Civilinė byla Nr. 2S-117-657/2023
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01093-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.14.8.1.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7755-308/2022, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise faktų nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į malkinę, esančią žemės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai, atvirai, teisėtai, nepertraukiamai ją valdydama; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pirtį, esančią žemės sklype, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. Paslaugų sutartį ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, o taip pat faktiškai ją valdydama.
2. Nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra 79 kv. m medinis pastatas (malkinė), pastatytas 2008 metais bei 80 kv. m nebaigtas statyti medinis pastatas (pirtis). Abiem pastatams nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas, nes jie atitinka nesudėtingo statinio sąvoką pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002. Šie pastatai nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“, todėl nuosavybės teisei įregistruoti reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėja nuo malkinės pastatymo savo aktyviais veiksmais ja rūpinosi, o taip pat inicijavo pirties statybą. Pareiškėja žemės sklypą, ant kurio pradėta statyti pirtis, 2015 metais, padovanojo sūnui A. K.. Pradėjus pirties statybą, pareiškėjos sūnus buvo dar nepilnametis. Jis nei darbais, nei pinigais neprisidėjo prie pirties statybos ir jau būdamas pilnamečiu. Pareiškėja negali kitokia, nei teismo tvarka, patvirtinti juridinę reikšmę turinčių faktų. Jos prašomų juridinių faktų nustatymas, prieš vykdomosiose bylose Nr. 0151/22/00904 ir Nr. 0151/22/00943 atliekant areštuoto nekilnojamojo turto vertinimą, atitiktų tiek pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros, tiek išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad, neturėdamas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicijos šiuo klausimu, darydamas prielaidą, kad galėtų nustatyti pareiškėjos nuosavybę į du statinius svetimame žemės sklype, kurį siekiama realizuoti priverstine tvarka, nesant teisinio pagrindo (neteismine tvarka nustatyto servituto ar kito) vienam savininkui tuos statinius be kliūčių naudoti ir valdyti kito savininko žemės sklype, susilaiko nuo vertinimo, ar tai nepažeistų tikėtino išieškotojos intereso turtą realizuoti už adekvačią kainą. Kadangi pareiškėja yra nurodžiusi, kad prašomų juridinių faktų nustatymas, prieš atliekant vykdomosiose bylose areštuoto nekilnojamojo turto vertinimą, atitiktų pareiškėjos ir jos nepilnametės dukros interesus, todėl tikėtina, kad pareiškėja siekia, kad statiniais ir galimais ateities teisminiais ginčais apsunkintas sklypas apskritai nebūtų realizuotas (liktų šeimos turto sudėtyje sūnaus vardu) arba neatsiradus pirkėjui, neįvykus varžytynėms sklypą savo vardu už nedidelę kainą įsigytų pati pareiškėja.
5. Pareiškėja yra nurodžiusi, kad medinis pastatas (malkinė) užbaigtas statyti 2008 metais ir, kad ji savo aktyviais veiksmais malkine rūpinosi, nors tiesiogiai nėra nurodžiusi, kad ją pastatė. Nėra aišku, ar 2015 m. birželio 30 d. dovanojimo sutartimi A. K. iš pareiškėjos įgijo neįgyvendintą teisę į faktiškai sklype esančią, tačiau iki šiol neįregistruotą malkinę, todėl neaišku, kas šiuo metu turi teisę siekti malkinės nuosavybės – statytoja pareiškėja K. K. ar naujasis sklypo savininkas A. K.. Tai būtų svarbu vėliau nagrinėjant bylą. Taip pat vėlesnėse bylos stadijose būtų svarbios ir aplinkybės, kada vykdomosiose bylose Nr. 0151/22/00904 ir Nr. 0151/22/00943 taikytas areštas, ar areštas taikytas anksčiau ar vėliau negu 2018 m. rugsėjo 11 d. (pareiškėjos nurodyta pirties pamatų statybos pradžia), nes areštas apima ne tik disponavimo nuosavybe apribojimus, bet ir riboja teisę turtą apsunkinti įkeitimu, nuoma, užstatymu, servitutais ir kita; kokiu pagrindu pareiškėja statė pirtį sūnui priklausančiame sklype.
6. Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ji 2008 m. pastatė malkinę ir 2018 m. pradėjo statyti pirtį, t. y. pagal nurodytų jos atliktų veiksmų pobūdį ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje numatytą statytojo (užsakovo) sampratą. Pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus jos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Šiuo atveju situacijos teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad malkinės valdymas trunka ilgiau nei 10 metų, kas yra viena iš būtinųjų įgyjamosios senaties sąlygų. Pareiškėja turi galimybę įregistruoti statinių nuosavybę, atlikdama teisės aktais nustatytas teisines procedūras, kurių baigiamieji dokumentai yra deklaracija apie statybos užbaigimą (baigtam statyti statiniui) bei pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (nebaigtam statyti statiniui). Šie dokumentai yra pagrindai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujai pastatytą statinį arba nebaigtą statyti statinį ir nuosavybės teises į juos. Jei statiniai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui reikia pateikti statytojo surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruotą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, kurioje nurodyti statybą leidžiantys dokumentai (jei privalomi), kaip nurodyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje. Pagal Statybos techninį reglamentą 1.01.07:2002 I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas. Šiuo atveju teismas negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjos nurodytų teiginių, kad malkinei ir pirčiai nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas, nes teismas nėra institucija, kuri atlieka statybos teisėtumo priežiūrą, be to, pareiškėjos nurodytai malkinei ir pirčiai nėra atlikti kadastriniai matavimai, kurie turi būti visais atvejais, nes šiuo atveju nėra aišku, ar šie statiniai iš tiesų yra nesudėtingi statiniai, nėra jokių šiuos statinius identifikuojančių duomenų.
7. Juridinę reikšmę turinčio fakto, įgyjamosios senaties nustatymas nėra laisvai pasirenkama alternatyva, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro, Statybos įstatymuose, Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatytos neteisminės procedūros, kuriomis pareiškėja turi teisę pasinaudoti, neatsižvelgiant į jos norą nuosavybės teises įgyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar įgyjamosios senaties pagrindais. Nustačius, kad pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus jos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, yra pagrindas atsisakyti priimti jos prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėja K. K. prašė Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja turi galimybę įregistruoti statinių nuosavybę, atlikdama teisės aktais nustatytas teisines procedūras. Teismo nurodytas būdas registruoti nuosavybę į malkinę ir pirtį pareiškėjos vardu būtų aktualus, jeigu žemės sklypas, kuriame stovi šie statiniai, būtų registruotas pareiškėjos vardu. Pareiškėja negali gauti dokumentų kitokia tvarka. Teismas, nespręsdamas klausimo, ar yra pagrindai prašomiems juridiniams faktams nustatyti, neatskleidė bylos esmės, pažeidė operatyvumo bei koncentruotumo principų reikalavimus. Jeigu teismas nustatytų juridinius faktus, kad malkinė ir pirtis pareiškėjai priklauso nuosavybės teisėmis, tuomet pareiškėja turėtų teisę užsakyti deklaraciją apie statybos užbaigimą (baigtam statyti statiniui) ir pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto (nebaigtam statyti statiniui), savo lėšomis atliktų šių pastatų kadastrinius matavimus ir kitus būtinus veiksmus statinių įteisinimui bei įregistravimui VĮ „Registrų centras“.
8.2. Teisėjas akivaizdžiai rodo išankstinį neigiamą ir nepagrįstą nusistatymą pareiškėjos atžvilgiu, nes niekur nėra informacijos, kad pareiškėja siektų, kad sklypas liktų šeimos sudėtyje sūnaus vardu. Pareiškėja tokio tikslo neturi. Be to, A. K. iki šiol nesiekė ir nesieks nei malkinės, nei pirties nuosavybės, šie statiniai jam nėra reikalingi. A. K. 2021 m. balandžio 2 d. Paslaugų teikimo sutartyje pasirašė, kad neprieštarauja dėl pirties statymo jo sklype ir jau atliktų darbų, kas atitinka CK 4.163 straipsnio nuostatas, jog pareiškėja su sūnumi susitarė dėl užstatymo teisės. Taigi, areštas sklypui taikytas 2022 m., o pareiškėja dėl užstatymo teisės susitarė, kai arešto dar nebuvo. Be to, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), dar 2010 metais neteismine tvarka nustatytas neterminuotas viešpataujantis servitutas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
10. Byloje sprendžiam dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamus jos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
13. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o taip pat dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama, tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 str., 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įregistruoti nuosavybės teisę į malkinę ir nebaigtą statyti pirtį, esančias jos sūnui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šie statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.).
15. Pareiškėja nurodė, kad negali kitokia, nei teismo tvarka, patvirtinti pareiškime prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, tačiau teismui nepateikta jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Nesant pateiktų įrodymų, teismas pareiškimą pagrįstai atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
16. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik pareiškimo priėmimo klausimas, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, todėl nesutiktina su apeliante, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė faktų, kurie galėtų kelti objektyvių abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo, išankstinio neigiamo nusistatymo pareiškėjos atžvilgiu.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjos valstybei priteistinos 10,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,06 Eur (dešimt eurų 6 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Žibutė Budžienė