Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-261-275-2012].doc
Bylos nr.: 2S-261-275/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-261-275/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05452-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 119.11.; 122.4.

(S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2012 m. kovo 14 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,

 

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. priėmė ieškovo J. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Teismas priimtą ieškinį bei jo priedų nuorašus mėgino įteikti atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentų įteikti nepavyko, grįžo su žyma „registruotas, bet negyvena šiuo adresu ir šiuo metu guli ligoninėje“. Pakartotinai teismas priimtą ieškinį bei jo priedų nuorašus išsiuntė minėtu adresu, tačiau dokumentų įteikti nepavyko, grįžo su žyma „gyvena (duomenys neskelbtini), pasakė moteris iš buto“. Teismas išsiuntė procesinius dokumentus šiuo adresu, tačiau dokumentų įteikti nepavyko, grįžo su žyma „po operacijos reabilitacijoje, bus po mėnesio“. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją dėl procesinių dokumentų neįteikimo atsakovui, ieškovui pasiūlyta nurodyti atsakovo kitą gyvenamosios vietos adresą arba apsvarstyti galimybę, pasirinkti ir informuoti teismą apie galimą procesinių dokumentų įteikimo būdą (įteikti pačiam ieškovui, per antstolius, skirti kuratorių, paskiausiai taikomas - viešo paskelbimo būdas) ir nustatė ieškovui terminą iki 2011 m. birželio 6 d. pašalinti procesinio dokumento trūkumus - nurodyti atsakovo kitą faktinės veiklos vietos adresą arba imtis kitų procesinių priemonių įteikti procesinius dokumentus. 2011 m. birželio 6 d. teisme gautas ieškovo pranešimas, jog ieškinyje nurodė atsakovo adresą (duomenys neskelbtini), turėdamas jo rašytinį nurodymą dokumentus ir laiškus siųsti minėtu adresu. Nenurodė atsakovo pastovios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), žinodamas pašto kurjerių atnešusių laiškus problemas, nes iš 6-osios gatvės pusės nebuvo pašto dėžutės, kuri pakabinta dabartiniu metu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo J. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, paliko nenagrinėtą. Teismas konstatavo, kad atsakovas dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų neišreiškė savo pozicijos, t.y. neprašė teismo atsakovui įteikti dokumentus pačiam ieškovui, per antstolius, skirti kuratorių ar viešo paskelbimo būdu. Teismas pakartotinai procesinius dokumentus bandė įteikti atsakovui jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau jie grįžo neįteikti. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad ieškovas nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Ieškovas J. S. atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Nurodo, kad ėmėsi papildomų veiksmų atsakovo gyvenamajai vietai patikslinti ir teismui 2011 m. birželio 6 d. pateikė atsiliepimą į 2011 m. gegužės 18 d. nutartį, išdėstė visas, ieškovui žinomas, aplinkybes dėl atsakovo gyvenamosios vietos ir faktinės veiklos vietos. Kartu pridėjo Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ adreso koordinates, kuriose nurodytas tikslus adresas: (duomenys neskelbtini). Pateikta SB „Panerys“ valdybos pažyma patvirtina, kad V. K. pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini). Šios pažymos patvirtina atsakovo tikslią nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismui buvo paaiškinta, kad ieškinyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas turėjo V. K. rašytinį nurodymą dokumentus ir laiškus siųsti šiuo adresu. Šio nurodymo originalas buvo pateiktas teismui kartu su atsiliepimu. Šiuo adresu gyvena jo dukra su motina. Be to, byloje nėra aplinkybių, kurios paneigtų, kad V. K. gyvenamosios vietos registracijos vieta – (duomenys neskelbtini), o faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Bandant įteikti ieškinį buvo patvirtinta, kad V. K. čia registruotas, kad jis ligoninėje, todėl darytina išvada, kad jis turi kontaktą su čia gyvenančiais žmonėmis ar čia lankosi. Ieškovas su kaimynu tujų persodinimo problemą sprendžia beveik tris metus. Atsakovas V. K. yra informuotas apie pateiktą ieškinį teismui, todėl jis sąmoningai nepriiminėja procesinių dokumentų, klaidindamas pašto kurjerius. Buvo apsvarstytas ir procesinių dokumentų įteikimas pačiam atsakovui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovo pateiktų procesinių dokumentų nepriims ir nepasirašys įteikimo akto. Manau, kad teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes ir nesiėmė visų veiksmų, kad procesiniai dokumentai V. K. būtų įteikti. Ieškovas įvykdė reikalavimą nurodyti atsakovo adresą pagal Civilinio proceso kodekso 111 str. 2 d., 135 str. 1 d. reikalavimus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ieškovas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, jog ieškovas turėjo šalinti, bet nepašalino nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, susijusių su atsakovo gyvenamosios vietos nurodymu. Ieškinyje nebuvo esminių trūkumų, dėl kurių teismo proceso apskritai nebuvo įmanoma pradėti. Teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nesvarstomas klausimas, ar ieškovo žinoma paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta yra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta, ar ieškinyje nurodytu atsakovų adresu bus įmanoma įteikti procesinius dokumentus.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

Civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 11 p. nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas paliko apelianto ieškinį nenagrinėtą, taikymas tiesiogiai susijęs su šalių procesinės pareigos, įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 115 str. 3 d. ir 138 str., nevykdymu. Tai reiškia, kad tokie teisiniai padariniai šaliai kyla tik tuomet, kai ši teismo nurodymu neištaiso bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusio procesinio dokumento – ieškinio neatitikimo ieškinio turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų (CPK 111 str., 113 str., 135 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui būtina įvertinti ir byloje jau priimto nagrinėti ieškinio atitikimą formaliesiems ieškiniui keliamiems reikalavimams bei tokios pareigos nustatymo apeliantui pagrįstumą. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d., 138 str.), o ieškovui nurodytu terminu neįvykdžius teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 8 d. priėmė ieškovo J. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (b.l. 1-2). Teismas priimtą ieškinį bei jo priedų nuorašus mėgino įteikti atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentų įteikti nepavyko, grįžo su žyma „registruotas, bet negyvena šiuo adresu ir šiuo metu guli ligoninėje“ (b.l. 17). Pakartotinai teismas priimtą ieškinį bei jo priedų nuorašus išsiuntė minėtu adresu, tačiau dokumentų įteikti nepavyko, grįžo su žyma „gyvena (duomenys neskelbtini), pasakė moteris iš buto“ (b.l. 19). Teismas išsiuntė procesinius dokumentus šiuo adresu, tačiau dokumentų įteikti nepavyko, grįžo su žyma „po operacijos reabilitacijoje, bus po mėnesio“ (b.l. 21).

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2011 m. birželio 6 d. pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir pasiūlė nurodyti atsakovo kitą gyvenamosios vietos adresą arba apsvarstyti galimybę, pasirinkti ir informuoti teismą apie kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo būdą (įteikti pačiam ieškovui, per antstolius, skirti kuratorių, paskiausiai taikomas – viešo paskelbimo būdas).

Ieškovas vykdydamas 2011 m. gegužės 18 d. nutartį pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė tuos pačius atsakovo adresus, kuriais procesiniai dokumentai atsakovui jau kelis kartus buvo siųsti, tačiau grąžinti teismui neįteikti. Taip pat paminėjo, kad dėl kilusio ginčo tarp šalių atsakovas nepriims procesinių dokumentų iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas neišreiškė pozicijos dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, t.y. neprašė teismo atsakovui įteikti dokumentus per antstolius, skirti kuratorių ar viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas pakartotinai procesinius dokumentus bandė įteikti atsakovui jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti (b.l. 29).

Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos nagrinėjimo procese, nepažeisdamas kooperacijos principu teismui nustatytos bendradarbiavimo pareigos (CPK 8 str.), ėmėsi visų įstatymo leidžiamų priemonių, kad ieškinys būtų tinkamai įteiktas atsakovui. Tik tokiu būdu galima įgyvendinti priešingos šalies tinkamo informavimo apie inicijuotą ginčą pareigą ir tik pranešus apie iškeltą bylą kitai proceso šaliai yra galima tolesnė bylos eiga.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, taip pat į tai, kad, pašalinus šias bylai nagrinėti kliudančias aplinkybes, apeliantas įstatymo nustatyta tvarka vėl galės su ieškiniu kreiptis į teismą (CPK 297 str. 2 d.), skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                      Danutė Kutrienė