Civilinė byla Nr. 3K-3-453-701/2015

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00110-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 75.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M. ir G. M. (N.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių prievolių solidarumą, CK 3.109 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjai 2011 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą dėl jų santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami nutraukti jų 2007 m. spalio 11 d. įregistruotą santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai, be kita ko: nurodė, kad iš AB SEB banko yra paimta paskola, už ją įsigytas butas, tačiau kreditoriaus reikalavimo teisę perėmė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“; susitarė, jog prievolę padengti pardavus butą likusią įsiskolinimo dalį vykdys G. M., o G. M. atsisako bet kokių pretenzijų į butą.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-615-670/2011 prašymą tenkino, nutraukė pareiškėjų santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Be kitų sąlygų, teismas patvirtino sutarties 3.2 punktą, kuriame nustatyta, kad pareigą padengti likusią įsiskolinimo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ dalį įvykdys G. M. Sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi atnaujino procesą civilinės bylos Nr. 2-615-670/2011 dalyje dėl pareiškėjų turto padalijimo ir turtinių prievolių vykdymo tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjų kreditorius AB SEB bankas, kurio reikalavimus perėmė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, nebuvo įtrauktas į bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui reikalavimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, kuriuo prašė pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies 3.2 punktą ir pripažinti, kad prievolės, kylančios iš 2008 m. kovo 20 d. kredito sutarties Nr. 1450818011061 bei 2008 m. gegužės 22 d. draudimo liudijimo Nr. BPD042360, yra solidariosios pareiškėjų G. M. ir G. M. prievolės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą, nustatydamas, kad kylančios iš 2008 m. kovo 20 d. kredito sutarties Nr. 1450818011061-39 ir 2008 m. gegužės 22 d. draudimo liudijimo Nr. BPD042360 G. M. ir G. M. prievolės yra solidariosios, o sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktas dėl tų prievolių vykdymo taikytinas tik G. M. ir G. M. tarpusavio santykių reguliavimui dėl solidariųjų prievolių vykdymo ir tarpusavio atgręžtinių reikalavimų. Teismas nustatė, kad pareiškėjams gyvenant santuokoje 2008 m. kovo 20 d. buvo sudaryta kredito sutartis, kuria G. M. vardu išduotas kreditas būstui pirkti. Už kredito lėšas įsigytas butas (duomenys neskelbtini), jis įkeistas kreditoriui AB SEB bankui. Be to, kreditas apdraustas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Teismas taip pat nustatė, kad G. M. (N.) pasirašė tiek kredito sutartį, tiek hipotekos lakštą. Teismas sprendė, kad nurodytas turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes pareiškėjai pripažino, jog pirkti butą buvo bendras sprendimas, tikėjosi butą parduoti brangiau ir gauti pelno, butas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja G. M. žinojo apie sutuoktinio sudaromą kredito sutartį ir pasirašė, jog sutinka su kredito sutarties sąlygomis, taip sutikdama įkeisti butą ir apdrausti kreditą, teismas sprendė, kad prievolės pagal 2008 m. kovo 20 d. kredito sutartį ir 2008 m. gegužės 22 d. draudimo liudijimą yra pareiškėjų solidariosios prievolės, nes butas įsigytas, kreditas gautas ir kiti su tuo susiję veiksmai atlikti abiejų sutuoktinių sutarimu ir šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Teismas taip pat pažymėjo, kad buvę sutuoktiniai, išlikdami solidariai atsakingi kreditoriui, gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis vykdys prievolę, todėl sprendė, jog pareiškėjų tarpusavio susitarimas dėl prievolės vykdymo kreditoriaus interesų nepažeidžia.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjos G. N. (M.) apeliacinį skundą, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad prievolės, kylančios iš ginčo kredito sutarties ir draudimo liudijimo, pagrįstai pripažintos solidariosiomis pareiškėjų prievolėmis, nes butas įsigytas, kreditas gautas, kiti su tuo susiję veiksmai atlikti bendru sutuoktinių sutarimu ir šeimos interesais. 2008 m. kovo 20 d. kredito sutartį G. M. (N.) pasirašė, t. y. faktiškai davė sutikimą sandoriui sudaryti. Tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja G. N. (M.) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir nustatyti subsidiariąją kasatorės atsakomybę pagal 2008 m. kovo 20 d. kredito sutartį bei 2008 m. gegužės 22 d. draudimo liudijimą, taip pat, kol bus grąžinta skola UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, nustatant tokį vykdymo eiliškumą: 1) iš hipoteka suvaržyto turto, skirto kredito sutarčiai užtikrinti – buto ir patalpų (duomenys neskelbtini); 2) iš G. M. asmeninės nuosavybės teise turimo turto; 3) iš G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės, kuri egzistavo iki santuokos nutraukimo, dalies; 4) iš G. M. buvusios sutuoktinės kasatorės G. N. bendrosios jungtinės nuosavybės, kuri egzistavo iki santuokos nutraukimo, dalies. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl netinkamo CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo. Teismai neteisingai aiškino sutuoktinės duoto sutikimo sandoriui sudaryti teisinę reikšmę ir, netinkamai taikydami CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, padarė nepagrįstą išvadą dėl solidariosios kasatorės ir jos buvusio sutuoktinio atsakomybės. Teismai sutapatino dvi skirtingas teisines kategorijas – prievolių vykdymą iš bendro sutuoktinių turto ir sutuoktinių solidariąją atsakomybę, todėl nepagrįstai laikė, kad kasatorė, davusi sutikimą buvusiam sutuoktiniui sudaryti kredito sutartį, turėtų atsakyti solidariai su skolininku, tarsi ji taip pat būtų kredito gavėja kartu su savo buvusiu sutuoktiniu pagal jo prisiimtas prievoles. Sutuoktinio sutikimas, kad kitas sutuoktinis sudarytų sandorį, reiškia tai, jog sutuoktinio prisiimtos tiesioginės prievolės (esant kito sutuoktinio sutikimui) gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, t. y. iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau tai nepreziumuoja sutuoktinių solidariosios atsakomybės kreditoriui.

2. Dėl netinkamo CK 3.109 straipsnio 2 dalies taikymo. CK 3.109 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas tik vienas atvejis, kada sutuoktiniai atsako solidariai – kai sandoris būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju kreditorius šių aplinkybių byloje neįrodinėjo ir pats pripažino faktą, kad prievolės pagal kredito sutartį priskirtinos išimtinai G. M., t. y. pripažino asmeninę pastarojo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo šalių ginčo, aplinkybė dėl asmeninės G. M. atsakomybės laikytina neįrodinėtina (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Be to, ginčo kredito sutarties sudarymas, buto įsigijimas ir būsto kredito draudimas nebuvo būtini sandoriai šeimos namų ūkiui išlaikyti, kredito ėmimu nebuvo užtikrintas vaikų auklėjimas bei švietimas. Teismai šių aplinkybių nevertino, todėl CK 3.109 straipsnio 2 dalį taikė paviršutiniškai ir nepagrįstai, neteisėtai preziumavo solidariąją pareiškėjų atsakomybę.

Pareiškėjas G. M. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriuo prisidėjo prie pareiškėjos G. N. (M.) kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime kreditorė nurodo, kad teismai solidariosios pareiškėjų atsakomybės nepreziumavo, o ištyrė reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino prievoles solidariosiomis. Teismai nustatė, kad butas įgytas už kredito lėšas, įregistruotas ir laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šių sandorių sudarymu buvo siekiama patenkinti šeimos interesus ir poreikius pelningai parduodant įsigytą turtą. Kreditorės teigimu, bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė ar jos dalis bus neįvykdyta ir taip bus pažeistos kreditorių teisės bei teisėti interesai. Kasatorė ir jos sutuoktinis pažeidė kreditorių interesus ir jų atžvilgiu veikė nesąžiningai, nes nepranešė kreditoriams apie santuokos nutraukimo inicijavimą ir vykstantį procesą, siekė modifikuoti savo atsakomybę kreditoriams be jų žinios ir sutikimo (CK 3.126 straipsnis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Dėl to teisėjų kolegija, nenustatinėdama bylos faktų, šioje nutartyje pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų ir 2 dalies aiškinimo bei taikymo.

Dėl sutuoktinių prievolių solidarumo ir prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, santykio

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos kredito sutarties, pripažinimo solidariąja buvusių sutuoktinių prievole. Teismai sprendė, kad iš 2008 m. kovo 20 d. kredito sutarties ir 2008 m. gegužės 22 d. draudimo liudijimo kylančios pareiškėjų prievolės yra solidariosios, ir šią išvadą grindė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, nurodydami, jog turtas įsigytas, kreditas gautas ir kiti su tuo susiję veiksmai atlikti abiejų sutuoktinių sutarimu ir šeimos interesais. Šią išvadą teismai grindė nustatytomis aplinkybėmis, kad kasatorė pasirašė kredito sutartyje, hipotekos lakšte, t. y. davė sutikimą sudaryti sandorį, be to, turtas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pirkti butą buvo bendras sutuoktinių sprendimas tikintis jį parduoti brangiau ir gauti pelno, butas buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasatorė su šia teismų išvada nesutinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šį ginčą būtina atkreipti dėmesį į dvi reikšmingas aplinkybes.

Pirma, teismai, spręsdami dėl ginčo prievolės solidarumo, nepagrįstai rėmėsi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, nes neatsižvelgė į tai, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės nebūtinai yra solidariosios. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Taigi teismų akcentuotas kasatorės sutikimas, kad kitas sutuoktinis sudarytų sandorį, reiškia tai, jog sutuoktinio prisiimtos prievolės (esant kito sutuoktinio sutikimui) gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, t. y. iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau tai nepreziumuoja sutuoktinių solidariosios atsakomybės kreditorei. Nagrinėjamoje byloje teismai, pasisakydami tik dėl CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų taikymo, t. y. dėl galimybės ginčo prievolę vykdyti iš bendro buvusių sutuoktinių turto, nepagrįstai netyrė, ar yra teisiniai pagrindai pripažinti ginčo prievolę solidariąja.

Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad: prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas; sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Iš šioje byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai, spręsdami dėl pareiškėjų prievolės pagal ginčo kredito sutartį ir draudimo liudijimą solidarumo, tyrė ir nustatė aplinkybes, kurios reikšmingos iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės egzistavimui konstatuoti (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), tačiau netyrė ir nenustatė pirmiau nurodytų esminę reikšmę materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąsias sutuoktinių prievoles, taikymui turinčių aplinkybių, t. y. ar sandoriai, iš kurių kyla pareiškėjų prievolės, buvo būtini išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, ar jų kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga, ar juos sudaręs sutuoktinis elgėsi apdairiai bei rūpestingai (CK 3.109 straipsnio 2, 3, 4 dalys). Pastarosioms aplinkybėms esant nenustatytoms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismų išvada dėl pareiškėjų prievolių solidarumo padaryta tinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. Kasacinis teismas apskųstus teismų procesinius sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu, o faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalį). Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniam teismui grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, šalių patirtos ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos. Šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Antanas Simniškis