Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-719-464-2011].doc
Bylos nr.: 2S-719-464/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
GRIGIŠKIŲ STATYBA 300115030 (nepasirinktas)
Šiaulių stumbras 144932249 pareiškėjas
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl teisės į svetimus daiktus
dėl hipotekos (hipoteca):
dėl įkeitimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Teisės į svetimus daiktus:
Hipoteka:
Hipotekos samprata, objektas ir jos rūšys
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismų kompetencija:
Civilinių bylų teismingumas:
Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Bendrasis teritorinis teismingumas
Ieškinys:
Atsisakymas priimti ieškinį:
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civilinė byla Nr. 2S-719-464/2011

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01176-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1.; 94.2.1.; 94.2.2.; 106.8.2.

(S)

image001

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. spalio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „Šiaulių stumbras“ atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Šiaulių stumbras“ prašymą skolininkui UAB „Grigiškių statyba“ dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

pareiškėjas AB „Šiaulių stumbras“ 2010-11-02 pateikė Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą (b.l. 1-4), kuriuo prašė įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 dienos teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui pareiškėjo naudai nustatyti UAB ,,Grigiškių statyba“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto : pastato – miegamojo korpuso, unikalus Nr.3898-4015-1018, pastato - valgyklos, unikalus Nr.3898-4015-1020, pastato – vandens siurblinės, unikalus Nr.3898-4015-1031, kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo), unikalus Nr.3898-4015-1042, esančių adresu Varėnos r. sav., Maskaukos k., priverstinę hipoteką bei vadovaujantis CK 4.171 str. 7 d., taip pat nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr.4400-0140-5450, kadastrinis Nr.3853/0008:162 Puodžių k.v., bendras plotas : 1,1000 ha, adresas: Varėnos r. sav., Maskaukos k.,  nuomos teisės priverstinį įkeitimą. Hipoteka užtikrinama reikalavimo suma - 1 200 000Lt. Hipotekos terminas - 2010-12-15. Nurodė, kad pareiškėjas teikia tokį prašymą norėdamas apsisaugoti ir būti užtikrintas, jog teismo įsakymas bus realiai įvykdytas.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2010-11-11 nutartimi (b.l. 27-29) prašymą atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas AB ,,Šiaulių stumbras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą ir toks jo prašymas buvo patenkintas. 2010-05-11 Vilniaus apygardos teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininko UAB ,,Grigiškių statyba“ 1 200 000 Lt baudą, 4000 Lt žyminio mokesčio ir metines 6 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nebuvo nagrinėtas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, kadangi tokio prašymo neteikė pareiškėjas. Šiuo metu teismo įsakymas, kuriuo yra priteista 1 200 000 Lt skola, jau yra įsiteisėjęs ir gali būti vykdoma priverstine tvarka, jei skolininkas nevykdo jo gera valia. Vykdymo procese pareiškėjas, pateikęs išieškojimui vykdomąjį dokumentą (konkrečiu atveju teismo įsakymą), turi teisę prašyti antstolio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios ir užtikrintų kreditoriaus interesų apsaugą iki bus įvykdytas teismo įsakymas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal įstatymo reikalavimą ir susiformavusią teismų praktiką priverstinis įkeitimas, hipoteka, pagal savo prasmę gali būti taikomi tik toje civilinėje byloje, kurioje yra sprendžiamas pagrindinis turtinis reikalavimas, kurio įvykdymui užtikrinti taikomas priverstinis įkeitimas, hipoteka. Priverstinis įkeitimas yra nustatomas teismo sprendimu, kuriuo patenkinamas kreditoriaus reikalavimas dėl pagrindinės prievolės priteisimo ir skirtas įvykdymo užtikrinimui. Prašymas įregistruoti hipoteką pateikiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos hipotekos skyriui. Todėl pareiškėjas turėtų kreiptis dėl priverstinės hipotekos įregistravimo į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių. Ši institucija ir yra tinkama spręsti hipotekos įregistravimo ar neįregistravimo klausimą.

Pareiškėjas AB „Šiaulių stumbras“ atskiruoju skundu (b.l. 31-34) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Nurodo, kad pareiškėjas prašo ne įregistruoti hipoteką, o nustatyti priverstinė hipoteką, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog toks prašymas nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįsta išvadą, kad toks pareiškėjo prašymas gali būti sprendžiamas tik toje byloje, kur yra nagrinėjamas pagrindinis turtinis reikalavimas. Pareiškimas dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo gali būti pateikiamas kaip savarankiškas reikalavimas ir po to, kai yra išspręstas klausimas dėl prašomos sumos priteisimo. Toks pareiškimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, teismingumą nustatant pagal CPK 31 str. nuostatas, todėl pareiškėjo prašymas yra teismingas būtent Varėnos rajono apylinkės teismui. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kreditoriui kreipiantis dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius neturi galimybės reikšti reikalavimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo. CPK 135 str. ir CPK 433 str. numatyti bendrieji reikalavimai atitinkamam pareiškimui, tačiau ta aplinkybė, kad nėra aiškiai numatytos galimybės pareikšti prašymą dėl priverstinės hipotekos nereiškia, kad toks prašymas negali būti reiškiamas vadovaujantis kitomis teisės aktų nuostatomis. Pažymi ir tai, kad įkeičiant statinius kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba nuomos (panaudos) teisės, todėl taip pat privalo būti nustatytas ir priverstinis žemės sklypo nuomos teisės įkeitimas.

Skolininkas UAB „Grigiškių statyba“ atsiliepimu (b.l. 37-38) prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad iš esmės neprieštarauja atskirajame skunde išdėstytiems argumentams ir prašymams.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.175 str. 1 d. nustato, jog gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu (CK 4.175 str. 2 d.), o vienas iš priverstinės hipotekos atsiradimo atvejų – pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 str. 2 d. 3 p.). Pastaroji norma detalizuojama CK 4.178 str., kuri nustato, jog pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Tokiu būdu teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas.

Priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti atsirasti reikalingos šios sąlygos: 1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu; 2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis c. b. Nr.3K-3-456/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, nepagrįstai sprendė, kad toks pareiškimas yra neteismingas Varėnos rajono apylinkės teismui, o apeliantas turėtų kreiptis į Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių. Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais nesutinka.

CK 4.185 str. nustatyta, kad hipoteka yra registruojama. Nors šiame straipsnyje aiškiais žodžiais (exspressis verbis) neatskirta, kuri hipotekos rūšis registruojama, tačiau iš šio straipsnio 1-3 dalių nuostatų darytina išvada, kad registruojama tiek priverstinė, tiek sutartinė hipoteka. Taigi CK 4.178 str. nustatytas hipotekos įsigaliojimo momentas taikomas abiem hipotekos rūšims, todėl pagal šią įstatymo normą hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo momento nepriklausomai nuo to, priverstinė ji ar sutartinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis c. b. 3K-3-321/2009). Priverstinės hipotekos įregistravimas numatytas ir Vyriausybės 2001-10-18 nutarimu Nr. 1246 ,,Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus patvirtinimo“ patvirtintuose Hipotekos registro nuostatuose. Minėtų hipotekos registro nuostatų 26.3. p. numatyta, jog jeigu priverstinė hipoteka steigiama teismo sprendimu, asmuo, pageidaujantis įregistruoti priverstinę hipoteką, hipotekos skyriui turi pateikti teismo sprendimą steigti priverstinę hipoteką.

Tokiu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, jog priverstinės hipotekos nustatymas teismo sprendimu (CK 4.178 str.) yra tik prielaida priverstinės hipotekos lakštui surašyti. Lakštas yra juridinis faktas, registruojamas viešame registre (CK 4.255 str. 9 p.). Analogiška pozicija dėl lakšto, atliekančio juridinio fakto išreiškimo funkciją, kad jis sukeltų teisinius padarinius, būtina hipoteką įregistruoti Hipotekos registre.

Kolegija pabrėžia ir tai, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma ne tik tuo pačiu teismo sprendimu, kuriuo yra patenkinami ieškovo kreditoriniai reikalavimai, nes tokio teisinio reguliavimo nenumato CK 4 knygos II dalies XI skyriaus normos. Kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog priverstinė hipoteka gali būti nustatoma ir kreditoriui kreipusis į teismą jau po sprendimo, kuriuo yra patenkinami ieškovo kreditoriniai reikalavimai, priėmimo.

Pažymėtina ir tai, kad CPK XXXVI skyriaus nuostatos reglamentuoja hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, pakeitimo ir pabaigimo, perleidimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinės skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančius teisinius santykius. Šiuo gi atveju apeliantas prašo ne hipotekos įregistravimo, tačiau priverstinės hipotekos nustatymo pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 teismo įsakymą apelianto (kreditorius) patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas (kreditorius) šiuo atveju galimai siekia užsitikrinti pirmumo teisę gauti prievolės įvykdymą iš skolininko pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, kuriuo priverstinė hipoteka atsakovo atžvilgiu nustatyta nebuvo. Tačiau teisės pateikti prašymą tiesiogiai Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas neturi iki teismo sprendimu dėl priverstinės hipotekos nustatymo tokia jo teisė būtų pripažinta, kitu atveju hipotekos teismas neturėtų teisinio pagrindo registruoti priverstinę hipoteką. Todėl būtina aptarti ir tokio prašymo nagrinėjimo teismingumo klausimą.

Kaip matyti iš apelianto prašymo turinio ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, jis prašo nustatyti priverstinę hipoteką skolininko UAB „Grigiškių statyba“ nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamajam turtu, esančiam Varėnos r. sav., Maskaukos k. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK XXXVI skyriuje nustatytas taisykles (CPK 442 str. 11 p). Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis(CPK 443 str. 10 d.). CPK 543 str., kuris reglamentuoja bylų dėl hipotekos teisinių santykių teismingumą, 1 d. nustato, kad prašymas įregistruoti nekilnojamojo daikto hipoteką pateikiamas nekilnojamojo daikto vietos hipotekos skyriui, o CPK 551 str. 1 d. numatyta prašymo įregistruoti priverstinę hipoteką nagrinėjimo tvarka. Išdėstytų teisės normų kontekste teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškimas dėl nekilnojamojo daikto priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu pagal procesinės teisės normų analogiją teismingas šio daikto buvimo vietos teismui, t.y. šiuo atveju Varėnos rajono apylinkės teismui (CPK 3 str. 6 d., 543 str. 1 d., 551 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartas teisės normas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą nustatyti priverstinę hipoteką, yra nepagrįsta, todėl naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                      Dalia Kačinskienė

 

 

Teisėjai                                                                                    Andrutė Kalinauskienė

 

 

                                                                                                  Virginijus Kairevičius