Civilinė byla Nr. e2-2268-902/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00851-2021-2

Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.4.9.6.1; 2.1.5.1.2.7;

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

        Panevėžys        

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Elvinai Škarnulienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Anželikai Meškaitei, atsakovo atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,

nedalyvaujant atsakovui D. L., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SODBETA“ atstovui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,SODBETA“ ieškinį atsakovui D. L..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. L., kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 25757,63 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-637-372/2017 pagal UAB „Ausinė“ ieškinį, kuriuo ji prašė jos naudai iš UAB „Sodbeta“ priteisti 47 508,81 Eur nuostolių, 6 % metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Ausnė“ dėl elektros energijos atjungimo ir generatorių naudojimo 2016 m. kovo 1 d. - 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu patirtus nuostolius ieškinyje detalizavo taip: 1) išlaidos, susijusios su generatoriaus nuoma, nutraukus elektros energijos tiekimą - 8 445,66 Eur; 2) išlaidos, patirtos išmokėjus darbo užmokestį darbuotojams už priverstines prastovas - 1 484,76 Eur; 3) netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautas pelnas 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu, lyginant su analogišku laikotarpiu 2015 m. – 37 578,39 Eur. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-637-372/2017 UAB „Ausnė“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Sodbeta“ ieškovei UAB „Ausnė 40 078,81 Eur žalos atlyginimo, 2 418,86 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 6 % metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 42 497,67 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė UAB „Sodbeta“, nesutikdama su paminėtu 2017 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu, 2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - UAB „Ausnė“ ieškinį atmesti, kadangi tiesioginiai nuostoliai (susiję su generatorių nuoma ir kuro įsigijimu) jau buvo atlyginti. UAB „Sodbeta“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Lauditas“ auditorės 2017 m. rugsėjo 26 d. atliktą faktinių pastebėjimų ataskaitą apie UAB „Ausnė“ buhalterinius duomenis, kuriais pastaroji grindė, neva, 37 578,39 Eur pelno negavimą. Kadangi, auditorės vertinimu, UAB „Ausnė“ byloje pateikti duomenys nepagrindė reikalavimo priteisti 37 578,39 Eur negauto pelno, todėl 2018 m. spalio 17 d. UAB „Sodbeta“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą skirti civilinėje byloje Nr. e2A-387-186/2018 ekonominę ekspertizę. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į UAB „Sodbeta“ prašymą, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-387-186/2018 paskyrė buhalterinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti atsakovui D. L. ir uždavė ekspertui tokius klausimus: 1.) Kokias ir kokio dydžio papildomas sąnaudas (pateikiant sąnaudų detalizavimą) pagal į bylą pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „Ausnė“ patyrė dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki rugpjūčio mėn.? 2.) Kokios apimties (dydžio) UAB „Ausnė“ pajamų sumažėjimą, kurį nulėmė elektros energijos tiekimo nutraukimas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., galima nustatyti pagal byloje pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus? 3.) Kokios apimties (dydžio) UAB „Ausnė“ pelno sumažėjimą, nulemtą elektros energijos tiekimo nutraukimu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn., galima nustatyti pagal byloje pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus? Ekspertas D. L. atliko Lietuvos apeliacinio teismo paskirtą ekspertizę ir pateikė į bylą 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės aktą, kuriuo vietoje UAB „Ausnės“ nurodytų ir prašomų priteisti 40 078,81 Eur tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo, buvo apskaičiuotas 12 635,00 Eur pelno sumažėjimas už tiriamąjį 2016 m., laikotarpį, lyginant su 2015 metais. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-21-330/2019, 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje įvertino eksperto D. L. ekspertizės aktą ir nutarė atliktu ekspertiniu tyrimu nesivadovauti dėl šių argumentų: matydamas, kad pagal byloje esančius duomenis negalės duoti išvados dėl tam tikrų bylai reikšmės turinčių aplinkybių (apskaičiuotinų veiklos sąnaudų dalies), ekspertas galėjo prašyti pateikti jam reikalingą papildomą medžiagą (dokumentus, informaciją), tačiau šia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 214 straipsnio 2 dalyje numatyta teise nesinaudojo, todėl ekspertizės išvada laikytina nepilna, atlikta neišnaudojant įstatyme numatytų galimybių surinkti visą reikalingą medžiagą, kurios pakaktų išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimus (skaičiavimus) bei pateikti objektyvias išvadas. Išanalizavęs UAB „Ausnė“ 2016 m. pajamų-sąnaudų ataskaitos duomenis, ekspertas nustatė, kad papildomos sąnaudos, susijusios su elektros energijos tiekimo nutraukimu, pateko į UAB „Ausnė“ 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos bendrųjų administracinių sąnaudų straipsnį. Ekspertizės akte nurodyta, kad be kitų galimų priežasčių (akte neįvardinta, dėl kokių) bendrųjų administracinių sąnaudų padidėjimui įtakos turėjo papildomos sąnaudos, susijusios su elektrinio generatoriaus nuomos, kuro, elektrotechninių darbų išlaidomis. Ekspertizės akte nepaaiškinta, kodėl pelno sumažėjimas apskaičiuojamas eliminuojant bendrųjų administracinių sąnaudų įtaką (kurių dalį sudarė ir pirmiau nurodytos papildomos sąnaudos, susijusios su UAB „Sodbeta“ įvykdytu neteisėtu elektros energijos tiekimo UAB „Ausnė“ nutraukimu). Taip pat nepaaiškinta, kodėl apskaičiuojant pelno sumažėjimą (negautą pelną) taikomas bendrojo pelningumo sumažėjimo koeficientas. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad pelno sumažėjimas gali būti skaičiuojamas ir taikant grynojo pelningumo koeficientą. Tačiau atsakydamas į klausimą, kodėl šiuo atveju buvo taikomas bendrojo pelningumo koeficientas apskaičiuojant negautą pelną, ekspertas apsiribojo savo nuomonės išsakymu, jog skaičiavimo metodika taikant grynojo pelningumo koeficientą neatspindėtų reikalaujamo rezultato. Be kita ko, teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje ekspertas spėjo, kad panašus pelno sumažėjimo rezultatas būtų gautas apskaičiavimui taikant ir grynojo pelningumo modelį. Kodėl ekspertas naudojo būtent jo nurodytą pelno rodiklių apskaičiavimo metodą (koeficientą, modelį), liko neaišku, nes palyginamųjų skaičiavimų (taikant skirtingus skaičiavimo metodus) nebuvo pateikta, išsamiai neįvertinta, kodėl ekspertiniam tyrimui pasirinktas skaičiavimo būdas yra objektyviausiai atspindintis tikrąjį negauto pelno dydį. Ekspertas ekspertizės akto tiriamosios dalies Lentelėje 2 išdėstė UAB „Ausnė“ pajamų sumažėjimą 2016 m. kovo - rugpjūčio mėn. (elektros tiekimo UAB „Ausnė“ nutraukimo laikotarpiu), fiksuodamas, kad tuo laikotarpiu UAB „Ausnė“ negautos pajamos sudarė 39 851,66 Eur. Šiai pajamų sumažėjimo sumai apskaičiuoti ekspertas rėmėsi UAB „Ausnė“ 2015 m. pajamų - sąnaudų ataskaitos duomenimis apie metinę UAB „Ausnė“ gautų pajamų (pajamų už visus 2015 m.) sumą, bet nesivadovavo pajamų suma, gauta tik per 2015 m. kovo - rugpjūčio mėn. laikotarpį, nors būtent tokiu laikotarpiu UAB „Ausnė“ rėmėsi lygindama savo pajamų sumažėjimą 2016 m. kovo - rugpjūčio mėn. Apskaičiuodamas negautą pelną (ekspertizės akto tiriamosios dalies Lentelė 3) ekspertas vėlgi vadovavosi UAB „Ausnė“ 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis dėl metinių (visų 2016 m.) pelningumo rodiklių, taikydamas bendrojo pelningumo koeficientą, nors UAB „Ausnė“ negautą pelną skaičiavo lygindama 2015 m. kovo – rugpjūčio mėn. ir 2016 m. kovo - rugpjūčio mėn. laikotarpių pajamingumo rodiklius. Ekspertizės akte apskritai nenurodyta, kodėl apskaičiuodamas pajamų sumažėjimo ir negauto pelno sumas ekspertas rėmėsi UAB „Ausnė“ visų (pilnų) ūkinių metų veiklos pelno apskaitos duomenimis, bet ne metų dalies laikotarpio, kurį, skaičiuodama negautą pelną, nurodė UAB „Ausnė“, apskaitos duomenimis. Teikdamas paaiškinimus apeliacinio teismo  posėdyje ekspertas tik bendrais bruožais nurodė, kad UAB „Ausnė“ atlikti vidiniai skaičiavimai yra neteisingi, mažiau patikimi, todėl jais ekspertas nesivadovavo, paaiškino, kad patį „tiksliausią vaizdą duoda“ metiniai apskaitos rodikliai. Kokia tikrojo negauto pelno (tuo pačiu - UAB „Ausnė“ patirtų nuostolių) paklaida atsirastų skaičiuojant jį ne pagal metinius veiklos rezultatus, bet pagal UAB „Ausnė“ nurodytus palyginamųjų laikotarpių veiklos apskaitos rodiklius, ekspertas nepaaiškino. Ekspertas ne kartą akcentavo, kad specifines ekspertinio tyrimo sąlygas sukėlė teismo užduotų ekspertui klausimų formuluotė pateikti išvadas pagal byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Jau minėta, kad ekspertas pagal byloje esančius apskaitos dokumentus negalėjo apskaičiuoti visų galimų UAB „Ausnė“ veiklos sąnaudų, kas turėjo įtakos ekspertizės akto išsamumui ir visapusiškumui, nors eksperto teisė prašyti patikslinti arba papildyti klausimus, kuriais gautina eksperto išvada, arba prašyti papildomos medžiagos ekspertizei atlikti nebuvo apribota (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – CPK 214 straipsnio 2-3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų, susijusių su ekspertizės akto tiriamosios dalies atsakant į antrą bei trečią ekspertui užduotus klausimus, turinio vertinimu, laikė, jog nebuvo įvykdytas įstatymo reikalavimas ekspertizės akte smulkiai aprašyti atliktus tyrimus, kurių pagrindu yra padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo argumentai aiškiai nurodo tai, jog ekspertas D. L. netinkamai atliko paskirtą ekspertizę ir nepakankamai motyvavo savo (kaip eksperto) išvadas, dėl šios priežasties teismas ekspertizės aktą (kaip įrodymą) atmetė ir nusprendė nesivadovauti eksperto išvadomis. Ekspertizės akto (kaip įrodymo) atmetimą lėmė ne kas kita, kaip netinkamas eksperto D. L. darbas - nepakankamas išvadų pagrindimas. Dėl šios priežasties UAB „Sodbeta“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundu dėl eksperto D. L., turinčio teismo eksperto kvalifikacijos pažymėjimą Nr. E-426, surašyto 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės akto (ne)atitikimo Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatoms bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksui, kreipėsi į Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybą. 2019 m. lapkričio 13 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba dėl UAB „Sodbeta“ skundo priėmė sprendimą Nr. KT-77, kuriuo pripažino, jog ekspertas D. L. pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 9.1 papunktį, 9.2 papunktį, 12.3 papunktį, t. y. nesilaikė pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo, nesielgė taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis, bei pažeidė tyrimo išsamumo principą. 2019 m. lapkričio 13 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos sprendimu Nr. KT-77 ekspertui D. L. pareikštas įspėjimas. Nurodė, jog 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės aktas buvo surašytas (ekspertizė atlikta) netinkamai - pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepagrindžiant iš esmės teisingų eksperto išvadų, - objektyviai kaltas yra pats atsakovas. Atsižvelgiant į visas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovas ekspertas D. L. privalo atlyginti ieškovei UAB „Sodbeta“ padarytą 25 757,63 Eur turtinę žalą (kompensuoti patirtus nuostolius), kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, t. y. dėl netinkamai atlikto ekspertinio tyrimo - neišsamiai motyvuojant savo, kaip eksperto išvadas.

3.       Atsakovas D. L. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad tarp proceso šalių jokių sutartinių santykių nebuvo, tai teismo eksperto veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas tik kaip įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Pažymėjo, jog deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Taigi, pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Atsakovas negalėjo įtakoti UAB „Ausnė“ ir UAB „Sodbeta“ sutartinių santykių bei iš jų kylančios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes nurodytame procese dalyvavo kaip specialių žinių turintis specialistas, neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. buvo paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kurios pagrindu atsakė į teismo užduotus klausimus, kas nėra ir negali būti tapatu UAB „Sodbeta“ ieškinyje reikalaujamų nuostolių dydžio nustatymui. Ieškovės subjektyvūs pasvarstymai dėl neva atsakovo jai padarytos žalos proceso metu parengus rašytinį įrodymą, yra visiškai nepagrįsti, nes Ekspertizės aktas (išvados) yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, kurioje daromos išvados iš kitų faktinių duomenų, todėl iš dalies tai yra išvestinis įrodymas. Ieškovė itin subjektyviai išreiškia įsitikinimą ir teigia, kad visi kiti esantys byloje įrodymai turėjo būti paneigti atsakovo surašytu Ekspertizės aktu, taip ignoruodama tiek CPK įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnis), tiek esminį Konstitucijos principą, jog teisingumą vykdo tik teismai. Ieškovės įsitikinimu, tik dėl to, kad teismas paskyrė ekspertizę, atsakovo atliktas Ekspertizės aktas turėjo besąlygiškai būti įvertintas ir priimtas kaip didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, tačiau pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teismas visus byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Atsakovas kategoriškai nesutiko, kad jo proceso metu parengtas rašytinis įrodymas lėmė ar tiesiogiai įtakojo ieškovei priteistą atlyginti žalą UAB „Ausnė“, kilusią iš sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, t. y. sutartinės atsakomybės pagrindu (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nesutinka su Ieškove, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-21-330/2019, argumentų yra neabejotinas pagrindas manyti, jog atsakovo parengtas Ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo nuostatų bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso reikalavimų. Priešingai nei teigiama Ieškinyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-21- 330/2019 teismas nepasakė ir nenustatė, kad ekspertas procese ar surašydamas Ekspertizės aktą netinkamai laikėsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, pasirinko netinkamus teisės aktais nustatytus ekspertizės atlikimo būdus ar metodikas. Iš teismo sprendimo turinio yra akivaizdu, jog Ekspertizės aktas buvo vertinamas kaip įrodymas CPK 214 straipsnio kontekste ir pagal teismo vidinį įsitikinimą, jis laikė ją ne neatitinkančia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o „nepilnu“, ekspertui nepasinaudojus CPK 214 straipsnio 2 dalyje numatyta teise pareikalauti papildomų dokumentų. Pažymi, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, nutyli juridinę aplinkybę, kad atsakovas jam paskirtą drausminę nuobaudą yra apskundęs administraciniam teismui ir jo skundas iki šiol yra nagrinėjamas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, administracinės bylos Nr. eA-1108-502/2021, todėl ši drausminė paskirta nuobauda nėra įsigaliojusi. Atsakovo apeliacinis skundas dar yra neišnagrinėtas, tačiau Ieškovė apie šias aplinkybes ieškinyje nutyli. Nors ieškinį grindžia, būtent neįsiteisėjusiu Tarybos 2019 m. lapkričio 13 d. Sprendimu Nr. KT-77 bei taikyta ekspertui drausmine atsakomybe - įspėjimu, neva, sudarančiu jai teisinį pagrindą reikalauti analogiškos žalos atlyginimo iš atsakovo dėl jos neteisėtais veiksmais elektros energijos tiekimo nutraukimu kilusios žalos, priteistos iš ieškovės Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atlyginti UAB „Ausnė“. Eksperto vertinimu, administracinėje byloje yra sprendžiamas išimtinai eksperto drausminės atsakomybės klausimas. Nors atsakovas šio fakto neneigia, tačiau jo vertinimu, vien šio fakto civilinei atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad ekspertas yra nepriklausomas ir turi teisę savarankiškai spręsti pasirenkant tyrimo metodus, pažymėtina, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta CPK 214 straipsnio 2 dalies norma yra dispozityvi, t. y. ja vadovaujantis ekspertas galėjo, turėjo teisę, o ne pareigą - pareikalauti papildomų įrodymų. Ši norma nenustato Ekspertui privalomo elgesio ir/ar pareigos. Ekspertizė buvo paskirta apeliacinėje instancijoje, kurioje yra ne tik ribojamas naujų įrodymų pateikimas (CPK 314 straispsnis), bet ekspertizė turi būti atlikta remiantis objektyviais duomenimis. Atsakovas iki šiol iš savo ilgametės patirties yra įsitikinęs, kad jei kaip ekspertas būtų paprašęs trūkstamų dokumentų, būtų pažeidęs šalių rungtyniškumo, sąžiningumo bei objektyvumo principus, nes pareikalavus konkrečių įrodymų, jie neabejotinai būtų juridinio asmens pateikti, tačiau nustatyti ar jie objektyviai tikrai egzistavo nebebūtų buvę galimybių. Ieškovė nepaaiškina, kodėl savo pareikštą reikalavimą grindžia būtent Ekspertizės akto atsakymo į 3 klausimą pinigų suma, kuri buvo apskaičiuota 12635 Eur kaip UAB „Ausnė“ pelno sumažėjimas, nes pagal atsakymus į pateiktus klausimus „tiesioginius“ ir „netiesioginius“ UAB „Ausnė“ nuostolius pagal Eksperto išvadą galėtų sudaryti ne atsakyme į 3 klausimą nurodyta suma, o atsakymų į 1 ir 3 klausimus suma, t. y. 9708,13 (turėtos išlaidos) ir 12 635 Eur (negautos pajamos) = 22 343, 13 Eur. Ieškovės atlikti skaičiavimai, kuriais neva grindžiama jai padaryta žala ne tik, kad neatitinka Ekspertizės akto išvadų, akivaizdu, kad atsakovo atlikti procesiniai veiksmai - teismo pavedimu parengtas išvestinis rašytinis įrodymas - nėra ir negali būti pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovei priteistos žalos atsiradimo sąlyga, nes žala atsirado ne dėl eksperto veiksmų, o pačios ieškovės neteisėto veikimo pagrindu. Nagrinėjamos bylos atveju nėra jokio faktinio priežastinio ryšio tarp priteistos ieškovei atlyginti žalos UAB „Ausnė“ ir eksperto atliktų procesinių veiksmų. Teismui padarius ieškovės pageidaujamą išvadą, t. y. kad ekspertas yra atsakingas už pačios Ieškovės neteisėtu veikimu kitoje byloje jai priteistą atlyginti žalą, būtų neprotingai išplėstos civilinės atsakomybės ribos. Akivaizdu, kad žalingos pasekmės ieškovei būtų atsiradusios, nepriklausomai nuo to ar būtų atsakovo atliktas civilinėje byloje procesinis veiksmas, ar ne. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Nustatant teisinį priežastinį ryšį būtina įvertinti tai, kad atsakovas yra davęs priesaiką pateikti teismui objektyvias išvadas ir negali ieškovei savo atliekamais procesiniais veiksmais sukurti apsaugą ar padėti išvengti žalos atlyginimo, nes iš ne teisės gimti teisė negali. Taigi ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų (visi jo atlikti procesiniai veiksmai buvo atlikti teisėtų pagrindu bei vadovaujantis įstatymu), taip pat neįrodžius priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų, teisiškai tampa nereikšmingi kaltės ir žalos dydžio klausimai, nes civilinė atsakomybė galima tik konstatavus neteisėtus veiksmus, žalą bei jų priežastinį ryšį.

4.       2021 m. gegužės 17 d. ieškovės atstovė advokatė Anželika Meškaitė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsiliepime išdėstyti atsikirtimai įvairiais aspektais, reikalauja papildomų ieškovės paaiškinimų ir argumentų. Be to, atsakovo atstovės atsiliepime yra pasisakyta, jog atsakovui nesuprantamas žalos dydžio paskaičiavimas, apie ką nori papildomai pasisakyti. Ieškovė UAB „Sodbeta“ pareiškė ieškinį atsakovui, kaip ekspertui, kadangi pastarasis specialių žinių reikalaujantį tyrimą - ekspertizę atliko netinkamai, ko pasėkoje civilinėje byloje (kurioje buvo atliekama ekspertizė) teismas eksperto išvadas atmetė, kaip nepagrįstas išsamiu tyrimu, bei iš UAB „Sodbeta“ priteisė 25577,23 Eur žalos atlyginimo UAB „Ausnė“ naudai. Tačiau, anot paties atsakovo atliktos ekspertizės, UAB „Sodbeta“ tokio dydžio nuostolių kitam ūkio subjektui UAB „Ausnė“ nepadarė, kas ir buvo patvirtinta atsakovo atliktos ekspertizės akto išvadose. Eksperto neprofesionalumas, kai pateikiamos (iš esmės teisingos) išvados, tačiau ekspertizės akte grindžiamos paviršutiniškai, ieškovės nuomone suponuoja civilinės (deliktinės) atsakomybės atsiradimą, kadangi buvo nevykdomos (netinkamai vykdomos) įstatyme numatytos prievolė (eksperto pareiga). Atsakovo atsiliepime daroma prielaidą, kad ekspertizė neprivalėjo paneigti „kitų byloje esančių įrodymų“ ir/ar neva „ekspertizės paskyrimo tikslingumas galimai buvo grindžiamas spėjimu“, paneigia prie ieškinio pateikta Auditorės 2017 m. rugsėjo 26 d. ataskaita, kuri Lietuvos Apeliaciniam teismui leido suabejoti „kitais byloje esančiais įrodymais“ apie tai, jog UAB „Sodbeta“ veiksmais (atjungiant elektros tiekimą) kitam ūkio subjektui UAB „Ausnė“ buvo padaryti tokio dydžio nuostoliai, kuriuos neva „pagrindė“ kiti byloje esantys/buvę įrodymai. Ataskaitoje auditorė iš esmės pasisakė, jog vien byloje pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais negalima nei pagrįsti, nei paneigti UAB „Ausnė“ pelno sumažėjimo priežasčių, nes trūksta duomenų. atsakovas, turėdamas aukštesnę (eksperto) kvalifikaciją ir, matydamas byloje pateiktą auditorės išvadą, kurios pagrindu ir buvo skiriama ekspertizė - privalėjo aiškiai suprasti, kad specialių žinių turinčiam (kitam) specialistui - auditorei, nepakako vien byloje esančių dokumentų/duomenų įvertinti ir atsakyti į klausimą - ar ūkio subjekto UAB „Ausnė“ ekonominiai rodikliai (papildomos sąnaudos ir/ar pajamų sumažėjimas) nulėmę pelno sumažėjimą (laikoma netiesioginiais nuostoliais), buvo patiriami dėl elektros atjungimo, ar buvo įtakoti kitais rinkoje objektyviai egzistuojančiais veiksniais. Ekspertas privalėjo tinkamai atlikti savo pareigą - įsigilinti į bylos esmę (ginčo dalyką), įvertinti surinktą medžiagą, ekspertui užduotus klausimus ir, arba atsakyti į klausimus nepareikalavus papildomos medžiagos (nepaisant kad Auditorei pritrūko duomenų), tačiau - tinkamai ir išsamiai pagrįsti eksperto išvadas, kad jos nekeltų abejonių teismui, arba (nepatingėti) pareikalauti iš ūkio subjekto papildomų / reikiamų buhalterinės apskaitos dokumentų ir atlikti išsamų visapusišką tyrimą, kaip numato eksperto veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovo atsiliepimo argumentas apie tai, jog ekspertas turi teise, bet ne pareiga pareikalauti papildomą medžiagą, savaime nepaneigia eksperto pareigos atlikti išsamų tyrimą ir tinkamai pagrįsti savo išvadas. Atsakovo atstovės atsiliepime nurodytos proceso normos (CPK 314 straipsnis), ribojančios papildomų įrodymų pateikimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ekspertui iš viso negalioja, nes pati ekspertizė yra papildoma įrodinėjimo priemonė, kurios tikslingumas ir „procesinis galimumas“ jau buvo išspręstas apeliacinės instancijos teismo - ekspertizė buvo paskirta. Tiesioginių nuostolių padarymo ir dydžio UAB „Sodbeta“ neginčijo ir faktiškai jau buvo atlyginusi (sumokėdama 7430 eurų baudą) iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Ginčo dalyką sudarė tik netiesioginiai nuostoliai - UAB „Ausnė“ sumažėjęs pelnas ir už darbuotoju prastovas išmokėta suma. Atsakovo atliktos ekspertizės išvados patvirtino UAB „Sodbeta“ atsikirtimus, jog elektros energijos atjungimas negalėjo sumažinti UAB „Ausnė“ pelno visa apimtimi, nesant priežastinio ryšio. Kitaip tariant - atsakovo atlikta ekspertizė būtent paneigė kitus, byloje esančius įrodymus ne savaime, paneigus jog UAB „Ausnė“ negautas pelnas buvo kitoks, nei įmonės pateiktose ataskaitose, bet įvertinus sąnaudų padidėjimą bei pelno sumažėjimą nulėmusias priežastis. Ekspertas nustatė, kad elektros energijos atjungimo pasekmė - pasisėjusios sąnaudos ir sumažėjęs pelnas (tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai) - viso labo sudaro 12 635,00 eurų. Todėl, bet kokios didesnės sumos priteisimas, esant tokioms (teisingoms ir pagrįstoms) eksperto išvadoms nebuvo galimas, priimant teismo sprendimą. Tiek UAB „Sodbeta“, tiek pats ekspertas tokias išvadas laikė teisingomis. Dėl nepakankamo eksperto išvadų pagrindimo Lietuvos apeliacinis teismas jas atmetė ir vietoje likusių nesumokėtų 2118,60 eurų nuostolių iš UAB „Sodbeta“ priteisė 25 577,23 Eur, kaip neva nuostolius, kurie buvo paneigti ekspertizės aktu. Tai gi, teismui atmetus iš esmės teisingas eksperto išvadas - UAB „Sodbeta“ patyrė žalą ne dėl savo veiksmų, kai atjungė elektros tiekimą UAB „Ausnė“, o dėl to, kad privalėjo sumokėti UAB „Ausnė“ faktiškai nuginčyta byloje sumą (nepatirtus nuostolius). Ieškovė nesutinka su atsakovo atsiliepime dėstomais argumentais, kad tas faktas, jog teismas eksperto išvadas atmetė - neva nebuvo žalos UAB „Sodbeta“ atsiradimo priežastimi. Pažymi, jeigu ekspertas būtų tinkamai motyvavęs ir pagrindęs ekspertizės išvadas, tai UAB „Sodbeta“ būtų atlyginusi tik savo veiksmais padarytą žalą, o ne kompensavusi kitam ūkio subjektui „tiesiog“ pelno sumažėjimą, ko neprivalėjo daryti, nes tai yra tik pačios UAB „Ausnės“ verslo rizika. Atsiliepime nurodytos žalos paskaičiavimo interpretacijos prieštarauja paties eksperto duotiems paaiškinimams Lietuvos Apeliaciniam teismui, nes ekspertas buvo kviečiamas būtent dėl to, jog UAB „Ausnė“ interpretavo Ekspertizės akto išvadas būtent taip, kaip atsiliepime dėsto atsakovo atstovė - prie 9708,13 eurų patirtų išlaidų pridedant 12635 eurus negautų pajamų. Atsakovo atstovė, rašydama atsiliepimą nepasiteiravo paties atsakovo - ką reiškia pastarojo atliktos ekspertizės išvados. Šios sumos nesidvigubina, nes sumažėjusį pelną sudaro būtent papildomos išlaidos ir negautos pajamos kartu sudėjus ir pagal eksperto išvadas - iš viso sudaro 12635 eurus (tai yra patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių suma). Tą patį akcentavo ir Lietuvos Apeliacinis teismas, kai pakeitė Šiaulių apygardos teismo sprendimą, kuris buvo sudvigubinęs neva patirtų nuostolių sumas, kai tuo tarpu padidėjusios sąnaudos ir tai pačiai sumai sumažėjęs pelnas negali būti priteisiami du kartus. Nėra pagrįstas atsiliepimo argumentas, jog eksperto paskaičiuota nuostolių suma sudaro neva 22343,13 eurų sumą ir neva iš UAB „Sodbeta“ teismas „beveik tiek“ ir priteisė, t. y. 25577,23 eurus. Atsakydama į atsiliepimo argumentus dėl neva nesuprantamo padarytos žalos paskaičiavimo, pasikartojo, jog remiantis ekspertize, UAB „Sodbeta“ būtų privalėjusi sumokėti UAB „Ausne“: 12 635,00 - 7 430,00 - 3 086,40 = 2 118,60 eurų. Tačiau sumokėjo 25577,23 eurus, kaip ir nurodyta ieškinyje. Prie skirtumo pridėjus ekspertizės kainą - gauname žalos dydį, kurį prašoma priteisti iš atsakovo šioje byloje. Kartu su paaiškinimais raštu ieškovė pridėjo Lietuvos Vyriausio Administracinio teismo nutartį, administracinėje byloje eA-1108-815/2021, kurioje pareiškėjo D. L. apeliacinį skundas atmestas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo, apimantį 399 Eur PVM sumą už ekspertizės atlikimą (žodžiu šio reikalavimo atsisakė) ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais, prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, mano, jog ieškinys atsakovo atžvilgiu yra pareikštas nepagrįstai, tačiau sutiko, jog ieškovė iš atsakovo galėtų reikalauti turtinės žalos atlyginimo tik dalyje dėl apmokėjimo už ekspertizės atlikimą pagal 2019 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000444 1900 Eur, išskyrus paskaičiuotą 399 Eur PVM, kuris ieškovei yra atlygintas valstybės atlikus PVM įskaitymą, bei išlaidų už ekspertizės atlikimą dalį (842,35 Eur), kurią turėjo atlyginti priešinga šalis – UAB ,,Ausnė“ pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį, teismui perskirsčius bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą patenkinus 36,64 proc. Tokiu būdu, galėtų būti atlyginama 1057,65 Eur suma. Šioje dalyje atsakovas ieškinio neginčija.

Teismas

      k o n s t a t u o j a:

7.       Byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB ,,Sodbeta“ prašymu civilinėje byloje Nr. e2A-387-186/2018 buvo paskirta buhalterinė ekspertizė, kuri pavesta atlikti teismo ekspertui D. L.. Ekspertas, atlikęs teismo paskirtą ekspertizę, pateikė 2019 m. kovo 4 d. Ekspertizės aktą, kuriuo apskaičiavo 12635 Eur pelno sumažėjimą už tiriamą 2016 m. laikotarpį palyginant su 2015 m. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priteisė iš UAB ,,Sodbeta“ UAB ,,Ausnė“ 25577,23 Eur žalos atlyginimą bei 720 Eur bylinėjimosi išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nesivadovavo D. L. pateiktame ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis ir nevertino jų įrodomosios reikšmės, taikydamas CPK 185 straipsnio, 218 straipsnio nuostatas, o aplinkybę dėl ginčijamo ieškovės patirtų nuostolių dydžio teismas vertino pagal kitus byloje esančius ir pirmos instancijos teismo jau ištirtus įrodymus bei pagal apeliacinės instancijos teisme priimtus naujus įrodymus. Teismas pažymėjo, jog matydamas, kad pagal byloje esančius duomenis negalės duoti išvados dėl tam tikrų bylai reikšmės turinčių aplinkybių (apskaičiuotinų veiklos sąnaudų dalies), ekspertas galėjo prašyti pateikti jam reikalingą papildomą medžiagą (dokumentus, informaciją), tačiau CPK 214 straipsnio 2 dalyje numatyta teise jis nepasinaudojo, todėl ekspertizės išvada laiko nepilna, atlikta neišnaudojant įstatyme numatytų galimybių surinkti visą reikalingą medžiagą, kurios pakaktų išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimus (skaičiavimus) bei pateikti objektyvias išvadas. Teismas nurodė, jog ekspertizės akte nepaaiškinta, kodėl pelno sumažėjimas apskaičiuotas eliminuojant bendrųjų administracinių sąnaudų įtaką, kodėl apskaičiuojant pelno sumažėjimą (negautą pelną) taikomas bendrojo pelningumo sumažėjimo koeficientas, nėra aišku, kodėl ekspertas naudojo būtent jo nurodytą pelno rodiklių apskaičiavimo metodiką (koeficientą, modelį), teismas laikė, jog nebuvo įvykdytas įstatymo reikalavimas ekspertizės akte smulkiai aprašyti atliktus tyrimus, kurių pagrindu yra padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus.

8.       Bylos rašytine medžiaga taip pat nustatyta, jog 2019 m. lapkričio 13 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnyba pagal UAB ,,Sodbeta“ skundą sprendimu pripažino, kad ekspertas D. L. pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 9.1 pap., 9.2 pap., 12.3 pap., t.y. ekspertas nesilaikė pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms principo, nesielgė taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis, bei pažeidė tyrimo išsamumo principą, ir taip ekspertui D. L. paskyrė įspėjimą. 2020 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė D. L. skundą kaip nepagrįstą ir paliko galioti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą. 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas nutartimi pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9.       Šioje civilinėje byloje ieškovė UAB ,,Sodbeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovo teismo eksperto D. L., nes jis netinkamai atliko ekspertinį darbą ir dėl to ieškovė patyrė finansinių nuostolių.

10.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

11.       Aukščiau teismo nurodyti duomenys patvirtina, kad teismo ekspertas D. L. netinkamai atliko Lietuvos Apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. paskirtą buhalterinę ekspertizę, kadangi matydamas, kad pateiktos jam medžiagos išsamiai atlikti tyrimą nepakanka, dėl to į teismą nesikreipė ir nepaprašė pateikti papilomų dokumentų, kurie leistų jam apskaičiuoti ieškovės veiklos sąnaudas ir atliko tyrimą tik pagal 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi pateiktą medžiagą, taip pažeidė profesinę etiką. To pasekoje Lietuvos Apeliacinis teismas laikė, jog ekspertizės išvada buvo nepilna, atlikta neišnaudojant įstatyme numatytų galimybių surinkti visą reikalingą medžiagą, kurios pakaktų išsamiai ir visapusiškai atlikti tyrimus (skaičiavimus) bei pateikti objektyvias išvadas, eksperto tokia išvada teismas nesivadovavo. Visa tai rodo, jog ekspertas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesivadovavo įstatymu ir atliko neteisėtus veiksmus, kas yra pagrindu civilinei atsakomybei pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį kilti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

12.       Sutinkamai su CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taikant civilinę atsakomybę, yra atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, yra įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, jo esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų.

13.       Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

14.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

15.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Taigi, teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, tarp šalių susiklosčiusio teisinių santykių pobūdis ir tikslas.

16.       Teismo vertinimu, atsakovo D. L. veiksmai – neišsamaus ekspertinio tyrimo atlikimas laikytini priežastiniame ryšyje tik su teisinėmis pasekmėmis, apimančiomis UAB ,,Sodbeta“ tiesioginius praradimus apmokant ekspertizės atlikimo išlaidas teismo ekspertui, o kartu susijusių finansinių nuostolių kompensavimą, tačiau negali būti dingstimi kompensuoti visus UAB ,,Sodbeta“ praradimus, kurie buvo susiję su jos, kaip proceso dalyvio, procesinėmis teisėmis, jų realizavimu, ko teismo ekspertas, kaip proceso dalyvis, negalėjo įtakoti, o kartu numatyti. Tokiu būdu, teismo vertinimu, ieškovės UAB ,,Sodbeta“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo 25757,63 Eur sumoje išskaičius PVM, yra pareikštas visiškai nepagrįstai. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė UAB ,,Sodbeta“ neįrodė, jog prašomą priteisti 25757,63 Eur turtinę žalą patyrė išimtinai dėl atsakovo teismo eksperto D. L. veiksmų (neišsamios teismo ekspertizės atlikimo) ir jo kaltės. Įrodymų tyrimas ir galutinis jų įvertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Bylos šalys privalo tinkamai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos nagrinėjimo eiga, teikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Visa tai rodo, jog teismo sprendimo priėmimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bylos šalys disponuoja savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, kaip vykdo pareigą teikti įrodymus, o kartu atsikertant į juos. Šiuo atveju, teismo eksperto ekspertinio tyrimo atlikimas ir jo dalyvavimas teisminiame procese tiesiogiai nelemia teismo sprendimo, nes yra tik vienu iš bylos įrodymų. Sutinkamai su CPK 218 straipsniu, eksperto išvada teismui neprivaloma ir yra įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

17.       Teismui pateikta 2019 m. kovo 4 d. PVM sąskaita-faktūra, Serija APN Nr. 0000444 rodo, kad ekspertizės atlikimo išlaidos sudarė iš viso 2299 Eur sumą, iš kurios 399 Eur PVM. Šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė iš atsakovo D. L. nepagrįstai reikalauja 399 Eur PVM sumos, kadangi įgavo teisę gauti iš valstybės jo atlyginimą. Teismas laiko, jog šios sumos atsakovas ir neturi ieškovei grąžinti. Teismas taipogi neturi pagrindo nesutikti su atsakovo atstovės išsakytu argumentu, jog ginčo objektu tapusios ekspertizės išlaidų dalis 842,35 Eur sumoje pagal Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį buvo priskirta prie UAB ,,Ausnė“ atlygintinų išlaidų, apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, 36,64 proc., todėl šių išlaidų dalies ieškovės UAB ,,Sodbeta“ naudai neturi atlyginti atsakovas teismo ekspertas D. L.. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovo atlygintinų išlaidų dalis pagal šioje byloje pareiktus ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo sudaro 1057,65 (1900-842,35) Eur sumą.

18.       Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

19.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies (4,11 proc.), proporcingai atlygintinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė žodžiu atsisakė ieškinio reikalavimo dalyje dėl PVM (399 Eur), tačiau tai ji atliko tik po to, kai priešingos šalies (atsakovo) atstovė teismui išdėstė tokį argumentą, todėl teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, nemato galimybės mažinti ieškinio sumą ir bylinėjimosi išlaidas paskirsto pagal pradinio reikalavimo sumą (arba ieškinio kainą).

20.       Teismas pažymi, jog pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai  sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau savo reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (pvz.: atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

21.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bei su juo susijusią teismų praktiką, įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų sumažinimą nulėmė ne atsakovo elgesys, o ieškovės negalėjimas įrodymais pagrįsti pradinio ieškinio sumos, teismas sprendžia, jog ieškovės patenkintų reikalavimų dydis ir šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėjo būti apskaičiuojamas nuo pareikšto pradinio ieškinio sumos – 25757,63 Eur. Dėl paminėto konstatuotina, jog sprendimu yra patenkinta 4,11 proc. ieškovės reikalavimų, todėl atsižvelgiant į tai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

22.       Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 580 Eur žyminio mokesčio, patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų surašant ieškinį, šias išlaidas ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.  Tokiu būdu, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 4,11 proc. šių išlaidų dalis, t.y. 44,39 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

23.       Atsakovas šioje byloje turėjo 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų surašant atsiliepimą į ieškinį, šias išlaidas atsakovas prašo priteisti iš ieškovės. Tokiu būdu, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 95,89 proc. šių išlaidų dalis, t.y.  1438,35 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Šiuo atveju, teismas pažymi, jog nagrinėjama byla pagal byloje pareikštą ieškinio reikalavimą dėl teismo eksperto civilinės atsakomybės taikymo buvo sudėtinga, atsakovas pateikė išsamų atsiliepimą į ieškinį ir vėliau atstovės pagalba aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikiant įrodymus ir papildomus atsikirtimus dėl ieškinio reikalavimų, jo procesinis elgesys buvo tinkamas. Taip pat atsakovas (jo vardu atstovė) dėjo aktyvias pastangas, kad byloje tarp šalių būtų pasiektas kompromisas, pasirašant taikos sutartį, tačiau tik dėl ieškovės kaltės to padaryta nebuvo. Įvertintina ir tai, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl ieškovės kaltės, t. y. jai inicijavus teisminį procesą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl šiomis individualiomis aplinkybėms atsakovas turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal atmestų reikalavimų dalį (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju, būtų pažeista atsakovo teisė gintis nuo pareikšto ieškinio ir turėti byloje atstovą, kartu toks patirtų bylinėjimosi išlaidų ribojimas prieštarautų bendriesiems teisės principams ir iškreiptų atstovavimo teisme esmę (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalis).

24.       Byloje susidarė 1,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos, nes joms tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas                             

      n u s p r e n d ė:

           Ieškinį tenkinti iš dalies.

           Priteisti  iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB ,,Sodbeta“, įmonės kodas 145663442, naudai 1057,65 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt septynis eurus 65 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą (1057,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,39 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 39 ct) bylinėjimosi išlaidas.

           Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

           Priteisti iš ieškovės UAB ,,Sodbeta“, įmonės kodas 145663442, atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1438,35 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidas.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                            Ingrida Kirsnytė