Civilinė byla Nr. e3K-3-106-823/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09150-2019-6  

   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1;

   3.3.4.2.7

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bendrovės „Krimer („Creamer“) Ltd“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos bendrovės „Krimer Ltd“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuoti asmenys Kauno apygardos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo pagrindą, kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą ir šio prašymo nagrinėjimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja Sakartvele registruota bendrovė „Krimer Ltd“ (toliau – ir pareiškėja) 2021 m. vasario 18 d. kreipėsi teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.

3.       Pareiškėja nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti bešeimininkiais 2 895 278,66 Eur, kurie 2015 m. spalio 30 d. buvo pervesti iš bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Vokietijoje registruotos bendrovės „Status Berater Gmbh“ DNB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvoje, ir perduoti nurodytas lėšas Lietuvos valstybės nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepranešęs apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai ir neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą, 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 VMI pareiškimą tenkino.

4.       Pareiškėja paaiškino, kad iš kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikiamo Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2/32281-19 matyti, jog 2015 m. spalio 16 d. R. J. P. (R. J. P.) neteisėtai užvaldė bendrovę „Krimer Ltd“. Tbilisio miesto teismas minėtu sprendimu atkūrė iki 2015 m. spalio 16 d. buvusią padėtį: M. T. (M. T.) buvo grąžintas ir vėl įregistruotas viešame Sakartvelo verslo registre kaip bendrovės „Krimer Ltd“ vienintelis akcininkas ir vadovas, tačiau nei „Krimer Ltd“, nei M. T. nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019. 2020 m. pabaigoje sužinojęs apie tai, kad bendrovei priklausančios lėšos Lietuvos teismo sprendimu atiteko valstybei, M. T. nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir su advokato pagalba 2020 m. gruodžio 11 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą, iš šio sužinojo aplinkybes, susijusias tiek su pačia byla, tiek su pareiškėjai priklausančių lėšų nusavinimu. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 turinio matyti, kad teismui priimant šį sprendimą buvo žinoma, jog Sakartvelo generalinė prokuratūra 2015 m. spalio 30 d. nutraukė baudžiamąjį persekiojimą dėl galimo pinigų plovimo ir neteisėtų pajamų legalizavimo ypač stambiu mastu, nenustačiusi nusikalstamos veikos ir nustačiusi teisėtą į bendrovės „Krimer Ltd“ banko sąskaitą pervestų lėšų kilmę bei ekonominį jų panaudojimo tikslą. Taigi, bendrovė „Krimer Ltd“ teisėtai disponavo 2 895 383,83 Eur suma savo sąskaitoje Sakartvelo banke iki 2015 m. spalio 30 d., kai ginčo pinigų suma buvo bendrovę neteisėtai užvaldžiusio asmens pervesta iš bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos Sakartvelo banke į Vokietijos bendrovės „Status Berater Gmbh“ sąskaitą banke „Luminor Bank AS“ Lietuvoje. 

5.       Pareiškėja teigia, kad būtent ji yra teisėta ginčo lėšų valdytoja, iš kurios teisėto valdymo ginčo lėšos buvo neteisėtai pasisavintos, todėl prašė atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 atmesti VMI pareiškimą dėl ginčo pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir įpareigoti VMI grąžinti ginčo lėšas į pareiškėjos sąskaitą banke.

6.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apygardos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2015 m. lapkričio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 03-6-00070-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį dėl to, kad užsienio bendrovių „Krimer Ltd“ ir „Status Berater Gmbh“ atstovai, galimai siekdami nuslėpti ar įteisinti savo pačių ar kito asmens turtą, galimai žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu iš užsienio bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 30 d. atliko pavedimą užsienio bendrovei „Status Berater Gmbh“, o ši šio pavedimo pagrindu 2015 m. spalio 30 d. gavo tarptautinį 2 895 383,83 Eur mokėjimą į AB DNB banke (dabar „Luminor Bank AS“) turimą bendrovės „Status Berater Gmbh“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2018 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 03-6-00070-15, panaikinti procesinę prievartos priemonę – laikiną bendrovės „Status Berater Gmbh“ nuosavybės teisės apribojimą AB DNB (dabartinis „Luminor Bank AS“) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiai 2 895 383,83 Eur sumai, ją perduoti valstybei, t. y. pervesti šiuos pinigus į VMI depozitinę sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad bendrovės „Krimer Ltd“ bei „Status Berater GmbH“ yra ginčo lėšų savininkės; be to, nė vienas iš bendrovės „Krimer Ltd“ savininkais prisistatančių asmenų, tarp jų ir M. T., nepateikė duomenų apie nurodytos ūkinės operacijos teisėtumą. Įsiteisėjusiame nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00070-15 konstatuota, kad bendrovė „Krimer Ltd“, pervesdama pinigus bendrovei „Status Berater Gmbh“, atliko tik tarpininkės vaidmenį, todėl ši bendrovė negali būti laikoma ginčo lėšų savininke. Taigi, teismas, spręsdamas dėl 2 895 278,66 Eur pripažinimo bešeimininkiu turtu, pagrįstai šios bendrovės neįtraukė į bylą kaip suinteresuoto asmens. Be to, M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas siekiant nustatyti lėšų kilmę, ne vėliau kaip nuo 2017 m. balandžio 3 d. palaikė ryšį su ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00070-15 vadovavusiu Kauno apygardos prokuratūros prokuroru, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nežinojo ar galėjo nežinoti apie galimai jos pažeistas teises. Pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmetė.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. T. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 metu, siekiant nustatyti ginčo lėšų kilmę, vadinasi, pareiškėjai buvo ar turėjo būti žinoma apie galimai jos pažeistas teises. Pareiškėja, teigdama, kad ji buvo teisėta ginčo lėšų savininkė, turėjo domėtis jai priklausančiu turtu. Teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, buvo priimtas 2019 m. gegužės 31 d., o dėl proceso atnaujinimo kreiptasi tik 2021 m. vasario 18 d., praėjus 9 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja galėjo laiku paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nesirūpino tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu, išimtinių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjai pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo per įstatyme nustatytą terminą, nenustatyta.

9.       Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog bendrovės „Krimer Ltd“ bei „Status Berater GmbH“ yra tiriamų lėšų savininkės. Ikiteisminio tyrimo metu bendrovės „Krimer Ltd“ savininkai, tarp jų ir M. T., nepateikė duomenų apie ūkinės operacijos teisėtumą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „Krimer Ltd“, be teisėto pagrindo pervesdama ginčo lėšas bendrovei „Status Berater GmbH“, atliko tik tarpininkės vaidmenį, todėl buvo konstatuota, jog bendrovė „Krimer Ltd“ nėra ginčo lėšų savininkė.

10.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2021 m. birželio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad norint nustatyti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą, pirmiausiai nustatytina, ar pareiškėja turi teisių į ginčo objektą, kadangi tik tokiu atveju teismo sprendimas objektyviai gali turėti įtakos jos teisėms. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ji yra teisėta bešeimininkėmis pripažintų lėšų valdytoja ar savininkė, o ne tarpininkė pervedant lėšas, kaip buvo konstatuota ikiteisminiame tyrime. Pareiškėja savo pozicijai, kad bendrovė buvo neteisėtai, klastojant dokumentus, užvaldyta R. J. P., kuris ginčo objektu esančias lėšas be pagrindo pervedė bendrovei „Status Berater Gmbh“, pagrįsti iš esmės remiasi Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2/32281-19, tačiau nepateikė duomenų, kad nurodyto asmens veiksmai (klastojant dokumentus, neteisėtai perimant bendrovę) būtų įvertinti baudžiamojo proceso tvarka. Be to, sprendimuose už akių nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudicinėmis, todėl vertintinos tik kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl baudžiamojo persekiojimo nutraukimo Sakartvele, teismo vertinimu, neturi įtakos šioje byloje nagrinėjamam klausimui dėl pareiškėjos materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nesant kitų duomenų apie lėšų pervedimo pagrindą, nepaneigus ikiteisminiame tyrime padarytų išvadų dėl pareiškėjos kaip tarpininkės vaidmens pinigų pervedimo sandoryje, įrodymais nepagrindus neteisėto bendrovės perėmimo bei neteisėto ginčo lėšų pervedimo.

12.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, kad pareiškėja nepagrindė, kokio materialaus tikslo siekia pasitelkdama proceso atnaujinimo institutą. Teismas pažymėjo, kad iš pačios pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įtraukta bendrovė „Status Berater GmbH“, į kurios sąskaitą buvo pervesti pinigai iš pareiškėjos sąskaitos, yra likviduota Vokietijos institucijų ir nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, net ir atnaujinus procesą ginčas tarp pareiškėjos ir bendrovės „Status Berater GmbH“ negalėtų būti nagrinėjamas.

13.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pasak apeliacinės instancijos teismo, pareiškėja nepaneigė, kad apie ikiteisminį tyrimą žinojo: pareiškėja nuo 2017 m. balandžio 3 d. palaikė ryšį su ikiteisminį tyrimą vedusiu prokuroru, todėl objektyviai turėjo visas galimybes sužinoti apie proceso eigą, taip pat apie arešto lėšoms panaikinimą, jų perdavimą saugoti VMI bei apie pastarosios inicijuotą civilinę bylą, kurioje pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. T. sužinojo ar objektyviai turėjo galimybes sužinoti apie pradėtą procesą dėl lėšų pripažinimo bešeimininkėmis vėliausiai tuomet, kai įsigaliojo Sakartvelo teismo sprendimas už akių (2020 m. rugsėjo 23 d.), tačiau prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė tik 2021 m. vasario 18 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai   

14.       Kasaciniu skundu pareiškėja bendrovė „Krimer Ltd“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias draudimą teismui sprendime nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 14 straipsnio 3 dalis, 266 straipsnis), taip pat reglamentuojančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Tiek Kauno apygardos prokuratūrai, tiek VMI, tiek ir teismui buvo žinoma, kad bendrovė „Krimer Ltd“ yra susijusi su ginčo lėšomis, taip pat buvo žinoma, kad Sakartvelo prokuratūra 2015 m. spalio 30 d. nustatė teisėtą į bendrovės „Krimer Ltd“ banko sąskaitą pervestų lėšų kilmę ir ekonominį jų panaudojimo tikslą. 2015 m. spalio 16 d. bendrovė „Krimer Ltd“ buvo neteisėtai užvaldyta kito asmens, jis ginčo lėšas 2015 m. spalio 30 d. neteisėtai pervedė Vokietijos bendrovei „Status Berater Gmbh“. Tik Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu buvo grąžintas teisėtas bendrovės „Krimer Ltd“ akcijų savininkas ir vadovas. Neteisėtai pasisavintų lėšų valdytojos neįtraukimas kaip trečiojo asmens teismo procese Nr. 2-68-3-09150-2019-6 laikytinas esminiu pareiškėjos procesinių teisių pažeidimu, sudarančiu pagrindą atnaujinti procesą. Tik atnaujinus procesą byloje turėtų būti išsamiai tiriama, ar ginčo lėšos iš tiesų priklausė bendrovei „Krimer Ltd“ ir ar pagrįstai tenkintas VMI prašymas dėl lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu. Prašymui dėl proceso atnaujinimo tenkinti pakanka bylos duomenų, kad bendrovė „Krimer Ltd“ gali būti teisėta lėšų savininkė.

14.2.                      Netenkinus VMI reikalavimo dėl ginčo lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu, VMI privalėtų grąžinti lėšas pareiškėjai. Ginčo lėšų gavėja buvo Vokietijos bendrovė, tačiau į jos banko sąskaitą pervestos ginčo lėšos nebuvo įskaitytos (buvo sulaikytos, vėliau – areštuotos, perduotos saugoti ir administruoti VMI), taigi ginčo mokėjimas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 43 straipsnio 4 dalį nebuvo gautas. Vokietijos bendrovė yra likviduota nesant jos teisių ir pareigų perėmėjo, taigi mokėjimas objektyviai niekada negalės būti įvykdytas. Pagal Mokėjimų įstatymo nuostatas gavėjo (Vokietijos bendrovės „Status Berater Gmbh“) negautas (neįskaitytas) mokėjimas turi būti grąžintas mokėtojai (bendrovei „Krimer Ltd“). Pagal teisinį reguliavimą VMI yra jai perduoto turto administratorė, t. y., be kita ko, turi pareigą grąžinti jai perduotą turtą išnykus aplinkybėms jį administruoti.

14.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismai neįvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, kurios patvirtina, kad pareiškėjai teisėtai atstovaujantis vadovas, vienintelis akcininkas, objektyviai galėjo susipažinti ir susipažino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu tik 2020 m. gruodžio 11 d. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti baigėsi 2021 m. kovo 11 d., prašymą pareiškėja pateikė nepraleidusi šio termino. Be to, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas 5 metų naikinimasis terminas. Nuo Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo iki bendrovės „Krimer Ltd“ 2021 m. vasario 18 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo praėjo tik 6 mėnesiai. Šis laikotarpis nelaikytinas nepateisinamai ilgu ar neprotingu. Jei kasacinis teismas vis dėlto konstatuotų, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas buvo praleistas, tai šis terminas atnaujintinas dėl prašyme nurodytų aplinkybių.

15.       Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėja turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jos neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jos dalyvavimo procese įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Ginčo lėšos dar 2015 m. spalio 30 d. buvo pervestos iš Sakartvele registruotos bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos į bendrovės „Status Berater Gmbh“ DNB banke Lietuvoje esančią sąskaitą. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėja, teigdama, jog buvo teisėta ginčo lėšų savininkė, objektyviai turėjo ne tik žinoti, bet ir domėtis jai priklausančiu turtu.

15.2.                      Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad bendrovės „Krimer Ltd“ bei „Status Berater Gmbh“ yra ginčo lėšų savininkės; ikiteisminio tyrimo metu bendrovės „Krimer Ltd“ savininkai, taip pat M. T., nepateikė duomenų apie ūkinės operacijos teisėtumą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „Krimer Ltd“, be teisėto pagrindo pervesdama ginčo lėšas bendrovei „Status Berater Gmb“, atliko tik tarpininkės vaidmenį. Įsiteisėjusiame nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00070-15 konstatuota, kad iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymų, surinktų faktinių duomenų darytina išvada, jog nėra pagrindo Nigerijos įmones „Capital Field Investment & Trust“ bei „AR Security Solutions LTD“, Sakartvele registruotą bendrovę „Krimer Ltd“ ir Vokietijoje registruotą bendrovę „Status Berater Gmbh“ laikyti šių konkrečių pervestų lėšų savininkėmis.

16.       Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendime, tiek įsiteisėjusiame nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00070-15 nurodyta, kad M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas, siekiant nustatyti ginčo lėšų kilmę, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nežinojo ar galėjo nežinoti apie galimai jos pažeistas teises. Pažymėtina, kad M. T. prašyme buvo nurodęs, kad ne vėliau kaip nuo 2017 m. balandžio 3 d. palaikė ryšį su ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00070-15 vadovavusiu Kauno apygardos prokuratūros prokuroru. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą.

16.2.                      Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. VMI tik praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kai perėmė pinigus iš Kauno apygardos prokuratūros, ir neatsiradus šių pinigų savininkui, sąžiningam įgijėjui ar teisėtam valdytojui, kreipėsi į teismą, prašydama lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn. Pareiškėja buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6- 00070-15 siekiant nustatyti lėšų kilmę, vadinasi, žinojo, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas, todėl, siekdama apginti savo teises, privalėjo sąžiningai ir tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, domėtis vykdomos bylos eiga.

16.3.                      Pareiškėja taip pat nepateikė argumentų, kurie pagrįstų, kad ji kaip nors yra susijusi su išnagrinėta civiline byla Nr. E2YT-14562-545, aiškiai ir konkrečiai neįvardijo, kokio galutinio bylos rezultato siekiama, jei procesas būtų atnaujintas. Pareiškėja savo įtraukimą į civilinės bylos atnaujinimo procesą grindžia teisiniu santykiu, kuris nėra šios bylos teisminio nagrinėjimo dalykas.

17.       Atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą Kauno apygardos prokuratūra prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendime, išsamiai ir objektyviai įvertinęs pateiktus duomenis, padarė teisingą išvadą, kad ginčo lėšų savininkas nenustatytas, turtas neturi sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl jis gali būti pripažintas bešeimininkiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo lėšos priklausė būtent jai, taip pat nenurodė, kurias konkrečiai aplinkybes ji laiko naujai paaiškėjusiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą.

17.2.                      Kauno apygardos prokuratūrai baigus ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00070-15, kuris truko trejus metus, ir nenustačius ginčo lėšų savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, praėjo dar vieneri metai iki tos dienos, kai lėšas perėmusi VMI kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama ginčo lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybės nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą, šis įsiteisėjo pasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. M. T., būdamas ginčo lėšų savininkas, visą laikotarpį, kol vyko ikiteisminis tyrimas, taip pat civilinio proceso tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, objektyviai galėjo domėtis jam priklausančiu turtu. Nurodytas asmuo objektyvių duomenų, pagrindžiančių atliktos ūkinės operacijos teisėtumą, pagrįstumą, tolimesnį lėšų panaudojimą, nepateikė, nors pats nuo 2017 m. balandžio 4 d. rašė elektroninius laiškus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. M. T. privalėjo sąžiningai ir tinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, domėtis vykdomos bylos eiga. Dėl to teismai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą

18.       CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

20.       Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, o tik įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

22.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kita vertus, ši teismo pareiga negali būti aiškinama tokiu būdu, kad iš pareiškėjo jau antrajame proceso atnaujinimo etape būtų reikalaujama neginčytinai įrodyti, kad byloje, kurią prašomą atnaujinti, teismų priimti procesiniai sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti – dėl šios aplinkybės pagal CPK 370 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą turi būti sprendžiama trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

23.       Antrajame ir trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapuose nagrinėtinų klausimų apimtis ir pobūdis lemia, kad paprastai atnaujinus procesą šalims turi būti sudaryta galimybė tinkamai pasiruošti atnaujintos bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, pagal CPK nuostatas kitas teismo posėdis atnaujintos bylos procese gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai tiek šalys, tiek bylą nagrinėjantis teismas sutaria dėl to, jog papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas. Šio reikalavimo pažeidimas yra CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos pažeidimas, dėl kurio esmingumo spręstina atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, t. y. įvertinus, ar konkrečiu atveju dėl tokio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ar iš esmės apribotos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2011; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 26, 29 punktai).

24.       Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, lėšos, pervestos iš pareiškėjos banko sąskaitos į bendrovės „Status Berater Gmbh“ banko sąskaitą, buvo pripažintos bešeimininkėmis ir perduotos Lietuvos valstybės nuosavybėn. Bylą nagrinėję teismai atsisakė atnaujinti procesą, be kita ko, konstatavę, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Tokią išvadą teismai padarė atsižvelgdami į tai, kad, teismų vertinimu, pareiškėja neįrodė esanti ginčo lėšų savininkė ar teisėta valdytoja.

25.       Kasaciniame skunde pareiškėja, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, be kita ko, remiasi prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu. Pasak pareiškėjos, klausimas, ar ginčo lėšos nuosavybės teise priklausė pareiškėjai (ar buvo jos teisėtai valdomos), turėjo būti sprendžiamas ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

26.       Kaip jau minėta, antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismai turėjo įvertinti tik tai, ar yra procesinės prielaidos procesui byloje atnaujinti, atsižvelgdami į pareiškėjos nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).

27.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

28.       Kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).

29.       Apibendrinant nurodytą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese). 

30.       Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019, kuriuo ginčo lėšos pripažintos bešeimininkėmis, konstatuota, kad nei bendrovė „Status Berater Gmbh“, į kurios sąskaitą buvo pervestos ginčo lėšos, nei pareiškėja, iš kurios sąskaitos šios lėšos buvo pervestos, nėra šių lėšų savininkės ar teisėtos valdytojos. Tą patvirtina paties įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 turinys, kuriame aiškiai nurodyta, kad ginčo lėšų savininkas nenustatytas, bendrovė „Krimer Ltd“ (pareiškėja), pervesdama šias lėšas, atliko tik tarpininkės vaidmenį ir negali būti laikoma ginčo lėšų savininke. Akivaizdu, kad pasisakydamas dėl to, jog ginčo lėšos nepriklauso pareiškėjai (nėra jos teisėtai valdomos), teismas sprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų ir, kaip nustatyta byloje, tai darė neįtraukęs į bylą pareiškėjos, nesudaręs jai galimybės pasisakyti dėl ginčo lėšų valdymo teisėtumo bei atitinkamai pagrindo šias lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu. Taigi, priešingai nei sprendė bylą nagrinėję teismai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 yra nuspręsta ir dėl pareiškėjos teisių į ginčo lėšas, t. y. egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (šios nutarties 26 punktas).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į teisinį santykį, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesui šioje byloje atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo pakankama nustatyti, kad ginčo lėšos buvo pervestos iš neįtrauktos į bylą pareiškėjos banko sąskaitos, kadangi lėšų pripažinimas bešeimininkėmis šiuo atveju nebuvo teisiškai įmanomas teismui taip pat nepasisakant ir dėl pareiškėjos (ne)turimų teisių į jas. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėja iš tiesų yra ginčo lėšų savininkė ar teisėta valdytoja, t. y. ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 ginčo lėšas pripažinus bešeimininkėmis buvo pažeistos pareiškėjos turimos teisės į šias lėšas, turi būti sprendžiama nagrinėjant bylą atnaujintame procese, sudarius pareiškėjai galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis įrodinėjant savo teisių galimą pažeidimą, nes ši galimybė iš pareiškėjos buvo atimta neįtraukus jos į civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019 (šios nutarties 27 punktas). Teismams nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjos teisių į ginčo lėšas iš esmės nusprendus jau antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, buvo ne tik neteisingai išspręstas klausimas dėl pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bet ir iš esmės apribotos pareiškėjos procesinės teisės, pažeista jos teisė į teisminę gynybą ir tinkamą teismo procesą.

32.       Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kliūtis atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje yra ir tai, jog bendrovė „Status Berater GmbH“, į kurios sąskaitą buvo pervestos lėšos iš pareiškėjos sąskaitos, yra likviduota ir nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 ginčo lėšos, kurios, kaip įrodinėja pareiškėja, teisėtai priklauso jai ir turi būti jai grąžintos, yra perduotos Lietuvos valstybės nuosavybėn, šiuo sprendimu taip pat pripažinta, kad bendrovė „Status Berater GmbH“ nėra ginčo lėšų savininkė, taigi pareiškėjos reikalavimas šioje byloje yra nukreiptas ne į bendrovę „Status Berater GmbH“, o į Lietuvos valstybę. Pažymėtina, kad pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį byla atnaujintame procese nagrinėjama neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, atnaujinus bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013). Bendrovės „Status Berater GmbH“ likvidavimo faktas nesudaro jokių procesinių kliūčių teismui atnaujinus procesą įvertinti galimą ginčo lėšų teisėtą priklausymą pareiškėjai ir kartu šių lėšų pripažinimo bešeimininkėmis teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

33.       Viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).

34.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Tiek sprendžiant dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, tiek dėl pagrindo šį terminą atnaujinti, kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 28 punktas).

36.       Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas). Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir iš naujo jų nenustato, tačiau patikrina, ar, jas nustatant, nebuvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios civilinio proceso normos, taip pat ar nebuvo nukrypta nuo kasacinio teismo atitinkamu klausimu formuojamos praktikos (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

37.       Pareiškėja nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2020 m. gruodžio 11 d., kai jai atstovaujantis advokatas gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019, todėl, kreipdamasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2021 m. vasario 18 d., CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja pateikė savo dabartinio vadovo M. T. elektroninį susirašinėjimą su Kauno apygardos prokuratūros prokuroru T. Dorelaičiu, iš jo matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. M. T. kreipėsi į prokurorą informuodamas apie 2020 m. rugpjūčio 13 d. Tbilisio miesto teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2/32281-19 ir prašydamas informacijos apie tolimesnius veiksmus dėl sulaikytų lėšų. 2020 m. spalio 22 d. gautas prokuroro atsakymas, kad ginčo lėšos teismo sprendimu pervestos valstybei. Tos pačios dienos el. laišku M. T. paprašė prokuroro atsiųsti teismo sprendimą dėl lėšų perdavimo, 2020 m. spalio 28 d. iš prokuroro gautas atsakymas, kad teismo sprendimo jis neturi, dėl šio sprendimo M. T. pasiūlyta kreiptis į sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą, kartu nurodant teismo sprendimo priėmimo datą. Pareiškėja taip pat pateikė bendrovei atstovaujančio advokato I. Smirnovo 2020 m. lapkričio 6 d. el. laišką prokurorui T. Dorelaičiui, kuriuo prašoma detalesnių duomenų apie teismo procesą dėl lėšų pripažinimo bešeimininkėmis bei nurodoma, kad susisiekus su teismo archyvu vien pagal bendrovės pavadinimą teismo sprendimas nebuvo rastas, 2020 m. lapkričio 9 d. prokuroro atsakymą, kuriuo paaiškinama, kad prokuroras prašomos informacijos neturi, dėl jos pasiūlyta kreiptis į VMI arba antstolę R. Pauzienę, 2020 m. lapkričio 11 d. antstolės R. Pauzienės atsakymą į advokato I. Smirnovo el. laišką, kuriuo informuojama, kad vykdomoji byla dėl bendrovės „Krimer Ltd“ antstolės kontoroje nebuvo užvesta. Prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad advokatui I. Smirnovui pavyko surasti teismo sprendimą savarankiškai internete 2020 m. gruodžio 11 d.

38.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad ginčo lėšos dar 2015 m. spalio 30 d. buvo pervestos iš pareiškėjos sąskaitos į bendrovės „Status Berater Gmbh“ DNB banke Lietuvoje esančią sąskaitą, pareiškėjos atstovas M. T. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 metu, siekiant nustatyti ginčo lėšų kilmę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja, būdama, kaip ji teigia, teisėta ginčo lėšų savininkė, turėjo domėtis jai priklausančiu turtu, o vykdydama šią pareigą objektyviai turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje konkrečiai neįvardytas momentas, nuo kurio, teismo vertinimu, turi būti skaičiuojamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, tačiau iš teismo motyvų galima daryti išvadą, kad šiuo momentu pirmosios instancijos teismas pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 priėmimo datą.

39.       Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjai buvo žinoma apie ikiteisminį tyrimą, pareiškėjos vadovas M. T. nuo 2017 m. balandžio 3 d. palaikė ryšį su ikiteisminį tyrimą vedusiu prokuroru, todėl objektyviai turėjo visas galimybes sužinoti apie proceso eigą, taip pat apie arešto ginčo lėšoms panaikinimą, jų perdavimą saugoti VMI bei pastarosios inicijuotą civilinę bylą, kurioje pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad M. T. sužinojo ar objektyviai turėjo galimybes sužinoti apie pradėtą procesą dėl lėšų pripažinimo bešeimininkėmis vėliausiai tuomet, kai įsigaliojo Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas už akių, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d.

40.       Taigi, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios nagrinėjamu atveju sprendė remdamiesi objektyviuoju momentu, t. y. taikydami bonus pater familias standartą. Pareiškėjos pateikti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentas, iš esmės nebuvo vertinti, teismams nusprendus, kad pareiškėjai apie jos teisių galimą pažeidimą objektyviai turėjo būti žinoma anksčiau, nei nurodo pareiškėja (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 priėmimo dieną arba vėliausiai Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo už akių įsiteisėjimo dieną). Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad šios teismų išvados padarytos pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios taikytiną atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą kiekvienu atveju individualizuoti.

41.       Pareiškėjos turėjimą žinoti apie civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019 teismai, kaip minėta, susiejo išimtinai su jos žinojimu apie ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00070-15 ir bendro pobūdžio turto savininko pareiga domėtis jam priklausančio turto likimu. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00070-15 buvo nutrauktas Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarimu, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti BK 216 straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymių, tuo pačiu nutarimu nutarta ginčo lėšas pervesti į VMI depozitinę sąskaitą, paskiriant VMI ginčo lėšų saugotoja. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarime nėra jokios informacijos apie galimą VMI saugomų ginčo lėšų perdavimą valstybės nuosavybėn, byloje nenustatyta, kad tokia informacija būtų pareiškėjai suteikta ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismų išvada, pareiškėjos žinojimą apie ikiteisminį tyrimą susiejanti su jos žinojimu apie kitą savarankišką teisminį procesą (civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019), akivaizdžiai stokoja pagrįstumo. Papildomai pažymėtina, kad teismai nenustatė, ar, ir jei taip – kada, pareiškėja buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 pabaigą ir Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarimą.

42.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019 ir dėl šios priežasties nebuvo informuota apie ją bylą nagrinėjančio teismo. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėja po ikiteisminio tyrimo pabaigos būtų gavusi informaciją apie civilinės bylos Nr. e2YT-14562-545/2019 inicijavimą iš VMI. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, t. y. kad pareiškėja (užsienio bendrovė) jokia forma nebuvo informuota apie jos teisėms galintį turėti įtakos teismo procesą nei jį inicijavusios valstybės institucijos, nei teismo, teismų išvada, kad pareiškėjai apie jos teisių galimą pažeidimą objektyviai turėjo būti žinoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 priėmimo dieną, padaryta pritaikius pernelyg aukštą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Vien teismų akcentuota bendro pobūdžio turto savininko pareiga domėtis jam priklausančio turto likimu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina išvados, kad pareiškėja, veikdama apdairiai ir rūpestingai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, galėjo pagrįstai tikėtis, kad teisme bus (yra) sprendžiamas ginčo lėšų, laikinai sulaikytų nutraukimu pasibaigusio ikiteisminio tyrimo metu, perdavimo kito asmens (valstybės) nuosavybėn klausimas.

43.       Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, net ir konstatavus esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus. Kadangi prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios momentas šioje byloje nebuvo tinkamai nustatytas, teismų išvada dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo ir jo teisinių pasekmių taip pat negali būti pripažinta teisiškai pagrįsta.

44.       Minėta, kad sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas (šios nutarties 36 punktas). Šiai teisiškai reikšmingai aplinkybei nustatyti nagrinėjamoje byloje būtina tirti ir vertinti įrodymus, kurių bylą nagrinėję teismai iš esmės nevertino (šios nutarties 40 punktas), todėl nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 362 straipsnio 2 dalis).

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžios reikšminga yra tai, kada apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo ar objektyviai turėjo sužinoti pareiškėja, t. y. šiuo atveju bendrovė „Krimer Ltd“. Juridinio asmens valdymo organų pasikeitimas neturi įtakos CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimui, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga teismui sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, jei būtų nustatyta, kad termino eigos metu bendrovė neturėjo galimybių kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl netinkamų bendrovei atstovavusių asmenų veiksmų (neveikimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46.       Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo rengiama. Kasaciniam teismui perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas