Civilinė byla Nr. Nr. e2A-728-1012/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07371-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. N. (A. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „Ąžuolas-2“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo A. N. 252,36 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:
1.1. Atsakovas nėra sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ narys, tačiau turi žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą (toliau – SBĮ) kiti asmenys (ne bendrijos nariai) turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, o bendrijos pajamas sudaro kitų asmenų mokamos įmokos už bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimą bei šių objektų eksploataciją, bendrojo naudojimo žemės tvarkymą.
1.2. Atsakovui už jam priklausantį žemės sklypą 2016–2021 metais yra išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos už 2015–2020 metus bendrai 252,36 Eur sumai. Atsakovas nemoka jam priklausančių įmokų nuo 2016 metų, nors ieškovė atsakovui, kaip ir kitiems skolininkams, kasmet siunčia sąskaitas, informuoja apie įmokų mokėjimo pagrindą, taip pat galimybes susipažinti su detalia informacija apie sąskaitose nurodytas įmokas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
3. Dėl ieškovės ieškinio ir preliminaraus sprendimo atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Ieškinį bendrijos vardu pateikė advokatė pagal teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su bendrijos valdybos pirmininke, kuri nėra vienasmenis bendrijos organas, todėl neturi teisės bendrijos vardu sudaryti sandorių. Taigi teismas nepagrįstai neatsisakė priimti ieškinio, kaip paduoto neįgalioto vesti bylą asmens.
3.2. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ teritorijoje. Bendrijos teritorijos ribos nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, jos nėra aiškios, jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl teigti, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas yra bendrijos teritorijoje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
3.3. Atsakovui pateiktose sąskaitose-faktūrose nurodytos mokėtinos sumos nedetalizuotos, jose nėra nurodyta, už kokių konkrečių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir remontą, kitas išlaidas ar suteiktas paslaugas atsakovui priskaičiuoti mokesčiai, sąskaitose nėra duomenų, iš ko susideda administravimo išlaidos.
3.4. Ieškovė atsakovo prievolę apmokėti sąskaitas sieja su pareiga apmokėti 2016 m. birželio 11 d., 2017 m. liepos 15 d. ir kitų SB „Ąžuolas-2“ visuotinio narių susirinkimų patvirtintose sąmatose ir jų įvykdymo ataskaitose nurodytas išlaidas, tačiau bendrija iki šios bylos iškėlimo atsakovui nebuvo pateikusi nei sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ visuotinio narių susirinkimų sprendimų, nei sąmatų, nei jų įvykdymą patvirtinančių dokumentų. Bendrijos susirinkimų sprendimai nėra skelbiami ir bendrijos internetiniame puslapyje, ne bendrijos nariai nėra kviečiami dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose.
3.5. Kadangi bendrija atsakovui pateikė sąskaitas-faktūras, tačiau nepateikė jose nurodytų mokėjimo sumų detalizacijos, todėl atsakovas negalėjo ir šiuo metu negali įsitikinti jam pateiktų sąskaitų teisėtumu ir pagrįstumu. Nors ieškovė į bylą pateikė Mokesčių skaičiavimą ne nariams, turintiems sklypus sodininkų bendrijoje „Ąžuolas-2“, pagal visuotiniuose susirinkimuose patvirtintas pajamų išlaidų sąmatas, tačiau minėtuose skaičiavimuose pateiktos sumos neatitinka į bylą pateiktų visuotiniuose susirinkimuose patvirtintų pajamų – išlaidų sąmatų ir jų vykdymo, pvz. 2016 m. sąmatoje, patvirtintoje 2016 m. birželio 18 d. susirinkime, bendrijos išlaidų suma buvo nurodyta 18 960 Eur, o į bylą pateiktame Mokesčių skaičiavime 2016 m. išlaidų suma nurodyta tik 12 026 Eur (5 282,44 Eur administravimo išlaidos ir 6 743,56 Eur bendro naudojimo objektų priežiūros ir remonto išlaidos). Pajamų ir išlaidų sąmatose bei Mokesčių skaičiavime pateiktos sumos skiriasi ir kitais metais (2017 m., 2018 m., 2019 m. ir 2020 m.). Dėl šios priežasties atsakovas iki šiol nežino, už kokias konkrečias administravimo ir bendro naudojimo objektų priežiūros paslaugas, nurodytas visuotiniuose susirinkimuose patvirtintose sąmatose ir jų įvykdymo atskaitose, jam mokesčiai priskaičiuoti, o už kurias nepriskaičiuoti. Sąskaitose-faktūrose apmokėjimui nurodytos sumos tam tikrais atvejais neatitinka ir susirinkime priimtų sprendimų, pvz. 2016 m. birželio 11 d. susirinkimo protokolo 5.7.4. punkte nutarta patvirtinti, kad už 2015 m. mokesčio dydis ne bendrijos nariams yra 12,18 Eur už vieną arą, tačiau atsakovui priskaičiuota ne pagal minėtą tarifą.
3.6. Nei atsakovui, nei į šią bylą bendrija nepateikė ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusio bendrijos bendrojo naudojimo objektų aprašo (ų), iš kurių galima būtų nustatyti, ar objektai, už kurių priežiūrą ir remontą skaičiuoti mokesčiai atsakovui, priklauso bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Tai, kad ne visi objektai yra bendrojo naudojimo ir priklauso sklypų savininkams bendrosios nuosavybės teise, patvirtina faktas, kad (duomenys neskelbtini) ir kiti keliai, kurių remontui ir priežiūrai bendrija patiria išlaidas, yra Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybė, tai yra savivaldybei priklausantys vidaus keliai. Atsakovas neturi jokių prievolių, susijusių su svetimo turto, t. y. savivaldybei priklausančių kelių (įskaitant ir jų dangas) priežiūra ir remontu, tačiau jam už savivaldybei priklausančio turto priežiūrą vien tik 2015 metais be teisėto pagrindo priskaičiuota net 59,09 Eur suma.
3.7. Ieškovė nepagrįstai atsakovui priskaičiuoja ir mokesčius už pliažo priežiūrą, nes jis nėra bendrijos teritorijos ribose, tai nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Šiukšlių konteinerių aikštelės, kuri nurodyta bendro naudojimo objektų sąraše, priežiūra priklauso atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdantiems atliekų tvarkytojams. Atsakovas ne kartą kreipėsi į bendrijos valdybą tiek žodžiu, tiek raštu, prašydamas pateikti jam bendrojo naudojimo objektų aprašą, taip pat detalizuoti pateiktas sąskaitas, aiškiai nurodant, kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos ir kokio dydžio išlaidos, už kurias priskaičiuotas mokestis, tačiau visi jo prašymai yra ignoruojami.
3.8. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusioje SBĮ redakcijoje ne sodininkų bendrijos narių pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas nebuvo numatyta, vadinasi, bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas atsakovui, kuris yra ne bendrijos narys, iki 2020 m. sausio 1 d. ieškovė skaičiavo be teisinio pagrindo.
4. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad:
4.1. Ieškinys paduotas įgalioto vesti bylą asmens.
4.2. Atsakovui priklausančio žemės sklypo/sodo sklypo priskyrimą bendrijai ir bendrijos teritorijos ribas patvirtina teikiami įrodymai – 1991 m. gruodžio 10 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus raj. potvarkis, 1998 m. vasario 25 d. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimas, 2012 m. liepos 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ bendrasis planas, kadastrinių matavimų ribų planas.
4.3. Pats atsakovas nebuvo rūpestingas, atsakingas, nesidomėjo gaunamų sąskaitų detalizavimu, nesikreipė į bendriją dėl detalios informacijos gavimo, gautas sąskaitas ilgus metus ignoravo ir jų neapmokėjo, nors pagal galiojusį ir galiojantį reglamentavimą turėjo žinoti ir žinojo, kad ir ne bendrijos nariai turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai.
4.4. Atsakovas neskundė sodininkų bendrijos narių susirinkimų sprendimų, kuriais buvo tvirtinamos išlaidų įvykdymo ataskaitos. Bendrija neturėjo ir neturi pareigos teikti buhalterinius ir kitokius dokumentus nei nariams, nei ne nariams, visi norintys galėjo ir gali atvykti ir su jais susipažinti vietoje, o norėdami gauti kopijas už jas turi susimokėti.
4.5. Nors SBĮ iki 2020 m. redakcijos tiesiogiai ir neįtvirtino ne bendrijos narių teisės dalyvauti susirinkimuose, tačiau praktikoje lygiai kaip ir bendrijos nariai jie buvo informuojami apie šaukiamus susirinkimus.
4.6. Sąmatos ir jų įvykdymo ataskaitos yra tikrinamos revizoriaus, kuris kasmet vertina visus išlaidas pagrindžiančius buhalterinius dokumentus ir pateikia patikrinimo aktą. Atsakovo nurodyti neatitikimai sąmatose ir Mokesčių skaičiavime ne nariams nėra neatitikimai – ne nariams nėra įskaičiuojamos sumos, kurios įskaičiuojamos tik bendrijos nariams, ir tai naudinga ne nariams, nes taip mažinamos jų privalomos dengti sąnaudos. Šią informaciją atsakovas galėjo sužinoti ir pasitikslinti kasmet po kiekvieno susirinkimo gavęs sąskaitą ir atvykęs susipažinti su dokumentais, kur išlaidos labai detaliai nurodomos įvykdymo ataskaitose, kurias tikrino revizorius, ko atsakovas niekada nedarė, o tiesiog piktybiškai ignoravo gaunamas sąskaitas ir nemokėjo privalomų mokėti mokesčių.
4.7. Atsakovo teiginys, kad į bylą nėra pateiktas bendro naudojimo objektų sąrašas yra nepagrįstas, nes bendro naudojimo objektų sąrašas yra pateiktas kartu su ieškiniu. Bendrijos vidaus keliai nėra vietinės reikšmės keliai, taip pat bendrijos keliai nėra tranzitiniai (pravažiuojami), jais nesinaudoja ir negali naudotis kitos bendrijos. Taigi vidaus kelių priežiūra yra bendrijos pareiga ir dėl šių bendro naudojimo objektų (kelio dangos) priežiūros patirtos išlaidos yra dalinamos tiek nariams, tiek ir ne nariams lygiomis dalimis, nes ne nariai taip pat šiais keliais naudojasi.
4.8. Priešingai nei teigia atsakovas, pliažai yra bendrijos teritorijoje. Atsakovas teigia, kad šiukšlių konteinerių aikštelės, kuri nurodyta bendro naudojimo objektų sąraše, priežiūra priklauso atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdantiems atliekų tvarkytojams, todėl atsakovas neturi pareigos bendrijai už šias paslaugas mokėti. Šis atsakovo teiginys yra nepagrįstas, nes ieškovė yra įtraukusi į išlaidas tokius atvejus, kai šiukšlių surinkimo aikštelėje yra paliktos neleistinos atliekos (padangos, stambiagabaritės atliekos ir pan.) ir už jų išvežimą buvo atsakinga bendrija.
4.9. Kasacinis teismas nagrinėdamas bylas dar 2016 m., kuomet galiojo sena SBĮ redakcija, yra išaiškinęs, kad prie išlaidų, būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, gali būti priskiriamos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 29 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 790,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai apie prievolės vykdymo sustabdymą nepaneigia jo pareigos apmokėti sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai yra suėję. Teismo vertinimu, atsakovas, naudodamasis tokia teise sąžiningai, visų pirma turėjo informuoti ieškovę apie savo prievolės apmokėti jam pateiktas sąskaitas sustabdymą ir sustabdymo priežastis. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovę apie savo piniginės prievolės apmokėti sąskaitas vykdymo sustabdymą iki atsakovui bus pateikta tam tikra informacija, susijusi su ginčo sąskaitų detalizacija. Tokia atsakovo gynybinė pozicija atsirado tik bylos nagrinėjimo eigoje (tokių argumentų nebuvo nurodyta ir atsakovo prieštaravimuose).
7. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai apie tai, kad jam pateiktos sąskaitos yra nedetalizuotos, taip pat nepaneigia atsakovo pareigos šias sąskaitas apmokėti. Joks teisės aktas nenustato, kokio lygio detalizacija sąskaitose turi būti pateikiama. Kita vertus, kaip nustatyta iš prie ieškinio pateiktų bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolų, prie jų yra pateiktos detalios pajamų išlaidų sąmatos ir jų įvykdymo ataskaitos, kuriose smulkiai detalizuota, kokios išlaidos buvo patirtos atitinkamais metais. Tuo tarpu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, išlaidas atsakovas turėjo pareigą apmokėti ir iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. prieš pasikeičiant SBĮ redakcijai.
8. Įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-630-723/2023, konstatuota, kad tiek bendrijos nariai, tiek ne bendrijos nariai turi pareigą mokėti už privažiuojamojo prie bendrijos teritorijos kelio asfaltavimą. Be to, byloje pateiktas 2022 m. balandžio mėn. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad bendrijos vidaus keliai nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (nuo 2020 m. birželio 5 d. įtraukta tik dalis gatvės adresu (duomenys neskelbtini), kuri nepriklauso bendrijos teritorijai). Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo argumentas, kad už bendrijos teritorijoje esančio kelio remonto ir priežiūros darbus turi mokėti savivaldybė.
9. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų teismas nustatė, kad bendrijai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriems nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pliažai yra bendrijos nuosavybė. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai turi priėjimą prie ežero (pliažų), liepto, esant poreikiui jais naudojasi. Šių objektų priežiūrai, remontui bendrija patiria išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog šias išlaidas privalo apmokėti tiek bendrijos nariai, tiek ne nariai.
10. Teismas pripažino teisingu atsakovo teiginį, kad šiukšlių konteinerių aikštelės, kuri nurodyta bendro naudojimo objektų sąraše, priežiūra priklauso atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdantiems atliekų tvarkytojams. Tačiau šiuo atveju tokio pobūdžio išlaidas bendrija patyrė dėl šiukšlių surinkimo aikštelėje paliktų neleistinų atliekų, už kurių išvežimą atsakinga bendrija.
11. Teismas taip pat atmetė atsakovo teiginius dėl nepagrįstų bendrijos valdybos pirmininkės ir buhalterės išlaidų. Visas šias išlaidas, įvertinusi pirminius buhalterinius dokumentus patvirtino revizorė, jos ataskaitas patvirtino bendrijos narių susirinkimai. Priešingų įrodymų atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad šios išlaidos patirtos nepagrįstai.
12. Atsakovo argumentas, kad bendrijos nariams ir ne nariams taikomi skirtingi mokesčiai ir ne nariai sumoka daugiau nei nariai, taip pat buvo atmestas teismo. Byloje nustatyta, kad nariai nuo 2016 metų moka 3 Eur už arą nario mokestį, tuo tarpu ne bendrijos nariams mokesčiai apskaičiuojami pagal faktines išlaidas. Šiame kontekste pažymėtina, kad bendrijos nariai moka ir kitus mokesčius, kurie kaupiasi bendrijos sąskaitoje, t. y. mokestį už talkas, mokestį už pažymas, stojamąjį mokestį ir kt. Atsakovo teigimu , neteisinga šiuos mokesčius priskaičiuoti prie bendrijos narių mokamų mokesčių. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Byloje nėra ginčo, kad nė vieno šio mokesčio atsakovas, kaip ne bendrijos narys, nemokėjo; tai patvirtino pats atsakovas teismo posėdžio metu. Taigi sudėjus ne bendrijos narių mokėtinus mokesčius ir bendrijos narių mokėtinus mokesčius ir juos palyginus, nėra pagrindo išvadai, kad ne bendrijos nariai yra diskriminuojami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė ne bendrijos nariams įmokas skaičiuoja pažeisdama įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, t. y. vadovaudamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinta metodika. Taip diskriminuojami ne bendrijos nariai, nes už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ne bendrijos nariams skaičiuojami didesni mokesčiai negu bendrijos nariams.
13.2. Ieškovės pateiktas paskaičiavimas yra ydingas, nes jame nekorektiškai lyginami skirtingi savo tiksline paskirtimi, pobūdžiu ir mokėtojais mokesčiai, t. y. atskirų sklypų savininkų sumokėti vienkartinio pobūdžio talkos mokesčiai, mokesčiai už pažymas, VMI pervesti GPM priskiriami visų bendrijos narių mokamiems mokesčiam ir lyginami su ne bendrijos narių kiekvienais metais mokamomis įmokomis bendrojo naudojimo objektų išlaikymui, nors bendrijos nariai šiam tikslui moka nario mokestį.
13.3. Tai, kad ne bendrijos nariai yra diskriminuojami patvirtina ir aplinkybė, jog bendrijos nariai kiekvienais metais ginčo laikotarpiu mokėjo ne didesnį kaip 3 Eur už arą nario mokestį, nors 1 arui tenkančios išlaidos bendrojo naudojimo objektų išlaikymui buvo didesnės, o bendrijos narių sumokėta mažesnė išlaidų dalis, jiems kompensuota iš bendrijos sąskaitoje esančių sukauptų lėšų.
13.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl galutiniame sprendime nepagrįstai nekonstatavo, kad bendrija teikia nedetalizuotas sąskaitas-faktūras, iš kurių atsakovui neaišku už ką priskaičiuotos įmokos. Taip pat pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo, kad bendrijos pareiga pateikti papildomą informaciją atsiranda tik atsakovui kreipusis į ieškovę su tokiu prašymu, kad nesant tokio prašymo, bendrija tariamai neturi pareigos kartu su sąskaitomis pateikti papildomos informacijos.
13.5. Bendrija iki šiol nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, pagrindžiančių, valdybos pirmininkei, buhalterei kompensuotas išlaidas, kad šios išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos ir susijusios su bendrijos veikla, nors šios išlaidos sudaro didžiąją bendrijos administravimo išlaidų dalį ir bendrija yra įtraukusi jas į atsakovui pateiktas sąskaitas.
13.6. Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra konstatuotas prejudicinis šioje byloje faktas, kad bendrija net vykstant teismo procesui nėra įvykdžiusi pareigos pateikti atsakovui informacijos apie skaičiuojamus mokesčius, tačiau teismas, minėta, šią reikšmingą, sprendžiant dėl prievolės vykdymo sustabdymo, aplinkybę ignoravo.
13.7. Galutiniame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas turėjo informuoti bendriją, kad sustabdo prievolės vykdymą, tačiau to nepadarė, todėl prievolės vykdymo sustabdymas, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningumo kriterijų. Pažymėtina, pirma, kad CK normose iš viso nėra numatyta skolininko pareiga informuoti kreditorių apie prievolės stabdymą. Antra, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad bendrijai buvo žinoma, kad atsakovas yra sustabdęs prievolės apmokėti sąskaitas vykdymą iki bendrija neįvykdys savo prievolės pateikti detalizuotas sąskaitas ir informaciją apie priskaičiuotus mokesčius.
13.8. Pliažai, už kuruos skaičiuojami mokesčiai, nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl nelaikytini bendrijos bendrojo naudojimo objektais, kurių priežiūros išlaidas turi apmokėti atsakovas.
13.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai ir sumas, kurios susideda bendrijos patirtų išlaidų (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Privažiuojamosios gatvės ((duomenys neskelbtini)), kuri yra už bendrijos teritorijos ribų asfaltavimą, nes jos, skirtingai negu nurodyta galutiniame sprendime, yra įrašytos į Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės gatvių sąrašą, jų savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė.
13.10. Nuo 2020 metų bendrijos susirinkimas turi nustatyti kitų asmenų mokėtinų įmokų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju ne bendrijos narių įmokų dydis susirinkimo sprendimu nėra nustatytas. Atsakovas neprivalo apmokėti sąskaitos už 2020 metus, kurioje nurodytų įmokų dydžiai nėra patvirtinti bendrijos susirinkimo, nes įmokų dydis nustatytas įstatymu tam neįgalioto asmens.
14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma:
14.1. Metodika kuria vadovaujamasi – faktiškai patirtos išlaidos susijusios su bendro naudojimo objektais, jų aptarnavimu dalinamos iš visų sklypų arų skaičiaus, gaunamas išlaidos vienam arui, pagal kurias ir skaičiuojama privaloma mokėti ne nario išlaidų dalis.
14.2. Teismai konstatavo, kad ir ne nariai turi sumokėti už vienintelio privažiuojamojo kelio asfaltavimą (kuris nėra bendrijos teritorijoje, bet naudojamas visų bendrijos narių ir ne narių). Sprendimas įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią ir teismo sprendime konstatuotos aplinkybės nebegali būti ginčijamos šioje byloje
14.3. SBĮ suteikia prerogatyvą pačiai bendrijai spręsti kaip ir kokiu būdu ji leidžia susipažinti su bendrijos dokumentais ir suteikti informaciją apie bendrijos veiklą. Tuo tarpu pats atsakovas 2023 m. sausio mėnesį nutraukė susipažinimo procesą.
14.4. Atsakovo pateiktas įrodymas apie priskaičiuotus mokesčius bendrijos nariams ir ne nariams neatitinka tikrovės, nes jame nurodomas tik narių avansu mokamas fiksuotas nario mokestis, tačiau visiškai nesuprantama, kodėl į skaičiavimus nėra įtraukiami narių susirinkimuose patvirtinti bendrijos narių avansu mokami tiksliniai mokesčiais, kurie sudaro didžiausią dalį narių mokėtinų sumų, taip pat nėra įskaičiuoti ir kiti narių mokami mokesčiai.
14.5. Atsakovas nepagrįstai bendrijos ne narių pareigą dengti turto eksploatavimo, remonto ir kt. išlaidas sieja tik su daiktine teise – bendraturtyste ir daline nuosavybe, neva jis turi mokėti tik už tai. Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasti dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.).
14.6. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su norimais dokumentais, turėjo galimybę susipažinti tiek su susirinkimo medžiaga, tiek su protokolais tiek su susirinkimo protokolų priedais, tačiau priimtų sprendimų dėl faktinių išlaidų tvirtinimo neskundė dėl sąskaitų paaiškinimo nesikreipė į bendriją.
14.7. Teikiamos sąskaitos detalizuotos, išskirtos administravimo išlaidos, bendrojo naudojimo objektų išlaidos ir kitos išlaidos.
14.8. Teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai nurodo stabdęs priešpriešinės prievolės įvykdymą (sąskaitų apmokėjimą), nes atsakovas niekada nepranešė apie tai ieškovei.
14.9. Bendrijos vidaus keliai nėra vietinės reikšmės keliai. Atsakovas painioja sąvokas. Pažymėtina, kad dėl bendrijos vidaus kelių nėra atlikti kadastriniai matavimai, jie nėra registruoti ir nėra perduoti savivaldybei kaip tai numato SBĮ.
14.10. Pateikti išrašai iš NTR patvirtina aktualių žemės sklypų priklausymą nuosavybės teise bendrijai, o šiuose išrašuose matoma, kad šiems sklypams yra nustatytos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos, kurios nėra bendrijos teritorijoje, tačiau jas privaloma prižiūrėti. Iš kitos pusės pliažų išlaidos yra tik atvežamas smėlis, kuris pilamas būtent bendrijai nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose.
14.11. Atsižvelgiant į tai, kad bendrija turi priėjimą prie ežero, visi bendrijos gyventojai, taip pat ir atsakovas naudojasi tiek ežeru, tiek ir lieptu, todėl bendrija rūpinasi savo gyventojų saugumu ir prižiūri tiek ežero pakrantę tiek ir lieptą.
14.12. Iš anksto pateikti konkrečios sumos kiekvienam ne nariui nėra galimybės, nes nėra aišku kokias faktines išlaidas susirinkimas patvirtins.
14.13. Bendrijos pirmininkė ir asmuo tvarkantis buhalteriją dirba savanoriškais pagrindais pagal savanoriškos veiklos sutartis ir joms yra mokamos ne didesnės kaip 200 Eur dydžio mėnesio kompensacijos už faktiškai patirtas išlaidas, nes tokio dydžio išlaidas patvirtino narių susirinkimas, todėl valdybos pirmininkei ir asmeniui tvarkančiam buhalteriją kompensuojamos ne visos faktiškai patirtos išlaidos, o tik nedidelė jų dalis.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 29 d. galutinio sprendimo, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas (ieškinys tenkintas), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priimti rašytinius įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas – 2015 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą-faktūrą AZ2 Nr. 3. Ieškovė prašo teismo nepriimti pakartotinai atsakovo teikiamo įrodymo, tačiau tuo atveju, jei jis būtų priimtas, ieškovė prašo prie bylos prijungti jos teikiamą rašytinį įrodymą – 2015 m. rugsėjo 12 d. koreguotą sąskaitą-faktūrą AZ2 Nr. 3.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovo pakartotinai teikiamas rašytinis įrodymas jau buvo pirmosios instancijos teismo atsisakytas priimti, nes sąskaita nesusijusi su ginčo objektu. Atitinkamos išvados laikosi ir apeliacinės instancijos teismas – teikiamoje sąskaitoje nurodytas laikotarpis nepatenka į ginčo ribas, nes joje nurodyti mokesčiai yra už 2014 m., o byloje reikalaujama skolos už 2015-2020 m. laikotarpį ir kitas sąskaitas, išrašytas 2016–2021 m. Atsisakius priimti atsakovo naujai teikiamą įrodymą, nėra pagrindo priimti ir ieškovės teikiamo įrodymo, kuris taip pat nepatenka į ginčo laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina naujai pateiktų dokumentų.
Dėl atsakovo argumentų, susijusių su tuo, kad jis yra diskriminuojamas bendrijos
22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2016 pripažino negaliojančiu (niekiniu) ab initio (nuo pradžios) bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtintą ne bendrijos nario mokesčio skaičiavimo metodiką ir jos pagrindu nustatytus mokesčio ne bendrijos nariams dydžius už 2013 ir 2014 metus. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad sulyginus ieškinyje nurodytą bendrijos taikomą ne bendrijos nariams mokesčių skaičiavimo tvarką su bendrijos 2016 m. birželio 11 d. pakartotino visuotinio susirinkimo protokolo 5.7. punktu patvirtinta metodika, darytina išvada, kad ne bendrijos nario mokesčiai iki šiol skaičiuojami pagal minėtą metodiką.
23. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
24. Pagal SBĮ sodininkai bendrijos nariai turi pareigas mokėti bendrijai mokesčius (nario), tikslinius, kaupiamuosius įnašus, bendrijos įstatuose gali būti numatyta kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip, taip pat kiekvienas asmuo (tiek narys, tiek ne narys) turi teisę skirti bendrijai gyventojų pajamų mokestį (2 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 22 straipsnio 4 dalies 4, 5 punktai).
25. SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje (redakcijoje, galiojusioje iki 2020 m. sausio 1 d.) asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje (redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad kiti asmenys (ne sodininkų bendrijos nariai) atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Šio įstatymo 221 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad ne bendrijos nariai turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas
26. Teismų praktika sprendžiant klausimą dėl asmens, kuris nėra sodininkų bendrijos nariu, prievolės mokėti sodininkų bendrijai atitinkamas įmokas iš esmės suformuota. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas, žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės dengti bendrijos išlaidas, patirtas prižiūrint ir eksploatuojant bendrojo naudojimo objektus nėra tapatinamos tik su bendrosios nuosavybės turėjimu. Tai yra pareiga atsiskaityti su sodininkų bendrija kyla kiekvienam asmeniui, kuris yra įsigijęs žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje ir yra bendrijos teikiamų paslaugų gavėjas ar bendrojo naudojimo objektų naudotojas. Žemės sklypo savininko (ne sodininkų bendrijos nario) mokėjimo prievolės gali atsirasi dėl konkrečių paslaugų suteikimo bei dėl naudojimosi bendro naudojimo objektais (išlaidos šiems objektams išlaikyti, išsaugoti, mokesčiai, rinkliavos ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-943/2021).
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-341/2016 motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ne bendrijos narių įmokų, kurias nustato bendrijos visuotinis narių susirinkimas, visų bendraturčio daliai tenkančių mokesčių, rinkliavų ir kitokių įmokų dydis turi būti paskaičiuotas kaip ir bendrijos nariams, netaikant jokio 30, 50 ar kitokio procentų priedo bei konstatavo, kad ieškovo (A. N.) ginčijami bendrijos narių skirtingų susirinkimų nutarimų punktai, kuriais mokesčių įkainiai ne bendrijos nariams už turimą vieną arą didinami 30, 50 procentų ribose ir daugiau, yra niekiniai ir negalioja. Taigi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą sprendimą lėmė išvada, kad ne bendrijos nariams buvo taikomi 30, 50 procentų antkainiai.
28. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad metodika, kuria vadovaujamasi nuo 2015 metų, skaičiuojant ne narių privalomas mokėti įmokas, yra tokia: faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su bendro naudojimo objektais, jų aptarnavimu už praėjusius metus, dalinamos iš visų bendrijos teritorijoje esančių sklypų arų skaičiaus, tokiu būdu gaunamas išlaidos vienam arui, pagal kurias ir skaičiuojama privaloma mokėti ne nario išlaidų dalis pagal jam priklausantį sklypo dydį. Taigi, atsakovui, kaip ne bendrijos nariui, mokėtinos sumos priskaičiuojamos pagal faktiškai (realiai) jau patirtas išlaidas, proporcingai jo turimo sklypo plotui, o ne taikomi anksčiau paminėti teismo panaikinti antkainiai. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad patirtų išlaidų skaičiavimas ne bendrijos nariui ne pagal realiai patirtas sąnaudas , bet pagal planuotas patirti, gali lemti nepagrįstą bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-302-253/2023 ir kt. ). Taigi ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ne bendrijos nariui mokesčiai skaičiuojami pagal jau realiai patirtas išlaidas. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad ginčo laikotarpiu antkainiai ne bendrijos nariams nebuvo taikomi, todėl atsakovo argumentai, kad bendrija pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą laikytini nepagrįstais.
29. Atsakovas ne bendrijos narių atžvilgiu taikomą diskriminavimą taip pat įrodinėja jo pateiktu priskaičiuotų mokesčių bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams palyginimu (lentelė). Šiuo atžvilgiu pirmiausiai pažymėtina, kad nurodytoje lentelėje pateiktas tik bendrijos narių avansu mokamas fiksuotas nario mokestis, tačiau bendrijos nariai moka ir kitus mokesčius, kurie kaupiasi bendrijos sąskaitoje, t. y. mokestį už talkas, mokestį už pažymas, stojamąjį mokestį ir kt. Savo ruožtu atsakovas pateiktame palyginime nepagrįstai vertina tik bendrijos narių sumokėtus nario mokesčius, neįtraukdamas į jų patirtas išlaidas kitų mokėjimų (mokesčių už talkas, pažymas, stojamojo mokesčio, 2015-2017 metais mokėto tikslinio kelio dangos asfaltavimo mokesčio, nuolatinio gyventojo mokesčio ir kt.). Antra, kaip minėta anksčiau, atsakovas nepagrįstai tapatina nario mokamą nario mokestį su ne nario mokamomis įmokomis, kurios paskaičiuojamos pagal faktines išlaidas. Trečia, vien tai, kad nariams ir ne nariams suskaičiuoti mokėtini mokesčiai yra skirtingi ginčo laikotarpiu savaime nesuponuoja išvados dėl to, kad atsakovai kaip ne nariai yra diskriminuojami mokėtinų sumų atžvilgiu lyginant juos bendrijos nariais, kuriems mokėtina suma bendrijai nustatoma iš anksto pagal planuojamas išlaidas (avansu). Nors atsakovo teigimu, neteisinga šiuos mokesčius priskaičiuoti prie bendrijos narių mokamų mokesčių, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvada, kad su tuo nėra pagrindo sutikti. Byloje nėra ginčo, kad nė vieno šio mokesčio atsakovas, kaip ne bendrijos narys, nemokėjo; tai patvirtino pats atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Taigi sudėjus ne bendrijos narių mokėtinus mokesčius ir bendrijos narių mokėtinus mokesčius ir juos palyginus, nėra pagrindo išvadai, kad ne bendrijos nariai yra diskriminuojami (dėl didesnių mokamų mokesčių).
Dėl sąskaitų nedetalizavimo ir ieškovės nebendradarbiavimo
30. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, kad bendrija teikia nedetalizuotas sąskaitas-faktūras, iš kurių atsakovui neaišku už ką priskaičiuotos įmokos. Taip pat pirmosios instancijos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo konstatavo, kad bendrijos pareiga pateikti papildomą informaciją atsiranda tik atsakovui kreipusis į ieškovę su tokiu prašymu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijos narių susirinkimo 2016 m. birželio 18 d. sprendimu 5.12 klausimu patvirtinta dokumentų teikimo bendrijos nariams ir ne nariams tvarka. Narių susirinkime priimtas sprendimas, kad bendrijos dokumentai negali būti siunčiami nei nariams, nei ne nariams nei paštu, nei faksu, nei el. laiškais, nei mobiliojo operatoriaus žinutėmis, tačiau ne bendrijos nariai gali raštu kreiptis į valdybą ir suderinus laiką jiems bus suteikta galimybė susipažinti su norimais dokumentais. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateiktas vienintelis 2017 m. lapkričio 18 d. atsakovo rašytinis užklausimas bendrijai dėl papildomos informacijos pateikimo. Daugiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į bendriją, siekdamas gauti/išsiaiškinti jam rūpimą informaciją, susijusią su sąskaitose nurodytais mokesčiais/jų pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad esant poreikiui jam turi būti pateikiama reikiama informacija, susijusi su mokėtinomis sumomis, kad jis galėtų įsitikinti šių išlaidų pagrįstumu. Tačiau, tai nesuponuoja išvados, kad tokie duomenys (dokumentai) ne bendrijos nariui privalomai turi būti teikiami su sąskaitomis. Teisės aktai taip pat nenustato pareigos ieškovei pateikti ne bendrijos nariams su sąskaitomis ir pirminius buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neleidžia prieiti prie vienareikšmės išvados, kad ginčo laikotarpiu atsakovas negalėjo susipažinti su duomenimis, reikalingais įvertinti ginčo sąskaitų ar jų dalies teisingumą ir sumokėti bendrijai jam tenkančių mokesčių dalies. Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su ieškovės dėstoma pozicija, jog atsakovas su aktualia informacija galėjo susipažinti pagal viešai skelbiamą informaciją – skelbimų lentos, tinklapis, bendrijos administracijos patalpose/vagonėlyje esančiose skelbimų lentose, susitarus su valdyba.
32. Tuo tarpu vertinant atsakovo teiginius dėl sąskaitų nedetalizavimo, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog iš atsakovui pateiktų sąskaitų nustatyta, kad jose išskirti paslaugų pavadinimai, pavyzdžiui, 2015 m. atlikti kelio priežiūros remonto ir asfaltavimo darbai; sodininkų bendrijos administravimo išlaidos 2015 m.; bendro naudojimo objektų priežiūra ir remontas 2015 m. ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad bendrijos susirinkimuose numatyti tiksliniai mokesčiai buvo naudojami išimtinai bendrijos reikmėms, t. y. bendrijos bendro naudojimo objektų įrengimui, eksploatavimui (infrastruktūros ir jos priežiūros), tvarkymui ir administravimui. Taip pat, kaip nustatyta iš prie ieškinio pateiktų bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolų, prie jų yra pateiktos detalios pajamų išlaidų sąmatos ir jų įvykdymo ataskaitos, kuriose smulkiai detalizuota, kokios išlaidos buvo patirtos atitinkamais metais. Šiuose susirinkimuose be balso teisės turėjo teisę dalyvauti ir kiti asmenys (SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 1 punktas), kurie nesutikdami su susirinkimo priimtais sprendimais, galėjo juos skųsti (SBĮ 221 straipsnio 3 dalies 7 punktas, CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Tokias aplinkybes patvirtino ir pati ieškovė. Aukščiau nustatytų aplinkybių visuma, suponuoja išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nesudarė galimybių ar nepagrįstai ribojo teisę susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu buvo išrašytos ginčo sąskaitos faktūros ar kad tokios sąskaitos buvo nepakankamai detalios (CPK 178 straipsnis).
33. Nors atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė apie atsakovo pareigą informuoti bendriją apie priešpriešinių pareigų (ieškovės informacijos pateikimas – atsakovo skolų apmokėjimas) vykdymo sustabdymą, apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo teiginius taip pat atmeta.
34. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, turi būti panaudotas protingai ir sąžiningai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018).
35. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas, naudodamasis tokia teise sąžiningai, visų pirma turėjo informuoti ieškovę apie savo prievolės apmokėti pateiktas sąskaitas sustabdymą ir sustabdymo priežastis. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų informavęs ieškovę apie savo piniginės prievolės apmokėti sąskaitas vykdymo sustabdymą iki atsakovui bus pateikta informacija, susijusi su ginčo sąskaitų detalizacija. Informavimas apie prievolės vykdymo sustabdymą yra reikalingas, visų pirma, dėl to, kad kita šalis (ieškovė) gali nežinoti apie prievolės vykdymo sustabdymą. Tokiu atveju šis institutas nepasiektų savo tikslo kuo operatyviau abiem pusėm įvykdyti savo priešpriešines pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo argumentai apie prievolės vykdymo sustabdymą nepaneigia jo pareigos apmokėti sąskaitas, kurių apmokėjimo terminai yra suėję.
Dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidų
36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai sumas, kurios susideda iš bendrijos patirtų išlaidų pliažo, tiltelio priežiūrai, nes tiek pliažas su tilteliu, tiek kitas pliažas yra už bendrijos teritorijos ribų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovės naudai sumas, kurios susideda iš bendrijos patirtų išlaidų (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Privažiuojamosios gatvės ((duomenys neskelbtini)), kuri yra už bendrijos teritorijos ribų asfaltavimą, nes jos, skirtingai negu nurodyta galutiniame sprendime, nuo 2015 metų yra įrašytos į Vilniaus rajono savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės gatvių sąrašą, jų savininkė yra Vilniaus rajono savivaldybė. Taigi, pliažas su tilteliu ir gatvės nėra bendrijos bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl nelaikytini bendrijos bendrojo naudojimo objektais, kurių priežiūros, remonto išlaidas atsakovas turi apmokėti.
37. Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
38. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).
39. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-630-723/2023, konstatuota, kad tiek bendrijos nariai, tiek ne bendrijos nariai turi pareigą mokėti už privažiuojamojo prie bendrijos teritorijos kelio asfaltavimą (kuris nėra bendrijos teritorijoje, bet naudojamas visų bendrijos narių ir ne narių). Minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir jame konstatuotos aplinkybės nebegali būti ginčijamos šioje byloje. Atsižvelgdamas į tai, dėl atsakovo argumento, susijusio su privažiuojamuoju keliu, pagrįstumo teismas plačiau nepasisako.
40. Byloje pateiktas 2022 m. balandžio mėn. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas (el. b., 2 t., b. l. 62) patvirtina, kad bendrijos vidaus keliai nėra įtraukti į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (nuo 2020 m. birželio 5 d. įtraukta tik dalis gatvės). Tuo tarpu asfaltavimo ir remonto darbai buvo atlikti anksčiau (2014–2017 m.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovo argumentas, kad už bendrijos teritorijoje esančio kelio remonto ir priežiūros darbus turi mokėti savivaldybė.
41. Vertinant atsakovo argumentus dėl pliažų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad bendrijai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kuriems nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos. Byloje nėra ginčo, kad bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkai turi priėjimą prie ežero (pliažų), liepto, esant poreikiui jais naudojasi. Šių objektų priežiūrai, remontui bendrija patiria išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šias išlaidas turi pareigą apmokėti tiek bendrijos nariai, tiek ne nariai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
42. Atsakovas teigia, kad bendrija nepagrįstai skaičiuoja administravimo išlaidas, kurių didžiąją dalį sudaro išmokos valdybos pirmininkei ir buhalterei.
43. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pateiktus dokumentus, bendrijoje yra virš 370 narių (skaičius svyruoja skirtingais metais), priklauso virš 3050 arų žemės, taip pat yra ne bendrijos narių, bendrija be bendrojo naudojimo objektų taip pat turi ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų. Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina ieškovės teiginius, kad bendrija yra itin didelė (tiek plotu, tiek narių ir ne narių skaičiumi), todėl akivaizdu, kad jai administruoti, organizuoti sklandžiai veiklai yra reikalingi ištekliai, patiriamos laiko ir žmogiškosios sąnaudos. Taip pat iš sodininkų bendrijos valdybos posėdžio 2013 m. liepos 10 d. protokolo Nr. 13-2 (el. b. 4 t., b. l. 85–101) nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, numatytų bendrijos narių susirinkime patvirtintų pajamų išlaidų eilutėje „Išlaidų kompensavimas pirmininkui, asmeniui, tvarkančiam buhalterinę apskaitą“ kompensavimo sąlygų ir tvarkos ir nutarta, kad išlaidos kompensuojamos su bendrijos pirmininku ir asmeniu tvarkančiu buhalterinę apskaitą sudarius savanoriškos veiklos sutartis Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme numatyta tvarka (3 punktas), gali būti numatomos ir kompensuojamos šios išlaidos: kelionės iki savanoriškos veiklos atlikimo vietų ir iš jos, kelionės išlaidos, susijusios su savanoriškos veiklos atlikimu – pagal sunaudotų degalų įsigijimo išlaidas patvirtinančius dokumentus arba kelionės bilietus (4.1 punktas), išlaidos savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms (telefono, kompiuterio, spausdintuvo, kopijavimo, programinės įrangos, transporto priemonių, interneto ryšio priemonių / įrangos amortizacijos sąnaudos pagal Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu patvirtintus minimalius turto nusidėvėjimo normatyvus (4.2 punktas), telefono, interneto ryšio išlaidos, draudimo išlaidos – iki 50 proc. faktiškai patirtų išlaidų pagal patvirtinančius dokumentus (4.3, 4.4 punktai), kitos išlaidos, kurią numato įstatymas; patvirtinta išlaidų kompensavimo tvarka (1, 2, 5 punktai). Savanoriškos veiklos sutartis su valdybos pirmininke L. R. sudaryta 2013 m. liepos 1 d., su tvarkančiu buhalterinę apskaitą asmeniu S. V. – taip pat 2013 m. liepos 10 d. Šių sutarčių 3 punktuose minėti asmenys prisiėmė plačios apimties įsipareigojimus bendrijai, įskaitant, bet neapsiribojant atvykimu į bendriją bendrijos turtui prižiūrėti, tausoti, tinkamai naudoti, nagrinėti bendrijos narių ir ne narių prašymus, įgyvendinti bendrijos nutarimus, vykti į kitas institucijas, spręsti operatyviai ir konstruktyviai problemas ir kitus klausimus naudojant technines priemones (pirmininkė), o bendrija prisiėmė įsipareigojimus kompensuoti su savanoriška veikla minėtų asmenų patirtas išlaidas pirmiau nustatyta tvarka (sutarčių 2.3 punktai).
44. Ieškovės teigimu, visuotinis narių susirinkimas yra patvirtinęs, kad pagal savanoriškos veiklos sutartį valdybos pirmininkei ir buhalterei yra mokamos 200 Eur kasmėnesinės kompensacijos. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad buvo pildomas savanoriškos veiklos ir asmenių, atliekančių savanorišką veiklą, apskaitos žurnalas pagal nustatytą tvarką, kompensuojamose išlaidose detalizuojamos konkrečios patirtos minėtų asmenų išlaidos (degalams konkrečiu automobiliu, nurodant kilometrų skaičių, sunaudotą degalų kiekį, amortizacijos sąnaudas, ryšio paslaugų, interneto, draudimo išlaidas). Revizoriaus aktai, kuriais buvo patvirtinta, kad valdybos pirmininkei ir buhalterei išmokėtos kompensacijos atitinka buhalterinius dokumentus, nėra nuginčyti. Taip pat atsakovai byloje neteikė duomenų, kad į ginčo sąskaitas įtrauktos šio pobūdžio išlaidos neatitinka visuotinio narių susirinkimo patvirtintos kasmėnesinės kompensacijos dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, vadovaujantis teismų praktika prie sodininkų bendrijos išlaidų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir išlaikymui, t. y. bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti priskirtinos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-559-690/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, kad šios išlaidos patirtos nepagrįstai (CPK 185 straipsnis).
45. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nauja redakcija, kurioje įtvirtinta, kad kitų asmenų įmokų dydžio bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto išlaidoms apmokėti tvirtinimas yra išimtinė bendrijos susirinkimo kompetencija. Tai reiškia, kad nuo 2020 metų susirinkimas turi nustatyti kitų asmenų mokėtinų įmokų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju ne bendrijos narių įmokų dydis susirinkimo sprendimu nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neprivalo apmokėti sąskaitos už 2020 metus, kurioje nurodytų įmokų dydžiai nėra patvirtinti bendrijos susirinkimo, nes įmokų dydis nustatytas įstatymu tam neįgalioto asmens.
46. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartyje konstatavo, kad bylos duomenimis, bendrijos 2021 m. liepos 3 d. visuotiniame pakartotiniame narių susirinkime buvo patvirtinta 2020 metų bendrijos pajamų-išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, iš kurios matyti kiek išlaidų per 2020 metus buvo patirta. Aukščiau šioje nutartyje jau buvo aptarta ieškovės taikoma mokesčių apskaičiavimo ne bendrijos nariams tvarka (pagal faktines išlaidas). Todėl vertintina, kad konkrečių ne bendrijos narių mokėtinų sumų neįvardijimas bendrijos 2021 m. liepos 3 d. visuotinio pakartotinio susirinkimo protokole, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas neturi pareigos apmokėti jai 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašytos sąskaitos.
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ne sodininkų bendrijos nario pareigas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
50. Ieškovė laikoma laimėjusia bylą ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė nurodė patyrusi 2 032,80 Eur teisinių išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą rengimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl ieškovės prašymas dėl 2 032,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra tenkinamas ir ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Ąžuolas-2“, juridinio asmens kodas 191517923, iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė