Byla Nr. T-1546-946/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28267-2016-7

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                          2.5.14.1; 2.1.10.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 3 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B. (A. B.) patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 67-28 nutarta taikyti nuteistajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 6 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi keisti teigiama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika bei nuteistasis rodo pažangą ją mažinant, todėl tikimasi, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

A. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį, 47(1) straipsnį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) laisvės atėmimu 4 mėn. su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn.;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija) laisvės atėmimu 10 mėn. su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 10 mėn. su 400 Lt konfiskavimu;

3) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos): 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 4 m. 3 mėn.;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį 20 parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 6, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, skirta bausme, paskirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 m laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 4 m. laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 5 m. laisvės atėmimo;

7) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6-8 dalimis, 641 straipsniu, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, skirta 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 6 mėn. 16 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. liepos 2 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. B. nustatoma vidutinė – 53 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. 

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. B. laisvės atėmimo bausmę ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau taip pat ne kartą buvo teistas, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, jis taip pat ne kartą atliko ir laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo pačio pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pabrėžtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą A. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir stropų darbą paskatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau taip pat pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuota nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Spręsdamas dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesielgė išimtinai teigiamai - du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius analogiškus pažeidimus, už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai ypatingai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kas sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.

Nors teismui pateiktoje pažymoje apie nuteistojo A. B. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų neigiamai įtakai, jo problemų sprendimo įgūdžiai nėra iki galo tvirti, pasekmių suvokimas kiek apsunkintas, nuteistasis ne visuomet linkęs įvertinti įvykių eigą ilgalaikėje perspektyvoje, kas apsunkina problemų sprendimą, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 53 (buvo 74 balai „OASys“), tačiau rizika išliko vidutinė, taip pat pažymėtina ir tai, jog dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 53 balo sudaro net 33 balus, kuriuos nuteistasis ne tik turi, bet ir privalo mažinti.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis A. B. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 67-28 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. 67-28 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                              Arūnas Purvainis