Byla Nr. 1S-114-879/2021

                                                                            Teisminio proceso Nr.  1-31-1-00978-2013-6     

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

           2.10.12; 2.14.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

      2021 m. gegužės 27 d.

Panevėžys

             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė,

Sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

Dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui,

Š. A. gynėjui  advokatui V. S.,

Asmeniui, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos priemonė Š. A.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Š. A., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria Š. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo ir gydymo  bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje taikymo  terminas,

n u s t a t ė :             

    1.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi Š. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi Š. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo tęsiama tęsiama  ir  paskutinį kartą pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021m. balandžio 22 d. nutartimi.

 2. Š. A. Panevėžio apygardos teismo  skundu prašo  nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad gydytojai rekomendavo ambulatorinį gydymą, jį prižiūrėtų mama ir pas ją gyventų, ambulatorinio gydymo metu vartotų vaistus ir lankytųsi pas gydytoją.

  3.Gynėjas advokatas V. S. prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti, Š. A. priverčiamą medicinos priemonę- stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

 3.1.Gynėjas skunde nurodo, kad iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimo matyti, kad jo ginamojo sveikatos būklė stabiliai pagerėjusi, jis vartoja vaistus, nuo spalio mėn. paūmėjimo nebuvo, jo kritika ligos ir gydymosi atžvilgiu yra formali, o elgesys nekonfliktiškas. Tokia Š. A. sveikata leidžia daryti išvadą, kad jo stebėjimas galimas ir ambulatorinėmis sąlygomis.

3.2.Skundžaimoje nutartyje teismas rėmėsi keliomis aplinkybėmis, t.y. kad pateiktame į bylą atsiliepime jis save laiko sveiku, kas rodo labai formalią kritiką ligos atžvilgiu, o taip pat tai, kad gydymo ambulatorinėmis sąlygomis metu jis patektų į tą pačią aplinką ir gyventų šalia kaimynų, kurių atžvilgiu buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos. Gynėjas skunde teigia, kad Š. A. jam telefonu paaiškino, kad jis gyventų ne šalia kaimyno, o (duomenys neskelbtini) mieste, mamos bute, kuris yra laisvas ir neužimtas, ką Š. A. mama patvirtino apie šią galimybę gynėjui telefonu.

 3.3. Skunde teigiama, kad Š. A. gydomas jau trejus metus, o toks netrumpas gydymas padarė įtakos jo elgesiui, mąstymui ir atėjo laikas keisti stebėjimo sąlygas.

 4. Teismo posėdyje Š. A. ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokuroras atmesti, palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytą  gydymo režimą.

5. Š. A. ir jo gynėjo skundai tenkinami.

6.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimą dėl Š. A. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje keitimo į stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, byloje esančius duomenis vertino formaliai, nurodydamas tik į sąlyginai trumpą Š. A. sveikatos pagerėjimo laikotarpį, kritikos padarytos veikos atžvilgiu nebuvimą, vidutinę pakartotinio smurto riziką ir ribotas jo motinos galimybes užtikrinti gydymo tęstinumą. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarių priežasčių, dėl kurių Š. A. negalėtų būti taikomas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

8. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros 2021 m. kovo 18 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad stebėjimo laikotarpyje Š. A. psichikos būklė stabiliai pagerėjusi. Skyriuje jis ramaus elgesio, paskutinį kartą gydymas koreguotas 2020 m. spalio mėnesį. Padidinus vaisto dozę, jo psichikos būklė greitai stabilizavosi, nuo spalio mėnesio ligos paūmėjimo nebuvo. Jis vaistus vartoja, gydymą toleruoja gerai, skiriami ilgo veikimo neuroleptikai. Komisijos metu jis formalaus kontakto, jo emocijos blankios, mąstymas paralogiškas. Buvusi aktyvi psichopatologija nublanko, elgesio neįtakoja. Klinikoje dominuoja negatyvi šizofrenijos simptomatika. Skyriuje jis hipobuliškas, nebendraujantis, uždaras. Jo kritika ligos ir gydymosi atžvilgiu formali. Ambulatoriškai lankys (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), rūpinasi motina. Rekomenduojama keisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį priverstinį gydymą. 

9.Apylinkės teismas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimą tenkino iš dalies: pratęsė priverstinį gydymą, tačiau atsisakė švelninti jo režimą, t. y. nesutiko, kad Š. A. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis būtų pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokį sprendimą teismas priėmė, konstatavęs, kad  Š. A. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jo priverstinį stebėjimą ir gydymą galima būtų užtikrinti ambulatorinėmis sąlygomis ir tai nekeltų pavojaus visuomenės saugumui.

10.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į gydymo trukmę, jo veiksmingumą, sveikatos pokyčius, paties paciento savo ligos vertinimą ir motyvaciją tęsti gydymą. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė bylos duomenimis nepagrįstą sprendimą, nes teikimą dėl šalyje tebesitęsiančios ekstremalios situacijos dėl Covid-19 pandemijos nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neišklausė Š. A., nors gydytojų komisijos išvadoje nurodyta kad jis gali dalyvauti teismo posėdyje, neišklausė  jį gydančių gydytojų pozicijos, nors tokias galimybes suteikia šiuo metu teismuose naudojama ZOOM programa ir tokiu būdu netinkamai taikė BPK 405 straipsnio 4 dalies nuostatas. Skundžiamoje nutartyje byloje esančių duomenų visuma įvertinta pernelyg daug dėmesio skiriant ankstesnių teismo priimtų procesinių dokumentų analizei, nevertinta Š. A. galimybė gyventi atskirai nuo nukentėjusiojo asmens, o analizuojant Š. A. smurto rizikos įvertinimo pažymą pernelyg akcentuoti  veiksniai, kurie gali didinti riziką nusikalsti, tačiau nevertinti apsauginiai veiksniai. Sprendimą priėmusiam teismui viena iš esminę reikšmę turėjusių aplinkybių sprendžiant tolesnio Š. A. gydymo režimą, visų pirma turėjo būti Š. A. psichinės būklės bei jo pavojingumo įvertinimas.

11. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje Š. A. patvirtino, kad jis šiuo metu gydomas ilgo veikimo vaistais, t.y. jam į mėnesį kas dvi savaitės suleidžiama injekcija į raumenis, kas dieną vartoja vieną medikamentą tabletės pavidalu. Iš 2021-03-19 gydytojų psichiatrų komisijos išvados matyti, kad toks gydymas koreguotas nuo 2020 m. spalio mėn., o paciento  būklė po tokio gydymo stabilizavosi, nuo to laiko ligos paūmėjimo nebuvo, pacientas vaistus vartoja ir jam skiriamus ilgo veikimo neuroleptikus toleruoja gerai. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nekeliama sąlyga kokiu nors būdu užtikrinti toliau taikytiną ambulatorinį stebėjimą, nes nustatytu laiku kreiptis į pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigą ir reguliariai vartoti medikamentus visų pirma yra paties besigydančio asmens pareiga, o išklausius Š. A. matyti, kad jis šią pareigą supranta ir prisižada jos laikytis.  Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Š. A. grįžus į namus, jis ambulatoriškai lankytųsi (duomenys neskelbtini) psichikos centre,  kur esant poreikiui, jam galėtų būti organizuotas ir socialinės pagalbos teikimas.

12.Apygardos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad Š. A. nedalyvavimas užimtumo, sporto veiklose ir psichologinėse intervencijose,  rodo jo nepakankamas  pastangas integruotis visuomenėje ir laikytis nustatyto gydymo režimo bei vartoti vaistus. Iš byloje esančio  Smurto rizikos įvertinimo (duomenys neskelbtini) matyti priešingai, t.y. Š. A. atžvilgiu stebimu laikotarpiu negatyvių nuostatų, impulsyvių reakcijų, aktyvių psichotinių simptomų, priešiškumo ir agresijos pasireiškimų nestebima. Pacientas laikosi gydymo įstaigos taisyklių ir vykdo personalo nurodymus. Kritika ligai ir padarytam nusikaltimui yra formali. ( b.l.20). Šiuo atveju paciento nedalyvavimas užimtumo ar sporto veiklose jokių būdu negali būti siejamas su nepakankamomis pastangomis integruotis visuomenėje ar laikytis nustatyto gydymo režimo, nes dalyvavimas papildomose veiklose ir užsiėmimuose  nėra privalomas net ir sveikiems asmenims.

13.Š. A. teismo posėdžio metu apygardos teisme nurodė, kad  turi galimybę gyventi ne tik pas savo motiną V. A. M. II , (duomenys neskelbtini), tačiau gali gyventi motinai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir jo gynėjas, telefonu pabendravęs su Š. A. motina V. A.. Apygardos teismo vertinimu, Š. A. sudarant galimybę gyventi  be kontakto su buvusiais kaimynais, kurių atžvilgiu jis įvykdė nusikalstamas veikas, būtų sumažinti arba visai eliminuoti skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti jo smurto riziką didinantys veiksniai, t.y. grįžimas į tą pačią aplinką ir gyvenimas šalia kaimynų, kurių atžvilgiu buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, o tokios galimybės yra nustatytos.   Kita vertus nors Š. A. smurto rizika šiuo metu yra vidutinė ir gali didėti esant psichiniam ligos paūmėjimui ar nesilaikant ambulatorinio gydymo sąlygų, tačiau kartu nurodyti ir apsauginiai veiksniai, t.y. kad šiuo metu nėra impulsyvumo, negatyvių ir aktyvių psichotinių simptomų, o jo paties ateities planai yra pakankamai realūs: ieškos darbo, laikysis gydymo sąlygų, vengs kontakto su kaimynais, gyvens bute, kuriame juo rūpinsis mama.   

14. Skundą nagrinėjantis teismas dar kartą pažymi, kad įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens sveikatos būklės pagerėjimu ir pavojingumo išnykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos būklė pagerėjo, kad jis galėtų suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Taigi priverčiamoji medicinos priemonė turi būti taikoma tik tol, kol neišnyksta reikalas ją taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumą, darytina išvada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamą kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo.

15.Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog Š. A. psichinė būsena yra pagerėjusi ir stabili, agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nestebima, pacientas vaistus vartoja noriai, palaiko ryšius su motina, kuri planuoja juo rūpintis ir suteikti gyvenamąjį plotą tai, kad būtų eliminuotas riziką didinantis veiksmas jam pakartotinai nusikalsti.  Be to,  iš gydytojų psichiatrų komisijos išvados matyti, kad Š. A. psichinė sveikatos būklė yra  stabiliai pagerėjusi, vaistus jis vartoja ir gerai toleruoja, jo kritika ligos atžvilgiu yra formali. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad Š. A. sveikata stabilizavosi, pacientas suvokia ir atsakingai žiūri į gydymo tęstinumą, atsakomybę už tinkamą gydymą ambulatorinėmis sąlygomis prisiima ir jo motina, todėl  Š. A. psichinė sveikata yra pagerėjusi, o  nuo sveikatos būklės priklausantis jo socialinis pavojingumas yra minimalus, todėl toliau jį laikyti  izoliuotą nuo visuomenės nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teigiamas asmens sveikatos būklės pokytis yra pagrindas pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį.

16.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus Š. A. psichinės sveikatos būklę bei jo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat galimybę užtikrinti tokį pat gydymą namų sąlygomis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Š. A. pagrįstai pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, tačiau tai galima daryti ne stacionare, o ambulatorinėmis sąlygomis. Šiuo atveju tai yra pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Aukštesnysis teismas įsitikinęs, kad toks gydymas padidins paciento vidines pastangas grįžti į pilnavertį funkcionavimą visose gyvenimo srityse, stiprinti socialinius ryšius su motina. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

 Š. A. ir jo gynėjo advokato V. S. skundus tenkinti.

        Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Š. A. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini)  psichikos sveikatos centre.        

        Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                               D. V.