Civilinė byla Nr. e2A-513-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01133-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3032-934/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo leisti ieškovei susipažinti su dokumentais, kuriais grindžiama trečiojo asmens atitiktis pirkimo sąlygose įtvirtintiems techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniams reikalavimams, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Plentprojektas“, išvadą duodanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. pripažinti neteisėtais atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (11.7) 2 - 16099 dėl pretenzijos pirkimo objekto II dalis - A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga plėtros galimybių studijos parengimas (toliau – pirkimo II) objekto dalyje ir 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (11.7) 2 – 16542 dėl UAB „Kelprojektas“ pateiktos pretenzijos pirkimo II objekto dalyje.
1.2. Įpareigoti atsakovę ieškovei pateikti dokumentus (duomenis), kuriais yra grindžiama UAB „Plentprojektas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) atitiktis pirkimo sąlygose įtvirtintiems techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniams reikalavimams (pirkimo sąlygų 30.2 - 30.3 papunkčiai), įskaitant, bet neapsiribojant: nurodyti specialistų vardus bei pavardes; pateikti specialistų turimus atestatus; pateikti dokumentus, patvirtinančius specialistų darbinę patirtį (kiek laiko ir kokiuose objektuose specialistai veikė kaip projektų vadovai / projekto dalių vadovai ir kokius dokumentus, eidami šias pareigas, rengė); pateikti dokumentus (duomenis), įrodančius trečiojo asmens atitiktį pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio reikalavimams; pateikti trečiojo asmens raštus, kuriais yra įrodinėjama, jog dokumentai, su kuriais ieškovė siekia susipažinti, tariamai yra komercinė paslaptis.
1.3. civilinės bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad netinkamai įvertino trečiojo asmens pirkimo II dalyje pateikto pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems reikalavimams, pripažinti neteisėtu 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (11.7) 2 – 15307 dėl procedūros rezultatų II pirkimo dalyje ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę;
1.4. priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad ji dalyvauja atsakovės atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Dviejų magistralinių kelių (A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga) plėtros galimybių studijų parengimo paslaugos“ Nr. 546449 (toliau – Pirkimas), paskelbtame CVP IS priemonėmis. Pirkimą sudaro dvi pirkimo objektų dalys: 1) I pirkimo objekto dalis: Magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai plėtros galimybių studijos parengimas, 2) II pirkimo objekto dalis: Magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga plėtros galimybių studijos parengimas.
3. Ieškovė dalyvavo abejose pirkimo dalyse ir ieškovės pirkimo I dalyje pateiktas pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu pasiūlymu, tačiau pirkimo II dalyje trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, atsakovės 2021 m. rugsėjo 13 d. pranešimu Nr. (11.7)2-15307, buvo pripažintas laimėjusiu pasiūlymu (ieškovės pateiktas pasiūlymas užėmė antrąją vietą).
4. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą atsakovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo, pateikto Pirkimo II dalyje, dokumentais, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 15 d. ieškovei pateikė tik dalį prašomų dokumentų, kurie trečiojo asmens nebuvo nurodyti kaip konfidenciali informacija, t. y. pasiūlymą (papildomai uždengiant reikšmingą informaciją), pasiūlymo laidavimo raštą, VĮ Registrų centro pažymą, 2018-2020 m. finansines ataskaitas, įgaliojimą.
5. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė pakartotinį prašymą atsakovei pateikti susipažinimui dokumentus ir informaciją apie trečiojo asmens atitiktį techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimams, nurodytiems pirkimo sąlygų 30.2 – 30.3 papunkčiuose. Atsakovei nepateikus atsakymo į pakartotinį prašymą, ieškovė pateikė pretenziją, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimu atsisakė tenkinti ieškovės pretenziją dėl leidimo ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pateikto pasiūlymo dokumentais.
6. Ieškovė 2021 m. spalio 1 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl pirkimo ir pareikalavo: 1) pateikti ne tik trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, bet ir dokumentus, kuriais trečiasis asmuo įrodinėjo savo pozicija dėl pasiūlymo dokumentų (duomenų) laikymo komercine (gamybine) paslaptimi, 2) iš naujo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniams reikalavimams (pirkimo sąlygų 30.2 – 30.3 papunkčiai) bei pateikti su tuo susijus dokumentus, 3) nustačius, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų, pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų bei Pirkimo II dalyje sudaryti naują pasiūlymų eilę. Atsakovė 2021 m. spalio 4 d. raštu pranešė, kad ieškovės 2021 m. spalio 1 d. pateikta pretenzija nebus nagrinėjama, nes ji yra pakartotinė dėl to paties atsakovės priimto veiksmo.
7. Ieškovės vertinimu, atsakovei vengiant įvykdyti savo pareigą pateikti prašomus dokumentus (duomenis), ieškovė objektyviai neturėjo galimybės įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų (duomenų), kuriais yra grindžiama trečiojo asmens atitiktis techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniams reikalavimams, įtvirtintiems pirkimo sąlygų 30.2–30.3 papunkčiuose. Tačiau, atsižvelgiant į pirkimo sąlygose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų specifiškumą bei jų svarbą ir galbūt tik formaliai atliktą trečiojo asmens pasiūlymo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams įvertinimą, atsakovei buvo reiškiamas reikalavimas pakartotinai įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems kvalifikaciniams reikalavimams.
8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė, išsamiai ištyrusi trečiojo asmens kaip konfidencialius nurodytus dokumentus bei įvertinusi pateiktą konfidencialumo pagrindimą, neturėjo pagrindo abejoti tokiu duomenų statusu (konfidencialumu) ir leisti ieškovei su jais susipažinti.
9. Nurodė, kad ieškovė neginčija, jog pakartotinė 2021 m. spalio 1 d. pretenzija buvo pateikta dėl to paties sprendimo (neleisti susipažinti su tiekėjos pasiūlymo konfidencialia dalimi) ir tuo pačiu pagrindu (kad tokie duomenys, jos nuomone, nėra konfidencialūs). Todėl, ieškovei nepateikus neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė nepagrįstai neleido ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pateikto pasiūlymo konfidencialiais dokumentais (duomenimis), darytina išvada, jog atsakovė, nagrinėdama ieškovės prašymus, o vėliau ir pretenzijas, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) įtvirtintų reikalavimų ir terminų.
10. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo ieškovės pateiktos pakartotinės pretenzijos (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad trečiojo asmens atsakovei pateikta informacija, kurią ieškovė laiko konfidencialia (informacija apie specialistus), visiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatų požymius (komercinės paslapties požymius). Nurodyta informacija nėra viešai prieinama ar viešai skelbiama, niekas (išskyrus trečiąjį asmenį ir pačius specialistus) be trečiojo asmens ir specialistų sutikimo negali su šia informacija susipažinti. Trečiasis asmuo siekia išsaugoti informaciją, kurios reikalauja ieškovė, kad konkurentai nesužinotų trečiajam asmeniui itin vertingos ir jautrios informacijos, kuri turi komercinę vertę, o ją atskleidus – trečiasis asmuo patirtų nuostolius.
11. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad tarnyba trečiojo asmens konfidencialumo pagrindimo nėra gavusi ir neturi galimybės susipažinti su jo turiniu bei vertinti, ar šiuo atveju ieškovė ne formaliai, bet realiai (laikantis tai sričiai taikomos praktikos) įrodė būtinybę išsaugoti tokios informacijos slaptumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais atsakovės 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl pretenzijos pirkimo II objekto dalyje, 2021 m. spalio 4 d. sprendimą dėl pretenzijos ir panaikinti 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl procedūros rezultatų II pirkimo dalyje nutraukė. Kitus ieškinio reikalavimus tenkino:
12.1. įpareigojo atsakovę ieškovei pateikti dokumentus (duomenis), kuriais yra grindžiama trečiojo asmens atitiktis pirkimo sąlygose įtvirtintiems techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniams reikalavimams (Pirkimo sąlygų 30.2–30.3 papunkčiai), įskaitant, bet neapsiribojant: nurodyti specialistų vardus bei pavardes; pateikti specialistų turimus atestatus; pateikti dokumentus, patvirtinančius specialistų darbinę patirtį (kiek laiko ir kokiuose objektuose specialistai veikė kaip projektų vadovai / projekto dalių vadovai ir kokius dokumentus, eidami šias pareigas, rengė); pateikti dokumentus (duomenis), įrodančius trečiojo asmens atitiktį pirkimo sąlygų 30.2 papunkčio reikalavimams; pateikti trečiojo asmens raštus, kuriais yra įrodinėjama, jog dokumentai, su kuriais ieškovė siekia susipažinti, yra komercinė paslaptis.
12.2. Priteisė ieškovei iš atsakovės 9 072,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad atsakovė neatliko savo, kaip perkančiosios organizacijos, pareigos įsitikinti informacijos konfidencialumu. Pažymėjo, kad nors išsiskyrė ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens prašomos išreikalauti informacijos vertinimas, tačiau tai neįrodo, jog atsakovė elgėsi pasyviai ar nesiėmė realių veiksmų įsitikinti dėl informacijos pobūdžio.
14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės bei trečiojo asmens vertinimu, kad ieškovės reikalaujami duomenys yra konfidencialūs ir sudaro komercinę paslaptį, nes pagal VPĮ, tokie duomenys nelaikytini konfidencialiais. Teismo vertinimu, tiekėjai, sutikdami su pirkimo sąlygomis ir pateikdami pasiūlymą, negali remtis nurodytų duomenų pateikimo ribojimu dėl jų tariamo konfidencialumo.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens pozicija dėl ginčo duomenų konfidencialumo grindžiama abstrakčiais ir bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais. Pažymėjo, kad nors tam tikra informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, tačiau tai nereiškia, jog viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos.
16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentai, kad nagrinėjamu atveju komercinę paslaptį sudaro pats faktas, su kokiais konkrečiai specialistais trečiasis asmuo konkrečiai bendradarbiauja, nepaneigia VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų taikymo būtinumo, nes byloje nėra konkrečių duomenų, kurie leistų spręsti, jog bendradarbiavimo fakto išviešinimas ieškovei suteiktų konkurencinį pranašumą prieš trečiąjį asmenį. Taip pat byloje nebuvo pateikta tikėtinų duomenų, kad nurodytos informacijos atskleidimas trečiajam asmeniui sukeltų neigiamas pasekmes.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė suformulavo reikalavimus pripažinti neteisėtais atsakovės sprendimus dėl pretenzijos pirkimo II objekto dalyje, padarė išvadą, jog tokio pobūdžio reikalavimai nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, todėl bylą dėl šio reikalavimo nutraukė.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti neteisėtu sprendimą dėl procedūros rezultatų ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę, padarė išvadą, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 2021 m. rugsėjo 13 d. perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo tvarkos, todėl civilinę bylą dėl šio reikalavimo nutraukė.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos procesinę baigtį, padarė išvadą, kad iš atsakovės ieškovei turi būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas pagal konfidencialios (komercinės paslapties) kriterijus vertino tik pasiūlymo duomenis, kuriais buvo įrodinėjama trečiojo asmens pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygų 30.3 punktui, t. y. vertino, ar duomenys apie trečiojo asmens ketinamus pasitelkti specialistus yra konfidenciali informacija VPĮ prasme, o dėl atskiros ir savarankiškos informacijos, nurodytos pirkimo sąlygų 30.2 papunktyje (dėl tiekėjos patirties – įvykdytų sutarčių) nebuvo atliktas joks teisinis vertinimas. Taip pat skundžiamame sprendime nėra motyvų, kuriais remdamasis teismas konstatuotų, kad šie pasiūlymo duomenys (dėl 30.2 papunkčio) nėra konfidencialūs ir nėra saugotini VPĮ prasme.
20.2. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad tokie duomenys negali būti laikomi konfidencialiais VPĮ prasme. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės ir trečiojo asmens argumentų, patvirtinančių, kad tokiose ginčo situacijose, tiek įstatymas (VPĮ), tiek jį aiškinanti teismų praktika leidžia išimtis, t. y. pripažinti konfidencialia informacija tam tikrus komercinės paslapties požymius turinčius pasiūlymo viešajame pirkime aspektus.
20.3. Atsakovės vertinimu, ieškovės prašomi pateikti duomenys, susiję su trečiojo asmens pasiūlymu, yra trečiojo asmens komercinė paslaptis, nes: 1) nurodyta informacija nėra viešai prieinama ir yra saugoma; 2) tiekėjas, dalyvaudamas viešajame pirkime, siekdamas tiek atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams, tiek konkurencingo pasiūlymo pateikimo ne tik pasinaudoja savo ištekliais (pvz., turimais darbuotojais), bet savo turimais kontaktais, ryšiais (su specifinę patirtį turinčiais specialistais dėl atitinkamų paslaugų suteikimo pirkimo laimėjimo atveju); 3) tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo veikia itin specifinėje rinkoje, kur konkurencija nėra didelė, vos keli tokias paslaugas teikiantys ūkio subjektai. Šią aplinkybę patvirtina ir šio viešojo pirkimo aplinkybės – konkurse dalyvavo tik du tiekėjai (ieškovė ir trečiasis asmuo); 4) nėra pagrindo abejoti trečiojo asmens argumentu, jog sudėtingiems ir didesnės vertės projektams įgyvendinti trūksta reikiamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir būtiną patirtį turinčių specialistų (darbuotojų). Tokiu atveju tiekėjo pasitelktų (įslaptintų) specialistų „persiviliojimas“ ne tik iškreiptų konkurenciją, bet ir iš esmės galėtų eliminuoti tokį tiekėją tiek iš specifinės rinkos, tiek iš konkretaus viešojo pirkimo. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens konfidenciali informacija sudaro komercinę paslaptį ir dėl tos priežasties, jog ji turi komercinę vertę; 5) trečiojo asmens pateiktame specialistų sąraše, susitarimuose su specialistais, kvalifikacijos atestatuose, gyvenimo aprašymuose nurodyta informacija yra itin jautri dėl asmeninio pobūdžio (specialistų vardai, pavardės, pareigos, patirtis, dabartinės darbo vietos ir pan.), trečiojo asmens dokumentuose nurodyti fizinių asmenų vardai, pavardės pagal minėto Reglamento (ES) 2016/679 (toliau – ir BDAR) 1 straipsnis atitinka asmens duomenis identifikuojančius požymius. Tokių duomenų atskleidimas pažeistų asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir BDAR reikalavimus; 6) duomenys, susiję su įvykdytomis sutartimis, taip pat trečiojo asmens saugomi, kaip konfidenciali informacija.
20.4. Pirmosios instancijos teismas tenkino tik vieną iš keturių ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų, todėl neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. nepagrįstai bylos procesinę baigtį prilygino visiškam ieškinio patenkinimui ir nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atliko pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę.
20.5. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius dydžius.
21. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
21.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, kad ieškovės prašomi išreikalauti duomenys (dokumentai) yra komercinė trečiojo asmens paslaptis.
21.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino atsakovės ir trečiojo asmens nurodytų argumentų deklaratyvumą ir pagrįstai tenkino ieškovės materialinį reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo ieškovei pateikti ginčo duomenis. Net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija (duomenys) nebūtų skelbiama viešai, tokia informacija viešųjų pirkimų procedūrose negalėtų būti laikoma konfidencialia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, jog „vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
21.3. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė ieškinyje buvo pareiškusi du savarankiškus materialinius reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtais atsakovės atsisakymus įvykdyti ieškovės ikiteismine tvarka pareikštus reikalavimus ir įpareigoti atsakovę pateikti ieškovės prašomus dokumentus, 2) nustačius, kad atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, pripažinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo neteisėtu ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti Pirkimo dalyvių pasiūlymų vertinimą bei sudaryti naują pasiūlymų eilę. Ieškovė niekada nebuvo pareiškusi reikalavimo panaikinti atsakovės atsakymus į ieškovės pretenzijas, toks (neegzistuojantis) reikalavimas negalėjo tapti ir niekada nebuvo šios bylos dalyku, todėl nėra ir pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą atmetė. Antrasis materialinis reikalavimas dėl atsakovės 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ikiteismine tvarka nebuvo nagrinėjamas, nes tarpiniu procesiniu pirmosios instancijos teismo sprendimu tokia galimybė buvo užkirsta.
21.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės neteisėtų sprendimų, kuriais buvo užkirstas kelias ieškovei pasinaudoti VPĮ pirkimo dalyviui suteikiamomis teisėmis bei efektyvia pažeistų teisių gynyba, todėl atsakovė yra atsakinga dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Apeliantė vykdo pirkimą, kuris buvo išskirtas į dvi dalis: pirmoji dalis – Magistralinio kelio A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai plėtros galimybių studijos parengimas; antroji dalis – Magistralinio kelio A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga plėtros galimybių studijos parengimas.
25. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (11.7) 2-15307 informavo pirkimo dalyvius apie pirkimo II dalyje sudarytą pasiūlymo eilę ir pripažino laimėtoju trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą.
26. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į apeliantę su prašymu leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu, kvalifikaciją įrodančiais dokumentais, pirkimo laimėtojo teiktus paaiškinimus, patikslinimus, jei tokių buvo.
27. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu nurodyti, kuri informacija pirkime yra konfidenciali.
28. Trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 021/K118 nurodė, kuri trečiojo asmens pasiūlymo informacija yra laikoma konfidencialia bei pateikė tokios konfidencialios informacijos pagrindimą.
29. Apeliantė, 2021 m. rugsėjo 15 d. atsakydama į ieškovės prašymą, pateikė ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, kurie nenurodyti kaip konfidenciali informacija, t. y. pasiūlymo formą, įgaliojimą, VĮ Registrų centro išduotą pažymą, metines finansines ataskaitas, pasiūlymo laidavimo draudimo raštą.
30. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. SR21-02685 kreipėsi į apeliantę, kuriame nurodė, kad pateiktoje trečiojo asmens pasiūlymo formoje nebuvo pateikta informacija apie specialistus, kurių pajėgumais trečiasis asmuo remiasi, siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus. Ieškovė šiuo raštu papildomai paprašė apeliantės pateikti trečiojo asmens dokumentus, pagrindžiančius atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.
31. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 17 d. pakartotinai kreipėsi į trečiąjį asmenį ir paprašė pagrįsti nurodytos informacijos konfidencialumą.
32. Trečiasis asmuo, 2021 m. rugsėjo 22 d. atsakydamas į apeliantės prašymą, pateikė nurodytos konfidencialios informacijos pagrindimą.
33. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė apeliantei pretenziją Nr. SR21-02746 ir pareikalavo pateikti ieškovei susipažinimui dokumentus ir informaciją apie trečiojo asmens atitikimą techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimams, nurodytiems pirkimo sąlygų 30.2–30.3 papunkčiuose.
34. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu atmetė ieškovės 2021 m. rugsėjo 22 d. pretenziją kaip nepagrįstą.
35. Ieškovė 2021 m. spalio 1 d. pateikė apeliantei pretenziją, prašydama: 1) pateikti ne tik trečiojo asmens pasiūlymo dokumentus, bet ir dokumentus, kuriais trečiasis asmuo grindė savo poziciją dėl pasiūlymo dokumentų (duomenų) laikymo komercine (gamybine) paslaptimi, 2) iš naujo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygose įtvirtintiems techninio ir profesinio pajėgumo kvalifikaciniams reikalavimams (pirkimo sąlygų 30.2 – 30.3 papunkčiai) bei pateikti su tuo susijus dokumentus, 3) nustačius, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų, pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo procedūrų bei Pirkimo II dalyje sudaryti naują pasiūlymų eilę.
36. Apeliantė 2021 m. spalio 4 d. raštu Nr. (11.7)2-16542 informavo ieškovę, kad priėmė sprendimą nenagrinėti 2021 m. spalio 1 d. pretenzijos kaip pakartotinai teikiamos pretenzijos.
37. Pagal pirkimo sąlygų 30.2 papunktį tiekėjas turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius, kad tiekėjas, bent vienas iš tiekėjų grupės partnerių arba subtiekėjas (tuo atveju, jei tiekėjas ar tiekėjų grupės partneriai remiasi subtiekėjo pajėgumais, siekiant atitikti šį kvalifikacinį reikalavimą) per pastaruosius 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo įregistravimo dienos (jeigu veikla vykdyta mažiau nei 3 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos) turi būti savo jėgomis tinkamai įvykdęs bent vieną ar kelias sutartis, kurios (-ių) rezultatas yra parengtas (-i) rekonstravimo ar kapitalinio remonto, ar naujos statybos projektai arba plėtros planai (galimybių studijos) ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ypatingų statinių grupei priskiriamuose statiniuose (užsienio lygiaverčiuose statiniuose):
37.1. valstybinės reikšmės keliuose,
37.2. priklausomai nuo jų suskirstymo pagal reikšmę (magistraliniai ar (ir) krašto, ar (ir) rajoniniai keliai) arba (ir)
37.3. miestų, miestelių gatvėse su indeksu A ar (ir) B, ar (ir) C (greito eismo ar (ir) pagrindinės, ar (ir) aptarnaujančios gatvės), ar (ir) jų sankryžose, arba (ir)
37.4. oro uostų (aerodromų) statiniuose – oro uostų (aerodromų) kilimo ir tūpimo ar (ir) riedėjimo takuose, ar (ir) peronuose, ar (ir) orlaivių stovėjimo, ar (ir) specialiose aikštelėse, arba (ir)
37.5. ypatinguose transporto statiniuose (tiltuose ar (ir) viadukuose, ar (ir) tuneliuose, ar (ir) estakadose), esančiuose ypatingų statinių grupėje „Susisiekimo komunikacijos“.
38. Pagal pirkimo sąlygų 30.3.1 papunktį pirkimo sutartį turi vykdyti ne mažiau kaip 1 (vienas) specialistas, kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupiuose „Keliai“, „Kiti transporto statiniai“ projekto dalyse: konstrukcijų, susisiekimo, pasirengimo statybai ir statybos organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Šis specialistas per paskutinius 10 metų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi turėti ne mažesnę, kaip 3 metų patirtį, rengiant valstybinės reikšmės magistralinių kelių ar A kategorijos gatvių rekonstravimo ar naujos statybos projektus.
39. Pagal pirkimo sąlygų 30.3.2 papunktį pirkimo sutartį turi vykdyti ne mažiau kaip 1 (vienas) specialistas, kuriam suteikta teisė eiti teritorijų planavimo vadovo pareigas specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui (rūšis: valstybės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo planai). Šis specialistas per paskutinius 10 metų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turi turėti ne mažesnę, kaip 3 metų patirtį, rengiant valstybinės reikšmės kelių plėtros planus (galimybių studijas) ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
Dėl prašomų pateikti duomenų (ne)konfidencialumo
40. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su apeliantės bei trečiojo asmens vertinimu, kad ieškovės reikalaujami duomenys yra konfidencialūs ir sudaro komercinę paslaptį, nes pagal VPĮ tokie duomenys nelaikytini konfidencialiais. Teismo vertinimu, tiekėjai, sutikdami su pirkimo sąlygomis ir pateikdami pasiūlymą, negali remtis nurodytų duomenų pateikimo ribojimu dėl jų tariamo konfidencialumo. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pats faktas, su kokiais konkrečiai specialistais trečiasis asmuo konkrečiai bendradarbiauja, nepaneigia VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų taikymo būtinumo, nes byloje nėra konkrečių duomenų, kurie leistų spręsti, jog bendradarbiavimo fakto išviešinimas ieškovei suteiktų konkurencinį pranašumą prieš trečiąjį asmenį. Taip pat byloje nebuvo pateikta tikėtinų duomenų, kad nurodytos informacijos atskleidimas trečiajam asmeniui sukeltų neigiamas pasekmes.
41. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovės prašomi pateikti duomenys, susiję su trečiojo asmens pasiūlymu, yra trečiojo asmens komercinė paslaptis, nes nurodyta informacija apie trečiojo asmens darbuotojus yra konfidenciali, kurios atskleidimas kitiems asmenims sukeltų neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
42. VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, pavyzdžiui, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos, be kita ko, pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis (VPĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje atskirai įtvirtinta suinteresuotų dalyvių subjektinė teisė susipažinti su konkurento, laimėjusio pirkimą, pasiūlymu, tačiau draudžia atkleisti informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.
43. Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.
44. Aiškindamas nurodytą VPĮ teisės normą, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021). Kasacinis teismas dėl vieno tiekėjo konfidencialios informacijos apsaugos ir kito tiekėjo teisių gynybos veiksmingumo pusiausvyros akcentuoja nuoseklų praktikos, kai ikiteisminėje ginčo stadijoje ir teismo procese ieškovams neleidžiama susipažinti su viešais pasiūlymų duomenimis, ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019).
45. Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020).
46. Atsižvelgiant į informacijos konfidencialumo ir teismo proceso viešumo sąsają, kasacinio teismo praktikoje šiame kontekste pažymima, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino ieškovės prašomus pateikti trečiojo asmens pasiūlymo duomenimis nekonfidencialiais, nes duomenys apie trečiojo asmens darbuotojus, jų kvalifikaciją, negali būti laikoma konfidencialia informacija, kurios atskleidimas trečiajam asmeniui sukeltų neigiamas pasekmes.
48. Pažymėtina, kad duomenys apie darbuotojus, kurių pajėgumais remsis tiekėjas vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, negali būti laikomi konfidencialūs, nes pagal kasacinio teismo praktiką tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos; taigi, būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei pirmosios instancijos teismo procese nepagrindė savo sprendimų neatskleisti trečiojo asmens pasiūlymo duomenų apie darbuotojus. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad prašoma suteikti informacija gali trečiajam asmeniui sukelti žalą, o ieškovei suteiktų konkurencinį pranašumą, bet plačiau dėl to nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei apeliantė ir pirmosios instancijos teismas duomenis apie trečiojo asmens darbuotojus būtų pripažinę konfidencialia informacija, tokiu atveju jų veiksmais būtų neužtikrintos ieškovės teisės į veiksmingą teisių apsaugą.
50. Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo veikia itin specifinėje rinkoje, kur konkurencija nėra didelė, todėl išviešinus duomenis apie trečiojo asmens darbuotojų kvalifikaciją, trečiajam asmeniui gali būti padaryta žala. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 38 straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui manant, kad dėl jo vykdomos ūkinės komercinės veiklos yra tikimybė darbuotojų migravimui tarp susijusių įmonių, trečiasis asmuo turi galimybę pasirašyti su savo darbuotojais susitarimą dėl nekonkuravimo.
51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualią praktiką tais atvejais, kai pagrįstai nusprendžiama, jog tam tikri duomenys atitinka konfidencialumo pobūdį ir dėl to turi būti saugotini, tai nereiškia, kad informacijos prašančiam subjektui negali būti teikiama jokios informacijos. Perkančiosios organizacijos, kaip nurodyta pirmiau, savo sprendimus šioje srityje privalo, laikydamosios gero administravimo principo, motyvuoti, o tokios pareigos apimtis tiesiogiai koreliuoja su saugotinos informacijos pobūdžiu (turiniu) ir apimtimi. Bet kokiu atveju pats dokumentas in corpore (visas), pavyzdžiui, sutartis, negali būti neatskleistas kitam ūkio subjektui, nes informacijos apsauga negali paneigti motyvavimo pareigos ir suponuoti ieškovo teisių gynybos fiktyvumo. Atsižvelgiant į tai, argumentai nesupažindinti tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu negali apsiriboti tik nurodymu apie informacijos konfidencialumą. Perkančioji organizacija (ir teismai), derindama vieno tiekėjo teisę į informacijos slaptumą ir jos apsaugą su kito tiekėjo veiksmingos teisių gynybos imperatyvu, privalo, priklausomai nuo konkrečios šių interesų užtikrinimo pusiausvyros, informacijos prašančiam tiekėjui suteikti bent minimalią informaciją, kad jos pagrindu jis galėtų spręsti dėl poreikio inicijuoti peržiūros procedūrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, apeliantė, ikiteisminėje ginčo stadijoje vertindama trečiojo asmens pateiktų duomenų konfidencialumą, turėjo spręsti ir dėl tokių duomenų pateikimo leidžiant ieškovei suprasti ir įvertinti trečiojo asmens darbuotojų turimą kvalifikaciją (nutarties 37-39 punktai), t. y. duomenis susisteminti ir juos pateikti taip, kad jų išviešinimas leistų įvertinti ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygoms. Neteikiant konkrečių argumentų dėl ginčo informacijos komercinės vertės trečiajam asmeniui, leidžiančios jam pranašiau konkuruoti su kitais dalyviais, niekaip realiai nepagrindžia būtinybės išsaugoti tokios informacijos slaptumą. Pažymėtina, kad duomenys, pagrindžiantys tiekėjo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, paprastai negali būti laikomi nevieša informacija, todėl apeliantės sprendimas neleisti ieškovei susipažinti su trečiojo asmens informacija apie darbuotojų kvalifikaciją negali būti laikomas teisėtu. Apeliantė, neleisdama ieškovei susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo informacija, neužtikrino, jog trečiasis asmuo konfidencialumu naudotųsi pagrįstai ir taip pažeidė ieškovės subjektinę teisę susipažinti su savo konkurento pasiūlymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
53. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies priteisė ieškovei iš atsakovės 4 226 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 4 846,05 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso – 9 072,05 Eur. Teismas pažymėjo, kad nors byla dėl dalies ieškovės reikalavimų buvo nutraukta, tačiau įvertinus tai, kad atsakovės sprendimai, kuriais netenkintos pretenzijos bei 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas dėl pirkimo rezultatų, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
54. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Ieškovė su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, nurodo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
55. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
56. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai dėl byloje susidėjusių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių nėra pagrindo patenkinti dalies ar visų ieškovo (tiekėjo) ieškinio reikalavimų, tačiau procese nustatyti neteisėti pirkėjo veiksmai, galima nukrypti nuo pirmiau nurodytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, skundžiamu sprendimu iš esmės buvo pripažintas ieškovės materialiųjų reikalavimų pagrįstumas, todėl ieškovei pagrįstai turėjo būti priteistos visos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus – 2021 m. lapkričio 17 d. pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi atlyginimo priteisimo, teisinių paslaugų suvestinę, taip pat bylinėjimosi išlaidų detalizaciją, 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. lapkričio 16 d. mokėjimo pavedimus, neturi pagrindo sutikti apeliantės pozicija, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės 1 252,35 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 1 252,35 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, juridinio asmens kodas 234004210, iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 1 252,35 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus, 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas