Pranešėjas Dalius Jocys                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-171-361/2015

Teisėja Edita Lapinskienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01271-2013-3

                       Procesinio sprendimo kategorija:

                        1.1.14.; 1.2.14.10.; 2.4.1.(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Dalios Kursevičienės ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,

gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicininės priemonės, V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarties, kuria V. K. pripažintas kaltu padaręs visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamu. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nuosprendžiu iš V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 928,98 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

V. K. taikytos priverčiamosios medicininės priemonės už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, t. y. 2013 m. rugpjūčio 4 d., apie 07.50 val., (duomenys neskelbtini), mesdamas plytą, išdaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dviejų durų stiklus, kurių vertė – 928,98 Lt.

Apeliaciniu skundu V. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartį pakeisti, t. y. panaikinti jos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Toks teismo sprendimas prieštarauja tiek teisingumo, tiek protingumo principams, kadangi pagal CK 6.268 str. 1 d. veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Pažymi, jog  žalą UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ jis padarė nepakaltinamumo būsenos ir tai konstatuota teismo nutartyje, t. y. jis nusikaltimą padarė psichinio susirgimo (šizofrenijos) paūmėjimo metu, pats nesuprasdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti. Padaryta žala (270 Eur) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra nežymi, vertinant jos vykdomos veiklos apimtį Lietuvoje, o jo paties finansinė būklė yra sunki, kadangi gauna tik invalidumo pensiją (58 Eur).

Apeliaciniame teismo posėdyje gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, vadovaujantis BK 98 straipsnio 3 dalimi, jam paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotame stacionare – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, tačiau nepagrįstai tenkino civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį ir iš V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 928,98 Lt turtinei žalai atlyginti.

Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas išspręsti pareikšto civilinio ieškinio klausimo negalėjo, nes tokios galimybės nenumato BPK normos. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Baudžiamojo kodekso 15 ir 16 straipsniai, apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos pripažįstamos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas (ar baudžiamasis nusižengimas), kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis, o šiuo metu nėra nuteistasis, jam nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo tarpu pagal BPK 115 straipsnio nuostatas teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius tik priimdamas nuosprendį. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. K. veikos darymo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos – paūmėjimo, mąstymo, emocijų ir suvokimo sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir jų valdyti (b. l. 65–66). Dėl to tokio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl šioje byloje taikyti BPK 109 straipsnio nuostatų ir nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio nėra pagrindo. Kadangi CK 6.268 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako, todėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 928,98 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti atmestinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartis keistina.

Byloje gautas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. K., kuriuo prašoma valstybei priteisti 17 Eur 37 ct.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Tai reiškia būtiną gynėjo dalyvavimą ir apeliaciniame procese.

Kadangi, įgyvendinant asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas ir nepriklauso nuo šio asmens valios, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-28 nutartį pakeisti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) “ pareikštą 269,05 Eur (928,98 Lt) ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 17,37 Eur priteisimo valstybei atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Dalius Jocys

Teisėjai                                                                                        Dalia Kursevičienė

                                                                                        Remigijus Preikšaitis