Administracinė byla Nr. eA-2709-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01686-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujamiesčio būstas“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-93(AG-63/05-2017) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (4)-B2-802 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas) ir bylą nutraukti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija, priimdama sprendimą, neatskleidė ginčo esmės, nevertino, ar pareiškėjo veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėties, ar pareiškėjas, kaip bendro naudojimo objektų valdytojas ir projektų administratorius, turi pareigą grąžinti valstybės paramą. Be to, Komisija nevertino Agentūros sprendimo teisėtumo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies aspektu. Nei Agentūros sprendime, nei Komisijos sprendime nebuvo detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeisti skundžiamuose sprendimuose nurodyti teisės aktai.
3. Jo teigimu, nors Agentūros sprendimas buvo pateiktas vykdyti pareiškėjui, tačiau minėto sprendimo gavėjais laikytini namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai. Tačiau Agentūra, įteikdama sprendimą pareiškėjui, užkirto kelią tikriesiems šio administracinio akto gavėjams apginti savo teises.
4. Pareiškėjui nurodytos grąžinti permokėtos lėšos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 85 punkte nurodytai permokėtų lėšų sąvokai. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų, rašytinių įrodymų, taip pat ir Agentūros skundžiamame sprendime nebuvo nurodyta, kokius klaidingus duomenis pateikė pareiškėjas, ar kokiais veiksmais pažeidė nurodytus teisės aktus. Pareiga išaiškinti visas šias aplinkybes kyla būtent Agentūrai, kaip institucijai, įgyvendinančiai būsto atnaujinimo (modernizavimo) ir efektyvaus būsto naudojimo politiką apskrityse. Šių esminių aplinkybių neištyrimas nulėmė neteisėtų Agentūros ir Komisijos sprendimų priėmimą.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūros sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo turėjo būti nukreiptas į namo bendrasavininkus, nes projekto administravimas buvo paskirtas tik namo atnaujinimo laikotarpiui, todėl, nutraukus namo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė, atitinkamai pareiškėjui vėliau nekilo jokie įsipareigojimai. Projekto administratorius atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais išoriniuose santykiuose, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles. Kaip ir šiuo atveju, valstybės paramą gavo namo gyventojai, todėl jiems ir turėtų kilti prievolė grąžinti gautą naudą.
6. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tiek Komisija, tiek Agentūra priimtuose sprendimuose nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 85 punkto nuostata, galiojusia sprendimo sustabdyti projekto įgyvendinimą metu. Pareiškėjo teigimu, namo butų ir kitų patalpų savininkai dalyvauti namo atnaujinimo programoje sutiko dar 2012 metais, kai ši Taisyklių nuostata nenumatė permokėtų lėšų grąžinimo atvejo, kuomet projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą. Šiuo atveju neturėtų būti taikomos vėliau įsigaliojusios Taisyklių nuostatos.
7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nesutiko su skundo argumentu dėl netinkamo subjekto pasirinkimo grąžinti išmokėtą valstybės paramą. Atsakovas nurodė, kad projekto administratorius yra ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris buvo paskirtas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu ir patvirtintas butų ir kitų patalpų savininkų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi šį daugiabutį namą atstovavo bendrojo naudojimo objektų administratorius, raštas dėl paramos sugrąžinimo buvo siunčiamas jam, kaip butų ir kitų patalpų atstovui. Agentūra valstybės paramą teikia per butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotą projekto administratorių, tačiau Agentūros nesieja jokie tiesioginiai santykiai su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais, todėl, Agentūros manymu, projekto administratorius turi grąžinti išmokėtą valstybės paramą Agentūrai, o po to turi kreiptis į gyventojus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo / kompensavimo kreipėsi būtent projekto administratorius, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas. Agentūra valstybės paramą perveda į projekto administratoriaus prašyme nurodytą sąskaitą, bet ne individualiai kiekvienam daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkui.
9. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Agentūra nepagrįstai vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, atsakovas nurodė, kad Taisyklių 85 punkto nuostata dėl lėšų grąžinimo galiojo ir tuo metu, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino investicijų planą. Taisyklių 85 punkto nuostata, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu, praplėtė šios nuostatos formuluotę, įtvirtinant, kad lėšos turėtų būti grąžinamos ir tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo terminą.
10. Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo terminas, jį pratęsus vieneriems metams, pasibaigė, o projekto administratorius apie tolimesnį projekto įgyvendinimą neinformavo Agentūros. Projekto administratorius atlieka Taisyklių 5 punkte nurodytas funkcijas. Pareiškėjas, kaip projekto administratorius, yra susipažinęs su valstybės paramos teikimo, grąžinimo ir kita teisės aktų nustatyta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tvarka, todėl sustabdant projekto įgyvendinimą, turėjo numatyti ir atsirandančią prievolę grąžinti išmokėtą valstybės paramą.
11. Atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai nenumatė ir nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas. Tai, kad ankstesnėje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nurodyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 p. sąlygų) nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Įstatymas bei Taisyklės aiškiai apibrėžė, kad valstybės parama teikiama tik pasiekus numatytus tikslus, t. y. įgyvendinus projektą ir pasiekus nustatytus sutaupymus.
12. Atsakovas nurodė, kad Komisijos priimtas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Sprendime aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, sprendimo teisinė argumentacija nukreipta į atitinkamas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, iš kurios galima suprasti, kokią įtaką, reikšmę sprendimas turi pareiškėjo teisėms ir pareigoms, taip pat aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Naujamiesčio būstas“ skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2012 m. gegužės 17 d. protokoliniu sprendimu nusprendė pritarti daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) ir įgaliojo UAB „Naujamiesčio būstas“, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorių, atstovauti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus organizuojant, vykdant ir administruojant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su 2012 m. gegužės 17 d. priimtų sprendimų įvykdymu. Agentūra 2013 m. vasario 5 d. raštu Nr. 1.1-206 suderino UAB „Naujamiesčio būstas“ pateiktą investicijų planą, kur numatomų įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) priemonių skaičiuojamoji kaina yra 652 400 Lt. Namo savininkai 2013 m. kovo 8 d. protokoliniu sprendimu patvirtino investicijų planą, pritarė preliminariam investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymui, pateiktam Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane ir nustatė, kad tikslų investicijų ir kredito butų ir kitų patalpų savininkams paskirstymą atliks Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas taip pat tvarkys butų ir kitų patalpų savininkų vardu visus reikalus, susijusius su patvirtintu investicijų plano įgyvendinimu ir kt. butų ir kitų patalpų savininkų priimtus spendimus. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 21 d. gavo projekto administratoriaus prašymą dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo. Agentūra 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (4)-B2.1-6735 pratęsė projekto įgyvendinimo terminą vieneriems metams, o 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. (3)-B2-371 kreipėsi į projekto administratorių dėl tolimesnės veiklos, įgyvendinant projektą, vykdymo, pasibaigus Taisyklių 6 punkte nustatytam terminui. Agentūra, nustačiusi, kad vykdomas projektas nebuvo įvykdytas per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą, priėmė 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (4)-B2-802 dėl permokėtų lėšų grąžinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, kreipėsi į Komisiją.
15. 2012 m. gegužės 17 d. protokoliniu sprendimu namo savininkai UAB ,,Naujamiesčio būstas“ suteikė įgaliojimus atstovauti namo gyventojus, atliekant visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Šio sprendimo pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, tarp pareiškėjo ir Agentūros, vykdančios Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, – administraciniai teisiniai santykiai, tačiau namo savininkų su Agentūra nesiejo nei vieno pobūdžio teisiniai santykiai. Agentūra valstybės paramą namo savininkams teikė per UAB ,,Naujamiesčio būstas“. Į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo / kompensavimo kreipėsi būtent UAB ,,Naujamiesčio būstas“, o ne atskirai kiekvienas namo savininkas. Byloje nebuvo įrodymų, kad pareiškėjas po investicijų plano tikslinimo paslaugų pirkimo ir projekto įgyvendinimo termino pratęsimo pateikė Agentūrai patikslintą investicijų planą. Teismo vertinimu, tai, kad, pareiškėjo teigimu, projekto nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių ar gyventojų tarpusavio nesutarimų, ginčijamo sprendimo priėmimui reikšmės neturėjo, nes teisės aktai nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto atnaujinimo (modernizavimo) projekto išlaidas. Teismas sprendė, kad UAB ,,Naujamiesčio būstas“, neįgyvendinęs renovacijos projekto per teisės aktuose nustatytą terminą, turėjo prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus taip pat visus įsipareigojimus nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).
16. Teismas konstatavo, kad Agentūra, susieta administraciniais teisiniais santykiais būtent su UAB ,,Naujamiesčio būstas“, o ne su namo savininkais, nustačiusi, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos, pagrįstai permokėtą valstybės paramos sumą nusprendė susigrąžinti iš UAB ,,Naujamiesčio būstas“.
17. Dėl pareiškėjo argumento, kad Agentūra vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, teismas pažymėjo, kad Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik buvo šiek tiek kitaip suformuluota. Tai, kad 2012 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturėjo būti susigrąžinta.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, jo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas, gyventojų sprendimu paskirtas kaip projekto administratorius, atstovavo savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose, t. y., išoriniuose santykiuose, tačiau neatsako pagal gyventojų prievoles ir neprivalo įvykdyti savininkų prievolių sustabdžius ar nutraukus projekto įgyvendinimą. Taisyklės aiškiai numato, jog visais atvejais projektą įgyvendina, už atliktus darbus apmoka ir valstybės paramą gauna būtent namo būtų ir kitų patalpų savininkai, o projekto administratorius tik organizuoja visus darbus ir už suteiktas paslaugas gauna atlyginimą. Pareiškėjo nuomone, Agentūrą ir namo bendraturčius sieja tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai, o projekto administratorius tik tarpininkauja ir atlieka visus organizacinius veiksmus tarp Agentūros ir gyventojų. Pareiškėjui neaišku, o teismas nenurodė, kuo vadovaujantis jis padarė išvadą, jog projekto administratorius savo iniciatyva neįgyvendino projekto ir dėl to turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus.
20. Butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2012 metais, kuomet Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo, kai projektas neįgyvendinamas, t. y., gyventojams nebuvo žinoma, o ir pagrįstai to numatyti negalėjo, kad ši sąlyga bus įtraukta į teisės aktą su vėlesniais pakeitimais. Todėl, reikalaujant susigrąžinti neva neteisėtai išmokėtas valstybės lėšas, yra pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, jų lūkesčiai, nėra užtikrinamas viešasis interesas.
21. Į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo / kompensavimo pareiškėjas kreipėsi kaip gyventojų atstovas teisės aktų nustatyta tvarka, nes Taisyklės nenumato galimybės kreiptis kiekvienam gyventojui atskirai, o tik per jų pasirinktą atstovą – projekto administratorių.
22. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 2 ir 6 punktais bei šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Taisyklių redakcijomis, valstybės parama daugiabučių namų ir kitų patalpų savininkams gali būti teikiama esant dviem sąlygoms: 1) įgyvendinus atitinkamą projektą pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energingumo klasė ir skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 proc.; 2) projektas įgyvendintas per 24 mėn. nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos arba per 36 mėn. kai terminas pratęsiamas vieneriems metams. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad butų šeimininkai neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad valstybės parama, skirta namo projekto įgyvendinimui, jo neįgyvendinus, neturės būti grąžinama.
24. Atsakovo teigimu, visus administracinius teisinius veiksmus, įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) projektą, yra pavedama atlikti projekto administratoriui, o ne atskiriems butų ar kitų patalpų savininkams. Šių veiksmų apimtį ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Taisyklių 5 punkte išvardinti teisės aktai, kurie priskiriami administracinės teisės reguliavimo sričiai. Todėl namo butų ir kitų patalpų savininkus ir pareiškėją sieja tiesioginiai civiliniai teisiniai santykiai, o pareiškėją ir Agentūrą tiesioginiai administraciniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu Agentūros ir savininkų nesieja jokie tiesioginiai teisiniai santykiai, nes jie savo teises įgyvendina per atstovą, kuris atlieka visus teisinius administracinius veiksmus.
25. Agentūra, atsižvelgusi į tai, jog savininkai protokoliniais sprendimais pareiškėjui pavedė vykdyti visus veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu, tai, jog šis pavedimas nebuvo atšauktas, į tai, kad, projektas nebuvo įgyvendintas per Taisyklių ir kitų teisės aktų numatytą terminą, į tai, kad visi mokėjimai už projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas buvo pervesti į pareiškėjo sąskaitą, o ne atskirai kiekvienam iš savininkų, taip pat į tai, kad Agentūros ir savininkų nesieja joks tiesioginis teisinis santykis, galiausiai į tai, jog Taisyklių 85 punktas numato, jog permokėtas lėšas turi grąžinti projekto administratorius, teigia, jog jos sprendimas reikalauti permokėtų lėšų gražinimo iš pareiškėjo, kaip projekto administratoriaus, yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo teiginys, jog jam grąžinus gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas, savininkai nepagrįstai praturtėtų, kadangi suteiktomis paslaugomis butų pasinaudoję nemokamai, atsakovo teigimu, yra klaidinantis ir nepagrįstas. Teisės aktai nesuteikia galimybės naudoti valstybės paramos lėšų neįgyvendintam projektui finansuoti, tačiau, atsakovo nuomone, tai neužkerta kelio pareiškėjui išsireikalauti užmokesčio už suteiktas paslaugas iš šių paslaugų tiesioginių gavėjų, jei tokios paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o projektas buvo neįgyvendintas ne dėl projekto administratoriaus kaltės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-802, kuriuo nuspręsta susigrąžinti permokėtas valstybės paramos lėšas iš Projekto administratoriaus, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1054 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių nuostatos.
29. Minėto Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo. Pagal Taisyklių 85 punktą (sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija), jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo.
30. Byloje nustatyta, kad namo butų ir kitų savininkų patvirtintame investicijų plane buvo numatyta namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonėmis pasiekti pastato energinio naudingumo C klasę, o namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės įgyvendinamos etapais nuo 2013 m. gegužės iki 2013 m. spalio mėn. Atsakovas 2013 m. gegužės 22 d. pritarė pareiškėjo pateikiam namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo pirkimui, o 2013 m. liepos 25 d. pritarta namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimui. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 18 d. prašymą, Agentūra 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. (4)-82.1-6735 pritarė investicinio plano tikslinimui ir informavo pareiškėją, kad projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas vieneriems metams, tačiau ne ilgiau kaip 3 metams nuo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad po šio Agentūros rašto investicijų planas buvo patikslintas, sudarytos kreditavimo, rangos ar kitos sutartys, būtinos projekto įgyvendinimui. Tai rodo, kad namo renovavimo projektas nebuvo vykdomas. Pagal UAB „Naujamiesčio būstas“ prašymus atsakovas kompensavo projekto ar jo dalies parengimo (pastato energinio naudingumo sertifikato, investicijų plano, statinio projekto ir projekto įgyvendinimo administravimo) išlaidas, t. y. prašomą paramą gavo. Tuo tarpu jokių duomenų, kad iki 2017 m. vasario 2 d. skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjas projektą įgyvendino, nors ir pažeidžiant Taisyklėse nustatytą ilgiausią 3 metų terminą, nėra. Pažymėtina, kad Agentūros 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. (3)-B2-371 pareiškėjo buvo papildomai paklausta apie ketinimus toliau įgyvendinti projektą, tačiau atsakymo negauta.
31. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas teisės aktų nustatytais terminais ir pasiektas investicijų plane numatytas namo suvartojamos energijos efektyvumo lygis, kuris yra būtina sąlyga gauti valstybės paramą namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslu (Taisyklių 2 punktas).
32. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek atsakovas, tiek Komisija ir pirmosios instancijos teismas sprendimuose teisingai konstatavo, jog projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatyta projekto įgyvendinimo laikotarpį ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai nusprendė UAB „Naujamiesčio būstas“ išmokėtas lėšas susigrąžinti.
33. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodo, kad projekto nebuvo įmanoma įgyvendinti dėl objektyvių priežasčių ar gyventojų tarpusavio nesutarimų, jog atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė netinkamo subjekto atžvilgiu, kad Agentūra ginčo santykiams taikė teisės akto redakciją, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, ir ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.
34. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė