrašu Statinio techninės priežiūros žurnale. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. teismo pirmininko nurodymų nevykdė ir ataskaitų neteikė, 2013 m. balandžio 3 d. teismo administracijos sekretorės raštu „Dėl pasiaiškinimo pateikimo" jam buvo raštu nurodyta iki 2013 m. balandžio 3 d. 15:00 val. pateikti teismo pirmininkui pasiaiškinimą raštu dėl teismo pirmininko įpareigojimo nevykdymo. Kadangi J. Š. šį raštišką nurodymą ignoravo, 2013 m. balandžio 4 d. raštu „Dėl pasiaiškinimo pateikimo" jam buvo pakartotinai nurodyta pateikti pasiaiškinimą dėl teismo pirmininko įpareigojimo nevykdymo. J. Š. 2013 m. balandžio 4 d. pateiktame pasiaiškinime nebuvo nurodyta, jog jis nesuprato 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 2 punkto įpareigojimo, o jo argumentas   komisijai, jog   nesuprato, kokia forma turi būti teikiamos ataskaitos raštu, yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad tokias ataskaitas raštu jis yra teikęs ir anksčiau (2012 m. rugpjūčio 20 d. „Teismo ūkio dalies vedėjo J. Š. ataskaita apie pastato techninės priežiūros vykdymą", 2011 m. spalio 12 d. „Statybos darbų vykdymo aktas"). Ieškovo nuomone, negalima sutikti su ginčijamo sprendimo motyvu, kad J. Š. raštu teikė ataskaitą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, nes tokia išvada grindžiama tik paties J. Š. argumentu, kad jis iki 2013 m. kovo 28 d. tinkamai pildė Statinio techninės priežiūros žurnalą, kuris faktiškai ir buvo jo ataskaita raštu teismo pirmininkui. Tai reiškia, kad J. Š. siekia įrodyti, jog jis iki 2013 m. kovo 28 d. tinkamai pildė Statinio techninės priežiūros žurnalą, kurį pateikinėjo teismo pirmininkui ir tai buvo jo ataskaita raštu teismo pirmininkui, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokie įrodymai nepateikti, nes šis žurnalas teismo pirmininkui pirmą kartą buvo pateiktas tik po keturių valandų, kai buvo pareikalauta parašyti pasiaiškinimą.

Savo sprendimą komisija argumentuoja ir tuo, kad byloje nėra duomenų, kad teismas stengėsi kontroliuoti statinio priežiūros žurnalą, nebuvo nustatyta žurnalo laikymo ir pildymo tvarka, neįsitikino, ar pažeidimas buvo padarytas, nebuvo vadovautasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, tačiau toks argumentas prieštarauja tam, kad teismas su J. Š. aptarė žurnalo laikymo vietą, 2013 m. sausio 21 d. teismo pirmininko įrašu Statinio techninės priežiūros žurnale ūkio skyriaus vedėjui raštu buvo nurodytas atlikti nuolatinių statinio techninės būklės stebėjimų intensyvumas, o 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 2 punktu buvo sukurtas kontrolės mechanizmas kontroliuoti J. Š. veiklą pastato techninės priežiūros srityje. Kaip jau buvo paminėta, ataskaita raštu turėjo būti pateikta vasario 28 d. ir kovo 29 d., tačiau ataskaitų jokia forma J. Š. neteikė, todėl 2013 m. balandžio 3 d. buvo inicijuota drausminės nuobaudos skyrimo procedūra.

Ieškovas nurodė, kad teismų sistemai keliami patikimumo, efektyvumo reikalavimai, o teismo darbuotojų veiksmai turi būti tokie, kad padėtų įgyvendinti šiuos tikslus ir veiktų teismo interesais, todėl gali būti įpareigoti elgtis pagal nustatytas taisykles, priimant vidaus teisės aktus. J. Š. pagal einamas pareigas laikytinas ne tik darbuotoju pagal darbo sutartį, bet ir skyriaus vadovu, todėl toks asmuo turi ne tik pareigą tinkamai vykdyti savo darbines funkcijas, bet jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nes kaip jau buvo paminėta, jis komerciniais ryšiais buvo susijęs su teismo pastatą stačiusiu generaliniu rangovu, kurio atliktą darbą turėjo stebėti.

Esant tokiems faktiniams duomenims ieškovas daro išvadą, kad J. Š. elgėsi neatsakingai, neapdairiai, nerūpestingai ir tinkamai neatliko darbuotojo pareigų numatytų DK 228 straipsnyje, pažeidė teismo pirmininko 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punkto reikalavimą - iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas ir 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtintą teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą.

Ieškovo nuomone, už padarytą darbo pareigų pažeidimą drausminės nuobaudos rūšis -papeikimas - J. Š. parinkta laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 238 straipsnio reikalavimų ir yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui, ji skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl komisijos 2013 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. DGKS-2380 panaikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas J. Š. ir jo atstovė teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį prašė atmesti. Atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l. 25-31) atsakovas nurodė, kad su ieškovo Kauno apygardos administracinio teismo pareikštu ieškiniu ir papildomu ieškiniu atsakovas nesutinka, mano, kad ieškiniai nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nuo 2008-08-28 jis buvo priimtas dirbti Kauno apygardos administraciniame teisme ūkio skyriaus vedėjo pareigose pagal tuo metu galiojusį pareigybės aprašymą. Su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 27. 2009-06-15 įsakymu Nr. P-47A buvo patvirtintas Teismo ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) pareigybės aprašymas, pagal kurį J. Š. dirbo iki šiol, darbo sutartis nebuvo pakeista ir/ar papildyta. Tačiau 2013-01-29 Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas įsakymu Nr. P-36 „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo tvirtinimo" nuo 2013-01-30 neteko galios Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2009-06-15 įsakymu patvirtintas Teismo ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) pareigybės aprašymas, kadangi patvirtintas naujas aprašymas, kuris papildytas funkcijomis, kurias turės atlikti ūkio skyriaus vedėjas. J. Š. buvo supažindintas su nauju pareigybės aprašymu, tačiau su juo nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri išnagrinėjusi atsakovo pareiškimą jį tenkino ir pripažino, kad teismas, vienašališkai papildęs naujomis funkcijomis Ūkio vedėjo pareigybės aprašymą, pažeidė darbuotojo J. Š. teises. Atsakovo manymu, darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinant ir taikant darbo santykius reglamentuojančias teisės normas.

Kauno apygardos administracinio teismo Ūkio skyriaus vedėjo 2013-01-29 naujai patvirtintame pareigybės aprašyme atsakovui yra paskirta vykdyti pastato techninę priežiūrą (5.2 p.), o 5.3 p. numatyta pareiga stebėti teismo pastato eksploatavimo pokyčius, apie pastebėtus defektus, nedelsiant informuoti teismo pirmininką, teismo pirmininko pavedimu rengti ir teikti ataskaitas apie teismo pastato eksploatavimą ir techninę priežiūrą. Tačiau J. Š. nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo pastatas yra ypatingos paskirties statinys, kuriam keliami išskirtiniai reikalavimai. Atsakovas, jo teigimu, nėra kvalifikuotas vykdyti minėtojo pastato techninę priežiūrą, kadangi pagal išsilavinimą turi inžinieriaus - mechaniko kvalifikaciją. Atsakovo teigimu, vykdyti pastato techninę priežiūrą jis negali, nes nėra atestuotas. 2013 m. sausio mėn. vidinis auditas nustatė, jog pagal savo kompetenciją Ūkio skyriaus vedėjas neturi vykdyti šios funkcijos.

Pareigybės aprašymo 5.4 p. numato pareigą atsakovui organizuoti ir vykdyti tinkamą teismo inžinierinės, komunikacinės, santechninės, kondicionavimo, šildymo ir vėdinimo sistemų ir kitokių sistemų techninę priežiūrą ir tinkamą eksploataciją, kas akivaizdžiai yra naujos darbo funkcijos. Be kita ko, nauju ūkvedžio pareigybių aprašymo 5.7 p. iš ūkio skyriaus vedėjo reikalaujama vykdyti santechnikos įrenginių priežiūrą, sistemingai tikrinti vandentiekio ir kanalizacijos sistemų darbą, savo jėgomis atlikti vandentiekio ir kanalizacijos sistemų smulkų remontą (tvarkyti vandens maišytuvus, užsikimšusias kriaukles, šalinti vandens nutekėjimus iš vandentiekio, kanalizacijos, kranų, maišytuvų ir kitų prietaisų), o 5.8 punktu - savo jėgomis atlikti staliaus bei kitus teismo pastato ar patalpų smulkius remonto darbus, reikalingus tinkamam teismo funkcionavimui užtikrinti (tvarkyti durų spynas ir pan.). Šiais punktais atsakovui, ūkio skyriaus vedėjui, yra numatytos ir jam pavaldžių darbuotojų pareiginiuose aprašymuose nenustatytos santechniko ir staliaus pareigos. Todėl akivaizdu, kad darbdavys J. Š., pareigybės aprašyme priskyrė papildomas funkcijas, kurios galėtų būti priskirtinos kitos specialybės darbuotojams.

2013-01-29 pareigybės aprašymo 5.10 p. numatyta, kad ūkio skyriaus vedėjas turi sandėliuoti ir saugoti materialines vertybes, esant reikalui vykdyti įrangos, inventoriaus bei kitų daiktų pakrovimo /iškrovimo darbus. Tačiau prieš tai galiojęs aprašymas nenumatė atsakovui pareigos pačiam vykdyti pakrovimo ir iškrovimo darbus. Pareigybės aprašymo 5.14 p. numato ūkio skyriaus vedėjui pareigą užtikrinti tinkamą lifto eksploataciją, apie lifto gedimus informuoti lifto techninį aptarnavimą atliekančią įmonę bei teismo pirmininką. Bylos medžiaga patvirtina, kad į ūkio skyriaus vedėjo darbo funkcijas iki 2013-01-29 nebuvo įtrauktos ir šios funkcijos. Pareigybių aprašo 5.21 punktas numato ūkio skyriaus vedėjui pareigą užtikrinti, kad iki teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos teismo darbo laiko pabaigos būtų uždaryti langai, patalpose nebūtų pašalinių žmonių, o teismo pastatas būtų parengtas apsauginei signalizacijai įjungti, o 5.22 p. - pasibaigus teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytam darbo laikui, įjungti teismo apsauginę signalizaciją, įsitikinti, kad ji yra veikianti ir neturi gedimų, užrakinti teismo pastato lauko duris. Apsaugos signalizacijų sistemų naudojimo, techninės priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašo 11 p. nustatyta, kad įsilaužimo signalizacija teismo patalpose įjungiama kiekvieną darbo dieną praėjus 10 minučių nuo Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos teismo darbo laiko pabaigos, o išjungiama sekančios darbo dienos rytą atrakinus patalpas, 12 p. nustatyta, kad už teismo įsilaužimo signalizacijos savalaikį įjungimą ir išjungimą bei lauko durų užrakinimą Aprašo 11 punkte nustatytu laiku atsako teismo ūkio dalies vedėjas. Tačiau atsakovo darbo grafikas yra nuo 8:00 val. iki 17:00 val., o teisme bylos nagrinėjamos ir ilgiau. Be to, pastato užrakinimas yra įtrauktas į teismo komendanto pareiginius nuostatus. Todėl pareigybės aprašymo 5.22 p. nurodytas funkcijas atlieka teismo tarnautojas (komendantas), kurio darbo laikas nustatomas pagal atskirą darbo grafiką. Byloje pateiktas komendanto pareigybės aprašymas (patvirtintas 2009-10-12 d. įsakymu Nr. P-70) numato, jog 5.2 p. įpareigoja komendantą užtikrinti, kad pasibaigus darbo laikui, teismo pastato koridoriuose, laiptinėse, posėdžių salėse ir tualetuose būtų užgesintos šviesos, o 5.3 p. įpareigoja atrakinti teismo pastatą prasidėjus darbo laikui bei užrakinti jam pasibaigus. Aprašymo nuostatų 6 p. numato, kad darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ūkio skyriaus vedėjui. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad teismo pirmininkas ūkio skyriaus vedėjui 5.21 p. priskirdamas pareigą užtikrinti, kad pasibaigus teismo darbo laikui būtų uždaryti langai, patalpose nebūtų pašalinių žmonių, neteisėtai nepapildydamas komendanto pareiginių nuostatų, tokią pareigą tiesiogiai priskyrė atsakovui ir tokiu būdu naujomis funkcijomis papildė atsakovo pareigybės aprašymą. J. Š. pareigybės aprašymas, kaip nurodo atsakovas, buvo papildytas funkcija, kurios atlikti jis neturi galimybių dėl nustatyto darbo laiko.

2013-01-29 pareigybių aprašymo 5.23 punktas numato, kad ūkio skyriaus vedėjas vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais turi vykdyti tinkamą šilumos punkto priežiūrą, visapusiškai prižiūrėti teismo pastato šilumos ūkį, laiku ir tinkamai tiekti šilumą bei karštą vandenį, prižiūrėti, kad teismo patalpose butų tinkama temperatūra, 5.2 punkte numatyta, kad ūkio skyriaus vedėjas, vadovaujantis įstatymais bei statybos techninių reglamentų reikalavimais, privalo vykdyti tinkamą teismo pastato techninę priežiūrą. Tačiau už šiuos papildomai atliekamus darbus atsakovo ir Kauno apygardos teismo susitarimu J. Š. buvo paskirta papildoma, pareigybės aprašyme (2009-06-15) nenumatyta šiluminio punkto priežiūros funkcija, už ką buvo skirta priemoka prie tarnybinio atlyginimo. Pažymėtina, jog atlikti pareigybės aprašyme nenustatytas funkcijas: būti pastato techniniu prižiūrėtoju (2012-04-04 įsakymas Nr. V-18), atlikti teismo šilumos punkto priežiūrą (2011-09-30 įsakymu Nr. P-133) atsakovas sutiko, tačiau jo sutikimas buvo vienkartinis ir už papildomą darbą buvo mokami priedai. Duotuoju atveju, 5.23 ir 5.3 punktais atsakovui papildytas pareigybės aprašymas, tačiau už papildomai numatytas funkcijas nenumatytas papildomas atlygis. Šias aplinkybes neginčytinai patvirtina 2011-09-30 Kauno apygardos administracinio teismo įsakymas P-133 dėl papildomų funkcijų priskyrimo, kuris nustatė, kad J. Š. sutiko papildomai atlikti visapusišką Kauno apygardos administracinio teismo Šilumos punkto priežiūrą, o įstaigos vadovas 2011-09-30 įsakymu Nr. 134 už pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų atlikimą, t. y. šilumos punkto priežiūrą, atsakovui skyrė 25 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo.

Atsakovas pabrėžė ir tai, kad jam, atsakovui J. Š., už pareigybių aprašyme nenumatytų funkcijų (vairuotojo, teismo pastato šilumos punkto priežiūrą ir už veiklą viešųjų pirkimų komisijoje) vykdymą buvo 2012-10-12 įsakymu Nr. P-166 skirta priemoka. Taip pat už papildomų užduočių vykdymą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (vairuotojo funkcijų bei atliekant teismo pastato šilumos punkto priežiūrą) jam 2012-11-26 įsakymu Nr. P-200 buvo skirtas 42 proc. priedas. Todėl įvertinus visas paminėtas aplinkybes ir jas patvirtinančius neginčytinus rašytinius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas tokiais savo veiksmais, t.y. gaudamas atsakovo sutikimą dirbti pareigybės aprašyme nenumatytus darbus, mokėdamas prie tarnybinio atlyginimo priemokas, pripažino, kad tai yra papildomos ir darbuotojui neprivalomos vykdyti funkcijos. Todėl, nors ieškovas ir siekia įrodyti, kad 2013-01-29 pareigybės aprašymo 5.7; 5.8; 5.10; 5.11; 5.21; 5.22; bei 5.23 punktai neva tik sukonkretinto ir patikslinto 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P- 47A patvirtintą teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą bei apėmė teismo ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, dėl kurių buvo sulygta raštu, tokie argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, nes atsakovo pareigybės aprašymas buvo pakeistas vienašališkai ir nesant atsakovo sutikimo, į pareigybės aprašymą įtraukiant konkrečius darbus, kuriuos J. Š. esant poreikiui atlikdavo už papildomą užmokestį dėl darbo sutartimi nesulygto darbo atlikimo.

DK 95 str. 1 d. numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t.y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Darbuotojas su darbo funkcijomis turi būti supažindintas pasirašytinai. Todėl, atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisija padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno apygardos administracinis teismas, keisdamas 2009-06-15 įsakymu Nr. P-47A patvirtintą ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą į 2013-01-29 įsakymu Nr. P-36 patvirtintą ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, išplėtė ir papildė ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą naujomis ankščiau nenurodytomis pareigybės aprašyme darbo funkcijomis, t.y. 5.3, 5.4, 5.7; 5.8; 5.10; 5.14 5.21; 5.21 bei 5.23 punktais. Keisti pareigybės aprašymą, kaip aktą, nustatantį darbdavio darbo funkcijas, galima tik gavus išankstinį atsakovo sutikimą. Kadangi atsakovo sutikimas dėl naujai į pareigybės aprašymą įtrauktų darbų ir funkcijų nebuvo gautas, Kauno apygardos teismas neturi teisės reikalauti, kad J. Š. atliktų darbą nesulygtą darbo sutartimi (DK 119 str.). Taigi, teismas išplėsdamas ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą naujomis darbo funkcijas, pakeitė darbuotojo darbo sutarties sąlygas, o atsakovui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ir atlikti papildytas funkcijomis, Kauno apygardos administracinis teismas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas atliktų tas funkcijas, kurios nebuvo numatytos 2009-06-15 įsakymu Nr. P-47 A patvirtintame pareigybės aprašyme.

Dėl papildomo ieškinio, kuriuo ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. DGKS-2380, atsakovas J. Š. nurodė, kad 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teismo ūkio skyriaus vedėjui J. Š." Nr. P-76 paskyrė atsakovui, Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjui J. Š., drausminę nuobaudą - papeikimą, už tai, kad jis 2013 m. vasario 26 d. savavališkai nuvyko į UAB „Office day" įsigyti kanceliarinių prekių (klijų), tuo pažeisdamas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo" 1.3 punkto reikalavimą - aprūpinti teismo teisėjus ir kitus darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis, šių priemonių sąrašą ir kiekį iš anksto raštu suderinus su teismo pirmininku; taip pat, už tai, kad iki 2013 m. kovo 29 d. darbo dienos pabaigos teismo pirmininkui nepateikė ataskaitos raštu apie per šių metų kovo mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, tuo pažeisdamas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punkto reikalavimą - iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas.

Su paminėtu Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko R. G. įsakymu Nr. P-76 atsakovas kategoriškai nesutiko ir prašė jį panaikinti, kadangi visas J. Š. priskirtas darbines funkcijas atsakovas vykdė tinkamai, vykdė netgi tas funkcijas, kurios nėra priskirtos atsakovo kompetencijai, užduotis vykdė pagal Kauno apygardos administraciniame teisme nusistovėjusią praktiką bei pirmininko įsakymus. Ko pasėkoje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2013 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. DGKS-2380 nusprendė atsakovo prašymą tenkinti ir panaikinti J. Š. paskirtą drausminę nuobaudą.

Su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad siekiant 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 tikslų, teismui priklausančiu tarnybiniu automobiliu darbo reikmėm, J. Š., kaip vykdančiam teismo vairuotojo funkcijas, buvo leidžiama pasinaudoti kiekvienos savaitės antradienį, atsakovas nesutinka, nes, vairuotojo funkcijas J. Š. vykdė ne pastoviai, tačiau atskirais susitarimais su darbdaviu ir už papildomą užmokestį, todėl transporto priemone naudojosi ne tik antradieniais. Ieškovui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą bei aplinkybę, kad atsakovui automobiliu buvo leidžiama pasinaudoti tik antradieniais, tačiau ieškovas šiai aplinkybei patvirtinti nepateikia jokių įrodymų, dėl ko akivaizdu, kad paminėtas argumentas yra visiškai nepagrįstas.

Atsakovo nuomone, nepagrįsti ieškinio argumentai, kad 2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 2 d. pranešime nurodytos medžiagos turėjo būti nupirktos būtent kovo 19 d. ir balandžio 2 d., kad 2013 m. vasario 26 d.J. Š. savavališkai tarnybiniu automobiliu nuvyko į UAB „Officeday" ir nupirko teismui kanceliarinių prekių (klijų) apie tai iš anksto neinformavęs įstaigos vadovo ir neturėdamas jo raštiško sutikimo. Priešingai ieškinio argumentams atsakovas nurodo, kad visas prekių sąrašas su visomis prekių pozicijomis buvo suderintas su teismo pirmininku jam raštu pateikiant 2013-02-12 pranešimą apie Kauno apygardos administraciniame teisme esančių medžiagų likučius bei jų poreikį (pranešimo kopija pridedama). J. Š. 2013-02-12 sąrašą teismo pirmininkui pateikus raštu 2012 m. vasario 12 d., pirmininko R. G. sutikimas buvo gautas tik 2013 m. vasario 19 d., kuomet ir buvo nupirkta didžioji dalis reikalingų prekių (pažymėtos pranešime 2-13 sąrašo eilės numeriai), kas matyti ir iš išrašytos PVM sąskaitos - faktūros Nr. ODKN28321 bei prekių ir paslaugų pristatymo rašto. Pirmosios pozicijos sąraše nurodytos prekės - „klijai rutuliniai - 15 vnt." nebuvo nupirkti, todėl 2013 m. vasario 26 d. informavęs teismo pirmininką ir gavęs jo žodinį sutikimą atsakovas nupirko klijus (8 vnt. pieštukinių klijų po 4,38 Lt ir 1 vnt. klijų „Spodriba" po 4,75 Lt). Viso pagal suderintą su teismo pirmininku pranešimą atsakovui buvo leista nupirkti 15 vnt. klijų, tačiau J. Š. nupirko tik 9 vnt., kadangi pigių klijų daugiau nebuvo. Atsakovas pabrėžė, jog savavališkai jis neatliko jokių veiksmų, o vykdė su Kauno apygardos administracinio teismo pirmininku suderintą užduotį - aprūpinti teismą kanceliarinėmis prekėmis. Atsakovas nurodė, kad skiriant jam drausminę nuobaudą, įsakyme Nr. P-76 nurodyta, jog buvo pažeistas 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 1.3 punkto reikalavimas - aprūpinti teismo teisėjus ir kitus darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis, šių priemonių sąrašą ir kiekį iš anksto suderinus su teismo pirmininku. Tačiau 2013 m. vasario 26 d. nupirkdamas prekes, kurių pirmo pirkimo metu nebuvo, atsakovas būtent ir vykdė minėto įsakymo Nr. 76 1.3 punktą aprūpinti teismo teisėjus ir kitus darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis, vyko pirkti klijų. Įsakymo Nr. V-7, 1.3 punkte numatyta, kad priemonių sąrašą ir kiekį reikia iš anksto suderinti su teismo pirmininku. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad 2013-02-12 pranešimas apie teisme esančius likučius ir poreikį suderintas su teismo pirmininku 2013-02-19, tai patvirtina žyma ant 2013¬02-12 pranešimo „Suderinta vasario 19 d. užpirkimui". Atsakovas pažymėjo, kad žyma parodo tik suderinimą dėl priemonių sąrašo nupirkimo, kada prekės turi būti nupirktos, žymos nėra. Be to, joks teisės aktas nedraudė atsakovui nupirkti prekes ir kitą dieną, jei jų negavo 2013-02-19. Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. vasario 26 d. J. Š. vyko į paštą (atsiimti siuntos), žodžiu informavo teismo pirmininką, jog užsuks taip pat nupirkti klijų, todėl tinkamai vykdė įsakymą Nr. V-7, t.y. efektyviai, ekonomiškai naudojo finansinius, materialinius resursus. Atsakovas teigia, kad Kauno apygardos administraciniame teisme raštu nėra nustatyta tvarka, kaip su teismo pirmininku derinamas darbuotojo išvykimas. Iš byloje pateiktų dokumentų - 2013 m. vasario 26 d. automobilio perdavimo - priėmimo aktų Nr. 23 ir Nr. 24 matyti, kad 2013-02-26 teismo pirmininko leidimu J. Š. buvo skirtas tarnybinis „Honda" markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis perduotas 9 val., grąžintas 10.30 val.), nuvykta 7 km., kas patvirtina, kad J. Š. išvykimas 2013-02-26 buvo suderintas su teismo pirmininku, konkrečiai raštu neaptariant vykimo tikslo, nes to nenumato teismo lokaliniai dokumentai (Naudojimosi Kauno apygardos administracinio teismo tarnybiniu lengvuoju automobiliu tvarkos aprašas), dėl ko drausminė nuobauda atsakovui buvo paskirta nepagrįstai.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta ir už tai, jog atsakovas iki 2013 m. kovo 29 d. darbo dienos pabaigos neva teismo pirmininkui nepateikė ataskaitos raštu apie per šių metų kovo mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, tuo pažeisdamas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punkto reikalavimą - iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas. Tačiau, J. Š. nuomone, tokie įsakymo ir ieškinio argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja faktinei situacijai, kadangi nuo 2012-10-20 iki 2013-03-28 atsakovas pildė statinio būklės nuolatinio stebėjimo žurnalą, kuris faktiškai buvo ir yra ataskaita raštu teismo pirmininkui. Tai patvirtina žurnalo kopija. Šis žurnalas buvo patvirtintas teismo pirmininko R. G. parašu 2013-01-21, nurodant, jog nuolatinius statinio būklės stebėjimus atsakovas privalo atlikti vieną kartą per mėnesį. Jokie kiti stebėjimai ir/ar ataskaitos, išskyrus šį žurnalą nebuvo pildomi. Dėl žurnalo pildymo iki 2013 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymo dėl drausminės nuobaudos priėmimo jokių pretenzijų nebuvo. Be to, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas nenurodė, kokia forma J. Š. turi pateikti ataskaitą apie statinio nuolatinius stebėjimus, stebėjimo tvarka taip pat nebuvo ir nėra nustatyta jokiais teismo vidaus dokumentais, dėl ko atsakovas neturėjo galimybės pažeisti 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punkto reikalavimų. Atsakovo teigimu, jokių darbo drausmės pažeidimų jis nepadarė, todėl drausminė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinys ir papildomas ieškinys neįrodyti, nepagrįsti, todėl prašė juos atmesti.

 

Ieškinys ir papildomas ieškinys atmestini.

 

Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2013 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2106

 

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl darbo sutarties sąlygos, kuria buvo sulygtos atsakovo atliekamo darbo funkcijos, turinio aiškinimo ir šios sąlygos pakeitimo. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad darbo sutarties, kaip ir bet kokios kitos sutarties, sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo funkcijų, jos darbo sutartyje ar lokaliniuose aktuose turi būti nurodomos taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbo sutarties sąlygų keitimo galimybių, yra išaiškinęs, kad darbo sutarties šalys savo susitarimu, išreikšdamos suderintą valią, gali pakeisti bet kurią sutarties sąlygą, tačiau jos turi laikytis nustatytos darbo sutarties sąlygų keitimo tvarkos, kuri užtikrina, jog būtų teisiškai realizuota darbo teisės apsauginė (socialinė) funkcija – užtikrinti žmogaus teises darbo procese. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 1, 2 dalyse reglamentuojama darbo sutartyje sulygtų darbo sutarties sąlygų keitimo tvarka. Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, sprendžiamas darbo sutarties nutraukimo pagal šio kodekso 129 straipsnį klausimas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 straipsnio 4 dalis nustato, kad keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo J. Š. paaiškinimų nustatyta, kad 2008-08-28 tarp ieškovo Kauno apygardos administracinio teismo ir atsakovo J. Š. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 27 (t. 1, b.l. 144-145), pagal kurią atsakovas nuo 2008-08-28 buvo priimtas dirbti pas ieškovą ūkio dalies vedėju. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 16 tarnybinio atlyginimo koeficiento dydžio darbo užmokestį, darbo laiko trukmė buvo nustatyta 5 d.d. per savaitę po 8 val. per dieną (darbo sutarties Nr. 27 3, 5 punktai). 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. P-114 (t. 1, b.l. 146) darbo sutarties 3 punktas pakeistas nuo 2010 m. sausio 1 d., nustatant, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 15,76 tarnybinio atlyginimo koeficiento dydžio darbo užmokestį. Darbo sutarties su J. Š. sudarymo metu galiojo Kauno apygardos administracinio teismo ūkio dalies vedėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. P-50, (t. 1, b.l. 147-148), kurio 11-18 punktuose nustatytos šios ūkio dalies vedėjo funkcijos: organizuoti tinkamą ūkio dalies darbą; rūpintis teismo pastato ir patalpų tinkama būkle, remontu, rekonstrukcija ir statybos darbais, tinkamu darbo sąlygų teisėjams ir teismo personalui užtikrinimu; aprūpinti teismo darbuotojus organizacinėmis techninėmis priemonėmis; atlikti techninius, ūkinius, tvarkos palaikymo darbus, reikalingus tinkamam teismo funkcionavimui užtikrinti; spręsti materialinių vertybių apsaugos klausimus; atlikti pirkimų organizatoriaus funkcijas ir inicijuoti ūkines operacijas; užpildyti užsakymų paraiškas ir suderinti numatomą pirkimą su teismo finansininku; vykdyti kitus teismo pirmininko pavedimus, reikalingus tinkamam teismo funkcionavimui užtikrinti. Be to, šiame pareigybės aprašyme nustatyti reikalavimai ūkio dalies vedėjui: turėti ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą arba aukštesnįjį išsilavinimą, arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą; žinoti Lietuvos Respublikos teisės aktų normas, reglamentuojančias viešuosius pirkimus, darbų saugą, statybos darbus, rekonstrukciją ir kitas teisės normas, reikalingas ūkio dalies darbui užtikrinti; mokėti dirbti šiomis kompiuterinėmis programomis: MS Word, MS Excel, MS Outlook, Internet Explorer; turėti vairuotojo pažymėjimą; gebėti valdyti, kaupti, sisteminti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas; kelti profesinę kvalifikaciją (4-10 punktai).

Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-47A buvo patvirtintas Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) pareigybės aprašymas (t. 1, b.l. 149-150, 151), kuriame detalizuotos ankstesniame apraše nustatytos ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) funkcijos: imtis priemonių ir pagal galimybes bei kompetenciją pašalinti priežastis, galinčias sukelti traumas, avarijas, apie pastebėtus trūkumus, nesklandumus, gedimus, esant būtinybei, informuoti teismo pirmininką; rūpintis materialinių vertybių sandėliavimu, kontroliuoti, kad gaunamos prekės ir materialinės vertybės atitiktų techninių sąlygų, standartų reikalavimus; dalyvauti inventorizuojant prekes ir materialines vertybes, užtikrinti, kad inventorizacijos rezultatai atitiktų faktinius duomenis, pastoviai tikrinti medžiagų ir prekių likučius (5.5-5.7 p.). Reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui faktiškai buvo nepakeisti (4-4.7 p.).

Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 buvo patvirtintas Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (t. 1, b.l. 154-157). 2013 m. vasario 22 d. supažindinus atsakovą J. Š. su šiuo teismo pirmininko įsakymu, jis nurodė, kad su esminiais darbo sutarties sąlygų pakeitimais nesutinka, nesupranta, kokiu teisiniu pagrindu yra keičiamos darbo sutarties sąlygos (t. 1, b.l. 154). 2013 m. gegužės 14 d. J. Š. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją.

Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, 5.4 punktas nustato pareigą ūkio skyriaus vedėjui organizuoti ir vykdyti tinkamą teismo inžinierinės, komunikacinės, santechninės, kondicionavimo, šildymo ir vėdinimo sistemų ir kitokių sistemų techninę priežiūrą ir tinkamą jų eksploataciją; 5.7 punktas nustato pareigą savo jėgomis atlikti vandentiekio ir kanalizacijos sistemos smulkų remontą (tvarkyti vandens maišytuvus, užsikimšusias kriaukles, šalinti vandens nutekėjimus iš vandentiekio, kanalizacijos, kranų, maišytuvų ir kitų prietaisų); 5.8 punktas nustato pareigą savo jėgomis atlikti staliaus bei kitus teismo pastato ar patalpų smulkius remonto darbus, reikalingus tinkama teismo funkcionavimui užtikrinti (tvarkyti durų spynas ir pan.); 5.10 punktas nustato pareigą esant reikalui vykdyti įrangos, inventoriaus bei kitų daiktų pakrovimo/iškrovimo darbus; 5.14 punktas nustato pareigą užtikrinti tinkamą lifto eksploataciją, apie lifto gedimus informuoti lifto techninį aptarnavimą atliekančią įmonę bei teismo pirmininką; 5.27 punktas nustato pareigą rengti teismo priešgaisrinės saugos instrukcijas, teikti jas tvirtinti teismo pirmininkui, instruktuoti teismo teisėjus ir kitus teismo darbuotojus priešgaisrinės saugos klausimais. Sisteminė Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-47A patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) pareigybės aprašymo 5.4, 5.5, 5.6 punktų, o taip pat 4.1 – 4.7 punktų, kuriuose įtvirtinti reikalavimai darbuotojui, einančiam ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) pareigas, ir Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.7; 5.8, 5.10; 5.27 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdavys J. Š., nesant pastarojo sutikimo, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.7; 5.8, 5.10; 5.27 punktais priskyrė papildomas funkcijas, dėl ko pažeidė darbo kodekso 119 straipsnio reikalavimus. Šiuose punktuose nurodytos funkcijos negali būti laikomos ankstesniame, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-47A patvirtintame Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų detalizavimu, nes naujo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.7; 5.8, 5.10; 5.27 punktuose nurodytų funkcijų atlikimui reikalingi atitinkami gebėjimai, įgūdžiai, tai yra, pareigybės aprašyme turi būti keliami aukštesni reikalavimai asmeniui, kuriam pavedama atlikti šias papildomas funkcijas. Naujojo pareigybės aprašymo 5.4 punktas, nustatantis pareigą ūkio skyriaus vedėjui organizuoti ir vykdyti tinkamą teismo inžinierinės, komunikacinės, santechninės, kondicionavimo, šildymo ir vėdinimo sistemų ir kitokių sistemų techninę priežiūrą ir tinkamą jų eksploataciją,  5.14 punktas, nustatantis pareigą užtikrinti tinkamą lifto eksploataciją, apie lifto gedimus informuoti lifto techninį aptarnavimą atliekančią įmonę bei teismo pirmininką, teismo nuomone, detalizuoja Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2009 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-47A patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo (ūkvedžio) pareigybės aprašymo 5.2, 5.4; 5.5 punktus, todėl šiais punktais priskirtos funkcijos nelaikytinos papildomomis, nesulygtomis darbo sutartimi.

Be to, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.15 punktas nustato pareigą ūkio skyriaus vedėjui teismo pirmininko pavedimu vairuoti tarnybinį automobilį, vežti teisėjus bei kitus teismo darbuotojus ir/arba krovinius į paskirties vietas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, darbuotojui J. Š. už pareigybių aprašyme nenumatytų funkcijų vykdymą (dalyvavimą viešųjų pirkimų komisijos veikloje, vairuotojo funkcijų vykdymą bei dalyvavimą aukciono komisijos veikloje) 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. P-143 (t. 1, b.l. 175) buvo paskirtas 0,9 tarnybinio atlyginimo dydžio priedas. Už papildomų užduočių (vairuotojo, teismo pastato šilumos punkto priežiūrą ir už veiklą viešųjų pirkimų komisijoje) vykdymą J. Š. 2012-10-10 įsakymu Nr. P-166 buvo skirta priemoka (t. 1, b.l. 167). Taip pat už papildomų užduočių vykdymą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (vairuotojo funkcijų bei atliekant teismo pastato šilumos punkto priežiūrą) ieškovui 2012-11-26 įsakymu Nr. P-200 (t. 1, b.l. 168-169) buvo skirtas 42 proc. priedas. Teismas sutinka su komisijos išvada, kad darbdavys tokiais savo veiksmais, t.y. gaudamas J. Š. sutikimą dirbti pareigybės aprašyme nenumatytus darbus atitinkamais laikotarpiais (t. 1, b.l. 171, 172, 173, 174), mokėdamas prie tarnybinio atlyginimo priemokas, pripažino, kad tai yra papildomos ir darbuotojui neprivalomos vykdyti funkcijos.

Atsakovas J. Š. nesutiko ir su Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.21 punktu, nustatančiu pareigą užtikrinti, kad iki teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos teismo darbo laiko pabaigos būtų uždaryti langai, patalpose nebūtų pašalinių žmonių, o teismo pastatas būtų parengtas apsauginei signalizacijai įjungti; 5.22 punktu, nustatančiu pareigą pasibaigus teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytam darbo laikui, įjungti teismo apsauginę signalizaciją, įsitikinti, kad ji yra veikianti ir neturi gedimų, užrakinti teismo pastato lauko duris. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2010 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-10 patvirtinto Apsaugos signalizacijų  sistemų naudojimo, techninės priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašo (t. 1, b.l. 176-182) 11 punkte nustatyta, kad įsilaužimo signalizacija teismo patalpose įjungiama kiekvieną darbo dieną praėjus 10 minučių nuo Vidaus tvarkos taisyklėse nustatytos teismo darbo laiko pabaigos, o išjungiama sekančios darbo dienos rytą atrakinus patalpas, 12 punkte nustatyta, kad už teismo įsilaužimo signalizacijos savalaikį įjungimą ir išjungimą bei lauko durų užrakinimą Aprašo 11 punkte nustatytu laiku atsako teismo ūkio dalies vedėjas. Ieškovas paaiškino, kad jo darbo grafikas nuo 8:00 val. iki 17:00 val., o teisme bylos nagrinėjamos ir ilgiau. Be to, pastato užrakinimas yra įtrauktas į teismo komendanto  pareiginius nuostatus. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2009-10-12 d. įsakymu Nr. P-70 patvirtinto komendanto pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.3 punktai įpareigoja komendantą užtikrinti, kad, pasibaigus darbo laikui, teismo pastato koridoriuose, laiptinėse, posėdžių salėse ir tualetuose būtų užgesintos šviesos, taip pat atrakinti teismo pastatą prasidėjus darbo laikui bei užrakinti jam pasibaigus. Komendanto pareigybės aprašymo nuostatų 6 punktas numato, kad darbuotojas yra tiesiogiai pavaldus ūkio skyriaus vedėjui. Akivaizdu, kad teismo pastato atrakinimas ir užrakinimas, o taip pat funkcija įjungti ir išjungti signalizaciją, patikrinti, ar ji tinkamai veikia, yra neatsiejamos viena nuo kitos, ir turi būti atliekamos vieno asmens – komendanto. Todėl teismas sutinka su komisijos išvada, kad Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.21 ir 5.22 punktais ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas buvo papildytas naujomis funkcijomis.

Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtinto Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.23 punktas nustato pareigą ūkio skyriaus vedėjui vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais vykdyti tinkamą šilumos punkto priežiūrą, visapusiškai prižiūrėti teismo pastato šilumos ūkį, laiku ir tinkamai tiekti šilumą bei karštą vandenį, prižiūrėti, kad teismo patalpose būtų tinkama temperatūra; 5.2 punkte nustatyta pareiga vadovaujantis įstatymais bei statybos techninių reglamentų reikalavimais vykdyti tinkamą teismo pastato techninę priežiūrą. J. Š. darbo ginčų komisijai ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalių sutarimu buvo jam paskirta papildoma, pareigybės aprašyme (2009-06-15) nenumatyta šiluminio punkto priežiūros funkcija, už ką buvo skirta priemoka prie tarnybinio atlyginimo. Atlikti pareigybės aprašyme nenustatytas funkcijas: būti pastato techniniu prižiūrėtoju (2012-04-04 įsakymas Nr. V-18, t. 1, b.l. 163), atlikti teismo šilumos punkto priežiūrą (2011-09-30 įsakymas Nr. P-133, t. 1, b.l. 166) jis sutiko, tačiau sutikimas buvo vienkartinis ir už papildomą darbą buvo prie darbo užmokesčio mokami priedai. Įstaigos vadovas 2011-09-30 įsakymu Nr. 134 už pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų atlikimą, t. y. šilumos punkto priežiūrą J. Š. skyrė 25 procentų priemoką prie tarnybinio atlyginimo. Darbuotojui J. Š. už pareigybių aprašyme nenumatytų funkcijų (vairuotojo, teismo pastato šilumos punkto priežiūrą ir už veiklą viešųjų pirkimų komisijoje) vykdymą buvo 2012-10-10 įsakymu Nr. P-166 (t. 1, b.l. 167) skirta priemoka. Taip pat už papildomų užduočių vykdymą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos (vairuotojo funkcijų bei atliekant teismo pastato šilumos punkto priežiūrą) ieškovui 2012-11-26 įsakymu Nr. P-200 (t. 1, b.l. 168-169) buvo skirtas 42 proc. priedas. Darbdavys tokias savo veiksmais, t.y. gaudamas J. Š. sutikimą dirbti pareigybės aprašyme nenumatytus darbus, mokėdamas prie tarnybinio atlyginimo priemokas, pripažino, kad tai yra papildomos ir darbuotojui neprivalomos vykdyti funkcijos. Todėl teismas sutinka su komisijos išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, 5.23 ir 5.2 punktais J. Š. papildytas pareigybės aprašymas, tačiau už papildomai numatytas funkcijas nenumatytas papildomas atlygis. Darytina išvada, kad darbdavys naujomis funkcijomis papildydamas ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą neturėdamas darbuotojo sutikimo, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 straipsnio nuostatas.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus byloje, daro išvadą, kad Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus  2013 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. DGKS-2106, kuriuo J. Š. prašymas buvo patenkintas ir pripažinta, kad Kauno apygardos administracinis teismas, vienašališkai papildęs naujomis funkcijomis Ūkio vedėjo pareigybės aprašymą, pažeidė darbuotojo teises, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškinys dalyje dėl sprendimo panaikinimo atmestinas.

Teismas, spręsdamas šį darbdavio ir darbuotojo ginčą, sutinka su ieškovo argumentais, kad įstatymais neįmanoma sureguliuoti visų darbo teisinių santykių subjektų veiksmų tiek dėl ekonominių ir socialinių santykių dinamikos, tiek dėl siektino darbo teisės sistemos stabilumo. Tačiau negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad šioje byloje, nagrinėjant kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą, pirmiausia reikia vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais, o jau po to teisės aktais, kuriais reglamentuojami pareigybės aprašymo pakeitimo ypatumai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios susitarimą dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, taip pat draudimą reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi, yra imperatyvios ir darbdavys privalo jų laikytis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 1 d., 119 str.). Teismas sutinka su komisijos argumentu, kad darbdavys, iškilus būtinybei, gali pakeisti darbuotojui pavestas darbo funkcijas, tačiau darbuotojui nesutikus darbdavys įpareigotas laikytis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 120 str., 129 str. nustatytos tvarkos.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką sąlygos, įtvirtintos ne darbo sutartyje, bet nuostatuose, įmonės vadovo įsakymuose, kitose administracijos aktuose, tampa neatskiriama darbo sutarties dalimi tik tuo atveju, kai darbo sutartyje yra nuoroda į konkretų aktą, t. y. abi sutarties šalys susitarė tokio akto nuostatas laikyti sutarties sąlygomis. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje darbo sutartyje nėra jokių nuorodų į ieškovo įsakymus, kuriais buvo keičiama atsakovo darbo funkcijų apimtis. Darbo sutartyje sulygtų darbo sąlygų keitimas nesant raštiško darbuotojo sutikimo teisinius padarinius – pripažinimą, kad darbo sąlygų pakeitimas buvo teisėtas – gali sukelti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nustatomi darbuotojo atlikti aktyvūs veiksmai, kuriais buvo išreikšta jo valia, jog jis sutinka ir pritaria darbo sutartyje sulygtų darbo sąlygų pakeitimui. Bet kokios abejonės dėl darbuotojo valios traktuotinos darbdavio nenaudai, nes jis, nesilaikydamas įstatyme įtvirtinto reikalavimo gauti raštišką darbuotojo sutikimą, prisiima tokios pareigos neįvykdymo padarinių riziką.  Byloje nenustatyta, kad atsakovas atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų išreiškęs savo valią sutikti ir pritarti darbo sutartyje sulygtų darbo funkcijų papildymui.

 

Dėl papildomo ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. DGKS-2380

 

Darbo drausmės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys - darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Tuo tikslu teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti atitinkamas išvadas. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, privalo atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-76 (t. 1, b.l. 76) Kauno apygardos administracinio teismo ūkio skyriaus vedėjui J. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis 2013 m. vasario 26 d. savavališkai nuvyko į UAB „Office day" įsigyti kanceliarinių prekių (klijų), tuo pažeisdamas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo" 1.3 punkto reikalavimą -aprūpinti teismo teisėjus bei kitus darbuotojus organizacinėmis bei techninėmis darbo priemonėmis, šių priemonių sąrašą ir kiekį iš anksto raštu suderinus su teismo pirmininku; taip pat už tai, kad jis iki 2013 m. kovo 29 d. darbo dienos pabaigos teismo pirmininkui nepateikė ataskaitos raštu apie per šių metų kovo mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, tuo pažeisdamas Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" 2 punkto reikalavimą - iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo) (t. 1, b.l. 97-98) 1.3 punktu teismo ūkio dalies vedėjui nurodyta aprūpinti teisėjus ir teismo darbuotojus organizacinėmis ir techninėmis darbo priemonėmis, šių priemonių sąrašą ir kiekį iš anksto raštu suderinus su teismo pirmininku. 2013 m. vasario 19 d. rezoliucija „Suderinta vasario 19 d. užpirkimui“ Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas sutiko, kad būtų nupirkti 2013-02-12 pranešime nurodyti 15 vnt. rutulinių klijų (t. 1, b.l. 99). Kaip nurodė atsakovas J. Š., 2013-02-12 pranešimo 2-13 sąrašo pozicijose nurodytas prekes atsakovas nupirko 2013-02-19 (t. 1, b.l. 107, 109). Kadangi tą dieną sąrašo 1 pozicijoje nurodytų rutulinių klijų pikti nebuvo, 9 vnt. klijų J. Š. nupirko 2013-02-26. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2013 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo) (t. 1, b.l. 97-98) 1.3 punkte nėra nurodytas terminas, per kurį ūkio dalies vedėjas privalo nupirkti darbo priemones, kai šių priemonių sąrašą ir kiekį raštu suderina su teismo pirmininku. Todėl teismas laiko, kad ūkio skyriaus vedėjas, nupirkdamas rutulinius klijus 2013-02-26, o ne 2013-02-19, dėl objektyvių priežasčių, nes rutulinių klijų 2013-02-19 pirkti nebuvo, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko įsakymo Nr. V-7 „Dėl energetinių bei materialinių resursų efektyvaus naudojimo) (t. 1, b.l. 97-98) 1.3 punkto nuostatų nepažeidė. Pažymėtina tai, kad, kaip pripažino ieškovas, tarnybinis automobilis 2013 m. vasario 26 d J. Š. buvo išduotas tam, kad jis nuvežtų teismo kurjerį A. D. į AB „Lietuvos paštas" atsiimti teismui skirtą pašto siuntą su iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) persiųstomis aštuoniomis administracinėms bylomis. Būtent vykdamas į AB „Lietuvos paštas“, J. Š., nupirko ir rutulinius klijus, kurių pirkimą su teismo pirmininku jau buvo suderinęs 2013-02-19. 2013 m. vasario 26 d. J. Š. vyko į paštą (atsiimti siuntos) ir nuvyko nupirkti klijų (įvykdė dvi užduotis vienu važiavimu), todėl teismas sutinka su komisijos argumentu, kad tai parodo, jog ieškovas vykdė įsakymą Nr. V-7, t.y. efektyviai, ekonomiškai naudojo finansinius, materialinius resursus.

Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2012 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Kauno apygardos administracinio teismo pastato techninio prižiūrėtojo skyrimo paskyrimo" (t. 1, b.l. 110) nuo 2012 m. balandžio 5 d. J. Š. buvo paskirtas teismo pastato techniniu prižiūrėtoju. 2013 m. sausio 21 d. Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko įrašu Statinio techninės priežiūros žurnale (t. 1, b.l. 112-113) ūkio skyriaus vedėjui raštu buvo pavesta kartą per mėnesį atlikti nuolatinius statinio techninės būklės stebėjimus ir išaiškinta Statinio techninės priežiūros žurnalo pildymo tvarka. Kaip nurodo ieškovas, J. Š. buvo žodžiu nurodyta kartą per mėnesį pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas tam, kad teismo pirmininkui būtų žinoma situacija apie teismo pastato techninę būklę. 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 „Dėl patikrinimo išvadų ir jų įgyvendinimo" (t. 1, b.l. 111) 2 punktu J. Š. buvo pavesta raštu iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos pabaigos pateikti ataskaitą raštu apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, o tokio įsakymo nuostatos buvo nurodytos 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. P-36 patvirtintame teismo ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 5.3 p. Su šiuo įsakymu J. Š. buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. vasario 11 d. todėl ataskaitas raštu turėjo pateikti vasario 28 d. ir kovo 29 d., tačiau įsakymo nevykdė ir ataskaitų neteikė. Ieškovas nurodė, kad nepagrįstas komisijos sprendimo motyvas, jog Kauno apygardos administraciniame teisme nėra nustatyta konkreti tvarka, kuri nurodo, kokia forma turi būti pateikta ataskaita apie statinio techninę būklę. Ieškovo nuomone, negalima sutikti su motyvu, kad J. Š. raštu teikė ataskaitą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, nes, ieškovo teigimu, tokia išvada grindžiama tik paties J. Š. argumentu, kad jis iki 2013 m. kovo 28 d. tinkamai pildė Statinio techninės priežiūros žurnalą, kuris faktiškai ir buvo jo ataskaita raštu teismo pirmininkui. Tačiau šiai aplinkybei, kaip nurodo ieškovas, pagrįsti jokie įrodymai nepateikti, nes šis žurnalas teismo pirmininkui pirmą kartą buvo pateiktas tik po keturių valandų, kai buvo pareikalauta parašyti pasiaiškinimą.

Su tokiais ieškovo argumentais sutikti negalima. Kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nustatyta konkreti tvarka, kuri nurodo, kokia forma turi būti pateikta ataskaita apie statinio techninę būklę. Todėl, teismo nuomone, darbo ginčų komisija pagrįstai pripažino, kad ieškovas vykdė 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P-47 2 punktą ir 2013 m. sausio 21 d. teismo pirmininko pavedimą, t.y. raštu teikė ataskaitą iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos apie per einamąjį mėnesį atliktus nuolatinius statinio būklės stebėjimus, vykdant teismo pastato techninio prižiūrėtojo funkcijas, pildant Statinio techninės priežiūros žurnalą. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutinka su komisijos išvada, jog ieškovo argumentai, kad J. Š. kitokios formos ataskaitas raštu yra teikęs anksčiau (2012 m. rugpjūčio 20 d. „Teismo ūkio dalies vedėjo J. Š. ataskaita apie pastato techninės priežiūros vykdymą", 2011 m. spalio 12 d. „Statybos darbų vykdymo aktas"), nepagrįsti ir atmestini, nes nuo 2012 m. balandžio 4 d. pradėtas pildyti statinio techninės priežiūros žurnalas, kuriame daromi statinio nuolatinio stebėjimo įrašai.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir ištirtus įrodymus byloje, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju darbo drausmės pažeidimų faktai neįrodyti, drausminė nuobauda - papeikimas  J. Š. paskirta nepagrįstai, todėl Darbo ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. liepos 5 d. sprendimas, kuriuo J. Š. prašymas buvo patenkintas ir pripažinta 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. P-76 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teismo ūkio dalies vedėjui J. Š." paskirta drausminė nuobauda – papeikimas nepagrįsta, įpareigojant atsakovą drausminę nuobaudą - papeikimą panaikinti, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ieškovo ieškinys dėl šio sprendimo panaikinimo atmestinas.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį ir papildomą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                               Edita Dambrauskienė


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 95 str. Darbo sutarties sąlygos
  • DK 119 str. Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi
  • DK 99 str. Darbo sutarties sudarymas