Civilinė byla Nr. 2-6919-945/2015;
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02640-2015-0;
Procesinio sprendimo kategorijos:
11.9.10.8.; 14.1.; 14.4.; 15.3.;
15.4.; 99.5.; 116.1.; 116.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 18 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovei advokatei Donatai Motiejūnei, nedalyvaujant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtu, ieškovo į darbą negrąžinti ir konstatuoti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti ieškovui iš atsakovės išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, darbo užmokesčio įsiskolinimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad tarp šalių 2013 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta darbo sutartis. 2014 m. gruodžio 19 d. baigęs darbus objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbdavio paliepimu ieškovas parašė prašymą išleisti nemokamų atostogų iki 2015 m. sausio 5 d. Po atostogų ieškovui atvykus į minėtą objektą paaiškėjo, jog darbai objekte nebevyksta. Ieškovui kreipusis į Sodrą paaiškėjo, jog 2015 m. sausio 5 d. jis yra atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Darbdavys neinformavo ieškovo, kokį darbo drausmės pažeidimą ieškovas padarė, nesilaikė drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinių reikalavimų. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jis negrąžintinas į darbą, darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu, ieškovui iš atsakovės priteistina išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Be to, atleisdamas ieškovą iš darbo darbdavys su ieškovu neatsiskaitė, nesumokėjo darbo užmokesčio už du mėnesius (1.740 Lt/ 504 Eur), taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
2015 m. vasario 23 d. teismas nutartimi nutarė įpareigoti atsakovę kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti teismui bylai išnagrinėti reikalingus dokumentus, atsakovei išaiškino, jog nepagrįsto teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus neįvykdymo atveju šio įpareigojimo neįvykdžiusiam asmeniui gali būti skiriama iki 1.000 Lt bauda, kartu paskirdamas byloje parengiamąjį posėdį 2015 m. kovo 25 d. Siekiant tinkamai įteikti atsakovei procesinius dokumentus, 2015 m. kovo 23 d. nutarta posėdį atidėti. Teismo šaukimai į parengiamąjį posėdį, kartu su ieškiniu bei įpareigojimu pateikti atsiliepimą ir teismo reikalaujamus dokumentus, atsakovei du kartus išsiųsti registruotos buveinės adresu. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, toks dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą neįvykdė savo pareigos ir reikalautų rašytinių įrodymų nepateikė, nepranešė teismui įrodymų nepateikimo priežasčių, taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsakovės atstovai neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Esant ieškovo atstovės prašymui bylą nagrinėti atsakovės atstovams nedalyvaujant, vadovaujantis tuo, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovei buvo išaiškinta, jog, parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, kas patvirtina tinkamą atsakovės informavimą ne tik apie parengiamąjį teismo posėdį, bet ir apie teismo posėdį, byla buvo išnagrinėta atsakovės atstovams nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Į bylą pateikta 2013 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutartis Nr. 71 patvirtina, jog šalis siejo darbo santykiai, jog ieškovas dirbo 40 val. per savaitę, jam buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis su teise gauti priedus. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai darbdavio deklaruotų duomenų, 2014 m. balandžio – birželio, rugpjūčio – rugsėjo mėn. ieškovo pajamos sudarė 1.000 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, 2014 m. liepos mėn.- 1.019,65 Lt, 2014 m. spalio- lapkričio mėn.- 1.035 Lt, 2014 m. gruodžio mėn. pajamos nedeklaruotos nurodant, jog nuo 2014 m. gruodžio 22 d. tęsėsi nedraudiminis laikotarpis, 2015 m. sausio 5 d. deklaruotas darbo sutarties nutraukimas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat ieškovo paaiškinimai ir liudytoju apklausto R. Z. parodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog šalis sieję darbo santykiai buvo nutraukti darbdaviui paskyrus darbuotojui drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo.
Vadovaujantis DK 236 straipsniu, drausminė nuobauda gali būti taikoma darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. DK 234 straipsnyje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės, tuo tarpu DK 228 straipsnyje akcentuojama, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Remiantis DK 93 straipsnio 1 dalimi, 61, 94, 230, 232 straipsniais, darbuotojo pareigos nustatomos darbo ir kolektyvinėje sutartyse, pareiginiuose nuostatuose, darbo tvarkos taisyklėse ir kituose vidiniuose įmonės dokumentuose. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia šiuos drausminės atsakomybės taikymo pagrindus: pirma, asmuo, kurio atžvilgiu taikoma drausminė atsakomybė, turi būti atsakomybę taikančio subjekto darbuotoju; antra, teisės aktuose arba darbdavio vidiniuose dokumentuose turi būti nustatyta konkreti darbuotojo pareiga, kurios darbuotojas privalo laikytis; trečia, ši pareiga darbuotojui turi būti žinoma, t.y. už įmonės vidiniame dokumente numatytos pareigos nevykdymą darbuotojui drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas yra supažindintas su tokios pareigos egzistavimu; ketvirta, darbuotojas savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais turi pažeisti jam nustatytą pareigą. Visų šių sąlygų egzistavimą kilus teisminiam ginčui privalo įrodyti darbdavys. Be to, teisminio nagrinėjimo objektu tokiu atveju laikoma ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų, nustatytų DK 238, 240-241 straipsniuose, laikymasis- nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo (bet ne vėliau kaip per 6 mėn. po pažeidimo padarymo), darbuotojui turi būti sudaroma galimybė pateikti pasiaiškinimą, parenkant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir ankstesnį darbuotojo darbą.
Atsakovė teisminio proceso metu nevykdė jai tenkančios pareigos įrodyti prielaidų atitinkamo darbo santykių nutraukimo pagrindo taikymui egzistavimą ir procedūrinių reikalavimų, susijusių su įstatyminių darbuotojo teisių apsauga, laikymąsi. Kaip nurodė tiek ieškovas, tiek ir kartu su juo darbo funkcijas vykdęs liudytojas, darbdavys neinformavo darbuotojų apie padarytus darbo drausmės pažeidimus, po nemokamų atostogų grįžę į objektą, kuriame iki tol vykdė darbo funkcijas, darbuotojai sužinojo, jog darbai nurodytame objekte nebevykdomi, su darbdavio atstovais susisiekti jiems nepavyko, kreipęsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių darbuotojai sužinojo, jog darbo santykiai su jais nutraukti. Aplinkybę, jog darbuotojams galėjo kilti problemų bandant susisiekti su darbdaviu, netiesiogiai patvirtina ir faktas, jog ir teismo darbdaviui siųsti dokumentai grįžo neįteikti. Dėl su juridinio asmens veiklos tikslais ir principais nesuderinamo atsakovės atstovų elgesio nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas padarė kokį nors darbo drausmės pažeidimą, netinkamai atliko jam pavestas funkcijas. Kartu pabrėžtina, jog darbdavys nepateikė įrodymų, jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už kurį galėjo būti skiriama griežčiausia teisės aktuose numatyta drausminė nuobauda. Bylos medžiaga (ieškovo paaiškinimai ir liudytojo parodymai, nesant jokių juos paneigiančių duomenų) leidžia daryti išvadą, jog darbdavys ignoravo ir procedūrines drausminės nuobaudos skyrimo taisykles neinformuodamas darbuotojo apie jo padarytą darbo drausmės pažeidimą ir nesuteikdamas galimybės pateikti pasiaiškinimą. Ieškovui ir liudytojui patvirtinus, jog darbdavys neinformavo darbuotojo apie jo padarytą darbo drausmės pažeidimą, nevykdė privalomų procedūrinių drausminės nuobaudos skyrimo procedūrų, darbdaviui ignoravus teisminį procesą ir neįvykdžius jam įstatymu nustatytos pareigos įrodyti atleidimo iš darbo teisėtumą, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.
Patenkinus nurodytąjį ieškinio reikalavimą, ieškovo prašymu taikytinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos pasekmės: ieškovui reikalaujant, o atsakovei neginčijant, spręstina, jog ieškovo grąžinimas į darbą yra netikslingas (nesant duomenų apie atsakovės vykdomą veiklą nėra pagrindo spręsti, jog toks grąžinimas yra praktiškai įmanomas ir realiai užtikrintų pažeistų darbuotojo teisių apsaugą), darbo sutartis pripažįstama nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, ieškovui priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir, nesant duomenų apie jo vėlesnį įsidarbinimą, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punktu, vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas už 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2015 m. sausio 5 d., todėl vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti reikšmingi 2014 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl darbo užmokesčio dalies už 2014 m. lapkričio- gruodžio mėn. priteisimo, pateikdamas teismui duomenis apie kitokias, nei deklaravo darbdavys, ieškovo nurodytu laikotarpiu uždirbtas sumas, prieš paskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį įvertintinas aptariamo reikalavimo pagrįstumas. Kaip nurodė ieškovas, pateikdamas teismui savo paties parengtus darbų sąrašus, apimtis ir įkainius, faktinis šalių susitarimas dėl darbo užmokesčio neatitiko nurodytojo darbo sutartyje. Kaip pripažino liudytoju teismo posėdyje apklaustas R. Z., darbdavys darbuotojams mokėdavo avansą ir jų neoficialų susitarimą atitinkančią darbo užmokesčio dalį, pinigų sumokėjimo faktas būdavo užfiksuojamas dviejuose skirtingo turinio dokumentuose- oficialiame ir kitame, kuriame buvo patvirtinamas faktinės sumos gavimo faktas. Kartu pabrėžtina, jog liudytojas pats negalėjo paaiškinti, kokiu principu remiantis jam buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, tenurodydamas, jog išmokėtiną sumą jam padėdavo apskaičiuoti ieškovas. Pabrėžtina, jog ir pats ieškovas neįrodinėjo, jog egzistavo oficialus susitarimas dėl darbų įkainių, nurodytų jo paties pateiktame paskaičiavime. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog darbo užmokestį ieškovas prašo jam priteisti pagal neoficialų šalių susitarimą, kuris, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie Sodrai deklaruotas darbo užmokesčio sumas, nebuvo apskaitomas. Spręsti, jog darbuotojas turi teisę priverstine tvarka įgyvendinti neoficialiais susitarimais grindžiamas teises remdamasis vien savo vienašališkai parengtais paaiškinimais, nėra pagrindo. Nurodyta aplinkybė pripažintina pagrindu spręsti, jog ieškovas turi teisę reikalauti iš darbdavio sumokėti jam darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį- 1.035 Lt per mėnesį (priskaičiuotina suma).
Kartu pabrėžtina, jog darbdavys nevykdė jam tenkančios pareigos įrodyti tinkamo atsiskaitymo su ieškovu faktą. Pats ieškovas pripažino, jog jam buvo sumokėta po 400 Lt avanso už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 870,73 Lt per mėnesį. Iš šios sumos atskaičius ieškovo pripažintas jam išmokėtas sumas gaunamas 941,46 Lt arba 272,67 Eur) (išmokėtina suma) darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. įsiskolinimas, kuris ieškovui priteistinas iš atsakovės. Likusi reikalavimo dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Kartu ieškovas nurodo, jog jam nebuvo atleidžiant iš darbo nebuvo išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2013m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. sausio 5 d., t.y. vienerius metus (28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų) ir 111 dienų (už kurias priklausė 8,5 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, viso- 36,5 kalendorinės dienos). Ieškovas patvirtino atostogavęs nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d., arba 17 kalendorinių dienų, todėl atleidžiant iš darbo jam turėjo būti išmokama kompensacija už 19,5 kalendorines dienas arba 13,65 darbo dienas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio12 d. įsakymu Nr. A1-646 nustatytas 0,7 koeficientas).
Darbdaviui vengus pareigos pateikti teismui dokumentus, pagrindu vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti laikytini Sodros duomenys ir šiuo teismo sprendimu konstatuotos aplinkybės dėl ieškovo darbo užmokesčio. Nesant kitokių duomenų, darbo dienos skaičiuotinos taikant standartinę penkių darbo dienų savaitę, taip pat atsižvelgiant į darbdavio pranešimus apie nedraudiminius ir nedarbingumo laikotarpius (nedraudiminius laikotarpius įtraukti į darbo dienų skaičių nėra pagrindo, kadangi darbdavys nepateikė duomenų, jog nurodytu laikotarpiu darbuotojas darbo funkcijų nevykdė dėl savo kaltės). Remiantis nurodytais duomenimis, ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudaro 49,07 Lt (viso uždirbta 2.846,25 Lt per 58 darbo dieną: po 1.035 Lt 2014 m. spalio- lapkričio mėn. ir 776,25 Lt 2014 m. gruodžio mėn. (1.035 Lt / 20 darbo dienų * 15 faktiškai dirbtų dienų)) arba 14,21 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis- 1.030,47 Lt arba 298,44 Eur (vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui 2015 m. esant lygiam 21 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. gruodžio12 d. įsakymas Nr. A1-646)). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 300 Eur minimalus mėnesinis darbo užmokestis, už kurį, remiantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.12 punktu, negali būti mažesnis vadovaujantis nurodyta tvarka paskaičiuotas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Pastaroji aplinkybė lemia, jog apskaičiuojant ieškovo vidutinį darbo užmokestį atleidimo iš darbo dieną skaičiuotini 300 Eur per mėnesį arba 14,29 Eur per darbo dieną (300 Eur / 21 darbo dienos per mėnesį) dydžiai.
Nurodytos aplinkybės lemia, jog darbdavys, atleisdamas ieškovą iš darbo, privalėjo išmokėti jam 195,06 Eur (priskaitytina suma) kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbdaviui nepateikus duomenų apie atsiskaitymo faktą, darbuotojui teismo posėdžio metu patvirtinus, jog atitinkama pinigų suma jam nebuvo išmokėta, pagrįstu pripažintinas, todėl tenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl 195,06 Eur (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos priteisimo ieškovui iš atsakovės.
Kaip minėta, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, tenkintini ir ieškinio reikalavimai dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Paskaičiuojant ieškovui priteistiną išeitinės išmokos sumą, vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertinus faktą, jog ieškovo darbo santykiai tęsėsi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. sausio 5 d., jam iš atsakovės priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (600 Eur) išeitinė išmoka.
Skaičiuojant vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą akcentuotina, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2015 m. sausio 5 d. Taikant aukščiau aptartus dydžius, už 19 darbo dienų po ieškovo atleidimo iš darbo dienos 2015 m. sausio mėn. susidaro 271,51 Eur (14,29 Eur *19), už 2015 m. vasario- balandžio mėn.- po 300 Eur, už 11 darbo dienų įskaitant sprendimo priėmimo dieną 2015 m. gegužės mėn. susidaro 157,19 Eur, viso- 1.328,70 Eur (priskaitytina suma). Mažinti šią sumą įvertinus faktą, jog bylos nagrinėjimas kartą buvo atidėtas būtent dėl darbdavio vengimo pateikti dokumentus, nesant jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog aptariama suma pažeidžia proporcingumo principą, nėra pagrindo. Sankcijos dydžio pagrįstumą patvirtina ir faktas, jog taikant DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sankciją, atsakovės atžvilgiu už tą patį laikotarpį netaikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytos pasekmės, susiję su vėlavimu atsiskaityti atleidžiant ieškovą iš darbą. Be to, iš atsakovės ieškovui priteistina jo vidutinio dienos darbo užmokesčio suma už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimo dalis dėl 300 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Valstybei iš atsakovės priteistinas 31 Eur žyminis mokestis už patenkintą elektroninėje byloje pareikštą neturtinį ieškinio reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir 54 Eur žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo bendros patenkintų turtinių ieškinio reikalavimų sumos (2396,43 Eur) (viso 85 Eur žyminio mokesčio), taip pat teismo patirtų 2,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 str.).
Ieškovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 168,81 Eur išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Įvertinus faktą, jog buvo atmesta ieškinio dalis dėl 231,33 Eur (504 Eur- 272,67 Eur) darbo užmokesčio dalies priteisimo, spręstina, jog ieškinys buvo patenkintas santykiu 91/9, todėl iš atsakovės valstybei taip pat priteistinas 153,62 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai atlyginimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties, sudarytos tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukimą 2015 m. sausio 5 d. neteisėtu.
Ieškovo į darbą negrąžinti pripažįstant, jog darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,67 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 67 ct)) (išmokėtina suma) darbo užmokesčio, 195,06 Eur (šimtą devyniasdešimt penkis eurus 6 ct) (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką- 600 Eur (šešis šimtus eurų) (priskaitytina suma), 1.328,70 Eur (tūkstančio trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 70 ct) (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015 m. gegužės 18 d.), 14,29 Eur (keturiolikos eurų 29 ct) (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimo dalį dėl 300 Eur (trijų šimtų eurų) (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 2,84 Eur (dviejų eurų 84 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis- „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 153,62 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus 62 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, teismui turi būti pateikiami sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.
Ieškovai turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas