Administracinė byla Nr. I-10765-821/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04288-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), priteisti 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b.l. 1-3) pareiškėjas nurodo, kad nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2012 m. pabaigos buvo suimtas ir periodiškai laikomas Lukiškių TI-K. Visą praleistą laiką laikytas perpildytose pirmo korpuso bei karantino kamerose. Būdamas mažesnėje erdvėje nei numato teisės aktai patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kitus neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškia baime, nerimu, emocine depresija. Tarp suimtųjų nuolat kildavo konfliktai dėl buitinių sąlygų, kartais ir fiziniai. Buvimo Lukiškių TI-K tekdavo konfliktuoti ne tik su suimtaisiais, bet ir su izoliatoriaus saugos darbuotojais, iš jų nuolat patirdavo tiek fizinį smurtą, tiek psichologinį spaudimą. Dėl patirto smurto išgyveno fizinį skausmą. Izoliatoriuje nehigieniška, kameros nuolat drėgnos, sienos šlapios, supelijusios, o tai kenkia sveikatai. Apšvietimas silpnas, skaityti ir rašyti praktiškai neįmanoma, sanitariniai mazgai atviri. Nėra galimybių sterilizuoti patalynę. Tokios laikymo sąlygos yra nežmoniškos ir prilygsta kankinimui. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 2000 EUR.
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b.l. 9-15) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.
Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-06-25 iki 2012-12-13. Atsiliepime taip pat nurodė kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų asmenų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Atsiliepime atsakovės atstovas pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.
Atsakovės atstovas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir pažymas apie pareiškėjo sulaikymo vykdymo sąlygas (b.l. 52-54).
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą informuotos tinkamai (b.l. 97-102). Pareiškėjas teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo (b.l. 101). Į teismo posėdį šalims neatvykus, 2015-11-30 nutartimi bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 111).
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b.l. 16-17), kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su trumpomis pertraukomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-06-25 iki 2012-12-13. Pareiškėjas teigia, kad buvimo Lukiškių TI-K metu jis buvo laikomas perpildytose kamerose, laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios nežmoniškos laikymo sąlygos prilygo kankinimui, žemino pareiškėjo orumą, sukėlė kitus neigiamus išgyvenimus.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas teisme gautas tik 2015-08-27, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui paštu išsiuntė tik 2015-08-24 (b.l. 4), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2012-06-25 iki 2012-08-24, pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikymo sąlygos prilygo kankinimui, būdamas Lukiškių
TI-K patyrė daug neigiamų davinių išgyvenimų, sukrėtimų, buvo pažemintas jo orumas. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimų. Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015-08-24, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytiną trejų metų senaties terminą. Teismas pažymi, kad pareiškėjui atsakovės atstovo atsiliepimas buvo įteiktas 2015-10-08 (b.l. 91), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas skunde nenurodė ir teismui nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-06-25 iki 2012-08-24.
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2012-06-25 iki 2012-08-24 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2012-12-13
Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, skunde akcentuodamas teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimus, higienos normų reikalavimų pažeidimus.
Nagrinėjamos bylos medžiaga (b.l. 9-17) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2012-09-09 (toliau ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas 7,94 kv.m. kameroje Nr. 167 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2012-09-10 išvyko į Rokiškio areštinę. 2012-09-17 atvyko iš Rokiškio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas - 7,38 kv.m. (4 asmenys kameroje). 2012-09-18 perkeltas į kamerą Nr. 188, kurios plotas - 7,56 kv.m. (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje). 2012-09-19 išvyko į Utenos ekspertinį skyrių. 2012-10-24 atvyko iš Utenos ekspertinio skyriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas - 7,28 kv.m. (4 asmenys kameroje). 2012-10-25 perkeltas į 7,94 kv.m. ploto kamerą Nr. 198, (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). Laikotarpiu nuo 2012-10-26 iki 2012-11-01 pareiškėjas buvo laikytas kameroje Nr. 198 (4 asmenys kameroje). 2012-11-02 perkeltas į kamerą Nr. 139, kurios plotas - 7,82 kv.m. (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2012-12-02 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 3 iki 4). 2012-12-03 išvyko į Rokiškio areštinę. 2012-12-10 atvyko iš Rokiškio areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas - 7,28 m2 (6 asmenys kameroje). 2012-12-11 perkeltas į kamerą Nr. 301, plotas - 8,03 m2 (4 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas ir 2012-12-12 (4 asmenys kameroje). 2012-12-13 išvyko į Rokiškio areštinę. Ginčo laikotarpį sudaro 111 dienų, iš kurių 62 dienas pareiškėjas buvo laikytas Lukiškių TI-K, 39 dienas buvo išvykęs į kitas tardymo įstaigas, ekspertinį skyrių.
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iš esmės viso pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu (su pertraukomis) jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui, ir tik dalį vienos dienos (2012-09-19 ryte) pareiškėjui teko 3,74 kv.m. ploto. Kitu jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjui teko 1,2 – 2,64 kv.m. kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į sulaikymo vykdymą (kalinimą) kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 kv.m), t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Pareiškėjo teigimu, sulaikymo vykdymo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nehigieniškos, kamerose nuolat drėgna, šlampa ir pelija sienos, silpnas apšvietimas, sanitariniai mazgai atviri, nėra galimybių patalynei sterilizuoti.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, ir kt. Daugumą šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, naktinė – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 22-23 punktai). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių, o patalpų remontas atliekamas pagal poreikį (Higienos normos HN 76:2010 56, 62 punktai). Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) nustatyta, kameros vėdinamos natūraliu būdu pro langą, drėgmės rodiklių pažeidimų neužfiksuota (b.l. 26-34), tačiau buvo nustatyti dieninio ir naktinio apšvietimo pažeidimai (b.l. 20-21, 30-34), kai kuriose kamerose vietomis buvo atsilupęs lubų dažai, matomas pelėsis (b.l. 20-21). Pažymėtina, kad nustatytus pažeidimus laisvės atėmimo vietos įstaiga šalina (b.l. 22-23). Pareiškėjui, kaip ir kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems), buvo užtikrintina švari, tvarkinga bei dezinfekuota patalynė ir minkštas inventorius (b.l. 54).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, ginčo santykiams aktualios Kamerų įrengimą reglamentuojančios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose privalo būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa privalo būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne nei 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau visi šie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 punktas). Atsakovės atstovas pateiktoje pažymoje (b.l. 54) nurodė, kad visose kamerose, kuriose buvo laikytas I. G., yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpa atitverta nuo likusios kameros dalies nežemesne nei 1,5 metro aukščio sienele, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto ir ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normos 76:2010 reikalavimus.
Pareiškėjo teigimu, būdamas Lukiškių TI-K jis patyrė fizinį smurtą ne tik nuo kitų suimtųjų, bet ir nuo prižiūrėtojų, dėl to išgyveno fizinį skausmą, pažeminimą. Tačiau atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, konfliktų su pareigūnais, taip pat nesutarimų tarp kalinčių (suimtų) asmenų laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 pareiškėjo atžvilgiu Lukiškių TI-K užfiksuota nebuvo. Pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje taip pat nėra duomenų, kad buvimo Lukiškių TI-K pareiškėjas būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros tarnybos ar kitus gydytojus dėl sužalojimo, sumušimo ar skausmo dėl fizinio smurto panaudojimo (b.l. 48, 73-88).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš esmės viso pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu (laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2012-12-13 su išvykimais į kitas tardymo įstaigas ir Utenos ekspertinį skyrių), jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, nustatyta keletas Higienos normų pažeidimų. Aplinkybė, kad pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus sukėlė jam sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, higienos normų pažeidimus, konstatuotina, jog tokie pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Kamerų perpildymas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą, sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą minimalų gyvenamąjį plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybes, įvertinusi nurodyto pažeidimo trukmę ir periodiškumą, nustatytų laikymo sąlygų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, tai, kad nėra duomenų, jog tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 2000 EUR suma per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į suėmimo vykdymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (62 dienos periodiškai) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 400 EUR.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo I. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui I. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių
TI-K, 400 EUR (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Iveta Pelienė