Civilinė byla Nr. e2-19523-1153/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10826-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.26; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas,

sekretoriaujant Ingridai Valickienei, Ugnei Marijai Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Baltijos translogistika“ atstovui advokatui Simonui Janušaičiui, atsakovės Caro Speed Sp z.o.o. atstovui advokatui Bogdan Jermak (2025 m. rugsėjo 18 d. prieš paskutinį teismo posėdį gautas pranešimas dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo ir tolesnio bylos nagrinėjimo atstovui nedalyvaujant), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic transline“ atstovui Vilmantui Ramanauskui,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Cargorest“ nemokumo administratorei Jurgitai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltijos translogistika“ ieškinį atsakovei Caro Speed Sp. z o. o. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BUAB „Cargorest“, atstovaujama nemokumo administratorės Jurgitos Šileikienės, ir UAB „Baltic transline“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė UAB „Baltijos translogistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Caro Speed Sp. z o. o., prašydama priteisti iš atsakovo 64 200 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „Baltijos translogistika“ ir atsakovas Caro Speed Sp. z o. o. sudarė tarptautinio krovinių pervežimo sutartis: 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00689 (L01243), 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00690 (L01244), 2023 m. kovo 1 d. Nr. E00697 (L01245), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00711 (L01248), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00712 (L01249), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00713 (L01250), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00719 (L01251), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00720 (L01252), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00721 (L01253), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00724 (L01254), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00725 (L01255), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00706 (L01266), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00709 (L01267), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00710 (L01268), pagal kurias atsakovas įsipareigojo nuvežti iš Nyderlandų į Kazachstaną siuntėjo „Heineken“ alaus krovinį. Sutarčių įvykdymui atsakovas pasitelkė kitą vežėją – UAB „Cargorest“, su juo sudarydamas atskirą sutartį. Vėliausia alaus krovinio pristatymo gavėjui Kazachstane data buvo 2023 m. kovo 21 d. Atsakovas pagal sutartis ieškovui pateikė avansines sąskaitas, nurodant, kad pusė sumos turi būti sumokama avansu: Nr. PRO0003/02/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0001/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0002/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0010/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0008/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0009/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0012/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0013/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0014/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0016/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0015/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0007/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0006/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0005/03/2023 9 800 Eur sumai ir Nr. PRO0003/03/2023 9 900 Eur sumai, iš viso 138 300 Eur sumai. Ieškovas pagal sutartis atsakovui sumokėjo iš viso 64 200 Eur avansą. Atsakovas nepristatė nei vieno alaus krovinio į Kazachstaną, dalis jo galimai yra prarasta ir atsakovas apie jį nepateikia duomenų, kitą alaus krovinio dalį dėl atsakovo neveikimo ieškovo užsakovas UAB „Baltic transline“ perdavė vežti kitam vežėjui. Ieškovas 2023 m. kovo 31 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl sutarties neįvykdymo, 2023 m. gegužės 3 d. reikalavimą grąžinti sumokėtą 64 200 Eur avansą, tačiau atsakovas jo negrąžino, todėl ieškovas yra priverstas savo pažeistas teises ginti teisme.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog ieškovas ir atsakovas sudarė krovinio vežimo (gabenimo) sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo nuvežti krovinį iš Nyderlandų į Kazachstaną, o ieškovas sumokėti atsakovui krovinio vežimo mokestį (138 300 Eur). Sutartyse nurodytam kroviniui vežti atsakovas pasitelkė vežėją UAB „Cargorest“, kurį pasirinkti reikalavo ieškovas. Vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl krovinio vežimo atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pasamdyto vežėjo UAB „Cargorest“ veiksmų, nes pastarasis pradėjo teikti tikrovės neatitinkančią informaciją dėl krovinio buvimo vietos bei kitą su krovinio vežimu susijusią informaciją. Vežėjas UAB „Cargorest“ pradėjo nepagrįstai reikalauti sumokėti jam už gabenamą krovinį, nors nebuvo įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, t. y. krovinys nebuvo pristatytas iki iškrovimo. Be to, pastarasis atsisakė pateikti atsakovui duomenis apie krovinio buvimo vietą. Vežėjas UAB „Cargorest“ be atsakovo sutikimo buvo iškrovęs vežamą krovinį Lenkijoje, tačiau vėliau vėl pakrovė krovinį ir tęsė vežimą neinformuodamas atsakovo apie krovinio būvimo vietą. Dėl to atsakovas kreipėsi į Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijas, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai prarasto krovinio. Vežėjas UAB „Cargorest“ informavo atsakovą, kad buvo susisiekęs su ieškovu ir visos krovinio gabenimo sąlygos yra tiesiogiai aptariamos su ieškovu. Atsakovas, gavęs tokio pobūdžio informaciją iš UAB „Cargorest“, nedelsiant kreipėsi į ieškovą prašydamas nutraukti bendradarbiavimą su vežėju UAB „Cargorest“. Ieškovas, žinodamas apie susidariusią situaciją dėl vežėjo UAB „Cargorest“ nesąžiningumo ir nepatikimumo, vis tiek nurodė atsakovui toliau tęsti bendradarbiavimą su vežėju UAB „Cargorest“ bei sumokėti jam dalį sumos už krovinio vežimo išlaidas. Atsakovas, vykdydamas ieškovo nurodymus atsiskaityti su UAB „Cargorest“, dėl krovinio vežimo paslaugų pervedė vežėjui UAB „Cargorest“ 27 930 Eur už krovinio vežimą atliekant du mokėjimus. Toliau vežėjas UAB „Cargorest“ visiškai nutraukė informacijos teikimą apie krovinio vežimą bei informavo atsakovą, kad toliau bendradarbiaus tiesiogiai su ieškovu, kuris tokiam vežėjo UAB „Cargorest“ sprendimui neprieštaravo ir šio klausimo su atsakovu nederino. Pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus pagal krovinio vežimo sutartis pristatyti krovinį aptartomis sutartyse vežimo sąlygomis iš Nyderlandų į Kazachstaną, tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Krovinys atsakovo buvo pakrautas Nyderlanduose ir vežamas per Lenkiją link valstybės sienos su Baltarusija, tačiau dėl vežėjo UAB „Cargorest“ melagingos informacijos teikimo ir nesant kitų galimybių nustatyti tikros krovinio buvimo vietos, gavęs iš ieškovo nurodymą toliau tęsti bendradarbiavimą su vežėju UAB „Cargorest“ dėl krovinio vežimo, atsakovas faktiškai prarado galimybę valdyti krovinio vežimo procesą, jį tinkamai kontroliuoti. Atsakovas pagal raštišką ieškovo nurodymą sumokėjo vežėjui UAB „Cargorest“ dalį krovinio vežimo išlaidų. Ieškovo veiksmai, kaip kito vežėjo pasirinkimas sutarties vykdymo metu (UAB „Cargorest“), nebendradarbiavimas su atsakovu dėl vežamo krovinio, nesuteikimas atsakovui informacijos dėl krovinio vežimo, pristatymo, iškrovimo aplinkybių, sąlygojo sutarties sutartinių įsipareigojimų pažeidimą bei vežimo sutarties sąlygų vykdymą padarė neįmanomu ne dėl atsakovo kaltės. Tokiu būdu visa atsakomybė dėl krovinio vežimo išlaidų padengimo atitenka ieškovui, kuris atsakovui tinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl sutartyje sulygtų krovinių vežimo sąlygų vykdymo be jokio įspėjimo nutraukė su atsakovu bendradarbiavimą neturint tam teisinio pagrindo ir todėl ieškovui tenka pilna finansinė atsakomybė.

4.       Ieškovas dubliku prašė jo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Teigia, jog prašomą priteisti sumą ieškovas atsakovui sumokėjo pagal avansines sąskaitas faktūras, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Tai reiškia, kad ieškovo atlikti ir prašomi priteisti mokėjimai buvo ne už atsakovo jau suteiktas paslaugas, bet už prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą ateityje. Atsakovas neneigia, kad pilnai neįvykdė sutarčių, kurių įvykdymui ieškovas sumokėjo prašomą priteisti avansą, t. y. nepristatė krovinių sutartais terminais į sutartą vietą, juos prarado, o sutartys yra pasibaigusios. Pažymėjo, kad atsakovas pats pasirinko vežėją UAB „Cargorest“, ieškovas niekaip neįtakojo šio atsakovo pasirinkimo, ieškovas neturėjo ir neturi jokių susitarimų su UAB „Cargorest“. Ieškovas nurodė, kad jis niekada nesprendė dėl to, kada ir kaip atsakovas turi atsiskaityti su savo kontrahentu UAB „Cargorest“, o tik skatino atsakovą imtis visų priemonių, kad būtų tinkamai įvykdytos sutartys. Tai, jog atsakovas galimai mokėjo UAB „Cargorest“ yra tik jo ir šios įmonės teisinis santykis, tai niekaip nesusiję su ieškovo avansiniais mokėjimais atsakovui. Tai, kad UAB „Cargorest“ galimai neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui, pastarasis turi teisinių pretenzijų UAB „Cargorest“, negali šalinti atsakovo atsakomybės ieškovo atžvilgiu ir atsakovui sukurti teisėtą pagrindą įgyti ieškovo sumokėtas lėšas. Sužinojus, kad atsakovas nevykdo sutarčių, ieškovas bei kiti vežimo santykių dalyviai (siuntėjas, gavėjas) pradėjo ieškoti dingusio krovinio, kai jis nebuvo laiku nepristatytas, todėl tuo tikslu ėmė bendrauti ir su UAB „Cargorest“. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, už kuriuos ieškovas jam sumokėjo avansą, sutartims esant pasibaigusioms, atsakovas neturi teisinio pagrindo disponuoti ieškovo sumokėtomis lėšomis ir jam atsiranda pareiga grąžinti šias lėšas ieškovui.

5.       Atsakovas tripliku prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nesuprantama yra ieškovo pozicija dėl krovinio gabenimo aplinkybių, t. y. ar ieškovas ginčiją faktą, kad atsakovas vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytas su ieškovu krovinio gabenimo sutartis pakrovė krovinį Nyderlanduose (krovinio pakrovimo vieta) ir gabeno krovinį į Kazachstaną (krovinio iškrovimo vieta), bei ar ginčija ieškovo ir atsakovo susitarimus dėl gabenamo krovinio apmokėjimo aplinkybių. Ieškovas sutiko su atsakovo išankstinėse sąskaitose faktūrose nurodytomis apmokėjimo sąlygomis, nes sumokėjo atsakovui 50 proc. nuo sutartos vežimo paslaugų sumos. Taigi, tokiais savo veiksmais, t. y. ieškovas apmokėdamas atsakovui 50 proc. krovinio gabenimo sumos po išankstinės sąskaitos faktūros gavimo, sutiko su sutarčių sąlygų pakeitimu dėl krovinio vežimo apmokėjimo. Atsakovas jokiuose procesiniuose dokumentuose netvirtina, kad prarado krovinį, o tik nurodė, kad pagal atsakovo turimą informaciją krovinio vežimą ieškovo pritarimu perėmė kitas vežėjas – UAB „Cargorest“. Tokie veiksmai, kuomet ieškovas pažeidžiant susitarimą su atsakovu, krovinio vežimo metu betarpiškai tęsia bendradarbiavimą su UAB „Cargorest“ ir apie tai neinformuoja atsakovo, negali būti laikomi sąžiningais. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas užmezgė be atsakovo pritarimo sutartinius santykius su atsakovo vežėju – UAB „Cargorest“. Teigia, kad ieškovas tvirtindamas, kad neturėjo ir neturi jokių susitarimų su UAB „Cargorest“ nepateikė teismui visų turimų dokumentų, taip pat susirašinėjimų su vežėju UAB „Cargorest“, nuslėpė nuo teismo turimą bylai reikšmingą informaciją, nors iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškovu akivaizdžiai matyti, kad ieškovas derino tam tikrus krovinio vežimo susitarimus su šiuo vežėju, o ne su atsakovu. Taip pat ieškovo atstovas tiesiogiai nurodė atsakovui atsiskaityti su vežėju UAB „Cargorest“ dėl gabenamo krovinio nežiūrint į atsakovo teikiamus argumentus dėl vežėjo UAB „Cargorest“ nesąžiningumo bei pagrįstų abejonių dėl krovinio buvimo vietos. Esant tokiems ieškovo nurodymams, atsakovas 2023 m. kovo 16 d. sumokėjo UAB „Cargorest“ 27 930 Eur už krovinio vežimą. Pažymėjo, kad atsakovas pakrovė bei pradėjo vykdyti krovinio vežimą, kurio neužbaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. trečiųjų asmenų netinkamo savo pareigų pagal prisiimtus įsipareigojimus vykdymo bei ieškovo nesąžiningų veiksmų, kuomet nenutraukus pagrindinės sutarties ieškovas, neinformuodamas atsakovo, pradėjo betarpiškai bendradarbiauti su kitu vežėju – UAB „Cargorest“, ir netgi pateikė atsakovui nurodymą sumokėti vežėjui UAB „Cargorest“ avansinį mokėjimą, kas prieštarauja pagrindinės sutarties sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo sutartoms sąlygoms. Atsakovas tinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus prieš ieškovą dėl krovinio gabenimo – pakrovė krovinį Nyderlanduose ir atliko krovinio gabenimą nuo Nyderlandų iki Lenkijos (dėl to sumokėjo vežėjui UAB „Cargorest“ pagal ieškovo nurodymą nustatyto dydžio mokestį), vėliau pasireiškė nesąžiningi vežėjo UAB „Cargorest“ veiksmai – informacijos apie krovinio buvimo vietą nesuteikimą arba klaidinančios informacijos pateikimas ir ieškovo veiksmai – nepagrįstas bendradarbiavimo su atsakovu dėl gabenamo krovinio nutraukimas, todėl ieškovo reikalavimai atmestini.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1095-909/2024 ieškinį tenkino. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-901-794/2025 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

7.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui iš naujo ieškovas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl apygardos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių. Paaiškino, kad ieškovas buvo tik tarpinis vežėjas (ekspeditorius), todėl neturi tiesioginio santykio su pirminiu krovinio siuntėjo ar galutiniu gavėju, dėl to nežino tolesnio krovinio likimo. Nurodo, kad UAB „Baltic Transline“ draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, jog bendra krovinių vertė 294 932,40 Eur. Krovinys nebuvo pristatytas. Dėl įvykio buvo išmokėta 59 189,60 Eur (61 689,60 Eur (nuostolis) atėmus 2 500 Eur išskaitą) draudimo išmoka. Dėl šio įvykio atsakomybė kyla UAB „Baltijos translogistika“. Ieškovas nežino kodėl likusi krovinio dalis nebuvo išmokėta (galbūt vyksta ginčai, gal dalis krovinio buvo rasta ar kt. aplinkybės). Nurodo, kad ieškovo ieškinys nėra grindžiamas nuostolių atsiradimu dėl krovinio praradimo, o tik vežimo sutarčių neįvykdymu dėl krovinio nepristatymo, todėl nėra skirtumo ar krovinys galutiniam gavėjui buvo pristatytas kito pasitelkto vežėjo ar buvo prarastas, kadangi bet kuriuo atveju neįvykdžiusi vežimo sutarčių atsakovas negali praturtėti ieškovo sąskaita ir pasilikti jai avansu sumokėtas sumas. Ieškovas atmeta atsakovo teiginius, kad tolesnis etapas vyko tarp ieškovo ir UAB „Cargorest“, kadangi ieškovas niekada nesitarė ir nesudarė jokių sutarčių su minėta įmone dėl ginče minimo krovinio vežimo. Ieškovas atmeta atsakovo teiginius, kad jis krovinį pristatė į Maskvą, todėl įgijo teisę į ieškovo avansu sumokėtas sumas, kadangi šalys niekada nesitarė dėl krovinio pristatymo į Maskvą, o pati teigia, jog šie dokumentai suklastoti. Atsakovo pateiktuose važtaraščiuose nėra parašo, nėra patikimų duomenų, kad važtaraščiuose esanti informacija yra tikra. Atsakovas teigė visą bylos nagrinėjimą, kad krovinį atvežė tik iki Lenkijos ir kroviniu nebedisponavo nuo jo iškrovimo Lenkijos Respublikoje. Kaip ir kokiais tikslais krovinys atsirado Maskvoje (kas nėra patvirtinta) niekaip nesusiję su vežimo sutarčių vykdymu, o kitų asmenų galimai nusikalstamais veiksmais. Sutartys nebuvo įvykdytos ir tai pripažino atsakovas ir nepagrįstai kaltina ieškovą prisidėjus prie sutarčių neįvykdymo. Ieškovas niekaip neįtakojo atsakovo pasirinkimo sudaryti sutartis su UAB „Cargorest“, ieškovas nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų su atsakovu, jų laikėsi. Tuo tarpu atsakovas neįvykdė sutartis, kurios buvo susietos su rezultatu – krovinio pristatymo į Kazachstaną sutartu terminu, todėl negali reikalauti pasilikti avansu sumokėtų sumų ir nepagrįstai ketina praturtėti ieškovo sąskaita. Šalys niekada nesitarė dėl atskiro užmokesčio už krovinio pakrovimą, avansinėse sąskaitose nurodytas 50 proc. apmokėjimas po krovinio pakrovimo reiškia sąlyga dėl prievolės momento ir termino, t. y. kada turi būti sumokamas avansinis mokėjimas pagal sutartis. Atsakovas nėra išrašęs PVM sąskaitų faktūrų, o tik avansines, tai taip pat rodo, jog jis pripažįsta, kad neturi teisės į ieškovo avansu sumokėtas sumas. Ieškovas papildomai teikia UAB Cargorest el. laišką, siųstą ieškovui ir atsakovui, kurioje UAB „Cargorest“ kaltina atsakovą netinkamai vykdant jų sudarytas sutartis.

8.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui iš naujo atsakovas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus dėl apygardos teismo nurodytų aplinkybių. Paaiškino, kad ieškovas pasamdė atsakovą, o atsakovas pradėjo bendradarbiavimą dėl krovinio vežimo su įmone UAB „Cargorest“. UAB „Cargorest“ gavo avansinius mokėjimus, kai atsiuntė dokumentus, jog automobiliai pakrauti. Iš viso buvo atlikti 6 mokėjimai. Atsakovui apmokėjus UAB „Cargorest“ už pirmuosius pakrovimus, paaiškėjo, kad UAB „Cargorest“ klaidino atsakovą ir automobiliai vyko ne į pasienį, o krovinys buvo iškrautas Lenkijoje, atsakovui buvo siunčiama klaidinga informacija ir GPS, nesusijusi su gabenamu atsakovo kroviniu. Vyko nesutarimai, kadangi UAB „Cargorest“ atsisakė atsiųsti dokumentus, patvirtinančius krovinio buvimo vietą. UAB „Cargorest“ atsisakė atsiųsti dokumentus, patvirtinančius krovinio buvimo vietą. Apie bandymą sukčiauti buvo informuota policija. Apie situaciją buvo informuotas ieškovas, buvo siūloma pasitelkti kitą subrangovą, ieškovas atsisakė ir nurodė, jog reikia dirbti su UAB „Cargorest“. Po to gauta informacija, kad krovinys yra Lietuvoje. UAB „Cargorest“ atsisakė nurodyti krovinio saugojimo vietą ir išduoti krovinį. Tuomet su atsakovu susisiekė vežėjas (UAB „Cargorest“ subrangovas) ir pranešė apie tai, kad sunkvežimiai yra Maskvoje, atsiuntė CMR ir dokumentus kaip įrodymą. Dokumentai rodė, kad paskirties vieta buvo Maskva, o ne Kazachstanas, buvo suklastoti dokumentai. Tolesnis vežimo etapas vyko tiesiogiai tarp UAB „Baltijos translogistika“ ir UAB „Cargorest“. Ieškovo atlikti išankstiniai mokėjimai buvo priskirti už krovinio pakrovimą. Remiantis šiais dokumentais, atsakovas įvykdė šią sutarties dalį, patiriant papildomų išlaidų, susijusių su UAB „Cargorest“ sutarties pažeidimu. Ieškovas negali reikalauti grąžinti sumokėtų avansinių mokėjimų, nes pagal paskutinius susitarimus krovinys buvo pristatytas į Lietuvą ir Maskvą, t. y. buvo įvykdyta 50 proc.

9.       Trečiojo asmens, nepareikiančio savarankiškų reikalavimų, BUAB „Cargorest“ nemokumo administratorė pateikė teismui pranešimą (atsiliepimą), kuriame nurodė, jog jai nebuvo perduoti visi likviduojamos dėl bankroto UAB „Cargorest“ dokumentai. Patikrinus perduotus dokumentus, nebuvo rasta sudarytų sutarčių dėl ginčo vežimo ir kitų su ginčo vežimais vykdymu susijusių dokumentų, kurių sudarymo šalys būtų UAB „Baltijos translogistika“, Caro Speed Sp. z o. O ir UAB „Cargorest“.

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltic transline“ atsiliepimo nepateikė (atstovas dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė bendrovės poziciją posėdžio metu).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

11.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai patvirtino, kad tikslinti ieškinį neketina, bet iš esmės sutinka su trečiojo asmens UAB „Baltic transline“ nurodytais faktais, kurių ieškovo atstovas anksčiau taip pat nežinojo, nežinojo apie sudarytą taikų susitarimą su UAB „Baltic transline“ (tuomet ieškovą atstovavo kitas advokatas) ir jam šios aplinkybės taipogi buvo siurprizinės aplinkybės. Papildomai paaiškino, kad kaip patvirtina bylos medžiaga ir paaiškino UAB „Baltic transline atstovas“ nei ieškovo, nei atsakovo darbuotojai nenuvežė ginčo krovinio į Kazachstaną, o tai padarė UAB „Baltic transline“ pasamdyti atskiri vežėjai po sutarties nutraukimo. Palaiko trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu paaiškintą poziciją dėl dingusių 6 krovinių ir 8 pristatytų krovinių. CMR važtaraščiuose dėl 8 krovinių pristatymo nėra jokių atspaudų, jog šiuos 8 krovinius galėjo pristatyti atsakovas. Atsakovas nusišalino nuo ginčo vežimo, su juo nutraukta sutartis, užsakytų vežimo paslaugų nesuteikė. Ieškovo atstovas toliau palaiko ieškinį ir nurodo, kad nežino, ar teismas šiuo atveju galėtų ex officio skaičiuoti kažkokį dalinį sutarties įvykdymą, atstumus ir laikosi pozicijos, kad šie ginčo avansiniai mokėjimai buvo už pilną rezultatą pagal šalių susitarimą. Jeigu vis dėlto teismas skaičiuotų dalinį vykdymą, tuomet reikėtų pabrėžti, jog buvo pristatyti tik 8 kroviniai, 6 kroviniai prarasti, bet iš esmės sutiko, jog teismas galimai galėtų taikyti ir sutartinę restituciją. Tuo pačiu atsakovas galėjo šioje byloje reikšti priešieškinį, kadangi teismas ne kartą siūlė atsakovo atstovui, tačiau atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovas (Lenkijos bendrovė) nenori teikti priešieškinio, neginčijo nei sutarties nutraukimo, nei neprašė (neįrodinėjo) jokio galimo dalinio įskaitymo. Kartu pažymi, kad yra ir daug įvairių atstumų kaip būtų galima apskaičiuoti. Kartu ieškovo atstovas sutinka, kad teismas ex officio šiuo atveju kvalifikuotų susiklosčiusią situaciją. Nurodo ir tai, kad pats atsakovas nėra pareiškęs jokių reikalavimų UAB „Cargorest“ bankroto byloje. Kartu atsakovas ginėsi byloje, jog neva ieškovas prisidėjo prie vežimų netinkamo įvykdymų, t. y. kad ieškovas neva įtakojo, davė nurodymus UAB „Cargorest“ ir panašiai, tačiau ieškovas su tuo nesutinka. Nagrinėjamu atveju, gavus byloje nemažai papildomų duomenų, paaiškėjo galutinai, jog pats atsakovas neįvykdė sutarties kaip buvo sutarta, buvo konfliktai tarp atsakovo ir jo pasitelkto vežėjo. Ar šiuo atveju gali būti vertinama, kad atsakovas gali gauti atlygį už dalinį vežimą, tai ieškovo atstovo vertinimu turi būti vertinama pagal sudarytas sutartis. Nėra ginčo, kad krovinius iki Lietuvos pristatė atsakovo pastangomis, bet sutartis buvo (numatė) atsiskaitymus už pilną įvykdymą, dalinio susitarimo nebuvo numatyta, nebuvo susitarta dėl atlygio už kilometražą (neva kiek norės nuveš, tiek bus sumokėta), o buvo susitarta dėl konkretaus rezultato, kurio atsakovas nepasiekė ir nesiekė, dalis krovinio pristatyta pagrinde ieškovo kliento pastangomis. Tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl dalinio apmokėjimo pagal taikos sutartį už dalinį rezultatą, yra konsensuso rezultatas, pasiekus kompromisą, sudarius taikos sutartį. Atsakovas negali gauti virš 60 000 Eur sumos, kai pats ieškovas gavo vos 13 600 Eur, tai prieštarauja ir verslo logikai. Tai rodo, kad nors buvo teisinis pagrindas gautų lėšų, bet jis išnyko vėliau, kai atsakovas neįvykdė sutarčių, sutartys nutrauktos. Teismas gali taikyti ir restituciją, niekas negali praturtėti nepagrįstai. Atsakovo atstovas taip pat negalėjo paaiškinti kodėl šie pinigai turėtų likti atsakovui, kai vos tik 1/5 vežimų dalies įvykdyta iš jų pusės. Pats atsakovo atstovas taip pat pripažino, kad sąskaitos už dalinį įvykdymą taipogi nebuvo išrašytos, kas taipogi patvirtina, jog nebuvo susitarta dėl dalinių atsiskaitymų. Sutartims esant nutrauktoms, atsakovui neįvykdžius sutarčių, neteikus priešieškinio, nėra jokio teisinio pagrindo toliau turėti šias pinigines lėšas, todėl prašoma ieškinį tenkinti pilnai.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai pažymėjo, kad nėra ginčo, jog buvo sudarytos ginčo sutartys tarp ieškovo ir atsakovo, buvo 14 krovinių, kurie turėjo būti nuvežti iš Olandijos į Kazachstaną. Tam, kad įvykdyti įsipareigojimus atsakovas sudarė sutartį su kitu vežėju UAB „Cargorest“ (kuris šiuo metu bankrutuoja). Atsakovas gavo ginčo pinigus iš ieškovo. Pažymi, kad šiuo atveju buvo suteiktos paslaugos, jog krovinys buvo pakrautas (pretenzijų dėl pakrovimo niekas neturi). Vilkikai išvyko iš pakrovimo vietos (Olandijos), siekė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Vežimo metu kilo nesutarimai tarp atsakovo ir jo pasamdyto vežėjo, atsakovas įtarė, jog pasamdytas vežėjas galėjo pasisavinti krovinį, buvo prašoma pateikti GPS koordinates. UAB „Cargorest“ delsė patekti šiuos duomenis ir apkaltino atsakovą, reikalavo atsiskaitymo. Apie situaciją buvo informuota ir UAB „Baltijos translogistika“, nežino, kas būtent informavo, atsakovas ar UAB „Cargorest“. Galiausiai į vežimą įsitraukė ir ieškovas. Vyko tam tikri susirašinėjimai. Nors atsakovas sutinka, kad jam primetamos aplinkybės, jog pasisamdė nepatikimą vežėją, tačiau atsakovo atstovas nesupranta kodėl turėjo toliau vykdyti susitarimus su UAB „Cargorest“, o UAB „Baltijos translogistika“ prisiėmė kaip mediatoriaus vaidmenį. UAB „Cargorest“ buvo pasislėpęs vežamą krovinį. Nurodo, kad galiausiai dalis krovinių buvo pristatyta, o dėl likusių krovinių likimo duomenų nėra, tačiau didžioji dalis krovinio pasiekė galutinį gavėją. Kartu pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog būtų kam nors padaryti nuostoliai, nei ieškovas prašo nuostolių, nei kiti asmenys. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovui buvo suteikiama vežimo paslauga ir buvo sutartas rezultatas – pristatyti krovinius į Kazachstaną. Buvo sutarti mokėjimai – 50 proc. po pakrovimo ir 50 proc. po pristatymo gavėjui. Avanso paskirtis buvo ta, kad užtikrinti patį vežimą. Iš gautų pinigų buvo mokama dar UAB „Cargorest“, kad šis padėtų įgyvendinti sutartį. Negali pasakyti kas padėjo įgyvendinti sutartį dėl dalies krovinių nuvežimo. Sutartys su UAB „Cargorest“ buvo nutrauktos. Kaip suprato, UAB „Baltic transline“ atlygino UAB „Cargorest“ sandėliavimo išlaidas, todėl vėliau UAB „Baltic transline“ perėmė krovinio vežimą savo žinion. Atsakovo atstovas mano, kad atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus ieškovui, dėl to gauti pinigai turi likti atsakovo žinioje. Atsakovas iš savo pusės padarė viską, kad ginčo kroviniai pasiektų gavėją. Jeigu krovinys ar jo dalys nepasiekė galutinio tikslo, tai jau nuo atsakovo nepriklausė, nebuvo jų kaltė. Nežino ieškovo kaltės šioje situacijoje, ieškovui tiesiog nereikėjo duoti jokių nurodymų. UAB „Cargorest“ buvo pasirinktas iš vežėjų sistemos, nurodžius vežimo sąlygas. Per tą sistemą atsiliepė UAB „Cargorest“ atstovas ir sutarta dėl vežimo. Pažymėjo, kad visas atsiskaitymas su UAB „Cargorest“ vyktų sklandžiai, jeigu būtų normaliai pateiktos krovinio koordinatės (patvirtina, kad dėl pakrovimo nebuvo ginčo, tačiau sukėlė įtarimų krovinio buvimo vieta ir UAB „Cargorest“ veiksmai). Kartu pažymėta, jog sutartyje nebuvo aptarta per kiek laiko po pakrovimo atsakovas turėjo atsiskaityti. Galiausiai atsakovas susipyko galutinai su UAB „Cargorest“ ir santykiai nutrūko. Nemano, kad sutartis su ieškovu buvo nutraukta, raštas gautas tik bylos nagrinėjimo metu, nežino kaip vertinti ieškovo raštus dėl sutarties nutraukimo, kadangi atsakovas stengėsi įgyvendinti sutartį, bet pripažįsta, gal sutartis ir nutraukta. Atsakovo atstovas pripažįsta, kad neginčijo ieškovo pranešimų dėl sutarčių nutraukimo. Atsakovo atstovo pozicija, kad negalėjimą toliau įvykdyti sutartį lėmė UAB „Cargorest“ veiksmai, o ieškovas prisidėjo prie to, kad davė leidimą perkrauti krovinį.

13.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Baltic transline“ atstovas paaiškino apie buvusius sutartinius santykius su UAB „Baltijos translogistika“ ir Kauno apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-25268-1164/2024 pagal ieškovės UAB „Baltijos translogistika“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic transline“ dėl skolos už suteiktas ginčo krovinių pervežimo paslaugas, kuris išspręstas taikiai. Paaiškino, kad žinojo, jog UAB „Baltijos translogistika“ pasitelkė atsakovą Caro Speed Sp z. o. o ginčo krovinio pervežimui. Buvo 14 užsakymų, pateikti 8 CMR, kad 8 krovinio pervežimai buvo pristatyti, o 6 kroviniai laikomi prarasti (oficialių dokumentų neturi, bet gauta per savo kanalus žinių, jog šio krovinio dalis atsidūrė Rusijoje ir laikomas dingusiu, nėra tiksliai žinoma šios dalies krovinio lokacija). Galutiniai pervežimai buvo atlikti kitų vežėjų, o su UAB „Baltijos translogistika“ buvo atsiskaityta tik už dalinius pervežimus iš Nyderlandų į Lietuvą, sudarius nurodytą taikos sutartį, sutartis su jais buvo nutraukta po iškrovimo Lietuvoje. Draudikas už 6 prarastus krovinius sumokėjo 59 189,60 Eur (61 689,60 Eur nuostolis atėmus 2 500 Eur išskaitą) draudimo išmoką. Draudimo išmoka paskaičiuota 10 281,60 Eur už kiekvieną krovinį, kuris kainavo identišką sumą. Atskleidė, kad neturi konkrečios pozicijos dėl šios ginčo bylos, tačiau pažymi, jog su UAB „Baltijos translogistika“ išsprendė ginčą taikiai. Kartu pažymi, kad nors 8 krovinių pervežimai įvykdyti kitų vežėjų, bet jie kartu įvykdyti su vėlavimu. Kaip suprato trečiojo asmens atstovas iš šio ginčo, tai šiuo atveju buvo tiesiog padarytas UAB „Baltijos translogistika“ avansinis pervedimas atsakovui, o atsakovas pasisamdė kitą vežėją, faktinį vežėją, kuri neturėjo pakankamai resursų įgyvendinti tokį ginčo vežimą. Faktinis vežėjas reikalavo avanso, jo negavo iš Lenkijos įmonės (atsakovo), todėl stojo tų krovinių gabenimas. Pažymėjo, kad pats ginčo krovinių vežimas buvo tikras detektyvas, ilgą laiką buvo dingę visi kroviniai ir tik po kurio laiko dalis krovinių atsirado bei buvo nugabenti jau kito pasamdyto vežėjo, matyt visi vežėjai naudojosi sulaikymo teise ir sprendė tarpusavio ginčus. Sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir perimtas likusių 8 krovinių vežimas iš jų sandėliavimo vietos. Sužinojus apie dingusius krovinius, UAB „Baltic transline“ iš karto informavo ir pareiškė pretenziją UAB „Baltijos translogistika“, kiek žinoma, buvo ikiteisminis tyrimas, bet iš visos iš šios sudėtingos grandinės ir atsiskaitymų būtų paprasčiau, jeigu atsiskaitymai būtų po užsakymo įvykdymo. UAB „Baltic transline“ ir UAB „Baltijos translogistika“ sutartyje buvo sutarta, kad mokėjimai vykdomi po užsakymų įvykdymo, o ginčo byloje susitarta su avansais. Gavus avansą, nebevykdė tinkamai to užsakymo ir galiausiai visi pastrigo ant sutartinių santykių, o vykdančių užsakymą nebebuvo. Kiek pamena, buvo vos ne kriminaliai skambučiai jų įmonei (trečiajam asmeniui), nurodant, kad neva trečiojo asmens įmonė didelė, tai neva trečiasis asmuo galėtų sumokėti dėl tolesnių vežimų, bet nesutiko su tokiais reikalavimais. Tai UAB „Baltic transline“ nusprendė nutraukti sutartį ir pasitelkusi kitus vežėjus įvykdė iki galo 8 krovinių pervežimus. Kiti 6 kroviniai laikomi dingę. Mano, kad esminis momentas šiuo atveju – kiek ieškovo pasitelkta Lenkijos įmonė proporcingai buvo įvykdžiusi šį užsakymą pagal gautą avansą. Buvo 14 užsakymų, reikėtų visą šių užsakymų vertę sudėti, turėti bendrą krovinių sumą, tuomet sudėti visus kilometrus kiek dalinai įvykdė ir turėti atstumus kiek faktiškai turėjo vežti. Tuomet ir atlyginti, toks sprendimas matyt būtų teisingas šiuo atveju šioje sudėtingoje situacijoje. Jeigu įvykdė panašiai apie 20 procentų vežimo, tai ir išvesti panašią proporciją. Matyt ši suma bus mažesnė nei UAB „Baltic transline“ sumokėjo UAB „Baltijos translogistika“, todėl faktiškai taip ir galėtų būti išspręstas ginčas, tačiau kartu reikia peržvelgti ginčo sutarties sąlygas, gal užsakymuose buvo kokios nors griežtos tarpusavio sąlygos. Pažymi, kad iš ieškinio matyti, jog tiesiog UAB „Baltijos translogistika“ sumokėjo daugiau negu atsakovas įvykdė, todėl tikėtinai ieškinys turėtų būti tenkintas iš dalies, proporcingai įvykdytoms sutartims dalinai už įvykdytus dalinai 8 užsakymus. Pažymėjo, kad UAB „Baltic transline“ skaičiavo ir sudarant taikos sutartį, gal ne į metras į metrą atstumas apskaičiuotas, bet trečiasis asmuo matė prasmę geriau išspręsti ginčą taikiai negu jį plėtoti, buvo pasiektas konsensusas dėl priteistinų sumų, sumokėtos proporcingos sumos.

14.       Teismo posėdžio metu papildomai buvo apklaustas liudytoju BUAB „Cargorest“ buvęs vadovas ginčo aktualiu laikotarpiu A. A., kuris paaiškino, jog jam gerai žinomos abi ginčo šalys ir susiklosčiusi situacija. Paaiškino, kad anksčiau dirbo šioje bendrovėje, buvo UAB „Cargorest“ direktorius (nuo 2022 m. sausio mėn.) ginčo krovinių vežimo laikotarpiu, šiuo metu gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Bendrovė vykdė veiklą maždaug nuo 2022 metų, šiuo metu iškeltas bendrovei bankrotas. Bendrovė vykdė ekspedijavimo, vežimų veiklą į trečiąsias šalis kaip Kazachstanas. Bendrovė turėjo Lenkijos partnerius, su jų pagalba vykdė užsakymus. Pati bendrovė vykdė daug pervežimų, todėl visų detalių gerai nepamena. Šiuo atveju pas juos buvo užsakyta 14 mašinų, atsakovas užsakė vežimą iš Nyderlandų į Kazachstaną, krovinys – alkoholiniai gėrimai. Sutartas atlygis, kad 50 proc. mokama po pasikrovimo ir 50 proc. po iškrovimo. Buvo didelis užsakymas, buvo prašoma apmokėjimo. Pakrovus automobilius, buvo išrašytos sąskaitos ir išsiųstos klientui. Apmokėjimas buvo ignoruojamas, dėl to kilo nepasitikėjimas klientu (atsakovu). Atsakovas ignoravo apmokėjimus. Pats transportas buvo pakrautas skirtingomis dienomis. Iš jų buvo reikalaujama pateikti GPS koordinates, tačiau šalių sutartyje nebuvo tas aptarta, bet buvo geranoriškai pasidalinta koordinatėmis. Po to atsakovas kaltino jų bendrovę neva krovinys bus gabenamas traukiniais, dėl to neva atsisakoma mokėti, tačiau tai netiesa. Kilus konfliktui buvo reikalaujama apmokėjimo ir nurodyta, jog neapmokėjus, bus stabdomas krovinio užsakymo vykdymas. Dalis krovinio buvo iškrauta Vingės terminale Vilniuje, kita dalis krovinio užstrigo Maskvoje. Buvo net pradėtas ikiteisminis tyrimas, pats liudytojas taip pat teikė paaiškinimus policijos pareigūnams, kurie patikrino krovinį terminale ir nutraukė ikiteisminį tyrimą, nurodę, jog tai yra civilinis ginčas. Tuomet visiškai nebuvo rasta jokio kompromiso su Lenkijos įmone, kuri vienašališkai nutraukė užsakymus, nors tie kroviniai vis dar buvo jų žinioje. Bendrovė nežinojo ką daryti šioje situacijoje, todėl pagal CMR konvenciją kreipėsi į krovinio savininką (Heineken) ir krovinio savininkas nurodė, jog vežėjai išsispręstų konfliktą patys, tas pats ir su krovinio gavėju kol galiausiai vėliau perėmė krovinio dalį, likusį Vilniuje, UAB „Baltic transline“, kuris taipogi buvo informuotas apie situaciją. Taip pat bendrovė nurodė UAB „Baltic transline“ kur randasi likęs krovinys Maskvoje, Rusijoje. Kiek liudytojui žinoma, niekas to krovinio Rusijoje nebeperėmė vežti, kadangi buvo susidarę labai dideli kaštai už kiekvieną sandėliavimo dieną kol vyko konfliktas, krovinys buvo paliktas. Tolesnio krovinių likimo nežino. Su atsakovu suderino sutartį elektroniniu paštu. Nurodo, kad nežino dėl dokumentų neperdavimo bankroto administratorei, kadangi jis jau nebuvo direktoriumi, kai vyko bendrovės bankrotas, pats turi tam tikrus dokumentus ir galės visus pateikti teismui. Pačių detalių dėl apmokėjimų ir panašiai neatsimena. Buvo suderintos apmokėjimo sąlygos, bet čia ir kilo problemų su atsakovu. Bendrovė gavo apmokėjimą už pirmus keturis vilkikus, o už likusius vilkikus nebuvo atsiskaityta. Buvo numatyta, kad kroviniai pakraunami Olandijoje ir pristatomi į Kazachstaną, 14 vilkikų. Per 2 ar 3 dienas buvo pakrauti visi vilkikai. Važiuojant, kartu padedant Lenkijos partneriams, buvo bendraujama su atsakovu. Dalis vilkikų buvo sustoję Lietuvoje, kadangi UAB „Cargorest“ norėjo pasitelkti dar kitus vežėjus. Bendrovė gavo signalų dėl atsisakymo atsiskaityti. Kilus ginčui dėl apmokėjimo buvo nurodyta, kad atsisakius apmokėti, bus stabdomi vežimai. Taigi kilus ginčui, negavus apmokėjimo, tas ir buvo padaryta. Atsakovas prisigalvojo visokių nebūtų priežasčių dėl ko neatsiskaito, todėl dalis krovinio buvo iškrauta Lenkijoje (Varšuvoje), pas partnerius sandėlyje, o dalis vilkikų buvo spėję jau nuvažiuoti į Rusiją. Krovinio dalis, kuri buvo Lenkijoje dėl brangių saugojimo kaštų buvo perkelti į Lietuvą, pirmiausia į Kauną, o po to į Vilnių, Vingės sandėlius, tuo tarpu kroviniai Rusijoje pastrigo. Po krovinio dingimo taip pat su bendrove susisiekė UAB „Baltijos translogistika“, bet su jais taip pat nerasta kompromiso dėl susidariusių aplinkybių, taip pat buvo kalbėta su UAB „Baltijos translogistika“ klientu UAB „Baltic transline“, kuri taipogi teiravosi dėl krovinio. UAB „Baltic transline“ sutiko padengti dalį kaštų dėl išlaidų saugojimo Lietuvoje, dėl to buvo leista jiems perimti visą krovinį. Krovinio dalis, kuri buvo Lietuvoje, buvo perduota UAB „Baltic transline“. Likusi krovinio dalis keliavo į Kazachstaną, bet buvo sustabdyta Maskvos muitinės sandėlyje ir ten iškrovė, apie tai bendrovė informavo atsakovą, UAB „Baltic transline“, taip pat siuntėją ir gavėją. Kadangi prekės buvo plombuotos, tai šis krovinys tik ir galėjo būti iškrautas oficialiame muitinės sandėlyje. Krovinys, buvęs Maskvoje, taip pat buvo perduotas UAB „Baltic transline“ žinion. Buvo skatinama greičiau spręsti šią situaciją, kadangi muitinės sandėliai yra labai brangus, bet taip ir nebuvo išspręsta, daugiau krovinio likimo nežino. Bendrovė informavo UAB „Baltic transline“, kad jų bendrovė nėra pajėgi įvykdyti šį krovinio pervežimą, todėl atsisakė nuo krovinio vežimo. Iš UAB „Baltic transline“ gavo patvirtinimą, kad krovinys Lietuvoje buvo paimtas ir toliau vykdė pervežimus jau jie ar jų pasitelkti vežėjai. Pažymėjo, kad kai susisiekė su jais UAB „Baltijos translogistika“, su jais jokių susitarimų nebuvo sudaryta. UAB „Baltijos translogistika“ teiravosi dėl krovinio likimo ir panašiai. UAB „Baltijos translogistika“ norėjo pati pasiimti krovinį iš Lietuvos, bet nesusitarta dėl išlaidų iš Olandijos iki Lietuvos, UAB „Baltijos translogistika“ šios išlaidos buvo per didelės, o pavyko susitarti su UAB „Baltic transline“ dėl išlaidų atlyginimo, sumokėjo apie iki 10 000 Eur sumą. UAB „Baltijos translogistika“ nereguliavo vežimo tarp atsakovo ir jų bendrovės. Po visų šių įvykių su bendrove buvo susisiekę draudimo atstovai, jiems buvo paaiškintos visos šios aplinkybės. Sutarčių su kitais juridiniais asmenimis neturėjo, tik su atsakovu. Iš atsakovo pretenzijų dėl nuostolių negavo, tik sutartys buvo nutrauktos, nutrauktos, kai dalis krovinio buvo Lenkijoje. Pirmiau bendrovė net galvojo, kad krovinio savininku yra atsakovas bei tik vėliau susisiekus su jais UAB „Baltijos translogistika“ ir UAB „Baltic transline“, sužinojo apie visą grandinę vežėjų. Krovinius iš Olandijos visąlaik veždavo į Kazachstaną per Rusiją, Baltarusiją. Neatsimena dėl nuotraukų siuntimo atsakovui. Kiek žino, kad dalis krovinio, kuris buvo Lietuvoje, galiausiai pasiekė Kazachstaną. Nurodo, kad važiuojant į Kazachstaną iš Lietuvos visąlaik važiuojama pro Baltarusiją, o kad patekti į Kazachstaną, būtina pravažiuoti Rusiją. Liudytojas suprato taip šio vežimo grandinę – klientas Heineken pasamdė UAB „Baltic transline“, šis pasamdė UAB „Baltijos translogistika“, ši pasamdė Caro Speed Sp. z o. o., o ši pasamdė UAB „Cargorest“. Nei UAB „Baltijos translogistika“, nei UAB „Baltic transline“ neįtakojo, kad teisiniai santykiai tarp Caro Speed Sp. z o. o. ir UAB „Cargorest“ nutrūko. Vertina, kad jų vykdymas buvo iki nutraukimo tiek, jog dalis krovinio tuo metu buvo Lenkijoje, t. y. nuvežta iš Olandijos į Lenkiją, o kita dalis krovinio keliavo į Kazachstaną, bet buvo iškrauta Rusijoje, tačiau visi kroviniai judėjo nevienodai, gerai neatsimena.

15.       Trečiojo asmens BUAB „Cargorest“ nemokumo administratorė teismo posėdyje nedalyvavo.

k o n s t a t u o j a: 

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies

16.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltijos translogistika“ ir atsakovė Caro Speed Sp. z o. o. sudarė tarptautinio krovinių pervežimo sutartis: 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00689 (L01243), 2023 m. vasario 28 d. Nr. E00690 (L01244), 2023 m. kovo 1 d. Nr. E00697 (L01245), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00711 (L01248), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00712 (L01249), 2023 m. kovo 2 d. Nr. E00713 (L01250), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00719 (L01251), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00720 (L01252), 2023 m. kovo 3 d. Nr. E00721 (L01253), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00724 (L01254), 2023 m. kovo 6 d. Nr. E00725 (L01255), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00706 (L01266), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00709 (L01267), 2023 m. kovo 31 d. Nr. E00710 (L01268). Pagal sutartis atsakovas įsipareigojo ieškovui iš Nyderlandų į Kazachstaną nuvežti siuntėjo „Heineken“ alaus krovinį.

17.       Atsakovas pagal sutartis ieškovui pateikė avansines sąskaitas: Nr. PRO0003/02/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0001/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0002/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0010/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0008/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0009/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0012/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0013/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0014/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0016/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0015/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0007/03/2023 9 900 Eur sumai, Nr. PRO0006/03/2023 9 800 Eur sumai, Nr. PRO0005/03/2023 9 800 Eur sumai ir Nr. PRO0003/03/2023 9 900 Eur sumai, iš viso 138 300 Eur sumai.

18.       Ieškovas 2023 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 sumokėjo atsakovui 14 800 Eur, mokėjimo paskirtis – 50 išankstinių apmokėjimų už transporto paslaugas, sąskaita faktūra PRO0002/02/2023, PRO0003/02/2023, PRO0001/03/2023; 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 sumokėjo atsakovui 4 900 Eur, mokėjimo paskirtis – ZL0255/02/2023/sped; 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 20 sumokėjo atsakovui 4 950 Eur, mokėjimo paskirtis – ZL0258/02/2023/sped; 2023 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 21 sumokėjo atsakovui 4 900 Eur, mokėjimo paskirtis – ZL0256/02/2023/sped; 2023 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28 sumokėjo atsakovui 9 900 Eur, mokėjimo paskirtis – PRO0009/03/2023 (4950), PRO0008/03/2023 (4950); 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 38 sumokėjo atsakovui 24 750 Eur, mokėjimo paskirtis – PRO0010/03/2023 (4950); PRO0012/03/2023 (4950); PRO0013/03/2023 (4950); PRO0015/03/2023 (4950); PRO0016/03/2023 (4950), iš viso sumokėjo 64 200 Eur sumą.

19.       2023 m. liepos 5 d. konsoliduotoje ataskaitoje apie tarpusavio skolas 2023 m. birželio 30 d. nurodyta, kad atsakovo skola ieškovui sudaro 64 200 Eur.

20.       Nustatyta, kad vėliausia krovinio pristatymo gavėjui Kazachstane data buvo 2023 m. kovo 21 d. (sutartys Nr. E00724 (L01254) ir Nr. E00725 (L01255)).

21.       Ieškovas pateikė atsakovui 2023 m. kovo 31 d. preliminarią pretenziją, kurioje nurodė, kad vežėjo nurodytos transporto priemonės atvyko į pasikrovimo vietą, tačiau krovinys iki pretenzijos surašymo datos krovinio gavėjui nebuvo pristatytas. Nurodė, kad kiekvieno krovinio vertė yra 21 066,60 Eur. Pažymėjo, kad krovinys dingo jam esant vežėjo dispozicijoje, todėl vežėjas turi pareigą atlyginti ieškovui kilsiančius nuostolius.

22.       Ieškovas pateikė atsakovui 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovui sumokėjo 64 200 Eur avansinius mokėjimus. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovo klientas trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ 2023 m. gegužės 2 d. pateikė pretenziją dėl vežimo sutarčių nevykdymo, nurodęs, kad toliau organizuos krovinio vežimą savarankiškai ir ateityje reikš pretenzijas ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Pretenzijoje ieškovas pareikalavo iš atsakovo per 3 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti 64 200 Eur sumą. Atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad jis nėra atsakingas už žalą, padarytą vykdant pervežimus. Paaiškino, kad atsakovas sudarė sutartį su UAB „Cargorest“ dėl krovinio pervežimo, vežėjas nepateikė atsakovui teisingos informacijos, nepaisant draudimo susisiekė su ieškovu tiesiogiai. Nurodė, kad 2023 m. kovo 7 d. atsakovas gavo iš anksto PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Cargorest“ ir apmokėjo už pirmuosius 3 pervežimus. Vežėjas nevykdė savo įsipareigojimų ir pateikė melagingą informaciją, kuri ieškovui buvo žinoma. Nurodė, kad tai ieškovas reikalavo bendradarbiauti su UAB „Cargorest“, duodamas atsakovui nurodymus atlikti išankstinius mokėjimus pagal UAB „Cargorest“ prašymą. Pažymėjo, kad sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. kovo 21 d. Atsakovas informavo ieškovą, kad sutartis negali būti įvykdyta dėl UAB „Cargorest“ vykdomos veiklos.

23.       Vyškovo rajono prokuratūra 2023 m. balandžio 13 d. pranešimu dėl pradėto tyrimo byloje Nr. 4028-0.Ds.486.2023.Spc informavo atsakovą, kad prokuroro nutarimu nuo 2023 m. balandžio 4 d. pradėtas tyrimas dėl nuo 2023 m. kovo 22 d. iki pranešimo Branščyk vietovėje, Branščyk valsčiuje pasisavinto patikėto kilnojamojo turto „Heineken“ markės alaus, vežamo 14 sunkvežimiuose, bendra vertė apie 300 000 Eur, dėl to atsakovui buvo padaryta žala. Vyškovo rajono prokuratūra 2024 m. birželio 27 d. nutarimu dėl tyrimo sustabdymo sustabdė tyrimą, kadangi buvo kreiptasi į Lietuvą vykdyti Europos tyrimo orderį. Pateiktas taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2023 m. balandžio 17 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; byloje pateiktas 2023 m. spalio 26 d. UAB „Baltijos translogistika“ atsakymas į pretenziją UAB „Baltic transline“ dėl nuostolių atlyginimo. Teismui pateiktas išverstas liudytojo P. L. liudytojo apklausos policijoje protokolas Lenkijoje.

24.       Atsakovas sumokėjo UAB „Cargorest“ 2023 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymu 13 965 Eur, pavadinimas: FV EK028.230306; EK026.230306; EK027.230306 ZL 250; 253; 254/02; 2023 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu 13 965 Eur, pavadinimas: EK030.230306; EK029.230306; EK031.230306. Atsakovas už teikiamas vežimo paslaugas UAB „Cargorest“ mokėjimo nurodymais bendrai sumokėjo po 13 965 Eur, viso 27 930 Eur.

25.       Pateikta taip pat byloje medžiaga, kad atsakovo atstovė J. L. per Trans.eu platformą 2023 m. kovo 13 d. pranešė UAB „Cargorest“ atstovui A. D., kad pažeidžiami užsakymo 4 ir 5 paragrafai, nes nėra informacijos apie krovinio buvimo vietą, pateikiama neteisinga informacija apie krovinį vežančių automobilių duomenis ir jų buvimo vietą, nenurodomi GPS duomenis ir kitos susijusios informacijos. Byloje pateikti el. susirašinėjimai (išversti į valstybinę kalbą) tarp atsakovo ir UAB „Cargorest“ atstovu. 2023 m. kovo 8 d. susirašinėjimas, kuriuo UAB „Cargorest“ pažymėjo, kad gavo avansą tik 3 pakrovimų, klausia likimo kitų 9 sąskaitų, kurios buvo siųstos. 2025 m. kovo 15 d. buvo rašoma iš UAB „Cargorest“, jog negavo visų mokėjimų iš atsakovo, buvo prašoma kuo skubiau mokėjimo, tas pats 2023 m. kovo 16 d. el. susirašinėjime. 2023 m. kovo 29 d. el. susirašinėjime UAB „Cargorest“ atstovas nurodo, kad atmeta bet kokius atsakovo pareiškimus (kaltinimus) ir nurodo, kad jeigu būtų atsiskaityta, tai visi kroviniai būtų pasiekę gavėją. Pabrėžia, kad be avansinio mokėjimo UAB „Cargorest“ nebūtų apsiėmę šio vežimo, kartu nurodo, jog su atsakovu niekada anksčiau nedirbo, todėl negali pasitikėti. Pateikė 2023 m. balandžio 17 d. susirašinėjimą tarp UAB „Cargorest“ ir trečiojo asmens UAB „Baltic transline“, kuriame UAB „Cargorest“ nurodo apie derybas dėl krovinio, nurodyta, kad krovinys šiuo metu yra sandėlyje ir jo sandėliavimo kaštai didėja, nori pristatyti gavėjui Kazachstane, tačiau nuo tada, kai Lenkijos klientas nutraukė sutartis su jais, jie pažeidė atsiskaitymo sąlygas ir UAB „Cargorest“ nebegali pristatyti krovinio pagal sutartį, kadangi ji daugiau negalioja. Pateikti 2023 m. balandžio mėn. el. susirašinėjimai tarp UAB „Baltic transline“ ir UAB „Cargorest“ atstovų dėl krovinio perėmimo, 2023 m. balandžio 25 d. susirašinėjime minimas sudarytas susitarimas su UAB „Baltic transline“ dėl krovinių perėmimo. Pateiktos išvertos UAB „Cargorest“ ir Caro Speed Sp. z o. o. užsakymų sutartys ir duomenys, kad atsakovo ir UAB „Cargorest“ sutartys buvo anuliuotos (nutrauktos).

26.       Pateiktas 2023 m. rugsėjo 6 d. elektroninis krovinio siuntėjo atstovo susirašinėjimas su UAB „Baltic transline“ atstovais dėl dingusio ginčo krovinio. Buvo nurodyta, kad 6 kroviniai laikomi visiškai prarasti. Bendras nuostolis įvertintas 126 399,60 Eur. Šis nuostolis patirtas dėl UAB „Baltic transline“ ir (arba) jos subrangovų, už kuriuos UAB „Baltic transline“ yra atsakinga, priežiūros, saugojimo ir kontrolės metu. Nurodyta atsakyme, kad ERGO Insurance CE Lietuvos filialas yra UAB „Baltic transline“ CMR draudikas, kuris tirs šį atvejį, susisieks su siuntėjo atstovais ir priims sprendimą. Kartu paprašė paaiškinti, kaip apskaičiuota kiekvieno pristatymo vertė ir kokios išlaidos įtrauktos į šią sumą. Pagal komercinę sąskaitą faktūrą kiekvieno pristatymo vertė yra 10 281,60 Eur, o ne 21 066,60 Eur, todėl pagal skaičiavimus bendras nuostolis 61 689,60 Eur, o ne 126 399,60 Eur. Buvo nurodyta, kad jeigu UAB „Baltic transline“ nereikalaus transportavimo išlaidų, patvirtina reikalaujamą sumą – 61 689,60 Eur, tačiau, jeigu bus reikalaujama transporto išlaidų, reikalaus – 126 399,60 Eur. ERGO Insurance CE Lietuvos filialas 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kad nuostolis yra 61 689,60 Eur dėl prarasto krovinio ir draudimo išmoka sudaro 59 189,60 Eur, atėmus franšizę.

27.       Ieškovas 2024 m. liepos 24 d. pranešimu informavo atsakovą, kad su juo sudarytas sutartis ieškovas nutraukė nuo 2023 m. birželio 6 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo 2023 m. gegužės 5 d. pranešimo/pretenzijos pateikimo. Byloje atsakovo atstovas patvirtino, kad sutarties nutraukimo neginčijo ir šioje byloje priešieškinio neteiks.

28.       Bylos duomenimis ieškovas su atsakovu laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sudarė 14 krovinio vežimo sutarčių – užsakymų, kurių pagrindu atsakovas, sutartyse įvardintas „vežėju“, įsipareigojo sutartyse numatytomis sąlygomis nugabenti ieškovo, sutartyse įvardintu „užsakovu“, jam patikėtus krovinius į sutartyse nurodytą vietą (Kazachstanas) nustatytu terminu ir išduoti juos turinčiam teisę gauti gavėjui, o užsakovas įsipareigojo sumokėti pagal sutartas mokėjimo sąlygas. Iš atsakovo pateiktų išankstinių sąskaitų faktūrų matyti, jog jose nurodomos mokėjimo sąlygos: „50/50 (50 % po pakrovimo ir 50 % po iškrovimo)“. Tarp šalių nekilo ginčo dėl atsakovui sumokėto avanso dydžio, atsakovas pripažino, kad 64 200 Eur sumą, kaip avansą, iš ieškovo gavo už ginčo krovinio vežimą.

29.       Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė dažnai krovinių gabenimo praktikoje pasitaikanti situacija, kuomet krovinio vežimo sutartį su siuntėju (užsakovu) sudaręs vežėjas pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu vežėju, kuriam deleguoja krovinį.

30.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

31.       Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas pasitelkė kitą vežėją, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (šalių el. susirašinėjimai), t. y. ieškovo darbuotojas V. K. el. laišku 2023 m. kovo 16 d. 10.52 val. atsakovui rašė (prašė), kad 14 siuntų būtų užbaigtos, kaip numatyta sutartyse, prašė apmokėti UAB „Cargorest“ išankstines sąskaitas faktūras.

32.       2024 m. rugpjūčio 29 d. pretenziją ieškovei UAB „Baltijos translogistika“ dėl įvykio pareiškė draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kuris nurodė, jog buvo apdraudęs UAB „Baltic transline“ atsakomybę krovinių pervežimo įmonių atsakomybės draudimu. Draudikui yra žinoma, kad UAB „Baltic transline“ organizavo krovinio (alaus) pervežimą iš Nyderlandų į Kazachstaną. Tam tikslui UAB „Baltic transline“ susitarė su UAB „Baltijos translogistika“. UAB „Baltijos translogistika“, veikdama kaip ekspeditorius, su užsakovu UAB „Baltic transline“ sudarė krovinių pervežimo sutartis. Bendra krovinių vertė 294 932,40 Eur. Krovinys vežėjui nebuvo pristatytas. Dėl įvykio buvo išmokėta 59 189,60 Eur (61 689,60 Eur nuostolis atėmus 2 500 Eur išskaitą) draudimo išmoka. Dėl šio įvykio atsakomybė kyla UAB „Baltijos translogistika“, todėl prašoma atlyginti 59 189,60 Eur žalą (ieškovas patvirtino, kad žala neatlyginta, taip pat draudikas nesikreipė į teismą.

33.       Taip pat byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-25268-1164/2024 pagal ieškovės UAB „Baltijos translogistika“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic transline“ dėl skolos už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. UAB „Baltijos translogistika“ grindė ieškinį ir reikalavimus, jog 2023 m. kovo 9 d. buvo sudarytos vienkartinės krovinio pervežimo sutartys SKAN Nr. 101196001 (V2589169); Nr. 101197604 (V2592430); Nr. 101197522 (V2592436); Nr. 101197892 (V2593801); Nr. 101197893 (V2593797); Nr. 101197893 (V2593785); Nr. 101199216 (V2596694) ir Nr. 101199218 (V2596687). Sutarčių pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui alaus krovinio pervežimo kelių transporto paslaugas iš Nyderlandų į Kazachstaną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pagal kiekvieną iš jų po 11 600 Eur. Sutarčių vykdymo metu, dėl gabenimo procese dalyvavusių vežėjų ginčo dėl tarpusavio atsiskaitymo, kroviniai 2023 m. balandžio 17 d. buvo iškrauti tarpiniame VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA, UAB sandėlyje Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Po iškrovimo, atsakovas sutartis su ieškovu nutraukė ir tolesnį krovinių pervežimą į paskirties vietą, maršrutu Lietuva – Kazachstanas, vykdė savarankiškai ar pasitelkusi kitus vežėjus, tačiau už krovinių pervežimą nuo pakrovimo vietos iki tarpinio sandėlio, t. y. maršrutu Nyderlandai – Lietuva, su ieškovu taip ir neatsiskaitė. Už dalį suteiktų paslaugų, krovinius nugabenus maršrutu Nyderlandai – Lietuva, ieškovas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras BTL Nr. 005337; 0005339; 0005341; 0005342; 0005343; 0005344; 0005345; 0005346, bendrai 13 600 Eur, taip pat paskaičiuoti 990,08 Eur delspinigiai. 2024 m. spalio 7 d. byloje buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „Baltic transline“ įsipareigojo sumokėti UAB „Baltijos translogistika“ 13 600 Eur ir 600 Eur delspinigių, bendrai 14 200 Eur (nurodyta, kad šios sumos buvo sumokėtos).

34.       Byloje pateikti CMR važtaraščiai: 1) dėl krovinio Nr. 101199218 (V2596687), iš kurio matyti, jog krovinys buvo pristatytas iš VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA (krovinio pakrovimo data – 2023 m. balandžio 26 d.) sandėlio į Kazachstaną First Brewery LLP, vežėjas nurodytas IP „(duomenys neskelbtini)“, krovinio gavėjo antspaudas 2023 m. balandžio 28 d.; 2) dėl krovinio Nr. 101199216 (V2596694) dar kito vežėjo pristatytas į Kazachstaną iš to paties sandėlio 2023 m. gegužės 1 d.; 3) dėl krovinio Nr. 101197892 (V2593801) dar kitų vežėjų pristatytas į Kazachstaną iš to paties sandėlio; 4) dėl krovinio Nr. 101197893 (V2593785) dar kitų vežėjų pristatytas į Kazachstaną iš to paties sandėlio; 5) dėl krovinio Nr. 101197893 (V2593797) pakrautas vėliau 2023 m. gegužės 2 d. ir pristatytas kitų vežėjų; 6) dėl krovinio Nr. 101197604 (V2592430) dar kitų vežėjų pristatytas į Kazachstaną iš to paties sandėlio; 7) dėl krovinio Nr. 101197522 (V2592436) dar kitų vežėjų pristatytas į Kazachstaną iš to paties sandėlio; 8) dėl krovinio Nr. 101197513 (V2592445) dar kitų vežėjų pristatytas į Kazachstaną iš to paties sandėlio. Nė viename iš šių CMR važtaraščių nei ieškovas, nei atsakovas nenurodytas vėžėju, kuris pristatė krovinį siuntėjui.

35.       Taigi byloje nustatyta, kad krovinio siuntėjas Heineken užsakė pas trečiąjį asmenį UAB „Baltic transline“ krovinio (277 270 kg alaus skardinių) pervežimus kelių transportu iš Nyderlandų į Kazachstaną, gavėjui TOO First Brewery. Kroviniui vežti susidarė tokia grandinė: Heineken pasamdė trečiąjį asmenį UAB „Baltic transline“, ši bendrovė pasamdė ieškovę UAB „Baltijos translogistika“, ši bendrovė pasamdė atsakovę Caro Speed Sp. z. o. o., ši bendrovė pasamdė UAB „Cargorest“. Krovinio pervežimo metu grandinėje tarp Caro Speed Sp. z. o. o. ir UAB „Cargorest“ kilo nesutarimai dėl tarpusavio vidinio vežimo paslaugų (t. y. viena sutarties šalis kaltino GPS koordinačių neperdavimu ir kitų duomenų slėpimu (nepasitikėjimu), o kita neatsiskaitymu pagal sutartį (taip pat nepasitikėjimu)), ko pasėkoje šių juridinių asmenų tarpusavio santykiai nutrūko, buvo anuliuotos (nutrauktos) pradėtos vykdyti sutartis, sutriko ginčo krovinio vežimas. Byloje nustatyta, ginčo krovinio pervežimas buvo vykdomas 14 sąstatų, ir 8 iš jų kroviniai pasiekė galutinį gavėją Kazachstane (pavėluotais terminais, bet buvo priimti krovinių gavėjo, faktiškai šiuos krovinius pristatė jau trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ ir (ar) jo pasamdyti kiti atskiri skirtingi vežėjai, kai UAB „Baltic transline“ perėmė vežimus iš trečiojo asmens UAB „Cargorest“, šiai patvirtinus, kad pati nebegali toliau įvykdyti krovinio vežimo dėl kilusio ginčo su atsakovu. Atsakovas toliau nesiėmė veiksmų dėl savo paties parinkto vežėjo siekiant įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ieškovui ir pats krovinio neperėmė (nevežė). UAB „Cargorest“, kurią buvo pasamdžiusi Caro Speed Sp. z. o. o., buvo pakrovusi krovinius (dėl pakrovimo ginčo nebuvo) Olandijoje ir šiuos 8 krovinius davežė iki Lenkijos, kilus ginčui su jos klientu (atsakovu) buvo anuliuotos (nutrauktos) pradėtos vykdyti sutartis su Caro Speed Sp. z. o. o. (tikslios nutraukimo datos nė viena iš ginčo šalių, byloje dalyvaujančių asmenų ar liudytojai negalėjo nurodyti, išreikalauti (pateikti) duomenys taip pat nerodo, bet teismui pateiktos anuliuotos sutartys su vertimais, bet buvo nurodytos apytikslios datos, t. y. maždaug tuomet, kai vežėjas buvo pasiekęs Lenkiją ir kroviniai buvo pervežti į Lietuvą (kroviniai pagal bylos medžiagą VINGĖS TRANSSPHERE LOGISTIKA sandėlyje buvo iškrauti 2023 m. balandžio 17 d.). Taip pat tuo metu trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ dėl susiklosčiusių aplinkybių nutraukė sutartinius santykius su ieškove UAB „Baltijos translogistika“, t. y. nurodyta, po iškrovimo UAB „Baltic transline“ nutraukė santykius ir tolesnį krovinių pervežimą į paskirties vietą, maršrutu Lietuva–Kazachstanas, vykdė savarankiškai ar pasitelkusi kitus vežėjus, pati UAB „Baltic transline“ ėmėsi iniciatyvos susitarti su UAB „Cargorest“ (ieškovas prie šių susitarimų bylos duomenimis neprisidėjo, tokių duomenų nėra). Tarp UAB „Baltijos translogistika“ ir UAB „Baltic transline“ kilo nesutarimai dėl apmokėjimų už dalinį pervežimą nuo pakrovimo vietos iki tarpinio sandėlio, t. y. maršrutu Nyderlandai – Lietuva, šis ginčas buvo išspręstas taikiai Kauno apylinkės teisme 2024 m. spalio 7 d. patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-25268-1164/2024, UAB „Baltic transline“ sumokėjo UAB „Baltijos translogistika“ 13 600 Eur ir 600 Eur delspinigių pagal taikos sutartį, pasiekus ginčo šalims tarpusavio konsensusą šiai situacijai. Kaip paaiškino tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atstovai šie nusprendė būtent taip sureguliuoti taikiai situacijai, kartu siekiant išvengti papildomo bylinėjimosi. Kiti 6 ginčo sąstato kroviniai laikomi prarasti (nurodyta paskutinė galima krovinio vieta – Maskvos muitinės sandėliai, tačiau niekas iš vežėjų nebevykdė šio krovinio perėmimo, krovinio paieškos ir tolesnio pristatymo gavėjui). 2024 m. rugpjūčio 29 d. pretenziją ieškovei UAB „Baltijos translogistika“ dėl įvykio (prarasto krovinio dalies) pareiškė UAB „Baltic transline“ draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Draudikas nustatė, kad UAB „Baltic transline“ organizavo krovinio (alaus) pervežimą iš Nyderlandų į Kazachstaną. Tam tikslui UAB „Baltic transline“ susitarė su UAB „Baltijos translogistika“. UAB „Baltijos translogistika“, veikdama kaip ekspeditorius, su užsakovu UAB „Baltic transline“ sudarė krovinių pervežimo sutartis. Bendra krovinių vertė 294 932,40 Eur. Krovinys dalinai vežėjui nebuvo pristatytas. Dėl įvykio buvo išmokėta 59 189,60 Eur (61 689,60 Eur nuostolis atėmus 2 500 Eur išskaitą) draudimo išmoka. Dėl šio įvykio atsakomybė kyla UAB „Baltijos translogistika“, todėl prašoma atlyginti 59 189,60 Eur žalą (ieškovas patvirtino, kad žala neatlyginta, taip pat draudikas nesikreipė į teismą). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas nutraukė su atsakovu sudarytas tarpusavio sutartis nuo 2023 m. birželio 6 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo 2023 m. gegužės 5 d. pranešimo/pretenzijos pateikimo (atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuos pranešimus gavo, neginčijo sutarties nutraukimo, atsakovo atstovas negalėjo aiškiai pasakyti, ar laiko, jog ginčo sutartys su ieškovu nutrauktos, ar ne, tačiau patvirtino, jog ieškovo atliktų sutarčių nutraukimo neginčijo ir šioje byloje priešieškinio taip pat neteiks (nei dėl sutarčių nutraukimo, nei dėl tam tikrų sumų priteisimo – tai nurodė atsakovo atstovui klientas, kuris paaiškino, jog nenori teikti byloje priešieškinio). Tokiu būdu susidarė situacija, jog ieškovas prašo priteisti CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. y. kad be pagrindo įgytas lėšas (avansinius mokėjimus), grindžiant aplinkybėmis, jog nors avansiniai mokėjimai buvo atlikti sutarties pagrindu, bet šis išnyko pagrindas paskiau, kai atsakovas neįvykdė sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo, kurios yra nutrauktos. Kartu pabrėžė ir įrodinėjo byloje aplinkybes, kad šalių tarpusavio sutartis nenumatė dalinio atsiskaitymo, dalinio sutarties įvykdymo ir atsiskaitymo už dalį vežamo bet kur krovinio, taip pat atsakovas nereiškė byloje priešieškinio, dėl to jam turi būti sugrąžintos visos sumokėtos avansinės lėšos už neįvykdytą ir nutrauktą sutartį pagal šalių susitarimus. Nors kartu ieškovas pripažįsta, jog atsakovas iš dalies bandė vykdyti sutartį (pakrovė krovinį Olandijoje ir šis buvo pristatytas iki Lietuvos (dėl to pretenzijų nebuvo). Tačiau ieškovas teigia, kad atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui kaip numatyta sutartyse, sutartys buvo nutrauktos, dėl to ir ieškovas prarado sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Baltic transline“. Atsakovas nors grindė, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl UAB „Cargorest“ kaltės, bet kartu pažymėjo, jog ieškovas taipogi tam tikrais nurodymais dėl jo pasitelkto vežėjo prisidėjo prie sutarties negalimo įvykdymo, nurodė atsakovui vykdyti sutartį su UAB „Cargorest“.

36.       Ieškinys atsakovui pareikštas dėl piniginių lėšų grąžinimo, kurių gavimo pagrindas išnyko paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), ne dėl žalos ir (ar) nuostolių atlyginimo dėl šalis siejusio vežimo. Tai ne kartą pabrėžė ir akcentavo ieškovo atstovas teismo posėdžio metu.

37.       Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

38.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

39.       Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807-6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

40.       Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CK pateiktas krovinio vežimo sutarties apibrėžimas suponuoja, kad krovinio vežimo sutartis bus laikoma sudaryta, kai šalys susitars dėl esminių šios sutarties sąlygų, t. y. tai konsensualinė, o ne realinė sutartis. Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Šių sutarčių specifika lemia, kad krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-43/2022).

41.       Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

42.       Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012, 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346/2017).

43.       Kartu pažymėtina, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK 6.237–6.242 straipsniuose. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šio instituto taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

44.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

45.       Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021).

46.       Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

47.       Nagrinėjamu atveju iš esmės byloje nustatyta, kad ginčo šalis (ieškovą ir atsakovą) siejo sutartiniai santykiai, susiję su tarptautiniu krovinių vežimu, t. y. ginčas šioje byloje kilęs dėl sutartinių įsipareigojimų ir sumokėto avanso pagal šias sutartis grąžinimo neįvykdžius sutartis tarp vežėjų vidinių santykių. Nagrinėjamu atveju, vertinant bylos duomenis, spręstina, kad nėra nustatytos nepagrįsto praturtėjimo taikymo būtinosios sąlygos (apie tai bus detaliau nurodyta teismo sprendime) ir kartu pabrėžtina, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo, jeigu šioje ginčo situacijoje bus taikomos nacionalinės normos. Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kurios buvo nutrauktos. Pats ginčo krovinių vežimas pagal sutartis buvo pradėtas vykdyti, neįvykdytas taip pat kaip buvo susitarta sutartyse, sutartys buvo nutrauktos.

48.       Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022). Kaip kasacinis teismas taipogi išaiškino, kad ieškovui nutraukus sutartį, nesant reikalavimo, nėra pagrindo analizuoti atlikto sutarties nutraukimo teisėtumą. Teismas ne kartą procese atsakovui teikti byloje priešieškinį, tačiau atsakovo atstovas atsisakė, nurodydamas, kad jo klientas nenori teikti byloje priešieškinio, t. y. pačio atsakovo pasirinkimo teisė kaip gintis nuo jam pareikšto ieškinio, tačiau teismas teikė siūlymus atsakovui, matydamas faktines aplinkybes.

49.       Kadangi ginčas pirmiausia kilo iš tarptautinių pervežimų kelių transportu už atlygį, todėl turi būti pirmiausia išanalizuota ir nuspręsta, ar konkrečiai kilusiam ginčui taikytina CMR konvencija. Nacionalinės teisės (CK) normos taikomos tik subsidiariai, tiek, kiek atitinkamų santykių nereguliuoja CMR. Kartu jeigu tam tikra situacija nėra aiškiai numatyta CMR konvencijoje, tuomet gali būti taikomos kitos, pvz., nacionalinės teisės normos, tačiau tik tiek, kiek jos neprieštarauja CMR konvencijai.

50.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, jog ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Jeigu tam tikri santykiai nereglamentuojami, tuomet šalys gali dėl jų susitarti. Kartu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindiniai CMR konvencijos reguliuojami klausimai yra: krovinių vežimo sutarties sudarymas ir vykdymas; važtaraščio turinys; vežėjo atsakomybė; reklamacijų, pretenzijų ir ieškinių dėl tarptautinių pervežimų pareiškimo tvarka; ieškininė senatis; nurodymai, susiję su vežimais, kai veža keli vežėjai; sutarčių, prieštaraujančių konvencijai, negaliojimas. CMR konvencijoje nesureguliuoti klausimai spręstini pagal nacionalinius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Nr. 15 (CMR konvencija).

51.       Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju bendru sutarimu abi sutarties šalys numatė užsakymų sutartyse, kad visos problemos (ginčai) sprendžiami šalių susitarimu, o jei joms nepavyksta susitarti – teisme. Teismo procesas vyksta ir nesutarimai sprendžiami užsakovo registracijos vietoje (kitų sutarties sąlygų 1 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nagrinėjami vežėjų tarpusavio, t. y. vidiniai teisiniai santykiai, dėl sumokėto avansinio mokėjimo likimo netinkamai įvykdžius užsakymą, o ne su krovinio praradimu, sugadinimu ar vėlavimu jį pristatyti, kartu šalys sutartiniu teismingu nustatė, jog jų ginčą (kurio nepavyks išspręsti pačioms sutarties šalims) nagrinės užsakovo registracijos teismas, t. y. Vilniaus teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2024 yra išaiškinęs, kad CMR konvencija jokiu būdu neapima visų privatinės teisės klausimų, kylančių iš krovinių vežimo keliais sutarčių. Svarbiausi klausimai, kurių CMR konvencija nereguliuoja, yra vežimo kaina, teisė gauti iš vežėjo sutartyje pažadėtą paslaugą arba kompensaciją už sutarties pažeidimą, taip pat bet koks areštas ar sulaikymo teisė, kurią vežėjas gali turėti vežamo krovinio atžvilgiu; pozicija, kad CMR konvencija reglamentuoja tik vežėjo atsakomybės klausimus, susijusius su krovinio praradimu, sugadinimu, vėlavimą pristatyti krovinį.

52.       Nagrinėjamu atveju ieškiniu nereiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (kadangi vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų), šiuo atveju, kaip pripažino ieškovo atstovas, ieškovas nėra atlyginęs niekam dėl šio ginčo krovinio vežimo galimą žalą, nors dalis krovinio buvo prarasta, draudikas reiškė jam atitinkamas pretenzijas, bet į teismą nesikreipė. Dėl to CMR 37–39 straipsniai, kurie reglamentuoja materialinius ir procesinius vežėjų tarpusavio reikalavimų aspektus, netaikoma, kai vežėjas nėra atlyginęs nuostolių. Ieškovo atstovas tą patvirtino teisme, kad nėra atlyginęs žalos ir nereiškia reikalavimų atsakovui dėl nuostolių, o siekia susigrąžinti sumokėtą atsakovui avansą (avansinius mokėjimus) iš atsakovo už neįvykdytas tarpusavio sutartis, kurios šiuo metu nutrauktos, t. y. vidiniai vežėjų tarpusavio santykiai dėl kainos ir atsiskaitymo. Šiuo atveju būtent nagrinėjamas ginčas dėl avansinių mokėjimų nepatenka į CMR konvencijos taikymo sritį, nes ši konvencija nereglamentuoja klausimų, susijusių su tarpusavio vežėjų santykiais dėl avansinių mokėjimų grąžinimo neįvykdžius sutartinių tarpusavio įsipareigojimų. Kaip kasacinis teismas išskyrė CMR nereglamentuoja kainos/atsiskaitymo už paslaugą ar teisės reikalauti grąžinti neuždirbtą atlyginimą (t. y. šiuo atveju – avansinį mokėjimą, atlygį už vežimą) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-916/2024). Tačiau dalį klausimų (pvz., vertinant ar krovinys laikomas prarastu, ar krovinys laikomas pristatytu ir pan., kurie aktualūs šiam ginčui) CMR apima.

53.       Sprendžiant dėl taikytinos teisės, kai abi ginčo šalys neaptarė to sutartyse (aptartas tik teismas, kuris nagrinės ginčą, bet ne taikytina teisė). Tai aktualus Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I). 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad paslaugų teikimo sutarčiai taikoma paslaugų teikėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė. 5 straipsnyje (Vežimo sutartys) nustatyta, kad tiek, kiek prekių vežimo sutarčiai taikytina teisė nepasirinkta pagal 3 straipsnį, sutarčiai taikoma vežėjo įprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė, jei gavimo vieta arba pristatymo vieta, arba siuntėjo įprasta gyvenamoji vieta taip pat yra toje valstybėje. Jei šie reikalavimai neįvykdyti, taikoma šalių sutartos pristatymo vietos valstybės teisė. 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei iš visų bylos aplinkybių aišku, kad sutartis, nesant pasirinktos teisės, yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita valstybe nei nurodyta 1 ar 2 dalyse, turi būti taikoma tos kitos valstybės teisė. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas (Lietuvoje registruota įmonė), tiek atsakovas (Lenkijoje registruota įmonė) laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, o kartu atsakovas pasitelkė faktinį vežėją, kurio registruota buveinės vieta yra Lietuvoje, kaip ir ieškovo, taip pat pirmojo vežėjo (UAB „Baltic transline“), kurį pasamdė Heineken, registruota buveinė yra Lietuvoje. Pagal nustatytas ginčo aplinkybes dalys ginčo krovinio taip pat atsidūrė po santykių nutrūkimo Lietuvoje (nuo Lietuvos kiti vežėjai perėmė krovinius), o kita dalis krovinio prarasta. Taigi iš visų aplinkybių visumos, jas vertinant kartu pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šalims nepasirinkus taikytinos teisės, vertinama, kad ginčas glaudžiau susijęs su Lietuva, todėl taikoma būtent Lietuvos valstybės teisė (kurioje registruota ieškovo ir atsakovo pasirinkto faktinio vežėjo buveinės vieta).

54.       Šalių sutartyse nėra sutarta, kad sumokėtas avansas negrąžinamas, kai sutartis neįvykdoma, tik nurodyta, jog sumokama 50 proc. po pakrovimo ir 50 proc. po iškrovimo. Jeigu vežėjas iš dalies įvykdė sutartį (realiai suteikė paslaugų), gali būti grąžinama tik dalis, o tiekėjas išlaiko proporcingą atlygį už suteiktą dalį jeigu tam leidžia sutarties sąlygos, t. y. sutartyje numatytas atlygis už dalinį vykdymą (bendrieji CK restitucijos/atlygio principai). Iš ginčo šalių sutarčių nuostatų (jas vertinant pagal sutarčių aiškinimo taisykles) matyti, kad tarp ginčo šalių buvo sutartas gana aiškus susitarimas dėl rezultato, t. y. ginčo krovinių nuvežimo nuo Olandijos iki Kazachstano, nebuvo susitarimo dėl dalinių apmokėjimų, nuvežus pasamdytam vežėjui (ar jo pasitelktam) pasirinktai savo atstumą ir iškraunant kur nori. Nurodytas avansinis mokėjimas atliko mokėjimo funkciją už šalių sudarytų sutarčių vykdymą. Sutartyse taip pat numatyta (dėl mokėjimo sąlygų), jog mokama per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros ir CMR originalo su gavėjo parašu ir antspaudu gavimo dienos. Taigi faktiškai visi mokėjimai būtų užskaityti už sutarties įvykdymą, kai būtų gauti CMR originalai su gavėjo parašu ir antspaudu gavimo dienos. Šios sutarties sąlygos atsakovas neįgyvendino.

55.       Taigi CMR konvencija nereglamentuoja avansinius mokėjimus (išankstinio apmokėjimo) taisykles, todėl dėl avanso taikomos sutarties sąlygos ir nacionalinė teisė (šiuo atveju Lietuvos – CK). CMR konvencija vienodina vežėjo atsakomybę už krovinį ir kai kuriuos procesinius klausimus, bet ne reguliuoja atsiskaitymo mechaniką.

56.       Pirmiausia pažymėtina dėl ieškovo pasirinkto ieškinyje kvalifikavimo ginčo atveju. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Svarbu ir tai, kad ieškovas laiko, jog ginčo atveju šalių sutartis buvo nutraukta, buvo siųsti atsakovui pranešimai, o atsakovo atstovo pozicija šioje dalyje nebuvo nuosekli, vis keitėsi – atstovas tai nurodė teismui, kad nežino ar sutartis laikoma nutraukta; po to žino, kad nutraukta, bet klientas nenori ginčyti; po to nurodė, jog sutartis vis dar vykdoma, krovinys vis dar vežamas (bet negalėjo nurodyti nei vietų, nei kitų aplinkybių); tačiau faktiškai atsakovas pripažino, kad ginčo pranešimus (kuriuose minimi nutraukiami tarpusavio santykiai) iš ieškovo gavo. Kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje (dėl nepagrįsto praturtėjimo ir sutarties nutraukimo santykio, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2012; Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-542-480/2024 ir kt.) CK 6.237 straipsnio 2 dalis įpareigoja be teisinio pagrindo gautą turtą grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo gauta, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus. Taigi CK 6.237 straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, jei nėra nustatytų CK 6.241 straipsnyje išvardintų sąlygų. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita. Ieškovas sumokėjo avansą (avansinius mokėjimus) atsakovui pagal sutartis, taigi vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovui perduotas avansas negali būti išreikalautas taikant CK 6.237 straipsnį. Kasacinis teismas taipogi išaiškino, kad nors nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis), teismų praktikoje dėl panašumo į civilinių teisių gynimo būdą jis dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Šiame kontekste subsidiarumas reiškia tai, jog nepagrįstas praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Kai reikalavimai kyla iš sutartinių santykių, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad, nutraukus sutartį, jos šalių teisių apsauga užtikrinama taikant restituciją, reglamentuojamą CK 6.222 straipsnyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi šalių tarpusavio atsiskaitymų klausimai nutraukus jų sudarytą sutartį visų pirma turi būti sprendžiami pagal restitucijos taisykles, o ne taikant nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą. Tokį šių institutų tarpusavio santykį nulemia nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto prigimtis – šis institutas negali būti priemonė siekiant išvengti kitų teisės institutų (šiuo atveju – restitucijos nutraukus sutartį) taikymo. Taigi nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad iš esmės yra pagrindas remtis tokiais kasacinio teismo ir apygardos teismų išaiškinimais nagrinėjamu atveju, kadangi byloje nustatyta, jog šalis siejo vežimo sutartys ir jos buvo nutrauktos, nutraukimas nebuvo ginčijamas. Pats ieškovo atstovas iš esmės neatmetė galimybės, kad teismas gali taikyti būtent restituciją (kitaip kvalifikuodamas ginčą), teismas išaiškino abiem ginčo šalims, kad teismas gali kvalifikuoti santykį kitaip negu nurodo ieškovas ieškinyje, bet ieškovas ieškinio netikslino.

57.       Byloje kilo klausimų dėl sutarčių nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui nutraukus sutartį, nesant reikalavimo, nėra pagrindo analizuoti atlikto sutarties nutraukimo teisėtumą. Teismas ne kartą procese atsakovui teikti byloje priešieškinį, tačiau atsakovo atstovas atsisakė, nurodydamas, kad jo klientas nenori teikti byloje priešieškinio. Byloje pateikti 2023 m. gegužės 5 d. pranešimas/pretenzija, taip pat 2024 m. liepos 24 d. pranešimas, kuriuo atsakovas informuotas, kad su juo sudarytas sutartis ieškovas nutraukė nuo 2023 m. birželio 6 d., t. y. praėjus 30 dienų nuo 2023 m. gegužės 5 d. pranešimo/pretenzijos pateikimo. Teismas pažymi, kad sutiktina su ieškovo pozicija, kad 2023 m. gegužės 5 d. pranešimas (pretenzija) savo turiniu yra įspėjimas dėl sutarties nutraukimo, nes prašoma grąžinti sumokėta avansą, nurodyta, jog UAB „Baltijos translogistika“ toliau organizuos krovinio vežimą savarankiškai ir ateityje reikš pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo, prašoma per nustatytą terminą grąžinti krovinį, tai dar kartą patikslinta 2024 m. liepos 24 d. pranešime atsakovui. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai vertindami panašaus pobūdžio pranešimus dėl sutartinių santykių atsisakymo, sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-432/2021).

58.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalies nuostatas nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. CK 6.217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

59.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės, suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju– teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo daugiausia to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018).

60.       Nagrinėjamoje byloje iš esančių duomenų matyti, kad pagal ginčo sutartis atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui pervežti Heineken bendrovės krovinius iš Nyderlandų į Kazachstaną. Iš pretenzijų ir kitų raštų visumos matyti, kad ieškovas akcentavo atsakovui, jog šis nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, ginčo krovinys faktiškai kurį laiką buvo dingęs, per nustatytus terminus nepristatytas, esminės sutarties sąlygos nevykdomos, raginant vykdyti, toliau atsakovas akcentavo kilusį ginčą su savo pasirinktu vežėju trečiuoju asmeniu UAB „Cargorest“, kratėsi atsakomybės ir faktiškai sprendžiant ginčą aktyviai neveikė, nesiorientavo, jog buvo susitaręs su ieškovu dėl konkrečių sutartinių terminų. Kaip jau minėta, CMR konvencijos 3 straipsnis nustato, kad taikant šią konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Taigi tokio ginčo vežimo grandinėje būtent atsakovas buvo atsakingas už savo pasirinktą vežėją ir jo neveikimą. Pats ieškovas tinkamai vykdė įsipareigojimus iš savo pusės, buvo pervedęs atsakovui sutartą avansinį mokėjimą. Kaip minėta, iki sutartų terminų krovinys nebuvo pristatytas, o kilo ginčas tarp atsakovo Caro Speed Sp z.o.o. ir trečiojo asmens UAB „Cargorest“. Iš UAB „Cargorest“ vadovo pateiktų paaiškinimų ir kitų bylos duomenų matyti, jog UAB „Cargorest“ kaltino atsakovą neatsiskaitymu, buvo sulaikiusi dalį ginčo krovinio, o kita dalis ginčo krovinio neaiškiomis aplinkybėmis atsidūrė (bent jau taip nurodoma teismui, neteikiant oficialių dokumentų) Maskvos muitinės sandėlyje ir ten tiesiog paliktas. Tai buvo padaryta atsakovo pasitelkto vežėjo UAB „Cargorest“ sprendimu. Sutarties nutraukimo dieną nebuvo aišku ir nebuvo ieškovui garantijų iš atsakovo, kad sutartys galėjo būti toliau vykdomos ir koks papildomas terminas būtų reikalingas atsakovui, jog visas ginčo krovinys būtų pristatytas krovinio gavėjui, kartu išsprendus klausimus su jo paties pasitelktu vežėju, kadangi šis faktiškai buvo kartu sulaikęs dalį krovinio, kaltindamas atsakovą. Nenustatyta, kad tokios aplinkybės, jų visuma (terminų nesilaikymas, krovinio dingimai, sulaikymai ir pan.) galėtų būtų laikomos mažareikšmiais sutarčių pažeidimais. Atsakovas iš esmės buvo pažeidęs savo sutartis su ieškovu (kartu laikant, kad būtent pats atsakovas pirmiausia buvo atsakingas už savo pasirinktą vežėją). Atsakovo atstovas byloje teigė, kad ieškovas taip pat prisidėjo savo nurodymais prie neįmanomo sutarties įvykdymo, neva ieškovas pats turėjo galimai atskirus susitarimus su UAB „Cargorest“ ir veikė per aktyviai šiuo atveju (teikė nurodymus). Tačiau šias aplinkybes iš esmės paneigė byloje liudytoju apklaustas BUAB „Cargorest“ buvęs vadovas ginčo aktualiu laikotarpiu A. A., o taip pat pateikti byloje kiti papildomi dokumentai (atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas). Iš šių duomenų visumos matyti, kad esminis ginčas buvo tarp atsakovo ir trečiojo asmens, nesutarimai dėl tarpusavio vidinio vežimo paslaugų (t. y. viena sutarties šalis kaltino GPS koordinačių neperdavimu (nepasitikėjimu), o kita neatsiskaitymu pagal sutartį (taip pat nepasitikėjimu)), ko pasėkoje šių juridinių asmenų tarpusavio santykiai nutrūko, buvo anuliuotos (nutrauktos) pradėtos vykdyti sutartis, sutriko ginčo krovinio vežimas grandinėje, buvo taikomas krovinio sulaikymas, kita dalis krovinio aplamai dingo, nurodant, jog kita dalis tiesiog atsidūrė Rusijoje UAB „Cargorest“ sprendimu. Nutrūkus atsakovo ir trečiojo asmens santykiams, pats atsakovas nesiėmė perimti ir vežti ginčo krovinį pagal sutartinius įsipareigojimus ieškovui, ginčo krovinys (jo vežimas) buvo paliktas iš esmės likimo valiai (nesprendus krovinio likimo). Trečiasis asmuo UAB „Cargorest“ ieškojo sprendimų, kur padėti (palikti ar perduoti) krovinį, kuris vis dar buvo jo žinioje, po nutrūkusių santykių (konflikto) su atsakovu (bendravo tiek su Heineken, tiek su kitais grandinėje esančiais asmenimis). Kartu dėl šių aplinkybių UAB „Baltic transline“ nutraukė sutartį su ieškovu UAB „Baltijos translogistika“, taigi faktiškai atsakovo ir (ar) jo pasitelkto vežėjo veiksmai (neveikimas) lėmė, kad ir pats ieškovas prarado sutartinius santykius su klientu (UAB „Baltic transline“), negalėjo pats įvykdyti savo įsipareigojimų pagal savo sutartis. Faktiškai UAB „Cargorest“ buvęs vadovas teismo posėdžio metu paneigė, kad ieškovas (jo darbuotojai) kišosi į ginčo vežimą, santykius tarp UAB „Cargorest“ ir atsakovo, aiškiai patvirtino teismo posėdžio metu, kad ieškovo atstovai nereguliavo vežimo ir jokių susitarimų UAB „Cargorest“ su ieškovu nesudarė, nurodymų iš UAB „Baltijos translogistika“ nebuvo, o trečiasis asmuo UAB „Cargorest“ turėjo sutartinius santykius tik su atsakovu, būtent šie bandė spręsti tarpusavio konfliktą ir nesugebėjo, nutraukė tarpusavio ryšius, kaltindami vienas kitą. Pažymėjo, kad kai susisiekė su jais UAB „Baltijos translogistika“, su jais jokių susitarimų nebuvo sudaryta (šie domėjosi tik dingusio krovinio likimu). UAB „Baltijos translogistika“ teiravosi dėl krovinio likimo ir panašios informacijos, galimybės perimti vežimą, jeigu jau nutrūko atsakovo ir trečiojo santykiai bei vežimas nebevykdomas. UAB „Baltijos translogistika“ norėjo pati pasiimti vežti ginčo krovinį iš Lietuvos (kai ginčo krovinys buvo ten paliktas, o atsakovas ir trečiasis asmuo nebesikooperavo, nutraukė ryšius), bet nesusitarta dėl išlaidų iš Olandijos iki Lietuvos, UAB „Baltijos translogistika“ šios išlaidos buvo per didelės. Taip pat dėl krovinio pradėjo teirautis pirmasis grandinės vežėjas UAB „Baltic transline“. Trečiajam asmeniui UAB „Baltic transline“ pavyko susitarti su UAB „Cargorest“ dėl išlaidų atlyginimo, sumokėjo apie iki 10 000 Eur sumą ir šis pristatė dalį krovinio buvusio Lietuvoje (perėmė vežimą), kuris buvo paliktas Lietuvoje, o kita krovinio dalis, nurodyta, kad taip ir liko Rusijoje. Tai, kad UAB „Baltijos translogistika“ (kilus atsakovo ir trečiojo asmens rimtiems nesutarimams) taip pat prašė atsakovo užbaigti sutartis (ir juose prisiimtus įsipareigojmus) ar apmokėti (jeigu dėl to kilo ginčas), ar domėjosi krovinio likimu (kadangi pats ieškovas buvo atsakingas kitam klientui), teismo vertinimu, nėra kišimasis ar nurodymų davimas atsakovui (tai aiškiai matosi ir iš pasirinktų susirašinėjime formuluočių, jog nebuvo nurodymas, bet buvo tiesiog prašoma vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei spręsti šią situaciją, t. y. tai buvo teikiama prašymo forma), o faktiškai atsakovas savo tarpusavio vidinį konfliktą su savo pasitelktu vežėju ir tolesnį neveikimą (šių aplinkybių pasekmes) dar bandė permesti ieškovei UAB „Baltijos translogistika“ ar trečiajam asmeniui UAB „Baltic transline“ (tas buvo matyti iš el. susirašinėjimo, jog neva dabar jau jie atsakingi, nes tiesiogiai pradėjo bendrauti su UAB „Cargorest“), kurie priešingai nei atsakovas, pagal byloje nustatytas aplinkybes nenorėjo palikti šio ginčo krovinio likimo valiai (tuo metu dingusio viso, esant sulaikytam) ir siekė bent dalinai pristatyti gavėjui. Faktiškai nei UAB „Baltijos translogistika“, nei UAB „Baltic transline“ nebendravo tiesiogiai su UAB „Cargorest“ kol nekilo rimtų problemų (objektyvių aplinkybių, kad susipykus grandinės vežėjams, ginčo krovinio vežimas nevykdomas), vyko vežimas, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes faktiškai susidarė tokios aplinkybės, kai atsakovas Caro Speed Sp z.o.o. ir trečiasis asmuo UAB „Cargorest“ nebegalėjo išsispręsti tarpusavio ginčo ir ginčo krovinys paliktas likimo valiai UAB „Cargorest“ žinioje (šiam toliau nebevežant krovinio, jį sulaikius ar gabenant savo pasirinktais adresais). Tuo tarpu tiek UAB „Baltijos translogistika“, tiek UAB „Baltic transline“ grėsė atitinkamos pasekmės pagal savo prisiimtas sutartis savo klientams. Faktiškai pažymėtina ir tai, kad atsakovas Caro Speed Sp z.o.o., jeigu jam kilo įtarimų UAB „Cargorest“ finansine padėtimi ir (ar) kad bendrovė neprofesionalus vežėjas, tai atsakovas turėjo įsitikinti ir išsiaiškinti visas aplinkybes prieš patvirtinant visus jų transporto užsakymus (kadangi būtent atsakovas pasitelkė šį vežėja), o šiuo atveju visa ši situacija kilo jau pradėjus vežimą. CMR konvencijos 19 straipsnis numato, kad laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais. Vėliausia krovinio pristatymo gavėjui Kazachstane data buvo 2023 m. kovo 21 d., atsakovas šios aplinkybės byloje neįrodė, ieškovui sąskaitų faktūrų neišrašė, krovinio (kaip prisiėmė sutartimis) nepristatė, todėl pripažįstama, kad atsakovas vežimo paslaugų ieškovui pagal jų tarpusavio sutartis nesuteikė (t. y. nesuteikė sutartimis sutarto rezultato). Svarbus aspektas, kad ir atsakovas nereiškė byloje priešieškinio, neginčijo nei sutarties nutraukimo teisėtumo dėl nurodytų priežasčių, nei kitokio pobūdžio reikalavimų, neprašė priteisti nuostolių ar įskaitymo. Kaip jau ne kartą pažymėta, kasacinis teismas taipogi išaiškino, kad ieškovui nutraukus sutartį, nesant reikalavimo, nėra pagrindo analizuoti atlikto sutarties nutraukimo teisėtumą. Teismas ne kartą procese atsakovui siūlė teikti byloje priešieškinį (klausė kodėl neteikiamas priešieškinis), tačiau atsakovo atstovas atsisakė, nurodydamas, kad klientas nenori teikti byloje priešieškinio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad iš esmės matyti, jog atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui už ką buvo sumokėtas avansas, nurodytos aplinkybės iš esmės sudarė ieškovui pagrindą manyti, kad ši sutartis nebus vykdoma, o ieškovo lūkesčiai nebus patenkinti, todėl sutartis nutraukta ir nėra pagrindo (atsakovui neįrodinėjus ir nereiškus reikalavimo), jog šis nutraukimas būtų neteisėtas. CK 6.222 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavus. Atsakovo atstovas (teismo posėdžio metu klausiant kokiu pagrindu jam turėjo likti avansas) negalėjo aiškiai paaiškinti, tik paminėjo, jog pats atsakovas dėl susiklosčiusios situacijos patyrė išlaidų, bet šių išlaidų konkrečiais reikalavimais neįrodinėjo. Tai, kad atsakovas pasitelkė vežimui UAB „Cargorest“, tai buvo jo sprendimas, tarpusavio atsiskaitymą jie suderino tarpusavyje.

61.       Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (už kuriuos gavo avansinį mokėjimą), nepateikė ieškovui įvykdymui užtvirtinti CMR originalus su gavėjo parašu ir antspaudu gavimo dienos (kaip numatyta sutartyse), šalių sutartys buvo nutrauktos. 8 sąstato kroviniai buvo pristatyti gavėjui trečiojo asmens UAB „Baltic transline“ pasitelktų skirtingų vežėjų, o 6 sąstato kroviniai laikomi prarasti.

62.       Teismo procese atsakovo atstovas ne kartą akcentavo, jog nėra aiškus krovinių likimas, neva gal aplamai visi kroviniai buvo pristatyti (ar net buvo vieno teismo posėdžio metu nurodyta, kad aplamai trečiasis asmuo dar veža krovinį), bet pats atsakovas neteikė CMR originalus įrodyti įvykdymą. Byloje šiuos duomenis teismui pateikė trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“, šio atstovas paaiškino visas aplinkybes teismo posėdžio metu. Todėl byloje svarbu pažymėti, kas laikoma krovinio praradimu ar daliniu krovinio praradimu remiantis CMR nuostatomis.

63.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalinis krovinio praradimas bus tuo atveju, kai prarandama dalis krovinio (kiekybinis kriterijus), o kita jo dalis pristatoma. Atskirto dalies krovinio praradimo apibūdinimo Konvencijoje nėra. Todėl toks praradimas išreikštinas kartu su viso krovinio praradimu, nurodant, kad prarastas ne visas krovinys. Dalinis, kaip ir visas krovinio praradimas, nustatomas ne pagal viso krovinio apimtį, o pagal atitinkamą vežimo sutartį bei krovinio važtaraštį. Taigi jeigu krovinys yra padalijamas į dalis (vežamas keliomis transporto priemonėmis), tais atvejais, kai viena tokia dalis yra konkrečios sutarties ir (ar) konkretaus važtaraščio objektas, galima laikyti, kad prarastas konkretus krovinys nurodytas konkrečioje sutartyje ir (ar) konkrečiame važtaraštyje. Viso krovinio praradimas bus tada, kai nepristatoma jokia krovinio, kurį vežėjas priėmė vežti pagal sutartį, dalis. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar vežėjas gali nurodyti vietą, kur prarastas krovinys, jeigu jis yra žinomoje vietoje, bet nepasiekiamas, ar buvo fiziškai sunaikintas, ar pavogtas, pagrobtas arba pristatytas ne tam gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo senato nutarimas Nr.31 dėl CMR konvencijos taikymo). Praradimu gali būti laikomas ilgalaikis areštas ir panašiai, nes krovinys negali būti greitai atgautas. Jeigu yra vėluojama pristatyti krovinį per CMR 20 straipsnio 1 dalį nurodytą laiką, tai gali būti traktuojama kaip viso krovinio praradimas. Nagrinėjamu atveju taip pat UAB „Baltic transline“ draudimas nustatė (išmokėdamas draudimo išmoką) dalinio krovinio praradimą, dėl to reiškė pretenzijas ieškovui. Kartu teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad krovinio prararadimu laikomas krovinio ilgalaikis neatgavimas.  Taigi byloje nustatyta, kad dalis ginčo krovinio (6 sąstatai) buvo prarasti ir nepristatyti ginčo gavėjui (nurodytos tik galima krovinio vieta Rusijoje), o likusio 8 sąstato krovinio atsakovas ir jo pasitelktas vežėjas negalėjo įvykdyti per sutartus terminus, tai įvykdė trečiasis asmuo UAB „Baltic transline“ ir jo pasitelkti vežėjai, kurie krovinius per naujo pakrovė iš Lietuvos sandėlio ir nuvežė į Kazachstaną. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta taip pat, kad nelaikytini pristatymu į paskirties vietą tokie atvejai, kai vežėjas nepasiekė CMR važtaraštyje nurodytos vietos. Šiuo atveju atsakovas ir jo pasitelktas vežėjas nepasiekė CMR važtaraštyje nurodytos vietos ir atsakovas nepateikė ieškovui CMR originalus, t. y. atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ieškovui.

64.       Kartu pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Akcentuotina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas byloje buvo atstovaujami profesionalių teisininkų (advokatų), kuriems žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka. Tačiau atsakovas pasirinko neteikti byloje priešieškinio (pvz., dėl sutarties nutraukimo, dėl nuostolių priteisimo, įskaitymo ir (ar) panašiai), o galiausiai paskutinio teismo posėdžio metu atsakovas nutraukė teisinių paslaugų sutartį ir su advokatu, nusprendė nebedalyvauti procese, kitas atstovas jau nebedalyvavo iš anksto suderintame su atsakovu (jo atstovu) teismo posėdyje.

65.       Byloje nustatyta, kad ieškovas sumokėjo pagal ginčo sutartis atsakovui avansinį mokėjimą 64 200 Eur sumai. Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų už kuriuos buvo sumokėtas šis avansinis mokėjimas, nepristatė ginčo krovinių į sutartą vietą pagal sutarties sąlygas, sutartys buvo nutrauktos ir nutraukimas neginčijamas, savarankiškų reikalavimų atsakovas taip pat byloje nereiškė, neįrodinėjo pvz., galimų nuostolių, savo išlaidų (kuriuos įrodžius), būtų galima įskaityti į atliktus avansinius mokėjimus. Sutartys taip pat nenumatė dalinio vykdymo ar apmokėjimo už dalinį bet kokį vežimą (vežti bet kur ir po to skaičiuoti kilometrus), sutartys nenumatė atsiskaitymo už kilometrus (buvo sutarta už konkretų rezultatą), šias aplinkybes ieškovas įrodė procese, o atsakovo atstovas negalėjo pagrįsti kitokių susitarimų su ieškovu, neįrodinėjo dalinio užmokesčio, o labiau akcentavo, jog aplamai visas avansas turi likti atsakovui nepaisant sutarties neįvykdymo. Avansinis mokėjimas, taip kaip jis įtvirtintas sutartyje ir pagal pateiktus paaiškinimus, buvo išankstinis apmokėjimas už būsimą įvykdytą paslaugą, jam nesuteikta netesybų/užstato funkcija. Sutartyje nėra įtvirtinta, kad avansas nėra grąžinamas, jeigu nebuvo įvykdyta tas dėl ko jis buvo sumokėtas ir sutartiniai santykiai pasibaigė nutraukimu. Sutartyje nenumatyta, kad avansas skiriamas dengti atsakovo sutarties vykdymo išlaidoms (nors rezultatas nepasiektas) ir šis negrąžinamas. CK 6.222 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kadangi atsakovas gavo avansinį mokėjimą, o paslaugos galutinis sutartas rezultatas nepasiektas, užsakytos paslaugos ieškovui nesuteiktos, atsiranda pareiga avansą grąžinti, išskyrus tiek, kiek atsakovas įrodo teisėtą pagrindą jį pasilikti (pvz., proporcingai uždirbtą dalį arba aiškiai sutartas sąlygas dėl avanso negrąžinimo). Byloje neįrodyta, kad šalys buvo susitarusios dėl galimo dalinio vykdymo ir atsiskaitymo, taip pat nebuvo sutartyse sąlygų dėl avansinio negrąžinimo. Faktiškai byloje nustatytas ginčo nedingusio krovinio pakrovimas, atliktas Olandijoje, turėjo būti pakartotas kitų vežėjų Lietuvoje ir byloje neįrodyta, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl atsiskaitymo už nuvažiuotus kilometrus, nėra įrodyti byloje trumpesni finansine nauda atstumai (pvz., jau vežant dalį krovinio iš Lietuvos į Kazachstaną), atsakovas (jo atstovas) to byloje taip neįrodinėjo, o vežimų atstumų, vežimo kelių yra įvairiausių. Teismas negali tokio pobūdžio byloje (kurioje galioja rungimosi principais), pats daryti kažkokias prielaidas, pats ieškoti galimų kelių, atstumų ir pan., tai turėjo įrodinėti atsakovas, kartu įrodyti, jog buvo susitarimai ir dėl galimo dalinio sutarties įvykdymo, o ne dėl rezultato, kas byloje neįrodyta, atsakovas nepasinaudojo teise byloje reikšti priešieškinį. Atsakovas gali įskaityti tik teisiškai egzistuojančią ir apibrėžtą priešpriešinę prievolę (byloje neįrodyta, kad buvo uždirbta kainos dalis ir tai numatė ginčo šalių sutartys), taip pat atsakovas nereiškė byloje priešieškinio, nereiškė reikalavimų dėl nuostolių, kuriuos galėtų įskaityti, į šią sumą. Kaip minėta, sutarties nutraukimo teisėtumas taipogi nebuvo ginčijamas, faktiškai sutarties nutraukimas laikomas įvykęs teisėtai. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų reiškęs reikalavimus dėl įvykusių aplinkybių savo pasirinktam vežėjui UAB „Cargorest“, to nematyti ir viešoje bendrovės bankroto byloje, nors procese atsakovas būtent pirmiausia akcentavo savo pasitelkto vežėjo kaltę dėl šių aplinkybių. Kadangi ieškovas atsakovui atliko išankstinius apmokėjimus pagal jų pervežimo sutartis, o atsakovas neįrodė užsakyto pervežimo įvykdymo, užsakytų paslaugų įvykdymo, sutartims nutrūkus, atsakovas privalo grąžinti avansinį mokėjimą (byloje nustatyta, kad 6 sąstato kroviniai dingo, o kitus 8 krovinio sąstatus pristatė kiti vežėjai kito juridinio asmens užsakymu, t. y. ne šios bylos ieškovo, pakeičiančiosios sutarties nebuvo), pats ieškovas prarado sutartį dėl šių aplinkybių su savo klientu. Byloje įskaitymas galėjo būti tik įrodžius konkrečią uždirbtą dalį pagal konkrečią sutartį, kas byloje neįrodyta. Kartu pažymėta, kad UAB „Baltic transline“ ir UAB „Baltijos translogistika“ tarpusavio taikus susitarimas (kuris patvirtintas teismo) iš esmės pasiektas konsensuso būdu, šį taikų susitarimą sudarė tik abi sudarytos taikos šalys tarpusavyje (nesudarius taikos sutarties, galėjo būti ir atmesti ieškinio reikalavimai), šis taikus susitarimas neliečia šios bylos ieškovo ir atsakovo tarpusavio atskirų susitarimų, jie nebuvo taikos sutarties šalimis. Kaip minėta, kad CK 6.222 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje sutarties nutraukimo teisines pasekmes, nurodyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pagal sutartį buvo sumokėjęs atsakovui 64 200 Eur avansinį mokėjimą, sutartis su juo nutraukta ir atsakovas jos neįvykdė, nesuteikė užsakytų paslaugų, yra taikoma restitucija ir atsakovas privalo grąžinti ieškovui 64 200 Eur. Taigi, nors ieškinys tenkintas (taikant restituciją po sutarties nutraukimo) bet ne nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, tačiau faktiškai ieškovo reikalavimas priteisti nurodytą ieškinyje sumą yra tenkinamas, dėl to ieškinys laikomas patenkintu (taip vertino (išaiškino) ir kasacinis teismas, kai pakeitė kvalifikavimą tokiomis aplinkybėmis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2012, dėl to bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taip pat nekeičiamas, t. y. ieškovo naudai priteistina iš atsakovo 64 200 Eur tenkinus ieškinį.  

66.       Kartu pažymint, kad nuostolių atlyginimas (išlaidų priteisimas) ir restitucija yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Nutraukiant sutartį pagal konkrečios sutarties pobūdį, pareikštus reikalavimus ir aplinkybes išsprendžiami sutarties šalių atsakomybės ir rizikų paskirstymo klausimai. Restitucijos ir civilinės atsakomybės (nuostolių atlyginimo) institutai sutarties nutraukimo atveju gali būti taikomi ir kartu, nes jie reglamentuoja skirtingus sutarties nutraukimo teisinius padarinius. Restitucijos taikymas negali paneigti ar apriboti šalies, pažeidusios sutartį, civilinės atsakomybės. Ginčo šalims suteikta teisė nustatyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme objektą paaiškinama civiliniame procese galiojančiais rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 12, 13 straipsniai). Dėl tokių reikalavimų (kaip nuostoliai) turi būti suformuluojami reikalavimai ieškinyje (priešieškinyje) ir jie turi būti įrodyti. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovas reikalavimų dėl nuostolių nereiškė.

67.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

68.       Bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (64 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

70.       Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

71.       Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti dar nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme 3 503,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 188 Eur žyminis mokestis, 1 690,37 Eur atstovavimo išlaidos (825,22 Eur už ieškinio parengimą, 665,50 Eur už dubliko parengimą, 199,65 Eur už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme) ir 624,92 Eur vertimo išlaidos. Apeliacinėje instancijoje už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas patyrė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines advokato paslaugas. Nagrinėjant bylą antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė prašymus atlyginti dar papildomai 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (rašytinių paaiškinimų parengimas, nuomonės dėl prašymo išreikalauti įrodymus parengimas, dokumentų vertimas bei atstovavimas) ir 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines advokato paslaugas (atstovavimas teismo posėdžiuose). Bendrai ieškovas patyrė 6 298,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.

72.       Teismo vertinimu, nurodytos 6 298,39 Eur išlaidos yra pagrįstos, teismui pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Vertinant patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (galiojanti redakcija) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Teismas, vertindamas šiuo atveju ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pažymi, kad iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad ieškovas šiame ginčo procese buvo nuolat atstovaujamas advokato, kuris teikė ieškovui įvairias teisines paslaugas (nuo įvairių procesinių dokumentų rengimo iki atstovavimo teismo posėdžiuose), ieškovo atstovo parengti procesiniai dokumentai yra išsamūs, motyvuoti, atlikta teisės aktų ir teismų praktikos analizė, byla priskirta prie sudėtingų, nagrinėjama antrą kartą pirmosios instancijos teisme, šias išlaidas patvirtinantys įrodymai su detalizacijomis teismui pateikti, todėl, teismas vertina, kad ieškovo patirtos išlaidos už teisinę advokato pagalbą, yra pagrįstos, realios ir protingos, kaip ir kitos nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

73.       Tretieji asmens nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

74.       Teisme patirta 10,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 8 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

75.       Byloje atsakovas pagal teismo nurodymą į teismo specialiąją depozitinę sąskaitą 2024 m. spalio 28 d. buvo sumokėjęs 600 Eur užstatą, skirtą užtikrinti galimą liudytojų, kuriuos prašė apklausti atsakovas, išlaidų atlyginimą. Liudytojai teismo posėdyje buvo apklausti, tačiau išlaidų atlyginti neprašė. Taigi, atsakovo sumokėtas 600 Eur užstatas liko nepanaudotas, todėl sprendimui įsiteisėjus yra pagrindas šį užstatą atsakovui grąžinti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šį klausimą buvo išsprendęs 2024 m. gruodžio 20 d. teismo sprendimu, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo panaikinęs visą teismo sprendimą ir perdavęs bylą nagrinėti iš naujo, dėl to teismas per naujo išsprendžia ir šį klausimą.

76.       Kadangi atsakovą (Lenkijos Respublikos bendrovę) nebeatstovauja advokatas, perduoti priimtą teismo sprendimą išversti vertėjams į lenkų kalbą, išvertus – išsiųsti atsakovui į Lenkijos Respubliką buveinės adresu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „Baltijos translogistika“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Lenkijos Respublikos bendrovės Caro Speed Sp. z o. o. (k. 387259301) ieškovės UAB „Baltijos translogistika“ (k. 303190547) naudai 64 200 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus eurų) avansinio mokėjimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (64 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 298,39 Eur (šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Lenkijos Respublikos bendrovės Caro Speed Sp. z o. o. (k. 387259301) 10,96 Eur (dešimties eurų 96 ct) pašto išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo Finansų skyrių grąžinti atsakovei Caro Speed Sp. z o. o. (k. 387259301) 2024 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu per Santander Bank Polska į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą, jį grąžinant į sąskaitą, iš kurios buvo sumokėtas.

Perduoti teismo sprendimą išversti vertėjams į lenkų kalbą, išvertus – išsiųsti atsakovui į Lenkijos Respubliką bendrovės buveinės adresu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                  Tomas Malijauskas